際際滷

際際滷Share a Scribd company logo

Ekologija

Download as PPTX, PDF
Neda Varnelyt
Neda Varnelyt
1 of 21
Downloaded 14 times
EKOLOGIJA GLOBALINIS ATILIMAS Darb atliko: R笛ta Pali邸kyt, Rimant Studincovait, Neda Varnelyt, Justas Pocius, Greta Grinevii笛t, Kamil Mackevii笛t, IIb.
Ekologijos problem迭 sra邸as: Klimato kaita pasaulinis at邸ilimas; I邸saugojimas R笛邸i迭 nykimas; Energetika Energijos snaudos; Aplinkos blogjimaseutrofikacija; Aplinkos sveikata - Oro kokyb; Gen迭 in釘inerija Genetin tar邸a; Intensyvus 笛kininkavimas; 鄭ems degradacija 鄭ems tar邸a...
http://www.youtube.com/watch?v=uGcDed4xVD4
Globalinis at邸ilimas Globalinis (pasaulinis) at邸ilimas - per paskutinius de邸imtmeius fiksuojamas 鄭ems atmosferos prie pavir邸iaus ir vandenyn迭 vidutins temperat笛ros didjimas. Per XX am釘i迭 vidutin pasaulin temperat笛ra pakilo 0,74 0,18 C. Nors milijon迭 met迭 laikotarpyje planetos temperat笛ra kito nuolat, pastarasis at邸ilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su 釘mogaus veiklos paskatintu 邸iltnamio efektu. iltnamio dujos, 邸ildanios 鄭ems pavir邸i迭 bei apatinius atmosferos sluoksnius, i邸skiriamos deginant naudingsias i邸kasenas; 釘ems 笛kio, ypa gyvulininkysts, veiklose.
Globalinio at邸ilimo prie釘astys Klimatas kinta tiek dl nat笛rali迭 vidini迭 klimato sistemos proces迭, tiek dl i邸orini迭 nat笛rali迭 arba antropogenini迭 veiksni迭 poveikio. ie i邸oriniai veiksniai yra sauls aktyvumas, ugnikalni迭 i邸siver釘imai, 鄭ems orbitos kitimas ir 邸iltnamio dujos. Mokslininkai teigia, kad dabartin眺 klimato at邸ilim i邸 esms lm 邸iltnamio duj迭 pagausjimas, taiau tebevyksta tyrimai siekiant 眺tikinamesnio pagrindimo. Nei vienas i邸 i邸vardyt迭 i邸orini迭 veiksni迭 nesukelia greito ir tiesioginio poveikio planetos klimatui tiek dl planetos vandenyn迭 邸ilumins inercijos, tiek dl kit迭 netiesiogini迭 pasekmi迭 galutiniai klimato pokyiai u釘delsia. Pvz., netgi stabilizavus 邸iltnamio duj迭 koncentracij atmosferoje iki 2000 m. lygmens, klimatas vis tiek at邸ilt迭 apie pus laipsnio.
Temperat笛ros pokyiai Lietuvoje, Klaipdoje, tvyravusi oro temperat笛ra nuo 2013m. Sausio mnsio 27d. iki 31d. ir 2014m. 01mn.27d.01mn.31d. temperat笛ra: 2 0 -2 -4 -6 -8 -10 -12 -14 2013 2014
Norvegijoje,Trondheime, t vyravusi oro temperat笛ra nuo 2013m. Sausio mnsio nuo 27d. iki 31d. ir 2014m. 01mn.27d.01mn.31d. temperat笛ra: 4 3 2 1 0 -1 -2 -3 -4 -5 2013 2014
Tyrimo i邸vada Ai邸kiai matoma, kad oro temperat笛ra 2014 metais yra 釘emesn u釘 2013 met迭, o tai 眺rodo, kad oro u釘ter邸tumas didja, kinta 鄭ems orbita. Turime suvokti, jog nesilaikant reikalaujam迭 taisykli迭 greitu metu m笛s迭 鄭emje 眺vyks globalinis at邸ilimas, dl kurio b笛sime kalti mes, 邸ios 釘ems gyventojai.
