ݺߣ

ݺߣShare a Scribd company logo

„Baltijos jūra - ar ji mums rūpi?“ - D. Semėnienė

•
•
Baltijos aplinkos forumas
Baltijos aplinkos forumas

Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja.

1 of 17
BALTIJOS J ŪRA – AR JI MUMS RŪPI? Pranešėja: Daiva Sem ė nien ė el. paštas: daiva @aapc.lt
Dviejų tyrimų rezultatai Verslinink ų nuomonės tyrimas apie Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikį turizmui. “ BalticSurvey” - Visuomenės nuomonės tyrimas apie Baltijos jūros vaidmenį jų gyvenime, jūros būklę ir priemones jūros aplinkai gerinti. Abu - Švedijos aplinkos apsaugos agentūros finansuoti tyrimai devyniose Baltijos jūros regiono šalyse
1 .Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikis turizmui 2008 metais balandžio mėnesį interviu su 12 įvairių įmonių atstovų: Rekreacinės veiklos organizavimas ( 4 įmonės ) Apgyvendinimas (3) Plaukiojimas jachtomis ir burlaiviais (3) Žvejyba (3) Nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas (1)
1. Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikis turizmui. Rezultatai ( 1) Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos supratimas gana elementarus. Baltijos jūros aplinkos apsaugos veiksniai verslo kol kas neįtakojo. Dauguma respondentų vertino jūros aplinkos būklę gerai. Turėtų įvykti labai dideli jūros aplinkos būklės pokyčiai lyginant su dabartine būkle, kad tai paveiktų turizmo verslą.
1. Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikis turizmui. Rezultatai ( 2) Pagrindiniai faktoriai, ligi šiol turėję įtakos jūros turizmo veiklai, yra susiję su oro sąlygomis ir rekreacine infrastruktūra. Pripažinta, kad jūros aplinkos būklės ir jūrinio turizmo vertinimų trūksta, todėl nėra duomenų apie aplinkos kokybės ir turizmo verslo santykį.
2. “BalticSurvey” - Visuomenės nuomonės tyrimas apie Baltijos jūros vaidmenį jų gyvenime, jūros būklę ir priemones jūros aplinkai gerinti (Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą) 2010 m. balandžio-birželio mėnesiais 1000 respondent ų
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą Klausimai apie: 1. Respondento ryšį su jūra 2. Jo laisvalaikį prie Baltijos jūros 3. Jūros aplinkos kokybę ir pagrindines problemas 4. Paties respondento vaidmenį gerinant jūrinę aplinką 5. Kitus jūrinės aplinkos gerinimo veikėjus 6. Būdus aplinkos gerinimo veiksmams finansuoti
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Aplinkos kokybė. “ Kokia, Jūsų nuomone, yra Baltijos jūros aplinkos būklė ?” Visų šalių dauguma gyventojų galvoja, kad tiek pakrantės, tiek visos jūros kokybė nėra nei gera, nei bloga. Kokybė neįtakoja rekreacinės veiklos . Rusijos gyventojai galvoja, kad jūros būklė per 10 met ų pablogėjo, o Vokietijos – kad pagerėjo.
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. “ Esu susir ūpinęs Baltijos jūros aplinka ” : Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje - ~ 42 proc. ; Danijoje, Latvijoje, Švedijoje, Estijoje, Rusijos Baltijos pajūrio regione ir Suomijoje - ~ 65 proc. a pklaustųjų .
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Didžiausios grėsmės. Dideli naftos išsiliejimai ( 8 šalys) Nedideli kasdieniai naftos išsiliejimai ( visos šalys) Šiukšlinimas (visos šalys) Žala jūros augalijai ir gyvūnijai ( 8 šalys ) Sunkieji metalai ir kitos pavojingos medžiagos ( 8 šalys) Nesprogusios minos ir cheminis ginklas dugne ( 5 šalys)
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Asmeninė įtaka. “ Aš darau įtaką Baltijos jūros aplinkos kokybei ” Taip – dauguma Lenkijoje ir Švedijoje Ne – dauguma kitose šalyse. Daugiausia tokių buvo Lietuvoje .
Aš darau įtaką Baltijos jūros aplinkos kokybei
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Asmeninė atsakomybė. „ Aš pats galiu dalyvauti gerinant Baltijos jūros būklę“. Taip – dauguma Lenkijoje ir Švedijoje Vidutiniškai visose šalyse sutiko ~ 27 proc. apklaustųjų. Lietuvoje tokių žmonių mažiausia - net 62 proc. nelinkę imtis atsakomybės.
Aš pats (pati) galiu prisidėti prie Baltijos jūros aplinkos pagerinimo
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Kas turi imtis veiksmų jūros aplinkos kokybei gerinti? Nuotekų valyklos, žvejybos, pramonės, jūrų transporto įmonės ir uostai (taip mano dauguma visose šalyse). Be to, dauguma Danijos, Estijos, Suomijos, Lietuvos , Lenkijos, Švedijos bei Rusijos gyventojų teigė, kad sprendžiant Baltijos jūros problemas turėtų prisidėti ir ūkininkai.
2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Kuo išsiskiria Lietuvos gyventojai? Mažiau nei kitų šalių gyventojai yra linkę manyti, jog asmeniškai įtakoja Baltijos jūros kokybę. Lietuvoje yra daugiausia žmonių, teigiančių, kad jiems būtų nepriimtina finansiškai prisidėti prie Baltijos jūros aplinkos apsaugos problemų sprendimo.

