際際滷

際際滷Share a Scribd company logo
Bir邸tonas

V邸眺 Pranci邸kon迭 gimnazijos
     Ernestas Kalnius


          Mano miestas       1
Turinys
   Bir邸tono istorija
   Kurortas
   Demografin raida tarp 1975m. Ir 2001m.
   Bir邸tono parkas
   Bir邸tono savivaldyb
   2009 m. 眺steigtos 2 miesto seni笛naitijos
   Pramons rodikliai iki 2003m.
   Naudota literat笛ra

                     Mano miestas              2
Bir邸tono istorija
Pagal archeolog迭 radinius 転inoma, kad gyvenviets                  XVII a. prad転ioje pastatyta Bir邸tono ba転nyia, bet
邸ioje vietoje buvo mezolito ir bronzos am転iuose.                  pasibaigus Jogailaii迭 dinastijos valdymui ir augant Prienams,
                                                                  miestelis pradjo nykti, nukentjo per karus su rusais ir
Pirm kart pamintas Vygand                                      邸vedais. Atstatytas nesilaikant ankstesnio staiakampio
Marburgieio Naujojoje Pr笛sijos kronikoje1382 m.,               plano. 1782 m. miestelyje tegyveno 20 邸eim迭.
kai mar邸alas Kunas fon Haten邸teinas 転ygio 眺                       Nuo 1846 m. pradti tirti druskingi 邸altiniai, 1851 m. 眺kurtas
Lietuv metu kariuomen padalijo 眺 tris                           kurortas, nuo 1855 m. pradtos statyti gydyklos ir namai
dalis  Puniai, Alytui ir Bir邸tonui pulti. ia Bir邸tonas          besigydantiems. Am転i迭 sand笛roje pastatyta rusi邸k迭j迭 ir
mintas kaip Birsten (Birstan) vietov prie
                        (Birstan)                                 邸veicari邸k迭j迭 vil迭. 1905 m. (ar 1906 m. [5]) per miestelio gaisr
drusking迭 邸altini迭. Tuo metu medin Bir邸tono                      nukentjo beveik visa centrin dalis. Per Pirmj眺 pasaulini
                                                                  kar miestas smarkiai nuniokotas, sudeg daug vasarnami迭,
pilis priklaus gynybinei Panemuns pili迭 sistemai,               daug pastat迭 i邸parduota. 1924 m. Lietuvos Raudonas kry転ius
vliau buvo Ldk Vytauto rezidencin pilis. 1387 m.                pasira邸 sutart眺 su Sveikatos departamentu ir 眺sipareigojo
minimas miestelis Po 貼algirio m笛邸io Panemuns                     modernizuoti kurort, 眺rengti dumblo vonias, vandentiek眺 ir
pilys neteko reik邸ms ir Bir邸tonas tapo Ldk Vytauto               kanalizacij, 眺vesti elektros ap邸vietim. Taip Bir邸tonas buvo
med転iokls plotu  i邸 apylinki迭 buvo suvaromi ir                  atgaivintas, pastatyta sanatorij迭 (Tulp vadinosi sanatorija
                                                                  Nr. 1), 眺rengtos purvo vonios, mineralinio vandens gydyklos.
med転iojami 転vrys, ypa stumbrai. ia nuo XIVXV                  II pasaulinio karo metu Bir邸tonas beveik
a. buvo kunigaik邸i迭 med転iokls Bir邸tono dvaras,                  nenukentjo. 1946 m. rugpj笛io 3 d. Bir邸tonas tapo miesto tipo
kur眺 mgo ne tik Vytautas, bet irKazimieras                       gyvenviete (kaip kurortas), 1966 m.bir転elio
Jogailaitis su s笛numis ir kunigaik邸tien Elena. alia             22 d.  respublikinio pavaldumo miestu. Apie 1960 m.
dvaro i邸augs miestelis1518 m. jau vadinamas                      statant Kauno HE suformuotas pylimas, saugantis miest nuo
miestu, nuo 1529 m.  LDK neprivilegijuot迭 miest迭                 pakilusioNemuno vandens. 1978 m. patvirtintas bendrasis
                                                                  Bir邸tono planas (architektai A. Pucas ir kt.).
sra邸e, nuo1539 m. gavo teis rengti savaitinius
                                                                  1995 m. patvirtintas Bir邸tono herbas, 眺kurta Bir邸tono miesto
turgus (suteiktos miesto teiss). XVXVI a. ia buvo              savivaldyb.
karali邸kasis kurortas, kuriame ilsjosi
Ldk Kazimieras
Jogailaitis, Aleksandras, 貼ygimantas
Senasis, 貼ygimantas Augustas. 1549 m.
Ldk 貼ygimantas Augustas Bir邸ton u転ra邸Barbora
Radvilaitei. [3] Iki 1578 m. Bir邸tone susidar
kvadratin aik邸t ir 4 gatvs, prie kuri迭 buvo
i邸matuota 119 sklyp迭 (97 u転statyti), gyveno 9
amatininkai.