Temperat笛ra tolygiai didja. Punktyrine linija pa釘ymtas prognozuojamas temperat笛ros augimas.
Vidutin temperat笛ra pasislenka labai nedaug, taiau i邸 karto suma釘ja 邸alt迭 dien迭 kiekis ir nepaprastai i邸auga kar邸t迭 dien迭 skaiius. Vidutinei temperat笛rai padidjus keliais laipsniais, pasaulyje viskas apsiveria auk邸tyn kojomis.
Esamos globalinio at邸ilimo pasekms Kai kurie pokyiai, bent dalimi susieti su pasauliniu at邸ilimu, 釘mogaus gyvenime bei nat笛ralioje aplinkoje jau yra pastebimi. Tai kaln迭 ledyn迭 tirpimas, ledo 邸elf迭 irimas (pvz., Larseno ledo 邸elfo dalin disintegracija 19952002 m.), j笛ros lygio kilimas, krituli迭 kiekio ir pasiskirstymo pokyiai, uragan迭 bei kit迭 kra邸tutini迭 or迭 pada釘njimas. Kadangi at邸ilimas nulemia bendras tendencijas, intensyvum, da釘num, yra sunku arba ne眺manoma at邸ilim priskirti kaip prie釘ast眺 konkretiems rei邸kiniams (pvz., 2005 m. uraganui Katrinai).
Prognozuojamos globalinio at邸ilimo Prognozuojamos visuotinio at邸ilimo pasekms yra j笛ros lygio pakilimas 11-77 cm iki 2100 m., didelis neigiamas poveikis pasaulio 釘ems 笛kiui, galimas termohalins cirkuliacijos sultjimas, ozono sluoksnio praretjimas, uragan迭 ir kit迭 kra邸tutini迭 or迭 smarkjimas bei pada釘njimas. Vandenyn迭 r笛g邸tingumo padidjimas, lig迭 (toki迭 kaip maliarija) ir epidemij迭 padaugjimas, masinis biologini迭 r笛邸i迭 nykimas. Vienas tyrimas prognozuoja, kad jei klimatas pakis kaip prognozuojama modeliuose, 1835 % tyrime tirt迭 1103 gyv笛n迭 ir augal迭 r笛邸i迭 i邸nyks iki 2050 m.
Pasaulis be ledyn迭 Nors pasaulio 釘emyn迭 kont笛rai dar jame atpa釘眺stami, taiau de邸imtys stambiausi迭 miest迭 釘ada atsidurti po vandeniu: j迭 laukia legendins Atlantidos likimas. Po vandeniu b笛t迭 lemta i邸nykti Niujorkui, Sankt Peterburgui, Va邸ingtonui, Odesai, Buenos Airms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai , Melburnui, Tokijui. B笛t迭 u釘lietos 邸iaurins Pranc笛zijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos teritorijos. Nugrims 眺 vandenyn Kanar迭, Havaj迭 ir 邸imtai kit迭 sal迭. Karos j笛ra u釘lies Vakar迭 Sibir net iki Omsko. Dings Floridos pusiasalis, o Krymas taps sala vl susijungus Juodajai ir Azovo j笛roms, kurias platus ssiauris jungs su Kaspijos j笛ra.
Manoma, jog jau 2020 metais Alpse gali i邸tirpti visas sniegas. Jau 邸iandien ia spariai tirpsta kaln迭 ledynai, j迭 slniuose sudarydami naujus e釘erus. Neseniai vieno tokio e釘ero vanden眺 teko nuleisti, kad nepralau釘t迭 dambos. Teritorijos, kuri迭 nepaslps pakils vandens lygis, bus padengtos dykum迭 smliu. Jau ir dabar Sacharos dykumos smlis vis intensyviau dengia pietin眺 Europos kra邸t. Puiantys i邸 Libijos dykum迭 vjai per Vidur釘emio j笛r perne邸a milijonus ton迭 smlio, kuris geltonu apna邸u padengia europiei迭 automobilius, med釘ius, 笛kinink迭 paslius. Dl globalinio at邸ilimo, jeigu jis tikrai toks bus, gali pasikeisti klimatins zonos nuo 鄭ems poli迭 pasislinkti 眺 iaur ir Pietus 500 1000 kilometr迭.
