際際滷

際際滷Share a Scribd company logo

3 9-1-pb

J笛rat Janauskien
J笛rat Janauskien
1 of 14
Download to read offline
Aurelija Burinskien Aurelija.Burinskiene@vgtu.lt Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorant, Tarptautins ekonomikos ir vadybos katedra 1. 町vadas Tarptautin prekyba sudtingas socialins ekonomins raidos rei邸kinys, pasi転ymintis dinami邸kumu, besirei邸kianiais daugialypiais pokyiais. 眺 rei邸kin眺 veikia tokie procesai kaip globalizacija, 転ini迭 taikymas ekonomikoje, Europos Sjungos raida ir pltra: vis labiau intensyvjantys globalizacijos procesai sudaro prielaidas globalioms rinkoms atsirasti, technologijoms i邸plisti; i邸augs 転ini迭 taikymo mastas skatina kurti produktus, turinius didesn intelektin vert, taikyti technologijas 眺vairiose veiklos srityse; Europos Sjungos raidos ir pltros procesai padeda 眺sitvirtinti laisviems preki迭, paslaug迭, kapitalo ir darbo jgos judjimo principams, sudaro slygas didinti Europos Sjungos 眺moni迭 konkurencingum pasaulyje. Verta pa転ymti, kad tarptautin prekyb b笛tina nagrinti kaip labai sudting pa転inimo objekt. Atlikus literat笛ros analiz pastebima, kad, nagrinjant tarptautin prekyb, turt迭 b笛ti suvokiama ir analizuojama 眺moni迭 veiklos praktika. Taiau tokioms studijoms mokslo darbuose skiriama ypa ma転ai dmesio. Todl straipsnyje siekiama atskleisti 眺moni迭 sugebjim pltoti tarptautin prekyb dabartini迭 i邸邸笛ki迭 slygomis, palyginti skirtingose 邸alyse veikianius 笛kio subjektus, 眺vertinti, ar 眺mons, atsi転velgdamos 眺 naujas aplinkybes, sugeba adekvaiai reaguoti ir prisitaikyti. Tyrimo metodai: daugiakriteris kompleksinis proporcingasis vertinimas, apibendrinimas, konkretizavimas, palyginimas. 息 Vilniaus Gedimino technikos universitetas http://www.vgtu.lt/leidiniai Verslas, vadyba ir studijos 2009 37 Tarptautins ekonomins integracijos problemos TARPTAUTIN PREKYBA 町MONI轍 VEIKLOS PRAKTIKOJE
Tarptautins ekonomins integracijos problemos 2. Tarptautins prekybos ir jos pltojimo samprata Tarptautins prekybos svoka suprantama plaiai. Pasaulio prekybos organizacija tarptautin prekyb apibr転ia kaip preki迭 srautus, prekes gabenant per teritorines valstybi迭 sienas. Jungtini迭 Taut迭 Organizacija kaip tarptautin眺 preki迭 pirkim ir pardavim. Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (OECD) tarptautin prekyb 眺vardija kaip importo ir eksporto veikl (OECD 2007). Nagrinjant tarptautins prekybos pltojimo perspektyvas i邸skirtinis dmesys turi b笛ti teikiamas preki迭 pardavimui tarptautinse rinkose. J. E. Stiglitz ir kiti mano, kad pltojant tarptautin prekyb turt迭 b笛ti siekiama padidinti pardavim迭 apimt眺, i邸plsti preki迭 asortiment, sukurti pridtin vert (Stiglitz, Charlton 2006). S.Kuznets akcentuoja, kad tarptautins prekybos apimties augimas turi b笛ti grind転iamas einania 眺 priek眺 technologija (Economics... 1992). Literat笛roje teigiama, kad apskritai kalbdami apie pltojim autoriai vartoja terminus modernizacija ir pltra. Nors svoka pltojimas da転nai painiojama su augimu, ji yra kur kas platesn. Augimas apibr転iamas kaip tradicini迭 technologij迭 taikymas siekiant parduoti daugiau to paties, o pltojimas siejamas su kokybiniais pokyiais, kuriuos lemia pa転angesni迭 technologij迭 naudojimas (Grabowski, Self 2007). Pastebima, kad autoriai skirtinguose 邸altiniuose pltojimo svok apibr転ia 眺vairiai. Mokslo darbuose, paskelbtuose XXa. prad転ioje, teigiama, kad pltr lemia esam迭 technologij迭 sujungimas naujam naudojimui. Vlesniuose mokslo darbuose, paskelbtuose XXa. antroje pusje, vyrauja po転i笛ris, kad pltr skatina nauj迭 (pirm kart taikom迭) technologij迭 眺gyvendinimas. J. E. Stiglitz nuomone, pltr skatina nema転i pokyiai, kurie kartu atveria 眺monms galimybes, leid転ianias praplsti dabartinio 転inojimo akirat眺, suma転inti izoliacij (Stiglitz 2001). 3. Tarptautins prekybos pltojimo aspektai Globalizacijos, 転ini迭 taikymo ekonomikoje Europos Sjungos raidos ir pltros slygomis 眺monms i邸 esms atsiveria naujos galimybs pltoti tarptautin prekyb: sudaromos palankesns slygos aktyviau taikyti tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus (iburien, Zaharieva 2006), pavyzd転iui: 眺monms vykdyti tarptautin prekyb ir naudotis masto ekonomijos privalumais (Brooks et al. 2004), 38 Verslas, vadyba ir studijos 2009 息 Vilniaus Gedimino technikos universitetas http://www.vgtu.lt/leidiniai
Verslas, vadyba ir studijos 2009 39 Tarptautins ekonomins integracijos problemos gamykloms pirkti 眺 gaminio sudt眺 眺traukiamas sudedamsias dalis i邸 specializuot迭 tiekj迭 u転sienio 邸alyse (Abele et al. 2008), tarptautinms 眺monms pltoti prekyb tarp padalini迭, esani迭 skirtingose 邸alyse (Bartkus, Jureviius 2007; Grimwade 2000); atsiranda poreikis taikyti naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus, nes: produktai keiia savo material迭j眺 pavidal 眺 nematerial迭j眺, naujos technologijos, taikomos 眺vairiose srityse, spariai plinta tarp 眺moni迭 ir gyventoj迭; j迭 taikymas sudaro slygas suma転inti prekybos snaudoms, padidinti pardavim迭 apimiai (Kraemer 2006). Taikant naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus, tiek materialiosios, tiek ir nematerialiosios kilms preks da転niausiai realizuojamos per internet naudojant elektronins komercijos technologijas. Elektronins komercijos technologij迭 taikymo slygomis pirkjai ir pardavjai tampa ma転iau priklausomi nuo laiko ir vietos: pirkjai, nei邸eidami i邸 nam迭, gali 眺sigyti preki迭 bet kuriuo paros metu, bet kurioje pasaulio 邸alyje; pardavjai gali konkuruoti dl pirkj迭 ne tik nacionalinje, bet ir tarptautinse rinkose. Nepriklausomai nuo to, kokius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus taiko 眺mons, j迭 tarptautins prekybos apimtis taip pat priklauso nuo bendro pasaulio prekybos lygmens (Polak 2003) ir nuo specifini迭 veiksni迭, toki迭 kaip 邸alies turim迭 gamtini迭 i邸tekli迭 gausa, vidaus rinkos dydis (Archives... 2009). Pavyzd転iui, 邸alies su didele vidaus rinka 笛kio subjektai apskritai perka daugiau. ali迭, gerai apsir笛pinusi迭 gamtiniais i邸tekliais, pavyzd転iui, nafta, 笛kio subjektai yra link parduoti daugiau. O vadinam迭j迭 sausumos apsupt迭 邸ali迭, t.y. 邸ali迭, kurios neturi tiesiogins prieigos prie j笛r迭 uost迭, 笛kio subjektai dl daug auk邸tesni迭 transportavimo kain迭 susiduria su preki迭 gabenimo sunkumais pltojant u転sienio prekyb (Archives... 2009). Literat笛roje teigiama, kad 眺mons, vykdanios tarptautin prekyb, ne tik susiduria su preki迭 gabenimo sunkumais, bet ir su muit迭 mokesiais, kalbiniais bei kult笛riniais skirtumais, valiutos konvertavimo rizika (Bishop 2004). Todl apskritai 笛kio subjektai, vykdantys tarptautin prekyb, turt迭 b笛ti labiau pasireng negu subjektai, realizuojantys prekes tik nacionalinse rinkose. Nagrinjant 眺moni迭 aktyvum ir pasirengim pltoti tarptautin prekyb, didesnis dmesys turi b笛ti skiriamas Europos Sjungos 眺monms. Pasaulio prekybos apimties strukt笛roje did転iausi dal眺 sudaro Europos Sjungos 眺moni迭 tarptautins prekybos apimtis.
