2. „Kūrybinės partnerystės“
– nacionalinis projektas
• Skirtas visoms Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms,
mokiniams iki 18 metų.
• Vykdomas UPC, finansuojamas ESF ir ŠMM (16,5 mln. Lt).
• Įgyvendina projekto komanda bendradarbiaudama su 9
regionų partneriais.
• Vyksta 4 mokslo metus - nuo 2011 iki 2015 m.
• Dalyvauja daugiau beveik 300 kūrėjų, 138 mokyklos,
daugiau nei 2000 mokytojų, 9000 mokinių.
3. „Kūrybinių partnerysčių“ tikslai
• Praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir
mokytojų kūrybiškumą.
• Parodyti moksleiviams, kad mokytis gali būti įdomu, prasminga.
• Atskleisti mokytojams, kad pamokos gali vykti ne tik klasėje, bet ir
kitose erdvėse, ir įvairiomis nestandartinėmis formomis, mokantis
skirtingų mokslo sričių vienu metu.
• Mokykloje kurti nuolatinės refleksijos kultūrą, 屹ę savęs ir vienas
kito pažinimui.
• Skatinti naujus mokymosi metodus, kurie padėtų ugdyti tokius
gebėjimus, kurie reikalingi XXI a. darbo rinkai.
4. Kūrybiškumo samprata remiasi
5 kūrybiško mąstymo įpročiais
Gebėjimas dirbti su kitais, grįžtamojo ryšio suteikimas ir priėmimas, kitų
nuomonės gerbimas, dalinimasis idėjomis ir kitais „produktais“
VAIZDUOTĖ
SMALSUMAS
ATKAKLUMAS
NUOSEKLI
PRAKTIKA
BENDRADAR-
BIAVIMAS
Žaidimas idėjomis, rėmimasis intuicija, skirtingų sričių jungimas
Stebėjimasis, klausinėjimas, tyrinėjimas, abejojimas įsitvirtinusiomis prielaidomis
ir normomis
Neapibrėžtumo būsenos toleravimas, sunkumų kaip darbo dalies pripažinimas,
drąsa būti kitokiu
Praktiškas veikimas, stengimasis tobulėti, nuolatinis techninių įgūdžių
tobulinimas, kritiškas vertinimas bei apmąstymas
6. Manifestas už
kūrybišką mokyklą
• Kiekviename mokinyje pastebėti asmenybę, unikalias jo
savybes, gebėjimus ir lūkesčius.
• Legalizuoti jausmus – mokytis atpažinti, priimti ir kalbėtis
apie juos.
• Klausti – ne tik atsakyti, laukti klausimų – ne tik teisingo
atsakymo.
• Leisti skleistis visoms mintims ir idėjoms, išvaduoti
smalsumą ir vaizduotę.
• Peržengti vadovėlio, klasės, mokyklos ribas ir kurti
įkvepiančias pažinimo erdves.
• Ne tik skaityti ir klausyti, bet ir ragauti, lytėti, uostyti,
išgirsti ir judėti – mokytis visu kūnu.
• Drąsiai bandyti, nebijoti suklysti ir kiekvieną patirtį
apmąstyti.
• Mokytis būti ir keistis kartu.
Įkvėptas „Kūrybinių partnerysčių“
projekte dalyvavusių mokinių ir
mokytojų
7. Kūrybos agentai ir kuriantys praktikai
– kas tai?
Kūrybinių sričių
specialistai (režisieriai,
aktoriai, dailininkai,
dizaineriai,
skulptoriai, žurnalistai
ir kt.)
Numato
tolimesnius
projekto tikslus
Su mokytojais
tyrinėja
aktualias
mokyklos
problemas
Sprendžia, koks
kūrybinis
procesas galėtų
padėti
įgyvendinti
išsikeltus tikslus
Imasi
praktiško
kūrybinio
proceso
įgyvendinimo
10. Sėkmei įtakos turi asmeninės kūrėjų ir
mokytojų savybės
Mokyklos Kūrėjai
Patirtinis ir tyrinėjimu
pagrįstas mokymasis
Kūrėjų ir mokytojų
mokymasis
bendradarbiaujant
Eksperimentavimas
Tarpdisciplininis darbas
11. Didžiausią poveikį projektas
turėjo mokytojams
4.37
4.43
4.52
4.66
4.74
4.9
4.82
4.93
4.93
4.9
4 4.2 4.4 4.6 4.8 5
Pagerėjusi mokymo kokybė
Išaugusi mokytojų darbo motyvacija
Pakitusi gero mokymo samprata
Prasiplėtusi mokytojų patirtis ir gebėjimai
Išaugęs tikėjimas savo gebėjimu dirbti įdomiai
Kūrėjai, Ø4.90 Mokytojai, Ø4.54
12. Auga inovatyvių metodų taikymas,
įvyksta sisteminis pokytis
46.79
38.38
41.64
70.23
44.86
44.73
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Kaip dalyviai vertina savo KP metu įgytų/patobulintų žinių ir
įgūdžių taikymą tolimesnėje savo veikloje? (proc.)
