2. Turinys
Bir邸tono istorija
Kurortas
Demografin raida tarp 1975m. Ir 2001m.
Bir邸tono parkas
Bir邸tono savivaldyb
2009 m. 眺steigtos 2 miesto seni笛naitijos
Pramons rodikliai iki 2003m.
Naudota literat笛ra
Mano miestas 2
3. Bir邸tono istorija
Pagal archeolog迭 radinius 転inoma, kad gyvenviets XVII a. prad転ioje pastatyta Bir邸tono ba転nyia, bet
邸ioje vietoje buvo mezolito ir bronzos am転iuose. pasibaigus Jogailaii迭 dinastijos valdymui ir augant Prienams,
miestelis pradjo nykti, nukentjo per karus su rusais ir
Pirm kart pamintas Vygand 邸vedais. Atstatytas nesilaikant ankstesnio staiakampio
Marburgieio Naujojoje Pr笛sijos kronikoje1382 m., plano. 1782 m. miestelyje tegyveno 20 邸eim迭.
kai mar邸alas Kunas fon Haten邸teinas 転ygio 眺 Nuo 1846 m. pradti tirti druskingi 邸altiniai, 1851 m. 眺kurtas
Lietuv metu kariuomen padalijo 眺 tris kurortas, nuo 1855 m. pradtos statyti gydyklos ir namai
dalis Puniai, Alytui ir Bir邸tonui pulti. ia Bir邸tonas besigydantiems. Am転i迭 sand笛roje pastatyta rusi邸k迭j迭 ir
mintas kaip Birsten (Birstan) vietov prie
(Birstan) 邸veicari邸k迭j迭 vil迭. 1905 m. (ar 1906 m. [5]) per miestelio gaisr
drusking迭 邸altini迭. Tuo metu medin Bir邸tono nukentjo beveik visa centrin dalis. Per Pirmj眺 pasaulini
kar miestas smarkiai nuniokotas, sudeg daug vasarnami迭,
pilis priklaus gynybinei Panemuns pili迭 sistemai, daug pastat迭 i邸parduota. 1924 m. Lietuvos Raudonas kry転ius
vliau buvo Ldk Vytauto rezidencin pilis. 1387 m. pasira邸 sutart眺 su Sveikatos departamentu ir 眺sipareigojo
minimas miestelis Po 貼algirio m笛邸io Panemuns modernizuoti kurort, 眺rengti dumblo vonias, vandentiek眺 ir
pilys neteko reik邸ms ir Bir邸tonas tapo Ldk Vytauto kanalizacij, 眺vesti elektros ap邸vietim. Taip Bir邸tonas buvo
med転iokls plotu i邸 apylinki迭 buvo suvaromi ir atgaivintas, pastatyta sanatorij迭 (Tulp vadinosi sanatorija
Nr. 1), 眺rengtos purvo vonios, mineralinio vandens gydyklos.
med転iojami 転vrys, ypa stumbrai. ia nuo XIVXV II pasaulinio karo metu Bir邸tonas beveik
a. buvo kunigaik邸i迭 med転iokls Bir邸tono dvaras, nenukentjo. 1946 m. rugpj笛io 3 d. Bir邸tonas tapo miesto tipo
kur眺 mgo ne tik Vytautas, bet irKazimieras gyvenviete (kaip kurortas), 1966 m.bir転elio
Jogailaitis su s笛numis ir kunigaik邸tien Elena. alia 22 d. respublikinio pavaldumo miestu. Apie 1960 m.
dvaro i邸augs miestelis1518 m. jau vadinamas statant Kauno HE suformuotas pylimas, saugantis miest nuo
miestu, nuo 1529 m. LDK neprivilegijuot迭 miest迭 pakilusioNemuno vandens. 1978 m. patvirtintas bendrasis
Bir邸tono planas (architektai A. Pucas ir kt.).
sra邸e, nuo1539 m. gavo teis rengti savaitinius
1995 m. patvirtintas Bir邸tono herbas, 眺kurta Bir邸tono miesto
turgus (suteiktos miesto teiss). XVXVI a. ia buvo savivaldyb.
karali邸kasis kurortas, kuriame ilsjosi
Ldk Kazimieras
Jogailaitis, Aleksandras, 貼ygimantas
Senasis, 貼ygimantas Augustas. 1549 m.
Ldk 貼ygimantas Augustas Bir邸ton u転ra邸Barbora
Radvilaitei. [3] Iki 1578 m. Bir邸tone susidar
kvadratin aik邸t ir 4 gatvs, prie kuri迭 buvo
i邸matuota 119 sklyp迭 (97 u転statyti), gyveno 9
amatininkai.