Ekologija
Lietuva globalinio at邸ilimo metu Lietuvoje temperat笛ra kyla netgi spariau nei globalin temperat笛ra. Jei bendras pasaulio temperat笛ros pokytis a邸tuonios de邸imtosios laipsnio, tai Lietuvos vidurkis vienas laipsnis. Todl, nors galb笛t ir ne visiems taip atrodo, bet globalinis at邸ilimas neaplenkia ir Lietuvos. Lietuv vasar alina dideli kar邸iai, o 釘iem stingdo 邸aliai - temperat笛r迭 amplitud vis didja. Tokie temperat笛r迭 svyravimai yra pavojingi ne tik 釘mogaus sveikatai, bet ir pastatams, technikai. Ypa 釘mogaus sveikatai pavojingos kar邸io bangos, kai temperat笛ra 邸okteli vir邸 trisde邸imties laipsni迭. O toki迭 kar邸t迭 dien迭 vis daugja. Anksiau j迭 buvo dvi trys per metus, dabar skaiius svyruoja nuo a邸tuoni迭 iki penkiolikos. Dl kar邸i迭 galime tiktis sausr迭 arba labai smarki迭 li笛i迭.
Taip pat lietuviams pavojinga gamtos i邸daiga 邸alnos. Ne tos, kurios ausis kand釘ioja lapkrit眺 ar kov, o tos, kurios rugsj眺 ar bir釘el眺 pakanda 笛kinink迭 derli迭 ar paslius. 鄭iem temperat笛ros svyravimai apie nul眺 sukelia daug problem迭 ir su jomis susidurti tenka tikriausiai visiems 釘monms. Kai temperat笛ra 邸iek tiek auk邸tesn u釘 nul眺, tirpsta sniegas, laukai, sodai ir pastatai 眺mirksta, ne laiku iurlena pavasariniai potvyniai. O kai 邸altukas vl paspaud釘ia, pastatai, pasliai, sodai giliai 眺邸la, ant keli迭 susidaro plikledis. Drgm ir temperat笛r迭 svyravimas apie nul眺 didelis i邸bandymas Lietuvos statiniams. Klimatas yra viena i邸 prie釘asi迭, kodl Lietuvoje pastatus i邸 i邸ors reikia atnaujinti da釘niau, nei vakar迭 Europos 邸alyse.
Nuo XX am釘iaus prad釘ios Baltijos j笛ros vandens lygis pakilo penkiolika centimetr迭 ir kyla toliau. Atrodo, kad tie penkiolika centimetr迭 nra daug, taiau prisiminus fakt, kad piet迭 Baltijoje 釘ems pluta grimzta, faktas i邸kart tampa grsmingesnis. J笛rai smarkiai banguojant, vandens lygis gali pakilti dar metru ar net daugiau, todl pavojus kyla ir m笛s迭 papl笛dimiams.
Europos Sjunga bando gelbti klimat. 2008 metais ES prim bendr energetikos ir klimato kaitos politikos priemoni迭 paket. Iki 2020 met迭 numatoma 邸iltnamio efekt skatinani迭 duj迭 kiek眺 suma釘inti dvide邸imia procent迭, efektyviau vartoti energij ir suma釘inti jos poreik眺 ketvirtadaliu ir dar ketvirtadal眺 energijos gauti i邸 atsinaujinani迭 邸altini迭. Mokslininkai ir politikai sutaria, kad, jei klimatas at邸ils daugiau nei dviem laipsniai, kelio atgal jau nebebus.
Globalinio at邸ilimo 釘ymiausi tyrjai Berklio universiteto astrofizikas Richardas Mulleris. Nobelio premijos u釘 laimjimus fizikos srityje apdovanotas Saulas Perlmutteris. Svarbu paminti, kad R.Mulleris iki 邸iol buvo vienas pasaulinio at邸ilimo skeptik迭, ne kart gan kriti邸kai pasisakiusi迭 apie ankstesnes klimatolog迭 i邸vadas.