More Related Content

„Baltijos jūra - ar ji mums rūpi?“ - D. Semėnienė

  • 1. BALTIJOS J ŪRA – AR JI MUMS RŪPI? Pranešėja: Daiva Sem ė nien ė el. paštas: daiva @aapc.lt
  • 2. Dviejų tyrimų rezultatai Verslinink ų nuomonės tyrimas apie Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikį turizmui. “ BalticSurvey” - Visuomenės nuomonės tyrimas apie Baltijos jūros vaidmenį jų gyvenime, jūros būklę ir priemones jūros aplinkai gerinti. Abu - Švedijos aplinkos apsaugos agentūros finansuoti tyrimai devyniose Baltijos jūros regiono šalyse
  • 3.
  • 4. 1 .Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikis turizmui 2008 metais balandžio mėnesį interviu su 12 įvairių įmonių atstovų: Rekreacinės veiklos organizavimas ( 4 įmonės ) Apgyvendinimas (3) Plaukiojimas jachtomis ir burlaiviais (3) Žvejyba (3) Nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas (1)
  • 5. 1. Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikis turizmui. Rezultatai ( 1) Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos supratimas gana elementarus. Baltijos jūros aplinkos apsaugos veiksniai verslo kol kas neįtakojo. Dauguma respondentų vertino jūros aplinkos būklę gerai. Turėtų įvykti labai dideli jūros aplinkos būklės pokyčiai lyginant su dabartine būkle, kad tai paveiktų turizmo verslą.
  • 6. 1. Baltijos jūros aplinkos pokyčių poveikis turizmui. Rezultatai ( 2) Pagrindiniai faktoriai, ligi šiol turėję įtakos jūros turizmo veiklai, yra susiję su oro sąlygomis ir rekreacine infrastruktūra. Pripažinta, kad jūros aplinkos būklės ir jūrinio turizmo vertinimų trūksta, todėl nėra duomenų apie aplinkos kokybės ir turizmo verslo santykį.
  • 7. 2. “BalticSurvey” - Visuomenės nuomonės tyrimas apie Baltijos jūros vaidmenį jų gyvenime, jūros būklę ir priemones jūros aplinkai gerinti (Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą) 2010 m. balandžio-birželio mėnesiais 1000 respondent ų
  • 8. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą Klausimai apie: 1. Respondento ryšį su jūra 2. Jo laisvalaikį prie Baltijos jūros 3. Jūros aplinkos kokybę ir pagrindines problemas 4. Paties respondento vaidmenį gerinant jūrinę aplinką 5. Kitus jūrinės aplinkos gerinimo veikėjus 6. Būdus aplinkos gerinimo veiksmams finansuoti
  • 9. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Aplinkos kokybė. “ Kokia, Jūsų nuomone, yra Baltijos jūros aplinkos būklė ?” Visų šalių dauguma gyventojų galvoja, kad tiek pakrantės, tiek visos jūros kokybė nėra nei gera, nei bloga. Kokybė neįtakoja rekreacinės veiklos . Rusijos gyventojai galvoja, kad jūros būklė per 10 met ų pablogėjo, o Vokietijos – kad pagerėjo.
  • 10. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. “ Esu susir ūpinęs Baltijos jūros aplinka ” : Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje - ~ 42 proc. ; Danijoje, Latvijoje, Švedijoje, Estijoje, Rusijos Baltijos pajūrio regione ir Suomijoje - ~ 65 proc. a pklaustųjų .
  • 11. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Didžiausios grėsmės. Dideli naftos išsiliejimai ( 8 šalys) Nedideli kasdieniai naftos išsiliejimai ( visos šalys) Šiukšlinimas (visos šalys) Žala jūros augalijai ir gyvūnijai ( 8 šalys ) Sunkieji metalai ir kitos pavojingos medžiagos ( 8 šalys) Nesprogusios minos ir cheminis ginklas dugne ( 5 šalys)
  • 12. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Asmeninė įtaka. “ Aš darau įtaką Baltijos jūros aplinkos kokybei ” Taip – dauguma Lenkijoje ir Švedijoje Ne – dauguma kitose šalyse. Daugiausia tokių buvo Lietuvoje .
  • 13. Aš darau įtaką Baltijos jūros aplinkos kokybei
  • 14. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Asmeninė atsakomybė. „ Aš pats galiu dalyvauti gerinant Baltijos jūros būklę“. Taip – dauguma Lenkijoje ir Švedijoje Vidutiniškai visose šalyse sutiko ~ 27 proc. apklaustųjų. Lietuvoje tokių žmonių mažiausia - net 62 proc. nelinkę imtis atsakomybės.
  • 15. Aš pats (pati) galiu prisidėti prie Baltijos jūros aplinkos pagerinimo
  • 16. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Kas turi imtis veiksmų jūros aplinkos kokybei gerinti? Nuotekų valyklos, žvejybos, pramonės, jūrų transporto įmonės ir uostai (taip mano dauguma visose šalyse). Be to, dauguma Danijos, Estijos, Suomijos, Lietuvos , Lenkijos, Švedijos bei Rusijos gyventojų teigė, kad sprendžiant Baltijos jūros problemas turėtų prisidėti ir ūkininkai.
  • 17. 2. Baltijos regiono gyventojų požiūr is į Baltijos jūrą. Kuo išsiskiria Lietuvos gyventojai? Mažiau nei kitų šalių gyventojai yra linkę manyti, jog asmeniškai įtakoja Baltijos jūros kokybę. Lietuvoje yra daugiausia žmonių, teigiančių, kad jiems būtų nepriimtina finansiškai prisidėti prie Baltijos jūros aplinkos apsaugos problemų sprendimo.