                                                   Mano miestas                                                                  3
Kurortas
S笛r笛s Bir邸tono 邸altiniai minimi nuo XV am転iaus. 1846 m. Stakli邸ki迭 kurorto gydytojas Benediktas
Balinskis ia gyd pirmj ligon, kuriai nepadjo Stakli邸ki迭 gydomieji 邸altiniai, o Bir邸tone ji
pasveiko.1851 m. bir転elio 23 d. 眺kurtas Bir邸tono kurortas (kiti 邸altiniai nurodo, kad tik 1854 m.
pabaigoje Rusijos vidaus reikal迭 ministras pasira邸 leidim steigti kurort), ypa ms vystytis po
gretimo Stakli邸ki迭 kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo 転inomas balneologinis
kurortas, apra邸omas kurort迭 vadovuose. Iki I pasaulinio karo ia kasmet gydydavosi ~2000
転moni迭, veik 72 vonios, pastatyti 3 vie邸buiai su 200 numeri迭.
1927 m. pastatyta purvo gydykla  durpes gydomajam purvui atve転davo
i邸 Velniabli笛d転io durpyno.1933 m. pastatyta kurorto poliklinika, 1939 m.  2 sanatorijos (Kauno
ligoni迭 kasos ir Kai邸iadori迭 vyskupijos Baltoji tulp), atidengtas paminklas J.
Basanaviiui. 1947 m. 眺kurtos 2 sanatorijos, 1959 m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta
Tulpe, sanatorija Nr. 2  Spaliu, vliau abi sujungtos1975 m. Tais pat metais 眺kurta Versms
sanatorija. Apie 1990 m. Spalio sanatorija pervadinta Tulpe.
Bir邸tonas garsja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, ia atvyksta 転mons gydytis nuo
vir邸kinimo, judjimo aparato, kraujotakos, ginekologini迭, inkst迭, kvpavimo lig迭. Sanatorijos
(Tulp ir Versm) dirba i邸tisus metus. Yra daug vie邸bui迭, dveji svei迭 namai, Bir邸tono sporto
centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, slidinjimo centras, poilsiaviet Bir邸tono
Nemuno vingis. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraid転ioti oro balionu, pajodinti,
pasiva転inti karieta. Yra fizioterapijos gydyklos.
I邸gaunamas Vytauto, Biruts, Vaidiluts, R笛tos mineralinis vanduo.




                                         Mano miestas                                            4
Demografin raida tarp 1975m. Ir
           2001m.

    1975m. 1976m. 1979m. 1989m. 2001m.
    2600 2600 2350 3537 3225




                  Mano miestas           5
Bir邸tono parkas




     Mano miestas   6
Bir邸tono savivaldyb

                              Bir邸tonas




Gyventoj迭 (2010):   Plotas:           Tankumas (2010):   Altitud:
     3 136          13 km族              241 転m./km族        79 m




                              Mano miestas                           7
2009 m. 眺steigtos 2 miesto
             seni笛naitijos
Bir邸tono 1-oji seni笛naitija:
貼vriniaus g., Pu邸yno g., Tylioji       Bir邸tono 1- Bir邸tono 2-
g., Jaunimo g., Kstuio g. (nuo         oji seni笛naitij oji seni笛naitij
gatvs prad転ios iki sankirtos su S.
Dariaus ir S. Girno g.), laito g.,     a               a
Algirdo g., Vytauto g., Tulpi迭 g.,
Muziejaus g., Vai転ganto g.,
Nemuno g., J. Basanaviiaus g.,
Biruts g., Turist迭 g., Verkns g.
Bir邸tono 2-oji seni笛naitija: Lelij迭
g., Kstuio g. (nuo sankirtos su
S. Dariaus ir S. Girno g. iki
gatvs pabaigos), S. Dariaus ir S.
Girno g., Vilniaus g., Druskupio
g., B. Sruogos g., N.
Silvanaviiaus g., Prien迭 g.