DKOJAME U鄭 DMES町!

More Related Content

Ekologija

  • 1. EKOLOGIJA GLOBALINIS ATILIMAS Darb atliko: R笛ta Pali邸kyt, Rimant Studincovait, Neda Varnelyt, Justas Pocius, Greta Grinevii笛t, Kamil Mackevii笛t, IIb.
  • 2. Ekologijos problem迭 sra邸as: Klimato kaita pasaulinis at邸ilimas; I邸saugojimas R笛邸i迭 nykimas; Energetika Energijos snaudos; Aplinkos blogjimaseutrofikacija; Aplinkos sveikata - Oro kokyb; Gen迭 in釘inerija Genetin tar邸a; Intensyvus 笛kininkavimas; 鄭ems degradacija 鄭ems tar邸a...
  • 4. Globalinis at邸ilimas Globalinis (pasaulinis) at邸ilimas - per paskutinius de邸imtmeius fiksuojamas 鄭ems atmosferos prie pavir邸iaus ir vandenyn迭 vidutins temperat笛ros didjimas. Per XX am釘i迭 vidutin pasaulin temperat笛ra pakilo 0,74 0,18 C. Nors milijon迭 met迭 laikotarpyje planetos temperat笛ra kito nuolat, pastarasis at邸ilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su 釘mogaus veiklos paskatintu 邸iltnamio efektu. iltnamio dujos, 邸ildanios 鄭ems pavir邸i迭 bei apatinius atmosferos sluoksnius, i邸skiriamos deginant naudingsias i邸kasenas; 釘ems 笛kio, ypa gyvulininkysts, veiklose.
  • 5. Globalinio at邸ilimo prie釘astys Klimatas kinta tiek dl nat笛rali迭 vidini迭 klimato sistemos proces迭, tiek dl i邸orini迭 nat笛rali迭 arba antropogenini迭 veiksni迭 poveikio. ie i邸oriniai veiksniai yra sauls aktyvumas, ugnikalni迭 i邸siver釘imai, 鄭ems orbitos kitimas ir 邸iltnamio dujos. Mokslininkai teigia, kad dabartin眺 klimato at邸ilim i邸 esms lm 邸iltnamio duj迭 pagausjimas, taiau tebevyksta tyrimai siekiant 眺tikinamesnio pagrindimo. Nei vienas i邸 i邸vardyt迭 i邸orini迭 veiksni迭 nesukelia greito ir tiesioginio poveikio planetos klimatui tiek dl planetos vandenyn迭 邸ilumins inercijos, tiek dl kit迭 netiesiogini迭 pasekmi迭 galutiniai klimato pokyiai u釘delsia. Pvz., netgi stabilizavus 邸iltnamio duj迭 koncentracij atmosferoje iki 2000 m. lygmens, klimatas vis tiek at邸ilt迭 apie pus laipsnio.
  • 6. Temperat笛ros pokyiai Lietuvoje, Klaipdoje, tvyravusi oro temperat笛ra nuo 2013m. Sausio mnsio 27d. iki 31d. ir 2014m. 01mn.27d.01mn.31d. temperat笛ra: 2 0 -2 -4 -6 -8 -10 -12 -14 2013 2014
  • 7. Norvegijoje,Trondheime, t vyravusi oro temperat笛ra nuo 2013m. Sausio mnsio nuo 27d. iki 31d. ir 2014m. 01mn.27d.01mn.31d. temperat笛ra: 4 3 2 1 0 -1 -2 -3 -4 -5 2013 2014
  • 8. Tyrimo i邸vada Ai邸kiai matoma, kad oro temperat笛ra 2014 metais yra 釘emesn u釘 2013 met迭, o tai 眺rodo, kad oro u釘ter邸tumas didja, kinta 鄭ems orbita. Turime suvokti, jog nesilaikant reikalaujam迭 taisykli迭 greitu metu m笛s迭 鄭emje 眺vyks globalinis at邸ilimas, dl kurio b笛sime kalti mes, 邸ios 釘ems gyventojai.
  • 9. Temperat笛ra tolygiai didja. Punktyrine linija pa釘ymtas prognozuojamas temperat笛ros augimas.