Tarptautins ekonomins integracijos problemos Nagrinjant Europos Sjungos 眺moni迭 tarptautins prekybos apimt眺, pastebima, kad aktyviausiai tarptautin prekyb vykdo gamybos ir prekybos 眺mons. Europos Sjungos tarptautins prekybos apimties strukt笛roje gamybos ir prekybos 眺moni迭 tarptautins prekybos apimtis yra did転iausia ir sudaro 82,4% visos Europos Sjungos tarptautins prekybos apimties (Eurostat... 2009). Akivaizdu, kad Europos Sjungos 眺mons (ypa gamybos ir prekybos), reaguodamos 眺 vykstanius pokyius, kuriuos lemia globalizacija, 転ini迭 taikymas ekonomikoje, Europos Sjungos raida ir pltra, turt迭 stengtis aktyviai taikyti tradicinius ir 眺sisavinti naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Remiantis Eurostat duomenimis, atskleid転iama, kad 23% gamybos ir 9,4% prekybos 眺moni迭 vykdo tarptautin prekyb: 13,5% gamybos ir 5,8% prekybos 眺moni迭 parduoda prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse, 9,4% gamybos ir 3,7% prekybos 眺moni迭 u転 Europos Sjungos teritorini迭 rib迭 (Eurostat... 2009). Pastebima, kad i邸 vis迭 gamybos 眺moni迭 pajam迭 23,7% ir i邸 vis迭 prekybos 眺moni迭 pajam迭 6% sudaro pajamos, gautos realizuojant prekes tarptautinse rinkose (Eurostat... 2009). Taip pat atskleid転iama, kad kiekvienais metais didja tiek gamybos, tiek prekybos 眺moni迭, vykdani迭 tarptautin prekyb, kiekis. Nepriklausomai nuo to, kokius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus taiko Europos Sjungos prekybos 眺mons, aktyviausiai tarptautin prekyb vykdo didmenins prekybos 眺mons (jos sudaro ketvirtadal眺 vis迭 prekybos 眺moni迭). 11,9% didmenins prekybos 眺moni迭 parduoda prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse, 9,8% u転 Europos Sjungos teritorini迭 rib迭 (Eurostat... 2009). I邸 vis迭 didmenins prekybos 眺moni迭 pajam迭 10,7% sudaro pajamos, gautos realizuojant prekes tarptautinse rinkose (apie tris ketvirtadalius pajamos, gautos realizuojant prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse) (Eurostat... 2009). Tarptautin prekyb ypa aktyviai vykdo daugiau nei 9 darbuotojus turinios didmenins prekybos 眺mons: 44% j迭 parduoda prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse, 33,6% u転 Europos Sjungos teritorini迭 rib迭 (Eurostat... 2009). Taiau atkreiptinas dmesys, kad tarp vis迭 prekybos 眺moni迭 (taip pat ir tarp didmenins prekybos) daugiau nei 9 darbuotojus turini迭 眺moni迭 yra nedaug (ma転iau negu 10%) (Eurostat... 2009). Atskleid転iama, kad Europos Sjungos gamybos ir prekybos 眺monse nauji tarptautins prekybos pltojimo b笛dai nra taikomi plaiai. Lyginant Europos Sjungos prekybos ir gamybos 眺mones su kit迭 pasaulio valstybi迭 atitinkamomis 眺monmis, pastebta, kad vis daugiau prekybos ir gamybos 眺moni迭, esani迭 kitose pasaulio valstybse, taiko naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Pavyzd転iui, Kanados prekybos 眺mons surenka 56% arba Islandijos gamybos 40 Verslas, vadyba ir studijos 2009
4. Gamybos ir prekybos 眺moni迭 palyginimas Remiantis Eurostat duomenimis, buvo palygintos Europos Sjungos gamybos ir prekybos 眺mons, veikianios 眺vairiose 邸alyse. Siekta nustatyti, kaip mintos 眺mons vykdo tarptautin prekyb bei sugeba suderinti tradicinius ir naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. iuo atveju buvo susidurta su daugiakriterio sprendimo problema (Peldschus 2009). Verslas, vadyba ir studijos 2009 41 Tarptautins ekonomins integracijos problemos 眺mons 59% prekybos internetu pajam迭 parduodamos prekes tarptautinse rinkose (OECD 2007; Statistics Iceland... 2007). Aktyviausiai naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus taiko tik Europos Sjungos prekybos automobiliais 眺mons, parduodamos automobilius internetu kitose Europos Sjungos 邸alyse. Taip pat pastebima, kad prekybos 眺mons da転niausia taiko tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus, todl daugiausia prekybos internetu pajam迭 surenkama nacionalinse rinkose. Pavyzd転iui, Ispanijos ir Vokietijos prekybos 眺mons surenka tik 10%, Jungtins Karalysts 11%, Lietuvos 14% prekybos internetu pajam迭 parduodamos prekes kitose 邸alyse; bendrai Europos Sjungos prekybos 眺mons, vykdydamos tarptautin prekyb, surenka 13% prekybos internetu pajam迭 (Eurostat... 2009; Duomen迭... 2009). Da転niausiai Europos Sjungos 眺mons prekes internetu parduoda keliose Europos Sjungos 邸alyse ir tik 4% de邸imtyje ir daugiau 邸ali迭 nari迭 (Report... 2009). Taip pat pastebima, kad Europos Sjungos 眺mons, vykdydamos prekyb, taip pat ir tarptautin, taiko teritorinius apribojimus. Pavyzd転iui, 59% interneto parduotuvi迭 veikia tik viena kalba, da転nai preki迭 pardavjai stabdo pirkimo internetu proces, kai prekes perkantis asmuo suveda kreditins kortels duomenis ir paai邸kja, kad nurodytas adresas yra u転 pardavjo tikslins rinkos rib迭 arba pardavjai neleid転ia per転i笛rti preki迭 pasi笛lym迭, jeigu jie yra skirti kitose Europos Sjungos 邸alyse gyvenantiems elektronins parduotuvs lankytojams, arba atsisako parduoti ir pristatyti prekes pirkjams, gyvenantiems 邸alyse, kuriose pardavjai neturi 眺steig savo padalinio (Commission... 2009). Manoma, kad Europos Sjungos 眺moni迭 negebjimas ar nenoras surasti platintojus, galinius aptarnauti vartotojus, esanius kitose 邸alyse, gali b笛ti laikomas svarbiausiu veiksniu, stabdaniu tarptautins prekybos pltojim (Commission... 2009). Taip pat pastebima, kad visoje Europos Sjungos erdvje susiformavo viena poerdv, funkcionuojanti pagal bendrus standartus. Mintoje poerdvje pltojant tarptautin prekyb nra aktyviai taikomos elektronins komercijos technologijos.