Ar mokykloje įvyko sisteminis pokytis? (įvertinimas proc.)
Kiek proc. padidėjo inovatyvių metodų taikymas mokykloje po
KP programos įgyvendinimo?
Kūrėjai Mokytojai
13. Kalba mokiniai
„Mane
nustebino iš
kažkur atsiradęs
jaukumas
matematikos
pamokoje“
„Dabar galiu
klausti ir
klausti kiek
noriu“
„Nustebino
bendraklasių
drąsa daryti
užduotis, kurios
anksčiau galėjo
pasirodyti
kvailos“
„Čia aš galiu būti
be kaukės“
14. Kalba mokytojai
„Jau nebegaliu
dirbti kitaip,
noriu dalintis,
noriu daryti,
veikti“
„Vėl prisiminėme, kas
yra refleksija.
Išklausydavome
vaikus,
sužinodavome, kaip
jie jaučiasi, kas jiems
patinka, o kas – ne”
„Vaikas nėra
kareivis, kuris
davus komandą
atsiskleistų. Vaikas
turi subręsti
atsivėrimui“
„Šis projektas –
tai nauja
filosofija“
15. Svarbiausios mokytojų savybės kūrybiškam
darbui
4.00
4.20
4.40
4.60
4.80
5.00
5.20
5.40
Mokinių pažinimas, jų veiklos
motyvų supratimas
Bendradarbiavimas,
komandinis darbas
Kūrybiškas (išradingas,
originalus, gyvas) mokymas
Kūrybiško mokinių mokymosi
organizavimas
Ugdymo stebėsena ir refleksija
pagrįstų sprendimų priėmimas
Netradicinių idėjų, sprendimų
kūrimas ugdymo problemoms
Ugdymo problemų įžvalga ir
analizė
Kūrybiškas ugdymo planavimas
Kelių dalykų ir/ar kultūros
sričių integravimas
Ugdymo aplinkos kūrimas ar
pertvarkymas
Projektų valdymas
Ugdymo perkėlimas į
netradicines erdves
Naujas informacinių
technologijų galimybių
panaudojimas
Mokyklos ryšių su išoriniais
partneriais mezgimas ir
palaikymas
Mokinių šeimų įtraukimas į
mokyklos veiklas
18. Didžiausią įtaką sisteminiam pokyčiui turi
mokytojų polinkis rizikuoti
+Lankstu-
mas
SISTEMINIS
POKYTIS
–Kruopštu-
mas
+Polinkis
rizikuoti
+Komuni-
kabilumas
+Empatiš-
kumas
- statistiškai nereikšmingi kintamieji
Mokytojų kruopštumas,
stabdantis spontaniškumą,
turi neigiamos įtakos
sisteminiam pokyčiui
Prielaidos rizikuoti gali būti
įvairios: atleidimo iš darbo
neišvengiamybė, mokyklos
vadovybės palaikymas, galimybė
suklysti, didelis pasitikėjimas
savimi ir t.t.
19. Sėkmei įtakos turi asmeninės kūrėjų ir
mokytojų savybės
+Komuni-
kabilumas
SISTEMINIS
POKYTIS
+Atvirumas
naujovėms
+Atkaklu-
mas,
ištvermin-
gumas
+Loginis,
analitinis
mąstymas
+Išradin-
gumas,
lankstumas
+Pareigin-
gumas
- statistiškai nereikšmingi kintamieji
Stipriausia
įtaka
20. Sėkmei įtakos turi mokyklos požymiai
-Tėvų,
išorinių
partnerių
įsitrauki-mas
SISTEMINIS
POKYTIS
+Mokytojo ir
kūrėjo ryšys
+Kuruojan-
čio mokytojo
kompeten-
cijos
+Bendruo-
menės
įsitrauki-mas
-Finansavi-
mas
+Vadovo
įsitrauki-mas
- statistiškai nereikšmingi kintamieji
Stipriausia
įtaka