  • 10. Vidutin temperat笛ra pasislenka labai nedaug, taiau i邸 karto suma釘ja 邸alt迭 dien迭 kiekis ir nepaprastai i邸auga kar邸t迭 dien迭 skaiius. Vidutinei temperat笛rai padidjus keliais laipsniais, pasaulyje viskas apsiveria auk邸tyn kojomis.
  • 11. Esamos globalinio at邸ilimo pasekms Kai kurie pokyiai, bent dalimi susieti su pasauliniu at邸ilimu, 釘mogaus gyvenime bei nat笛ralioje aplinkoje jau yra pastebimi. Tai kaln迭 ledyn迭 tirpimas, ledo 邸elf迭 irimas (pvz., Larseno ledo 邸elfo dalin disintegracija 19952002 m.), j笛ros lygio kilimas, krituli迭 kiekio ir pasiskirstymo pokyiai, uragan迭 bei kit迭 kra邸tutini迭 or迭 pada釘njimas. Kadangi at邸ilimas nulemia bendras tendencijas, intensyvum, da釘num, yra sunku arba ne眺manoma at邸ilim priskirti kaip prie釘ast眺 konkretiems rei邸kiniams (pvz., 2005 m. uraganui Katrinai).
  • 12. Prognozuojamos globalinio at邸ilimo Prognozuojamos visuotinio at邸ilimo pasekms yra j笛ros lygio pakilimas 11-77 cm iki 2100 m., didelis neigiamas poveikis pasaulio 釘ems 笛kiui, galimas termohalins cirkuliacijos sultjimas, ozono sluoksnio praretjimas, uragan迭 ir kit迭 kra邸tutini迭 or迭 smarkjimas bei pada釘njimas. Vandenyn迭 r笛g邸tingumo padidjimas, lig迭 (toki迭 kaip maliarija) ir epidemij迭 padaugjimas, masinis biologini迭 r笛邸i迭 nykimas. Vienas tyrimas prognozuoja, kad jei klimatas pakis kaip prognozuojama modeliuose, 1835 % tyrime tirt迭 1103 gyv笛n迭 ir augal迭 r笛邸i迭 i邸nyks iki 2050 m.
  • 13. Pasaulis be ledyn迭 Nors pasaulio 釘emyn迭 kont笛rai dar jame atpa釘眺stami, taiau de邸imtys stambiausi迭 miest迭 釘ada atsidurti po vandeniu: j迭 laukia legendins Atlantidos likimas. Po vandeniu b笛t迭 lemta i邸nykti Niujorkui, Sankt Peterburgui, Va邸ingtonui, Odesai, Buenos Airms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai , Melburnui, Tokijui. B笛t迭 u釘lietos 邸iaurins Pranc笛zijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos teritorijos. Nugrims 眺 vandenyn Kanar迭, Havaj迭 ir 邸imtai kit迭 sal迭. Karos j笛ra u釘lies Vakar迭 Sibir net iki Omsko. Dings Floridos pusiasalis, o Krymas taps sala vl susijungus Juodajai ir Azovo j笛roms, kurias platus ssiauris jungs su Kaspijos j笛ra.
  • 14. Manoma, jog jau 2020 metais Alpse gali i邸tirpti visas sniegas. Jau 邸iandien ia spariai tirpsta kaln迭 ledynai, j迭 slniuose sudarydami naujus e釘erus. Neseniai vieno tokio e釘ero vanden眺 teko nuleisti, kad nepralau釘t迭 dambos. Teritorijos, kuri迭 nepaslps pakils vandens lygis, bus padengtos dykum迭 smliu. Jau ir dabar Sacharos dykumos smlis vis intensyviau dengia pietin眺 Europos kra邸t. Puiantys i邸 Libijos dykum迭 vjai per Vidur釘emio j笛r perne邸a milijonus ton迭 smlio, kuris geltonu apna邸u padengia europiei迭 automobilius, med釘ius, 笛kinink迭 paslius. Dl globalinio at邸ilimo, jeigu jis tikrai toks bus, gali pasikeisti klimatins zonos nuo 鄭ems poli迭 pasislinkti 眺 iaur ir Pietus 500 1000 kilometr迭.