Tarptautins ekonomins integracijos problemos Da転niausiai mokslinje literat笛roje tokie u転daviniai sprend転iami matricine forma. Pirmiausia sudaroma u転davinio sprendimo primimo matrica, turinti tiek stulpeli迭, kiek yra kriterij迭, ir tiek eilui迭, kiek yra lyginam迭 objekt迭. Taikant daugiakriterius metodus labai svarbu nustatyti kriterij迭 (rodikli迭) svorius (reik邸mingumus) (Podvezko 2005). Vliau sprendim迭 primimo matrica yra normalizuojama paveriama tokia, kurioje kriterij迭 skaitins reik邸ms neturi joki迭 matavimo vienet迭. Toliau normalizuota sprendim迭 primimo matrica yra pasveriama: kiekvieno kriterijaus reik邸ms yra dauginamos i邸 atitinkamo kriterijaus reik邸mingumo; bendra mint迭 kriterij迭 reik邸mingum迭 suma b笛na lygi vienetui (Turskis et al. 2009). Normalizavimo b笛do parinkimas ir sprendimo metodo pritaikymas yra kiekvieno sprendim priimanio asmens reikalas (Turskis et al. 2009). Da転nai autoriai i邸 daugelio iki 邸iol sukurt迭 ir mums 転inom迭 metod迭 pasirinkdavo ir taikydavo COPRAS (angl. The multi-attribute COmplex PRoportional ASsessment of alternatives) metod. iame straipsnyje u転daviniui sprsti bus irgi naudojamas COPRAS metodas. Lietuvoje 邸is metodas gerai 転inomas ir yra taikomas nuo 1994m. sprend転iant 眺vairius u転davinius (Andriu邸keviius 2005; Bivainis, Drejeris 2009; Gineviius, Podvezko 2006, 2008, 2009; Kaklauskas et al. 2007 ir kt.). Siekiant palyginti Europos Sjungos gamybos ir prekybos 眺mones pagal jas apib笛dinani kriterij迭 sistem, buvo taikomas kompleksinis vertinimas. Jis suteik galimyb: naudotis apibendrintu 眺mones charakterizuojaniu rodikliu; 眺vertinti skirtingus ir net tarpusavyje prie邸taringus kriterijus; atsi転velgti 眺 眺vairi迭 kriterij迭 svarb vertinimo rezultatams. Lyginant prekybos ir gamybos 眺mones, buvo remtasi E.K.Zavadsko, L.Simanausko ir A.Kaklausko pasi笛lyta daugiakriterio kompleksinio proporcingo 眺vertinimo metodika (Zavadskas et al. 1998). J taikant normalizuoti 眺vairaus pob笛d転io kriterijai (t.y. kriterijai, nusakantys gamybos ir prekybos 眺moni迭 aktyvum ir pasirengim pltoti tarptautin prekyb bei gebjimus 眺veikti sunkumus), kuriais remiantis buvo priimtas galutinis sprendimas. Taip pat buvo naudojami 眺mones apib笛dinantys kriterijai, padedantys identifikuoti 眺mones: a) vykdanias prekyb Europos Sjungoje rinkoje; b) vykdanias prekyb rinkose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭; c) taikanias prekyboje elektronins komercijos technologijas; d) susidurianias su informacini迭 technologij迭 efektyvaus taikymo problema 眺mons 眺sik笛rimo momentu; 42 Verslas, vadyba ir studijos 2009
Verslas, vadyba ir studijos 2009 43 Tarptautins ekonomins integracijos problemos e) susidurianias su verslo pltros partneri迭 stoka; f) susidurianias su 眺nirtinga konkurencija; g) pltojanias preki迭 ir paslaug迭 眺vairov; h) siekianias pardavim迭 augimo; i) siekianias tarptautini迭 rink迭. Atliekant tyrim i邸vardyti kriterijai buvo suskirstyti 眺 tris grupes. Pirmai grupei priklaus kriterijai, apib笛dinantys 眺moni迭 aktyvum pltojant tarptautin prekyb (ac), antrai kriterijai, apib笛dinantys 眺moni迭 gebjimus 眺veikti sunkumus (df), treiai kriterijai, apib笛dinantys 眺moni迭 strateginius tikslus (gi). Kriterij迭 sistema sudaryta atsi転velgiant 眺 visus galimus kiekybinius kriterijus, apib笛dinanius vertinamas 眺mones. Kiekybini迭 kriterij迭 reik邸mingumas nustatytas ekspertiniu b笛du. Pirmai grupei priskirti kriterijai ekspert迭 眺vertinti geriausiai, o antros grups kriterijai susilauk ma転esnio j迭 dmesio negu treios grups. Ekspert迭 nuomoni迭 suderinamumas buvo vertinamas konkordacijos koeficientu. iuo atveju jis buvo lygus 0,8 ir parod, kad ekspert迭 vertinimai buvo suderinti. Palyginus gamybos 眺mones nustatyta, kad Danijos ir Liuksemburgo 眺mons geriausiai sugeba pltoti tarptautin prekyb (1 lentel). 24% j迭 vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 20% teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭. 34% 眺moni迭 realizuodamos prekes taiko elektronins komercijos technologijas, 45% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (beveik tredalis j迭 tarptautinse rinkose). Taip pat nustatyta, kad i邸 vis迭 nagrinjam迭 Europos Sjungos gamybos 眺moni迭 15% vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 13% 眺moni迭 teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭, 8% 眺moni迭 taiko prekyboje elektronins komercijos technologijas, 36% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (beveik pus j迭 tarptautinse rinkose). Taip pat nustatyta, kad Danijos ir Liuksemburgo 眺mons yra aktyviausios pltojant tarptautin prekyb (2 lentel). 9% j迭 vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 15% teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭. 40% 眺moni迭 realizuodamos prekes taiko elektronins komercijos technologijas, 41% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (beveik tredalis j迭 tarptautinse rinkose). 6% vis迭 nagrinjam迭 Europos Sjungos prekybos 眺moni迭 vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 6% teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭. 13% 眺moni迭 taiko elektronins komercijos technologijas prekyboje, 25% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (邸iek tiek daugiau nei tredalis j迭 tarptautinse rinkose).
Tarptautins ekonomins integracijos problemos 1 lentel. Gamybos 眺moni迭 palyginimas Table 1. Comparison of manufacturing enterprises Taiko Pltoja Susiduria Susiduria su Susiduria prekyboje preki迭 ir IT efektyvaus tai- su verslo su 眺nirtinga elektronins paslaug迭 pltros kymo problema konkurenkomercijos 眺vairo眺mons 眺sik笛rimo partneri迭 cija,% technologiv,% stoka,% momentu,% jas,% Vykdo prekyb ES rinkoje,% Vykdo prekyb u転 ES rib迭,% 0,170 0,120 0,150 0,080 0,090 0,100 0,095 Danija 24 20 34 16 18 40 26 Gamybos 眺mons Pradinis kriterijaus reik邸mingumas Portugalija 12 6 7 39 11 84 22 ekija 9 3 8 22 23 62 23 Estija 14 16 15 28 33 52 40 Italija 15 14 2 18 10 64 22 Latvija 23 10 2 27 43 50 31 Lietuva 14 8 13 19 50 65 38 Bulgarija 10 4 1 16 26 50 37 Austrija 30 16 14 21 23 59 41 Liuksemburgas 47 13 16 56 78 100 44 Rumunija 7 14 2 13 37 50 30 Slovnija 8 15 11 16 34 54 31 Slovakija 45 16 7 25 46 59 19 vedija 15 15 26 20 22 53 31 Suma 273 169 158 336 453 844 435 Suma, padauginta i邸 pradinio kriterijaus reik邸mingumo 46 20 24 27 41 84 41 0,111 0,230 0,113 Bendra suma lygi 366 Kriterijaus realus reik邸mingumas 0,126 0,055 0,064 0,073 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 44 Verslas, vadyba ir studijos 2009
Siekia pardavim迭 augimo,% Siekia tarptautini迭 rink迭,% 0,085 0,110 45 16 Maksimi- MinimiReik邸mingum迭 zuojani迭 zuojani迭 matricos reik邸mi迭 reik邸mi迭 suma suma suma Minimizuojanios reik邸ms ma転iausi minimizuojani reik邸m turinios 邸alies at転vilgiu Lyginam迭j迭 variant迭 santykinis reik邸mingumas 0,072 0,0532 Prioriteti邸kumas 0,019 1,00 9,68% 1 43 27 0,068 0,0339 0,034 0,55 5,79% 13 22 8 0,049 0,0219 0,027 0,69 5,19% 14 50 31 0,077 0,0488 0,028 0,66 7,78% 5 31 14 0,053 0,0293 0,024 0,79 6,36% 12 39 18 0,067 0,0372 0,030 0,62 6,44% 10 42 29 0,078 0,0434 0,034 0,55 6,74% 8 47 19 0,056 0,0322 0,024 0,80 6,71% 9 30 21 0,075 0,0486 0,026 0,72 7,99% 4 78 33 0,131 0,0723 0,059 0,32 8,63% 2 11 38 19 0,057 0,0313 0,025 0,75 6,39% 45 29 0,067 0,0402 0,027 0,71 7,11% 7 27 22 0,080 0,0469 0,033 0,57 7,18% 6 46 16 0,070 0,0460 0,024 0,78 8,00% 3 583 303 1,000 0,5852 0,415 9,52 50 33 Bendra suma lygi 366 366 0,135 0,091 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 Verslas, vadyba ir studijos 2009 45 Tarptautins ekonomins integracijos problemos 1 lentels tsinys