Mano miestas 3
4. Kurortas
S笛r笛s Bir邸tono 邸altiniai minimi nuo XV am転iaus. 1846 m. Stakli邸ki迭 kurorto gydytojas Benediktas
Balinskis ia gyd pirmj ligon, kuriai nepadjo Stakli邸ki迭 gydomieji 邸altiniai, o Bir邸tone ji
pasveiko.1851 m. bir転elio 23 d. 眺kurtas Bir邸tono kurortas (kiti 邸altiniai nurodo, kad tik 1854 m.
pabaigoje Rusijos vidaus reikal迭 ministras pasira邸 leidim steigti kurort), ypa ms vystytis po
gretimo Stakli邸ki迭 kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo 転inomas balneologinis
kurortas, apra邸omas kurort迭 vadovuose. Iki I pasaulinio karo ia kasmet gydydavosi ~2000
転moni迭, veik 72 vonios, pastatyti 3 vie邸buiai su 200 numeri迭.
1927 m. pastatyta purvo gydykla durpes gydomajam purvui atve転davo
i邸 Velniabli笛d転io durpyno.1933 m. pastatyta kurorto poliklinika, 1939 m. 2 sanatorijos (Kauno
ligoni迭 kasos ir Kai邸iadori迭 vyskupijos Baltoji tulp), atidengtas paminklas J.
Basanaviiui. 1947 m. 眺kurtos 2 sanatorijos, 1959 m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta
Tulpe, sanatorija Nr. 2 Spaliu, vliau abi sujungtos1975 m. Tais pat metais 眺kurta Versms
sanatorija. Apie 1990 m. Spalio sanatorija pervadinta Tulpe.
Bir邸tonas garsja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, ia atvyksta 転mons gydytis nuo
vir邸kinimo, judjimo aparato, kraujotakos, ginekologini迭, inkst迭, kvpavimo lig迭. Sanatorijos
(Tulp ir Versm) dirba i邸tisus metus. Yra daug vie邸bui迭, dveji svei迭 namai, Bir邸tono sporto
centras, LKKA sporto ir sveikatingumo centras, slidinjimo centras, poilsiaviet Bir邸tono
Nemuno vingis. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraid転ioti oro balionu, pajodinti,
pasiva転inti karieta. Yra fizioterapijos gydyklos.
I邸gaunamas Vytauto, Biruts, Vaidiluts, R笛tos mineralinis vanduo.
Mano miestas 4
5. Demografin raida tarp 1975m. Ir
2001m.
1975m. 1976m. 1979m. 1989m. 2001m.
2600 2600 2350 3537 3225
Mano miestas 5
7. Bir邸tono savivaldyb
Bir邸tonas
Gyventoj迭 (2010): Plotas: Tankumas (2010): Altitud:
3 136 13 km族 241 転m./km族 79 m
Mano miestas 7
8. 2009 m. 眺steigtos 2 miesto
seni笛naitijos
Bir邸tono 1-oji seni笛naitija:
貼vriniaus g., Pu邸yno g., Tylioji Bir邸tono 1- Bir邸tono 2-
g., Jaunimo g., Kstuio g. (nuo oji seni笛naitij oji seni笛naitij
gatvs prad転ios iki sankirtos su S.
Dariaus ir S. Girno g.), laito g., a a
Algirdo g., Vytauto g., Tulpi迭 g.,
Muziejaus g., Vai転ganto g.,
Nemuno g., J. Basanaviiaus g.,
Biruts g., Turist迭 g., Verkns g.
Bir邸tono 2-oji seni笛naitija: Lelij迭
g., Kstuio g. (nuo sankirtos su
S. Dariaus ir S. Girno g. iki
gatvs pabaigos), S. Dariaus ir S.
Girno g., Vilniaus g., Druskupio
g., B. Sruogos g., N.
Silvanaviiaus g., Prien迭 g.
Mano miestas 8
10. Naudota literat笛ra
Bir邸tonas. M笛s迭 Lietuva, T. 1. Bostonas:
Lietuvi迭 enciklopedijos leidykla, 1964. 387 psl.
Bir邸tono miesto apylinks per Balticmaps.eu
Bir邸tono turizmo informacijos centras
Informacija apie apgyvendinim bei poils眺
Bir邸tone
Informacija Bir邸tono miesto sveiui
(visikurortai.lt)
Travel.lt (lietuvi迭, angl迭 ir rus迭 k.)
Trumpai apie Bir邸ton
Mano miestas 10