  • 16. Lietuva globalinio at邸ilimo metu Lietuvoje temperat笛ra kyla netgi spariau nei globalin temperat笛ra. Jei bendras pasaulio temperat笛ros pokytis a邸tuonios de邸imtosios laipsnio, tai Lietuvos vidurkis vienas laipsnis. Todl, nors galb笛t ir ne visiems taip atrodo, bet globalinis at邸ilimas neaplenkia ir Lietuvos. Lietuv vasar alina dideli kar邸iai, o 釘iem stingdo 邸aliai - temperat笛r迭 amplitud vis didja. Tokie temperat笛r迭 svyravimai yra pavojingi ne tik 釘mogaus sveikatai, bet ir pastatams, technikai. Ypa 釘mogaus sveikatai pavojingos kar邸io bangos, kai temperat笛ra 邸okteli vir邸 trisde邸imties laipsni迭. O toki迭 kar邸t迭 dien迭 vis daugja. Anksiau j迭 buvo dvi trys per metus, dabar skaiius svyruoja nuo a邸tuoni迭 iki penkiolikos. Dl kar邸i迭 galime tiktis sausr迭 arba labai smarki迭 li笛i迭.
  • 17. Taip pat lietuviams pavojinga gamtos i邸daiga 邸alnos. Ne tos, kurios ausis kand釘ioja lapkrit眺 ar kov, o tos, kurios rugsj眺 ar bir釘el眺 pakanda 笛kinink迭 derli迭 ar paslius. 鄭iem temperat笛ros svyravimai apie nul眺 sukelia daug problem迭 ir su jomis susidurti tenka tikriausiai visiems 釘monms. Kai temperat笛ra 邸iek tiek auk邸tesn u釘 nul眺, tirpsta sniegas, laukai, sodai ir pastatai 眺mirksta, ne laiku iurlena pavasariniai potvyniai. O kai 邸altukas vl paspaud釘ia, pastatai, pasliai, sodai giliai 眺邸la, ant keli迭 susidaro plikledis. Drgm ir temperat笛r迭 svyravimas apie nul眺 didelis i邸bandymas Lietuvos statiniams. Klimatas yra viena i邸 prie釘asi迭, kodl Lietuvoje pastatus i邸 i邸ors reikia atnaujinti da釘niau, nei vakar迭 Europos 邸alyse.
  • 18. Nuo XX am釘iaus prad釘ios Baltijos j笛ros vandens lygis pakilo penkiolika centimetr迭 ir kyla toliau. Atrodo, kad tie penkiolika centimetr迭 nra daug, taiau prisiminus fakt, kad piet迭 Baltijoje 釘ems pluta grimzta, faktas i邸kart tampa grsmingesnis. J笛rai smarkiai banguojant, vandens lygis gali pakilti dar metru ar net daugiau, todl pavojus kyla ir m笛s迭 papl笛dimiams.
  • 19. Europos Sjunga bando gelbti klimat. 2008 metais ES prim bendr energetikos ir klimato kaitos politikos priemoni迭 paket. Iki 2020 met迭 numatoma 邸iltnamio efekt skatinani迭 duj迭 kiek眺 suma釘inti dvide邸imia procent迭, efektyviau vartoti energij ir suma釘inti jos poreik眺 ketvirtadaliu ir dar ketvirtadal眺 energijos gauti i邸 atsinaujinani迭 邸altini迭. Mokslininkai ir politikai sutaria, kad, jei klimatas at邸ils daugiau nei dviem laipsniai, kelio atgal jau nebebus.
  • 20. Globalinio at邸ilimo 釘ymiausi tyrjai Berklio universiteto astrofizikas Richardas Mulleris. Nobelio premijos u釘 laimjimus fizikos srityje apdovanotas Saulas Perlmutteris. Svarbu paminti, kad R.Mulleris iki 邸iol buvo vienas pasaulinio at邸ilimo skeptik迭, ne kart gan kriti邸kai pasisakiusi迭 apie ankstesnes klimatolog迭 i邸vadas.