Tarptautins ekonomins integracijos problemos 2 lentel. Prekybos 眺moni迭 palyginimas Table 2. Comparison of trade enterprises Taiko Pltoja Susiduria Susiduria su Susiduria prekyboje preki迭 ir IT efektyvaus tai- su verslo su 眺nirtinga elektronins paslaug迭 pltros kymo problema konkurenkomercijos 眺vairo眺mons 眺sik笛rimo partneri迭 cija,% technologiv,% stoka,% momentu,% jas,% Vykdo prekyb ES rinkoje,% Vykdo prekyb u転 ES rib迭,% Pradinis kriterijaus reik邸mingumas 0,170 0,120 0,150 0,080 0,090 0,100 0,095 Portugalija 3 3 15 13 2 23 8 Prekybos 眺mons ekija 10 2 9 12 18 39 20 Danija 9 15 40 13 12 41 29 Estija 20 6 15 32 32 58 36 Italija 4 4 3 11 6 44 16 Latvija 14 4 3 25 38 57 35 Lietuva 8 6 16 20 52 62 41 Bulgarija 2 1 2 10 13 46 36 Austrija 22 11 18 16 18 54 35 Liuksemburgas 39 6 12 33 47 75 31 Rumunija 1 1 2 9 18 36 22 Slovnija 3 13 13 14 27 64 34 Slovakija 38 8 4 14 30 44 22 9 9 30 18 17 49 36 Suma vedija 182 90 182 239 330 692 400 Suma, padauginta i邸 pradinio kriterijaus reik邸mingumo 31 11 27 19 30 69 38 0,103 0,239 0,131 Bendra suma lygi 366 Kriterijaus realus reik邸mingumas 0,107 0,037 0,094 0,066 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 46 Verslas, vadyba ir studijos 2009
Siekia pardavim迭 augimo,% Siekia tarptautini迭 rink迭,% 0,085 0,110 9 7 Maksimi- MinimiReik邸mingum迭 zuojani迭 zuojani迭 matricos reik邸mi迭 reik邸mi迭 suma suma suma Minimizuojanios reik邸ms ma転iausi minimizuojani reik邸m turinios 邸alies at転vilgiu Lyginam迭j迭 variant迭 santykinis reik邸mingumas 0,030 0,0181 Prioriteti邸kumas 0,012 1,00 7,97 % 5 12 18 6 0,048 0,0257 0,022 0,54 5,89 % 41 12 0,080 0,0586 0,022 0,56 9,31 % 1 50 26 0,097 0,0584 0,039 0,31 7,75 % 6 19 6 0,039 0,0185 0,020 0,60 5,56 % 13 42 15 0,080 0,0412 0,038 0,31 6,05 % 10 41 19 0,091 0,0477 0,043 0,28 6,48 % 8 11 34 8 0,050 0,0270 0,023 0,53 5,97 % 41 24 0,089 0,0599 0,029 0,42 8,58 % 3 43 54 0,125 0,0752 0,049 0,24 9,02 % 2 14 22 7 0,039 0,0183 0,020 0,59 5,46 % 34 21 0,077 0,0427 0,034 0,35 6,44 % 9 23 10 0,073 0,0451 0,028 0,43 7,15 % 7 43 18 0,083 0,0563 0,027 0,45 8,37 % 4 462 233 1,000 0,5927 0,407 6,62 39 26 Bendra suma lygi 366 366 0,135 0,089 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 Verslas, vadyba ir studijos 2009 47 Tarptautins ekonomins integracijos problemos 2 lentels tsinys
Tarptautins ekonomins integracijos problemos Palyginus gamybos ir prekybos 眺mones nustatyta, kad Europos Sjungos gamybos 眺mons yra aktyvesns parduodant prekes u転sienio rinkose, taiau taip pat pastebta, kad jos yra inerti邸kos ir da転niausiai taiko tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Prekybos 眺mons turi daugiau galimybi迭 taikyti naujus tarptautins prekybos pltros b笛dus, taiau yra pasyvesns pltojant tarptautin prekyb. Taip pat nustatyta, kad Danijos ir Liuksemburgo gamybos 眺moni迭 aktyvumas yra i邸skirtinai reik邸mingas ir svarbus vertinant tarptautins prekybos pltojimo galimybes. ios 眺mons aktyviausiai pltoja tarptautin prekyb bei geriausiai suderina 眺vairius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. 5. I邸vados Pastebima, kad visoje Europos Sjungos erdvje susiformavo viena poerdv, funkcionuojanti pagal bendrus standartus. Mintoje poerdvje, pltojant tarptautin prekyb, nra aktyviai taikomos elektronins komercijos technologijos. Palyginus gamybos ir prekybos 眺mones, nustatyta, kad Europos Sjungos gamybos 眺mons yra aktyvesns parduodamos prekes u転sienio rinkose, taiau taip pat pastebta, kad 邸ios 眺mons yra inerti邸kos ir da転niausiai taiko tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Nustatyta, kad, nepriklausomai nuo to, kokie tarptautins prekybos pltojimo b笛dai yra taikomi, i邸 prekybos 眺moni迭 aktyviausiai tarptautin prekyb vykdo didmenins prekybos 眺mons. Taip pat pastebta, kad tarptautinei prekybai dmesio stokojama prekybos 眺monse, turiniose iki 9 darbuotoj迭 bei nepriklausaniose didmenins prekybos 眺monms. Tyrimo rezultatai rodo, kad Danijos ir Liuksemburgo gamybos 眺moni迭 aktyvumas yra i邸skirtinai reik邸mingas ir svarbus vertinant tarptautins prekybos pltojimo perspektyvas. ios 眺mons aktyviausiai pltoja tarptautin prekyb bei geriausiai suderina 眺vairius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Literat笛ra Abele, E.; Naher, U.; Strube, G.; Meyer, T.; Sykes, R. 2008. Global production a handbook for strategy and implementation. Berlin: Springer, 45319. Andru邸keviius, A. 2005. Evaluation of contractors by using COPRAS the multiple criteria method, Technological and Economic Development of Economy 3(11): 158169. Archives catalogue [online]. 2009. The World Bank [cited 12 June 2009]. Available from Internet: <http://www.worldbank.org>. 48 Verslas, vadyba ir studijos 2009
Verslas, vadyba ir studijos 2009 49 Tarptautins ekonomins integracijos problemos Bartkus, E. V.; Jureviius, V. 2007. Production outsourcing in the international market, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (1): 5968. Bishop, E. 2004. Finance of international trade. Oxford: Butterworth-Heinemann. 224p. Bivainis, J.; Drejeris, R. 2009. Nauj迭 paslaug迭 technologijos tinkamumo daugiakriterinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 2(10): 93106. Brooks, I.; Weatherston, J.; Wilkinson, G. 2004. The international business environment. New Jersey: Pearson Education Press, 121151. iburien, J.; Zaharieva, G. 2006. International trade as a factor of competitiveness: comparison of Lithuania and Bulgarian cases, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (4): 4856. Duomen迭 katalogas [interaktyvus]. 2009. Statistikos departamentas [転i笛rta 2009 m. baland転io 8 d.]. Prieiga per internet: <http://www.stat.gov.lt>. Economics 19691980. 1992, in Nobel Lectures. Ed. by A. Lindbeck. Singapore: World Scientific Publishing Co. Eurostat. Database catalogue [online]. 2009 [cited 10 January 2009]. Available from Internet: <http://ec.europa.eu/eurostat/>. Gineviius, R.; Podvezko, V. 2009. Evaluating the changes in economic and social development of Lithuanian counties by multiple criteria methods, Technological and Economic Development of Economy 15(3): 418436. Gineviius, R.; Podvezko, V. 2008. Multicriteria evaluation of Lithuanian banks from the perspective of their reliability for clients, Journal of Business Economics and Management 4(9): 257267. Gineviius, R.; Podvezko, V. 2006. Statybos 眺moni迭 finansins b笛kls kompleksinis 眺vertinimas, Technological and Economic Development of Economy 3(12): 188194. Grabowski, R.; Self, S. 2007. Economic Development a Regional, Institutional, and Historical Approach. New York: M. E. Sharpe, 638. Grimwade, N. 2000. International Trade New Patterns of Trade, Production & Investment. New York: Routledge, 988. Kaklauskas, A.; Gulbinas, A.; Krutinis, M.; Naimaviien, J.; atkauskas, G. 2007. Mokymo procese naudojam迭 pasirenkam迭 moduli迭 daugiavariants analizs metodai, Technological and Economic Development of Economy 3(13): 253258. Kraemer, K. L. 2006. Global E-commerce Impacts of National Environment and Policy. Cambridge: University Press, 2344. OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) [online]. 2007. Glossary [cited 9 April 2007]. Available from Internet: <http://stats.oecd.org/glossary>. Peldschus, F. 2009. The analysis of the quality of the results obtained with the methods of multi-criteria decisions, Technological and Economic Development of Economy 15(4): 580592. Podvezko, V. 2005. Ekspert迭 眺veri迭 suderinamumas, Technological and Economic Development of Economy 2(11): 101107.