                                 Mano miestas                          8
Pramons rodikliai iki 2003m.
8

7

6

5                          2000
4                          2001
                           2002
3                          2003

2

1

0




            Mano miestas          9
Naudota literat笛ra
Bir邸tonas. M笛s迭 Lietuva, T. 1.  Bostonas:
Lietuvi迭 enciklopedijos leidykla, 1964.  387 psl.
Bir邸tono miesto apylinks per Balticmaps.eu
Bir邸tono turizmo informacijos centras
Informacija apie apgyvendinim bei poils眺
Bir邸tone
Informacija Bir邸tono miesto sveiui
(visikurortai.lt)
Travel.lt (lietuvi迭, angl迭 ir rus迭 k.)
Trumpai apie Bir邸ton
                     Mano miestas                10
Mano miestas   11

More Related Content

Mano miestas

  • 1. Bir邸tonas V邸眺 Pranci邸kon迭 gimnazijos Ernestas Kalnius Mano miestas 1
  • 2. Turinys Bir邸tono istorija Kurortas Demografin raida tarp 1975m. Ir 2001m. Bir邸tono parkas Bir邸tono savivaldyb 2009 m. 眺steigtos 2 miesto seni笛naitijos Pramons rodikliai iki 2003m. Naudota literat笛ra Mano miestas 2
  • 3. Bir邸tono istorija Pagal archeolog迭 radinius 転inoma, kad gyvenviets XVII a. prad転ioje pastatyta Bir邸tono ba転nyia, bet 邸ioje vietoje buvo mezolito ir bronzos am転iuose. pasibaigus Jogailaii迭 dinastijos valdymui ir augant Prienams, miestelis pradjo nykti, nukentjo per karus su rusais ir Pirm kart pamintas Vygand 邸vedais. Atstatytas nesilaikant ankstesnio staiakampio Marburgieio Naujojoje Pr笛sijos kronikoje1382 m., plano. 1782 m. miestelyje tegyveno 20 邸eim迭. kai mar邸alas Kunas fon Haten邸teinas 転ygio 眺 Nuo 1846 m. pradti tirti druskingi 邸altiniai, 1851 m. 眺kurtas Lietuv metu kariuomen padalijo 眺 tris kurortas, nuo 1855 m. pradtos statyti gydyklos ir namai dalis Puniai, Alytui ir Bir邸tonui pulti. ia Bir邸tonas besigydantiems. Am転i迭 sand笛roje pastatyta rusi邸k迭j迭 ir mintas kaip Birsten (Birstan) vietov prie (Birstan) 邸veicari邸k迭j迭 vil迭. 1905 m. (ar 1906 m. [5]) per miestelio gaisr drusking迭 邸altini迭. Tuo metu medin Bir邸tono nukentjo beveik visa centrin dalis. Per Pirmj眺 pasaulini kar miestas smarkiai nuniokotas, sudeg daug vasarnami迭, pilis priklaus gynybinei Panemuns pili迭 sistemai, daug pastat迭 i邸parduota. 1924 m. Lietuvos Raudonas kry転ius vliau buvo Ldk Vytauto rezidencin pilis. 1387 m. pasira邸 sutart眺 su Sveikatos departamentu ir 眺sipareigojo minimas miestelis Po 貼algirio m笛邸io Panemuns modernizuoti kurort, 眺rengti dumblo vonias, vandentiek眺 ir pilys neteko reik邸ms ir Bir邸tonas tapo Ldk Vytauto kanalizacij, 眺vesti elektros ap邸vietim. Taip Bir邸tonas buvo med転iokls plotu i邸 apylinki迭 buvo suvaromi ir atgaivintas, pastatyta sanatorij迭 (Tulp vadinosi sanatorija Nr. 1), 眺rengtos purvo vonios, mineralinio vandens gydyklos. med転iojami 転vrys, ypa stumbrai. ia nuo XIVXV II pasaulinio karo metu Bir邸tonas beveik a. buvo kunigaik邸i迭 med転iokls Bir邸tono dvaras, nenukentjo. 1946 m. rugpj笛io 3 d. Bir邸tonas tapo miesto tipo kur眺 mgo ne tik Vytautas, bet irKazimieras gyvenviete (kaip kurortas), 1966 m.bir転elio Jogailaitis su s笛numis ir kunigaik邸tien Elena. alia 22 d. respublikinio pavaldumo miestu. Apie 1960 m. dvaro i邸augs miestelis1518 m. jau vadinamas statant Kauno HE suformuotas pylimas, saugantis miest nuo miestu, nuo 1529 m. LDK neprivilegijuot迭 miest迭 pakilusioNemuno vandens. 1978 m. patvirtintas bendrasis Bir邸tono planas (architektai A. Pucas ir kt.). sra邸e, nuo1539 m. gavo teis rengti savaitinius 1995 m. patvirtintas Bir邸tono herbas, 眺kurta Bir邸tono miesto turgus (suteiktos miesto teiss). XVXVI a. ia buvo savivaldyb. karali邸kasis kurortas, kuriame ilsjosi Ldk Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, 貼ygimantas Senasis, 貼ygimantas Augustas. 1549 m. Ldk 貼ygimantas Augustas Bir邸ton u転ra邸Barbora Radvilaitei. [3] Iki 1578 m. Bir邸tone susidar kvadratin aik邸t ir 4 gatvs, prie kuri迭 buvo i邸matuota 119 sklyp迭 (97 u転statyti), gyveno 9 amatininkai. Mano miestas 3