Tarptautins ekonomins integracijos problemos Polak, J. J. 2003. An International Economic System. New York: Routledge, 17. Report on cross-board e-commerce in the EU [online]. 2009. Commission of European Communities [cited 12 July 2009]. Available from Internet: <http://ec.europa.eu>. Statistics Iceland. Database catalogue [online]. 2007 [cited 12 October 2007]. Available from Internet: <http://www.statice.is/series>. Stiglitz, J. E.; Charlton, A. 2006. Aid for trade, International Journal of Development Issues 5 (2): 141. Stiglitz, J. E. 2001. Towards a new paradigm for development: strategies, policies and processes (chapter 2), in The Rebel within. London: Wimbledon Publishing Company, 5793. Turskis, Z.; Zavadskas, E. K.; Peldschus, F. 2009. Multi-criteria optimization system for decision making in construction design and management, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (1): 717. Zavadskas, E. K.; Simanauskas, L.; Kaklauskas, A. 1998. Sprendim迭 paramos sistemos statyboje. Vilnius: Technika, 121156. INTERNATIONAL TRADE IN PRACTICE OF ENTERPRISES ACTIVITY A. Burinskien Summary Nowadays importance of international trade is rising; new perspectives for enterprises to sell products at international markets are more significant.In the article theoretical and practical aspects of international trade development are analysed; European Union manufacturing and trade enterprises are compared; practice of manufacturing and trade enterprises activity for development of international trade are presented. The study results show that European Union manufacturing enterprises are more active in international trade than trade enterprises. Also research shows that within manufacturing enterprises Denmark and Luxembourg enterprises are the most active in selling products abroad and in using traditional and online international trade development methods. Keywords: international trade, trade enterprises, manufacturing enterprises, comparison. 50 Verslas, vadyba ir studijos 2009

More Related Content

3 9-1-pb

  • 1. Aurelija Burinskien Aurelija.Burinskiene@vgtu.lt Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorant, Tarptautins ekonomikos ir vadybos katedra 1. 町vadas Tarptautin prekyba sudtingas socialins ekonomins raidos rei邸kinys, pasi転ymintis dinami邸kumu, besirei邸kianiais daugialypiais pokyiais. 眺 rei邸kin眺 veikia tokie procesai kaip globalizacija, 転ini迭 taikymas ekonomikoje, Europos Sjungos raida ir pltra: vis labiau intensyvjantys globalizacijos procesai sudaro prielaidas globalioms rinkoms atsirasti, technologijoms i邸plisti; i邸augs 転ini迭 taikymo mastas skatina kurti produktus, turinius didesn intelektin vert, taikyti technologijas 眺vairiose veiklos srityse; Europos Sjungos raidos ir pltros procesai padeda 眺sitvirtinti laisviems preki迭, paslaug迭, kapitalo ir darbo jgos judjimo principams, sudaro slygas didinti Europos Sjungos 眺moni迭 konkurencingum pasaulyje. Verta pa転ymti, kad tarptautin prekyb b笛tina nagrinti kaip labai sudting pa転inimo objekt. Atlikus literat笛ros analiz pastebima, kad, nagrinjant tarptautin prekyb, turt迭 b笛ti suvokiama ir analizuojama 眺moni迭 veiklos praktika. Taiau tokioms studijoms mokslo darbuose skiriama ypa ma転ai dmesio. Todl straipsnyje siekiama atskleisti 眺moni迭 sugebjim pltoti tarptautin prekyb dabartini迭 i邸邸笛ki迭 slygomis, palyginti skirtingose 邸alyse veikianius 笛kio subjektus, 眺vertinti, ar 眺mons, atsi転velgdamos 眺 naujas aplinkybes, sugeba adekvaiai reaguoti ir prisitaikyti. Tyrimo metodai: daugiakriteris kompleksinis proporcingasis vertinimas, apibendrinimas, konkretizavimas, palyginimas. 息 Vilniaus Gedimino technikos universitetas http://www.vgtu.lt/leidiniai Verslas, vadyba ir studijos 2009 37 Tarptautins ekonomins integracijos problemos TARPTAUTIN PREKYBA 町MONI轍 VEIKLOS PRAKTIKOJE
  • 2. Tarptautins ekonomins integracijos problemos 2. Tarptautins prekybos ir jos pltojimo samprata Tarptautins prekybos svoka suprantama plaiai. Pasaulio prekybos organizacija tarptautin prekyb apibr転ia kaip preki迭 srautus, prekes gabenant per teritorines valstybi迭 sienas. Jungtini迭 Taut迭 Organizacija kaip tarptautin眺 preki迭 pirkim ir pardavim. Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (OECD) tarptautin prekyb 眺vardija kaip importo ir eksporto veikl (OECD 2007). Nagrinjant tarptautins prekybos pltojimo perspektyvas i邸skirtinis dmesys turi b笛ti teikiamas preki迭 pardavimui tarptautinse rinkose. J. E. Stiglitz ir kiti mano, kad pltojant tarptautin prekyb turt迭 b笛ti siekiama padidinti pardavim迭 apimt眺, i邸plsti preki迭 asortiment, sukurti pridtin vert (Stiglitz, Charlton 2006). S.Kuznets akcentuoja, kad tarptautins prekybos apimties augimas turi b笛ti grind転iamas einania 眺 priek眺 technologija (Economics... 1992). Literat笛roje teigiama, kad apskritai kalbdami apie pltojim autoriai vartoja terminus modernizacija ir pltra. Nors svoka pltojimas da転nai painiojama su augimu, ji yra kur kas platesn. Augimas apibr転iamas kaip tradicini迭 technologij迭 taikymas siekiant parduoti daugiau to paties, o pltojimas siejamas su kokybiniais pokyiais, kuriuos lemia pa転angesni迭 technologij迭 naudojimas (Grabowski, Self 2007). Pastebima, kad autoriai skirtinguose 邸altiniuose pltojimo svok apibr転ia 眺vairiai. Mokslo darbuose, paskelbtuose XXa. prad転ioje, teigiama, kad pltr lemia esam迭 technologij迭 sujungimas naujam naudojimui. Vlesniuose mokslo darbuose, paskelbtuose XXa. antroje pusje, vyrauja po転i笛ris, kad pltr skatina nauj迭 (pirm kart taikom迭) technologij迭 眺gyvendinimas. J. E. Stiglitz nuomone, pltr skatina nema転i pokyiai, kurie kartu atveria 眺monms galimybes, leid転ianias praplsti dabartinio 転inojimo akirat眺, suma転inti izoliacij (Stiglitz 2001). 3. Tarptautins prekybos pltojimo aspektai Globalizacijos, 転ini迭 taikymo ekonomikoje Europos Sjungos raidos ir pltros slygomis 眺monms i邸 esms atsiveria naujos galimybs pltoti tarptautin prekyb: sudaromos palankesns slygos aktyviau taikyti tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus (iburien, Zaharieva 2006), pavyzd転iui: 眺monms vykdyti tarptautin prekyb ir naudotis masto ekonomijos privalumais (Brooks et al. 2004), 38 Verslas, vadyba ir studijos 2009 息 Vilniaus Gedimino technikos universitetas http://www.vgtu.lt/leidiniai
  • 3. Verslas, vadyba ir studijos 2009 39 Tarptautins ekonomins integracijos problemos gamykloms pirkti 眺 gaminio sudt眺 眺traukiamas sudedamsias dalis i邸 specializuot迭 tiekj迭 u転sienio 邸alyse (Abele et al. 2008), tarptautinms 眺monms pltoti prekyb tarp padalini迭, esani迭 skirtingose 邸alyse (Bartkus, Jureviius 2007; Grimwade 2000); atsiranda poreikis taikyti naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus, nes: produktai keiia savo material迭j眺 pavidal 眺 nematerial迭j眺, naujos technologijos, taikomos 眺vairiose srityse, spariai plinta tarp 眺moni迭 ir gyventoj迭; j迭 taikymas sudaro slygas suma転inti prekybos snaudoms, padidinti pardavim迭 apimiai (Kraemer 2006). Taikant naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus, tiek materialiosios, tiek ir nematerialiosios kilms preks da転niausiai realizuojamos per internet naudojant elektronins komercijos technologijas. Elektronins komercijos technologij迭 taikymo slygomis pirkjai ir pardavjai tampa ma転iau priklausomi nuo laiko ir vietos: pirkjai, nei邸eidami i邸 nam迭, gali 眺sigyti preki迭 bet kuriuo paros metu, bet kurioje pasaulio 邸alyje; pardavjai gali konkuruoti dl pirkj迭 ne tik nacionalinje, bet ir tarptautinse rinkose. Nepriklausomai nuo to, kokius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus taiko 眺mons, j迭 tarptautins prekybos apimtis taip pat priklauso nuo bendro pasaulio prekybos lygmens (Polak 2003) ir nuo specifini迭 veiksni迭, toki迭 kaip 邸alies turim迭 gamtini迭 i邸tekli迭 gausa, vidaus rinkos dydis (Archives... 2009). Pavyzd転iui, 邸alies su didele vidaus rinka 笛kio subjektai apskritai perka daugiau. ali迭, gerai apsir笛pinusi迭 gamtiniais i邸tekliais, pavyzd転iui, nafta, 笛kio subjektai yra link parduoti daugiau. O vadinam迭j迭 sausumos apsupt迭 邸ali迭, t.y. 邸ali迭, kurios neturi tiesiogins prieigos prie j笛r迭 uost迭, 笛kio subjektai dl daug auk邸tesni迭 transportavimo kain迭 susiduria su preki迭 gabenimo sunkumais pltojant u転sienio prekyb (Archives... 2009). Literat笛roje teigiama, kad 眺mons, vykdanios tarptautin prekyb, ne tik susiduria su preki迭 gabenimo sunkumais, bet ir su muit迭 mokesiais, kalbiniais bei kult笛riniais skirtumais, valiutos konvertavimo rizika (Bishop 2004). Todl apskritai 笛kio subjektai, vykdantys tarptautin prekyb, turt迭 b笛ti labiau pasireng negu subjektai, realizuojantys prekes tik nacionalinse rinkose. Nagrinjant 眺moni迭 aktyvum ir pasirengim pltoti tarptautin prekyb, didesnis dmesys turi b笛ti skiriamas Europos Sjungos 眺monms. Pasaulio prekybos apimties strukt笛roje did転iausi dal眺 sudaro Europos Sjungos 眺moni迭 tarptautins prekybos apimtis.