  • 4. Kurortas S笛r笛s Bir邸tono 邸altiniai minimi nuo XV am転iaus. 1846 m. Stakli邸ki迭 kurorto gydytojas Benediktas Balinskis ia gyd pirmj ligon, kuriai nepadjo Stakli邸ki迭 gydomieji 邸altiniai, o Bir邸tone ji pasveiko.1851 m. bir転elio 23 d. 眺kurtas Bir邸tono kurortas (kiti 邸altiniai nurodo, kad tik 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikal迭 ministras pasira邸 leidim steigti kurort), ypa ms vystytis po gretimo Stakli邸ki迭 kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo 転inomas balneologinis kurortas, apra邸omas kurort迭 vadovuose. Iki I pasaulinio karo ia kasmet gydydavosi ~2000 転moni迭, veik 72 vonios, pastatyti 3 vie邸buiai su 200 numeri迭. 1927 m. pastatyta purvo gydykla durpes gydomajam purvui atve転davo i邸 Velniabli笛d転io durpyno.1933 m. pastatyta kurorto poliklinika, 1939 m. 2 sanatorijos (Kauno ligoni迭 kasos ir Kai邸iadori迭 vyskupijos Baltoji tulp), atidengtas paminklas J. Basanaviiui. 1947 m. 眺kurtos 2 sanatorijos, 1959 m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta Tulpe, sanatorija Nr. 2 Spaliu, vliau abi sujungtos1975 m. Tais pat metais 眺kurta Versms sanatorija. Apie 1990 m. Spalio sanatorija pervadinta Tulpe. Bir邸tonas garsja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, ia atvyksta 転mons gydytis nuo vir邸kinimo, judjimo aparato, kraujotakos, ginekologini迭, inkst迭, kvpavimo lig迭. Sanatorijos (Tulp ir Versm) dirba i邸tisus metus. Yra daug vie邸bui迭, dveji svei迭 namai, Bir邸tono sporto centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, slidinjimo centras, poilsiaviet Bir邸tono Nemuno vingis. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraid転ioti oro balionu, pajodinti, pasiva転inti karieta. Yra fizioterapijos gydyklos. I邸gaunamas Vytauto, Biruts, Vaidiluts, R笛tos mineralinis vanduo. Mano miestas 4
  • 5. Demografin raida tarp 1975m. Ir 2001m. 1975m. 1976m. 1979m. 1989m. 2001m. 2600 2600 2350 3537 3225 Mano miestas 5
  • 6. Bir邸tono parkas Mano miestas 6
  • 7. Bir邸tono savivaldyb Bir邸tonas Gyventoj迭 (2010): Plotas: Tankumas (2010): Altitud: 3 136 13 km族 241 転m./km族 79 m Mano miestas 7
  • 8. 2009 m. 眺steigtos 2 miesto seni笛naitijos Bir邸tono 1-oji seni笛naitija: 貼vriniaus g., Pu邸yno g., Tylioji Bir邸tono 1- Bir邸tono 2- g., Jaunimo g., Kstuio g. (nuo oji seni笛naitij oji seni笛naitij gatvs prad転ios iki sankirtos su S. Dariaus ir S. Girno g.), laito g., a a Algirdo g., Vytauto g., Tulpi迭 g., Muziejaus g., Vai転ganto g., Nemuno g., J. Basanaviiaus g., Biruts g., Turist迭 g., Verkns g. Bir邸tono 2-oji seni笛naitija: Lelij迭 g., Kstuio g. (nuo sankirtos su S. Dariaus ir S. Girno g. iki gatvs pabaigos), S. Dariaus ir S. Girno g., Vilniaus g., Druskupio g., B. Sruogos g., N. Silvanaviiaus g., Prien迭 g. Mano miestas 8
  • 9. Pramons rodikliai iki 2003m. 8 7 6 5 2000 4 2001 2002 3 2003 2 1 0 Mano miestas 9
  • 10. Naudota literat笛ra Bir邸tonas. M笛s迭 Lietuva, T. 1. Bostonas: Lietuvi迭 enciklopedijos leidykla, 1964. 387 psl. Bir邸tono miesto apylinks per Balticmaps.eu Bir邸tono turizmo informacijos centras Informacija apie apgyvendinim bei poils眺 Bir邸tone Informacija Bir邸tono miesto sveiui (visikurortai.lt) Travel.lt (lietuvi迭, angl迭 ir rus迭 k.) Trumpai apie Bir邸ton Mano miestas 10