  • 4. Tarptautins ekonomins integracijos problemos Nagrinjant Europos Sjungos 眺moni迭 tarptautins prekybos apimt眺, pastebima, kad aktyviausiai tarptautin prekyb vykdo gamybos ir prekybos 眺mons. Europos Sjungos tarptautins prekybos apimties strukt笛roje gamybos ir prekybos 眺moni迭 tarptautins prekybos apimtis yra did転iausia ir sudaro 82,4% visos Europos Sjungos tarptautins prekybos apimties (Eurostat... 2009). Akivaizdu, kad Europos Sjungos 眺mons (ypa gamybos ir prekybos), reaguodamos 眺 vykstanius pokyius, kuriuos lemia globalizacija, 転ini迭 taikymas ekonomikoje, Europos Sjungos raida ir pltra, turt迭 stengtis aktyviai taikyti tradicinius ir 眺sisavinti naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Remiantis Eurostat duomenimis, atskleid転iama, kad 23% gamybos ir 9,4% prekybos 眺moni迭 vykdo tarptautin prekyb: 13,5% gamybos ir 5,8% prekybos 眺moni迭 parduoda prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse, 9,4% gamybos ir 3,7% prekybos 眺moni迭 u転 Europos Sjungos teritorini迭 rib迭 (Eurostat... 2009). Pastebima, kad i邸 vis迭 gamybos 眺moni迭 pajam迭 23,7% ir i邸 vis迭 prekybos 眺moni迭 pajam迭 6% sudaro pajamos, gautos realizuojant prekes tarptautinse rinkose (Eurostat... 2009). Taip pat atskleid転iama, kad kiekvienais metais didja tiek gamybos, tiek prekybos 眺moni迭, vykdani迭 tarptautin prekyb, kiekis. Nepriklausomai nuo to, kokius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus taiko Europos Sjungos prekybos 眺mons, aktyviausiai tarptautin prekyb vykdo didmenins prekybos 眺mons (jos sudaro ketvirtadal眺 vis迭 prekybos 眺moni迭). 11,9% didmenins prekybos 眺moni迭 parduoda prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse, 9,8% u転 Europos Sjungos teritorini迭 rib迭 (Eurostat... 2009). I邸 vis迭 didmenins prekybos 眺moni迭 pajam迭 10,7% sudaro pajamos, gautos realizuojant prekes tarptautinse rinkose (apie tris ketvirtadalius pajamos, gautos realizuojant prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse) (Eurostat... 2009). Tarptautin prekyb ypa aktyviai vykdo daugiau nei 9 darbuotojus turinios didmenins prekybos 眺mons: 44% j迭 parduoda prekes kitose Europos Sjungos 邸alyse, 33,6% u転 Europos Sjungos teritorini迭 rib迭 (Eurostat... 2009). Taiau atkreiptinas dmesys, kad tarp vis迭 prekybos 眺moni迭 (taip pat ir tarp didmenins prekybos) daugiau nei 9 darbuotojus turini迭 眺moni迭 yra nedaug (ma転iau negu 10%) (Eurostat... 2009). Atskleid転iama, kad Europos Sjungos gamybos ir prekybos 眺monse nauji tarptautins prekybos pltojimo b笛dai nra taikomi plaiai. Lyginant Europos Sjungos prekybos ir gamybos 眺mones su kit迭 pasaulio valstybi迭 atitinkamomis 眺monmis, pastebta, kad vis daugiau prekybos ir gamybos 眺moni迭, esani迭 kitose pasaulio valstybse, taiko naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Pavyzd転iui, Kanados prekybos 眺mons surenka 56% arba Islandijos gamybos 40 Verslas, vadyba ir studijos 2009
  • 5. 4. Gamybos ir prekybos 眺moni迭 palyginimas Remiantis Eurostat duomenimis, buvo palygintos Europos Sjungos gamybos ir prekybos 眺mons, veikianios 眺vairiose 邸alyse. Siekta nustatyti, kaip mintos 眺mons vykdo tarptautin prekyb bei sugeba suderinti tradicinius ir naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. iuo atveju buvo susidurta su daugiakriterio sprendimo problema (Peldschus 2009). Verslas, vadyba ir studijos 2009 41 Tarptautins ekonomins integracijos problemos 眺mons 59% prekybos internetu pajam迭 parduodamos prekes tarptautinse rinkose (OECD 2007; Statistics Iceland... 2007). Aktyviausiai naujus tarptautins prekybos pltojimo b笛dus taiko tik Europos Sjungos prekybos automobiliais 眺mons, parduodamos automobilius internetu kitose Europos Sjungos 邸alyse. Taip pat pastebima, kad prekybos 眺mons da転niausia taiko tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus, todl daugiausia prekybos internetu pajam迭 surenkama nacionalinse rinkose. Pavyzd転iui, Ispanijos ir Vokietijos prekybos 眺mons surenka tik 10%, Jungtins Karalysts 11%, Lietuvos 14% prekybos internetu pajam迭 parduodamos prekes kitose 邸alyse; bendrai Europos Sjungos prekybos 眺mons, vykdydamos tarptautin prekyb, surenka 13% prekybos internetu pajam迭 (Eurostat... 2009; Duomen迭... 2009). Da転niausiai Europos Sjungos 眺mons prekes internetu parduoda keliose Europos Sjungos 邸alyse ir tik 4% de邸imtyje ir daugiau 邸ali迭 nari迭 (Report... 2009). Taip pat pastebima, kad Europos Sjungos 眺mons, vykdydamos prekyb, taip pat ir tarptautin, taiko teritorinius apribojimus. Pavyzd転iui, 59% interneto parduotuvi迭 veikia tik viena kalba, da転nai preki迭 pardavjai stabdo pirkimo internetu proces, kai prekes perkantis asmuo suveda kreditins kortels duomenis ir paai邸kja, kad nurodytas adresas yra u転 pardavjo tikslins rinkos rib迭 arba pardavjai neleid転ia per転i笛rti preki迭 pasi笛lym迭, jeigu jie yra skirti kitose Europos Sjungos 邸alyse gyvenantiems elektronins parduotuvs lankytojams, arba atsisako parduoti ir pristatyti prekes pirkjams, gyvenantiems 邸alyse, kuriose pardavjai neturi 眺steig savo padalinio (Commission... 2009). Manoma, kad Europos Sjungos 眺moni迭 negebjimas ar nenoras surasti platintojus, galinius aptarnauti vartotojus, esanius kitose 邸alyse, gali b笛ti laikomas svarbiausiu veiksniu, stabdaniu tarptautins prekybos pltojim (Commission... 2009). Taip pat pastebima, kad visoje Europos Sjungos erdvje susiformavo viena poerdv, funkcionuojanti pagal bendrus standartus. Mintoje poerdvje pltojant tarptautin prekyb nra aktyviai taikomos elektronins komercijos technologijos.
  • 6. Tarptautins ekonomins integracijos problemos Da転niausiai mokslinje literat笛roje tokie u転daviniai sprend転iami matricine forma. Pirmiausia sudaroma u転davinio sprendimo primimo matrica, turinti tiek stulpeli迭, kiek yra kriterij迭, ir tiek eilui迭, kiek yra lyginam迭 objekt迭. Taikant daugiakriterius metodus labai svarbu nustatyti kriterij迭 (rodikli迭) svorius (reik邸mingumus) (Podvezko 2005). Vliau sprendim迭 primimo matrica yra normalizuojama paveriama tokia, kurioje kriterij迭 skaitins reik邸ms neturi joki迭 matavimo vienet迭. Toliau normalizuota sprendim迭 primimo matrica yra pasveriama: kiekvieno kriterijaus reik邸ms yra dauginamos i邸 atitinkamo kriterijaus reik邸mingumo; bendra mint迭 kriterij迭 reik邸mingum迭 suma b笛na lygi vienetui (Turskis et al. 2009). Normalizavimo b笛do parinkimas ir sprendimo metodo pritaikymas yra kiekvieno sprendim priimanio asmens reikalas (Turskis et al. 2009). Da転nai autoriai i邸 daugelio iki 邸iol sukurt迭 ir mums 転inom迭 metod迭 pasirinkdavo ir taikydavo COPRAS (angl. The multi-attribute COmplex PRoportional ASsessment of alternatives) metod. iame straipsnyje u転daviniui sprsti bus irgi naudojamas COPRAS metodas. Lietuvoje 邸is metodas gerai 転inomas ir yra taikomas nuo 1994m. sprend転iant 眺vairius u転davinius (Andriu邸keviius 2005; Bivainis, Drejeris 2009; Gineviius, Podvezko 2006, 2008, 2009; Kaklauskas et al. 2007 ir kt.). Siekiant palyginti Europos Sjungos gamybos ir prekybos 眺mones pagal jas apib笛dinani kriterij迭 sistem, buvo taikomas kompleksinis vertinimas. Jis suteik galimyb: naudotis apibendrintu 眺mones charakterizuojaniu rodikliu; 眺vertinti skirtingus ir net tarpusavyje prie邸taringus kriterijus; atsi転velgti 眺 眺vairi迭 kriterij迭 svarb vertinimo rezultatams. Lyginant prekybos ir gamybos 眺mones, buvo remtasi E.K.Zavadsko, L.Simanausko ir A.Kaklausko pasi笛lyta daugiakriterio kompleksinio proporcingo 眺vertinimo metodika (Zavadskas et al. 1998). J taikant normalizuoti 眺vairaus pob笛d転io kriterijai (t.y. kriterijai, nusakantys gamybos ir prekybos 眺moni迭 aktyvum ir pasirengim pltoti tarptautin prekyb bei gebjimus 眺veikti sunkumus), kuriais remiantis buvo priimtas galutinis sprendimas. Taip pat buvo naudojami 眺mones apib笛dinantys kriterijai, padedantys identifikuoti 眺mones: a) vykdanias prekyb Europos Sjungoje rinkoje; b) vykdanias prekyb rinkose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭; c) taikanias prekyboje elektronins komercijos technologijas; d) susidurianias su informacini迭 technologij迭 efektyvaus taikymo problema 眺mons 眺sik笛rimo momentu; 42 Verslas, vadyba ir studijos 2009
  • 7. Verslas, vadyba ir studijos 2009 43 Tarptautins ekonomins integracijos problemos e) susidurianias su verslo pltros partneri迭 stoka; f) susidurianias su 眺nirtinga konkurencija; g) pltojanias preki迭 ir paslaug迭 眺vairov; h) siekianias pardavim迭 augimo; i) siekianias tarptautini迭 rink迭. Atliekant tyrim i邸vardyti kriterijai buvo suskirstyti 眺 tris grupes. Pirmai grupei priklaus kriterijai, apib笛dinantys 眺moni迭 aktyvum pltojant tarptautin prekyb (ac), antrai kriterijai, apib笛dinantys 眺moni迭 gebjimus 眺veikti sunkumus (df), treiai kriterijai, apib笛dinantys 眺moni迭 strateginius tikslus (gi). Kriterij迭 sistema sudaryta atsi転velgiant 眺 visus galimus kiekybinius kriterijus, apib笛dinanius vertinamas 眺mones. Kiekybini迭 kriterij迭 reik邸mingumas nustatytas ekspertiniu b笛du. Pirmai grupei priskirti kriterijai ekspert迭 眺vertinti geriausiai, o antros grups kriterijai susilauk ma転esnio j迭 dmesio negu treios grups. Ekspert迭 nuomoni迭 suderinamumas buvo vertinamas konkordacijos koeficientu. iuo atveju jis buvo lygus 0,8 ir parod, kad ekspert迭 vertinimai buvo suderinti. Palyginus gamybos 眺mones nustatyta, kad Danijos ir Liuksemburgo 眺mons geriausiai sugeba pltoti tarptautin prekyb (1 lentel). 24% j迭 vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 20% teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭. 34% 眺moni迭 realizuodamos prekes taiko elektronins komercijos technologijas, 45% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (beveik tredalis j迭 tarptautinse rinkose). Taip pat nustatyta, kad i邸 vis迭 nagrinjam迭 Europos Sjungos gamybos 眺moni迭 15% vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 13% 眺moni迭 teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭, 8% 眺moni迭 taiko prekyboje elektronins komercijos technologijas, 36% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (beveik pus j迭 tarptautinse rinkose). Taip pat nustatyta, kad Danijos ir Liuksemburgo 眺mons yra aktyviausios pltojant tarptautin prekyb (2 lentel). 9% j迭 vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 15% teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭. 40% 眺moni迭 realizuodamos prekes taiko elektronins komercijos technologijas, 41% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (beveik tredalis j迭 tarptautinse rinkose). 6% vis迭 nagrinjam迭 Europos Sjungos prekybos 眺moni迭 vykdo prekyb Europos Sjungos rinkoje ir 6% teritorijose, esaniose u転 Europos Sjungos rib迭. 13% 眺moni迭 taiko elektronins komercijos technologijas prekyboje, 25% 眺moni迭 siekia pardavim迭 augimo (邸iek tiek daugiau nei tredalis j迭 tarptautinse rinkose).
  • 8. Tarptautins ekonomins integracijos problemos 1 lentel. Gamybos 眺moni迭 palyginimas Table 1. Comparison of manufacturing enterprises Taiko Pltoja Susiduria Susiduria su Susiduria prekyboje preki迭 ir IT efektyvaus tai- su verslo su 眺nirtinga elektronins paslaug迭 pltros kymo problema konkurenkomercijos 眺vairo眺mons 眺sik笛rimo partneri迭 cija,% technologiv,% stoka,% momentu,% jas,% Vykdo prekyb ES rinkoje,% Vykdo prekyb u転 ES rib迭,% 0,170 0,120 0,150 0,080 0,090 0,100 0,095 Danija 24 20 34 16 18 40 26 Gamybos 眺mons Pradinis kriterijaus reik邸mingumas Portugalija 12 6 7 39 11 84 22 ekija 9 3 8 22 23 62 23 Estija 14 16 15 28 33 52 40 Italija 15 14 2 18 10 64 22 Latvija 23 10 2 27 43 50 31 Lietuva 14 8 13 19 50 65 38 Bulgarija 10 4 1 16 26 50 37 Austrija 30 16 14 21 23 59 41 Liuksemburgas 47 13 16 56 78 100 44 Rumunija 7 14 2 13 37 50 30 Slovnija 8 15 11 16 34 54 31 Slovakija 45 16 7 25 46 59 19 vedija 15 15 26 20 22 53 31 Suma 273 169 158 336 453 844 435 Suma, padauginta i邸 pradinio kriterijaus reik邸mingumo 46 20 24 27 41 84 41 0,111 0,230 0,113 Bendra suma lygi 366 Kriterijaus realus reik邸mingumas 0,126 0,055 0,064 0,073 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 44 Verslas, vadyba ir studijos 2009
  • 9. Siekia pardavim迭 augimo,% Siekia tarptautini迭 rink迭,% 0,085 0,110 45 16 Maksimi- MinimiReik邸mingum迭 zuojani迭 zuojani迭 matricos reik邸mi迭 reik邸mi迭 suma suma suma Minimizuojanios reik邸ms ma転iausi minimizuojani reik邸m turinios 邸alies at転vilgiu Lyginam迭j迭 variant迭 santykinis reik邸mingumas 0,072 0,0532 Prioriteti邸kumas 0,019 1,00 9,68% 1 43 27 0,068 0,0339 0,034 0,55 5,79% 13 22 8 0,049 0,0219 0,027 0,69 5,19% 14 50 31 0,077 0,0488 0,028 0,66 7,78% 5 31 14 0,053 0,0293 0,024 0,79 6,36% 12 39 18 0,067 0,0372 0,030 0,62 6,44% 10 42 29 0,078 0,0434 0,034 0,55 6,74% 8 47 19 0,056 0,0322 0,024 0,80 6,71% 9 30 21 0,075 0,0486 0,026 0,72 7,99% 4 78 33 0,131 0,0723 0,059 0,32 8,63% 2 11 38 19 0,057 0,0313 0,025 0,75 6,39% 45 29 0,067 0,0402 0,027 0,71 7,11% 7 27 22 0,080 0,0469 0,033 0,57 7,18% 6 46 16 0,070 0,0460 0,024 0,78 8,00% 3 583 303 1,000 0,5852 0,415 9,52 50 33 Bendra suma lygi 366 366 0,135 0,091 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 Verslas, vadyba ir studijos 2009 45 Tarptautins ekonomins integracijos problemos 1 lentels tsinys
  • 10. Tarptautins ekonomins integracijos problemos 2 lentel. Prekybos 眺moni迭 palyginimas Table 2. Comparison of trade enterprises Taiko Pltoja Susiduria Susiduria su Susiduria prekyboje preki迭 ir IT efektyvaus tai- su verslo su 眺nirtinga elektronins paslaug迭 pltros kymo problema konkurenkomercijos 眺vairo眺mons 眺sik笛rimo partneri迭 cija,% technologiv,% stoka,% momentu,% jas,% Vykdo prekyb ES rinkoje,% Vykdo prekyb u転 ES rib迭,% Pradinis kriterijaus reik邸mingumas 0,170 0,120 0,150 0,080 0,090 0,100 0,095 Portugalija 3 3 15 13 2 23 8 Prekybos 眺mons ekija 10 2 9 12 18 39 20 Danija 9 15 40 13 12 41 29 Estija 20 6 15 32 32 58 36 Italija 4 4 3 11 6 44 16 Latvija 14 4 3 25 38 57 35 Lietuva 8 6 16 20 52 62 41 Bulgarija 2 1 2 10 13 46 36 Austrija 22 11 18 16 18 54 35 Liuksemburgas 39 6 12 33 47 75 31 Rumunija 1 1 2 9 18 36 22 Slovnija 3 13 13 14 27 64 34 Slovakija 38 8 4 14 30 44 22 9 9 30 18 17 49 36 Suma vedija 182 90 182 239 330 692 400 Suma, padauginta i邸 pradinio kriterijaus reik邸mingumo 31 11 27 19 30 69 38 0,103 0,239 0,131 Bendra suma lygi 366 Kriterijaus realus reik邸mingumas 0,107 0,037 0,094 0,066 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 46 Verslas, vadyba ir studijos 2009
  • 11. Siekia pardavim迭 augimo,% Siekia tarptautini迭 rink迭,% 0,085 0,110 9 7 Maksimi- MinimiReik邸mingum迭 zuojani迭 zuojani迭 matricos reik邸mi迭 reik邸mi迭 suma suma suma Minimizuojanios reik邸ms ma転iausi minimizuojani reik邸m turinios 邸alies at転vilgiu Lyginam迭j迭 variant迭 santykinis reik邸mingumas 0,030 0,0181 Prioriteti邸kumas 0,012 1,00 7,97 % 5 12 18 6 0,048 0,0257 0,022 0,54 5,89 % 41 12 0,080 0,0586 0,022 0,56 9,31 % 1 50 26 0,097 0,0584 0,039 0,31 7,75 % 6 19 6 0,039 0,0185 0,020 0,60 5,56 % 13 42 15 0,080 0,0412 0,038 0,31 6,05 % 10 41 19 0,091 0,0477 0,043 0,28 6,48 % 8 11 34 8 0,050 0,0270 0,023 0,53 5,97 % 41 24 0,089 0,0599 0,029 0,42 8,58 % 3 43 54 0,125 0,0752 0,049 0,24 9,02 % 2 14 22 7 0,039 0,0183 0,020 0,59 5,46 % 34 21 0,077 0,0427 0,034 0,35 6,44 % 9 23 10 0,073 0,0451 0,028 0,43 7,15 % 7 43 18 0,083 0,0563 0,027 0,45 8,37 % 4 462 233 1,000 0,5927 0,407 6,62 39 26 Bendra suma lygi 366 366 0,135 0,089 Bendra kriterij迭 reali迭 reik邸mingum迭 suma lygi 1,000 Verslas, vadyba ir studijos 2009 47 Tarptautins ekonomins integracijos problemos 2 lentels tsinys
  • 12. Tarptautins ekonomins integracijos problemos Palyginus gamybos ir prekybos 眺mones nustatyta, kad Europos Sjungos gamybos 眺mons yra aktyvesns parduodant prekes u転sienio rinkose, taiau taip pat pastebta, kad jos yra inerti邸kos ir da転niausiai taiko tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Prekybos 眺mons turi daugiau galimybi迭 taikyti naujus tarptautins prekybos pltros b笛dus, taiau yra pasyvesns pltojant tarptautin prekyb. Taip pat nustatyta, kad Danijos ir Liuksemburgo gamybos 眺moni迭 aktyvumas yra i邸skirtinai reik邸mingas ir svarbus vertinant tarptautins prekybos pltojimo galimybes. ios 眺mons aktyviausiai pltoja tarptautin prekyb bei geriausiai suderina 眺vairius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. 5. I邸vados Pastebima, kad visoje Europos Sjungos erdvje susiformavo viena poerdv, funkcionuojanti pagal bendrus standartus. Mintoje poerdvje, pltojant tarptautin prekyb, nra aktyviai taikomos elektronins komercijos technologijos. Palyginus gamybos ir prekybos 眺mones, nustatyta, kad Europos Sjungos gamybos 眺mons yra aktyvesns parduodamos prekes u転sienio rinkose, taiau taip pat pastebta, kad 邸ios 眺mons yra inerti邸kos ir da転niausiai taiko tradicinius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Nustatyta, kad, nepriklausomai nuo to, kokie tarptautins prekybos pltojimo b笛dai yra taikomi, i邸 prekybos 眺moni迭 aktyviausiai tarptautin prekyb vykdo didmenins prekybos 眺mons. Taip pat pastebta, kad tarptautinei prekybai dmesio stokojama prekybos 眺monse, turiniose iki 9 darbuotoj迭 bei nepriklausaniose didmenins prekybos 眺monms. Tyrimo rezultatai rodo, kad Danijos ir Liuksemburgo gamybos 眺moni迭 aktyvumas yra i邸skirtinai reik邸mingas ir svarbus vertinant tarptautins prekybos pltojimo perspektyvas. ios 眺mons aktyviausiai pltoja tarptautin prekyb bei geriausiai suderina 眺vairius tarptautins prekybos pltojimo b笛dus. Literat笛ra Abele, E.; Naher, U.; Strube, G.; Meyer, T.; Sykes, R. 2008. Global production a handbook for strategy and implementation. Berlin: Springer, 45319. Andru邸keviius, A. 2005. Evaluation of contractors by using COPRAS the multiple criteria method, Technological and Economic Development of Economy 3(11): 158169. Archives catalogue [online]. 2009. The World Bank [cited 12 June 2009]. Available from Internet: <http://www.worldbank.org>. 48 Verslas, vadyba ir studijos 2009
  • 13. Verslas, vadyba ir studijos 2009 49 Tarptautins ekonomins integracijos problemos Bartkus, E. V.; Jureviius, V. 2007. Production outsourcing in the international market, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (1): 5968. Bishop, E. 2004. Finance of international trade. Oxford: Butterworth-Heinemann. 224p. Bivainis, J.; Drejeris, R. 2009. Nauj迭 paslaug迭 technologijos tinkamumo daugiakriterinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 2(10): 93106. Brooks, I.; Weatherston, J.; Wilkinson, G. 2004. The international business environment. New Jersey: Pearson Education Press, 121151. iburien, J.; Zaharieva, G. 2006. International trade as a factor of competitiveness: comparison of Lithuania and Bulgarian cases, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (4): 4856. Duomen迭 katalogas [interaktyvus]. 2009. Statistikos departamentas [転i笛rta 2009 m. baland転io 8 d.]. Prieiga per internet: <http://www.stat.gov.lt>. Economics 19691980. 1992, in Nobel Lectures. Ed. by A. Lindbeck. Singapore: World Scientific Publishing Co. Eurostat. Database catalogue [online]. 2009 [cited 10 January 2009]. Available from Internet: <http://ec.europa.eu/eurostat/>. Gineviius, R.; Podvezko, V. 2009. Evaluating the changes in economic and social development of Lithuanian counties by multiple criteria methods, Technological and Economic Development of Economy 15(3): 418436. Gineviius, R.; Podvezko, V. 2008. Multicriteria evaluation of Lithuanian banks from the perspective of their reliability for clients, Journal of Business Economics and Management 4(9): 257267. Gineviius, R.; Podvezko, V. 2006. Statybos 眺moni迭 finansins b笛kls kompleksinis 眺vertinimas, Technological and Economic Development of Economy 3(12): 188194. Grabowski, R.; Self, S. 2007. Economic Development a Regional, Institutional, and Historical Approach. New York: M. E. Sharpe, 638. Grimwade, N. 2000. International Trade New Patterns of Trade, Production & Investment. New York: Routledge, 988. Kaklauskas, A.; Gulbinas, A.; Krutinis, M.; Naimaviien, J.; atkauskas, G. 2007. Mokymo procese naudojam迭 pasirenkam迭 moduli迭 daugiavariants analizs metodai, Technological and Economic Development of Economy 3(13): 253258. Kraemer, K. L. 2006. Global E-commerce Impacts of National Environment and Policy. Cambridge: University Press, 2344. OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) [online]. 2007. Glossary [cited 9 April 2007]. Available from Internet: <http://stats.oecd.org/glossary>. Peldschus, F. 2009. The analysis of the quality of the results obtained with the methods of multi-criteria decisions, Technological and Economic Development of Economy 15(4): 580592. Podvezko, V. 2005. Ekspert迭 眺veri迭 suderinamumas, Technological and Economic Development of Economy 2(11): 101107.
  • 14. Tarptautins ekonomins integracijos problemos Polak, J. J. 2003. An International Economic System. New York: Routledge, 17. Report on cross-board e-commerce in the EU [online]. 2009. Commission of European Communities [cited 12 July 2009]. Available from Internet: <http://ec.europa.eu>. Statistics Iceland. Database catalogue [online]. 2007 [cited 12 October 2007]. Available from Internet: <http://www.statice.is/series>. Stiglitz, J. E.; Charlton, A. 2006. Aid for trade, International Journal of Development Issues 5 (2): 141. Stiglitz, J. E. 2001. Towards a new paradigm for development: strategies, policies and processes (chapter 2), in The Rebel within. London: Wimbledon Publishing Company, 5793. Turskis, Z.; Zavadskas, E. K.; Peldschus, F. 2009. Multi-criteria optimization system for decision making in construction design and management, Inzinerine Ekonomika Engineering Economics (1): 717. Zavadskas, E. K.; Simanauskas, L.; Kaklauskas, A. 1998. Sprendim迭 paramos sistemos statyboje. Vilnius: Technika, 121156. INTERNATIONAL TRADE IN PRACTICE OF ENTERPRISES ACTIVITY A. Burinskien Summary Nowadays importance of international trade is rising; new perspectives for enterprises to sell products at international markets are more significant.In the article theoretical and practical aspects of international trade development are analysed; European Union manufacturing and trade enterprises are compared; practice of manufacturing and trade enterprises activity for development of international trade are presented. The study results show that European Union manufacturing enterprises are more active in international trade than trade enterprises. Also research shows that within manufacturing enterprises Denmark and Luxembourg enterprises are the most active in selling products abroad and in using traditional and online international trade development methods. Keywords: international trade, trade enterprises, manufacturing enterprises, comparison. 50 Verslas, vadyba ir studijos 2009