Balys sruoga
Download as PPTX, PDF1 like4,448 views
Pristatymas apie Lietuvos poetą, prozininką, dramaturgą Balį Sruogą.
![Žymiausi kūriniai
„Saulė ir smiltys“, „Dievų takais“ , „Kipras
Petrauskas“ , „Dainų poetikos etiudai“ , „Šarūnas
valstybės teatre“ , „Baisioji naktis“ , „Radvila
Perkūnas“ , „Aitvaras teisėjas“ , „Apyaušrio dalia“ ,
„Kazimieras Sapiega“ , „Lietuvių liaudies dainų
rinktinė“ , „Dievų miškas“ , „Bangų viršūnės“ ,
„Giesmė apie Gediminą“ , „ Milžino 貹ܲė“
[istorinė poetinė drama].](https://image.slidesharecdn.com/balyssruoga-130519071546-phpapp01/85/Balys-sruoga-14-320.jpg)
Balys sruoga
- 1. Balys Sruoga 1896 - 1947 Parengė Robertas Katinas ir Paulius Orinas
- 2. Balys Sruoga - Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.
- 3. Biografija Gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Brolis Adolfas Sruoga. Nuo 1903 m. spalio mėn. mokėsi Vabalninko parapinėje mokykloje, 1906–1914 m. – Panevėžio realinėje gimnazijoje. Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu. 1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“.
- 4. Balio Sruogos namas-muziejus Žaliakalnyje, Kaunas.
- 5. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą. 1915 m. perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros. 1918 m. dėl suirutės ir bado po bolševikų Spalio perversmo nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą. Tarpukaris 1918–1919 m. dirbo mokytoju Vilniuje. 1919 m. gresiant lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė Kauną. Dirbo spaudos biure, 1920–1923 m. dienraščio „Lietuva“ redaktorius.
- 7. 1921 m. gavęs pašalpą studijoms išvyko tęsti mokslų į Vokietiją, Miuncheno universitetą. 1924 m. apgynęs diplominį darbą apie lietuvių ir slavų liaudies dainų ryšius, gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. kovo 22 d. Viekšniuose vedė istorikę Vandą Daugirdaitę. Kelis mėnesius gyveno Klaipėdoje, dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. 1924 m. rudenį persikėlė į Kauną. 1924–1940 m. dirbo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.
- 8. Ištrauka iš kūrinio „Milžino 貹ܲė“
- 9. Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Tais metais paskelbus dramos konkursą Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių proga (prizas 10 tūkst. litų), parašė dramą „Milžino 貹ܲė“ ir, būdamas tikras, kad laimės prizą, nusipirko automobilį. Premijos jis negavo, todėl po to ilgai mokėjo skolas už mašiną. 1939 m. VDU Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilnių, tęsė universitetinį darbą, buvo paskirtas naujai įsikūrusios teatrologijos katedros vedėju. Nuo 1940 m. gyveno Vilniuje. Per 15 darbo metų paskelbė 14 grožinės ir mokslinės literatūros knygų.
- 11. 1941 m., spaudžiamas okupacinės valdžios, parašė prosovietinę kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“. Jau pirmosiomis karo dienomis buvo kaltinamas už 1940– 1941 m. parodytą palankumą sovietų valdžiai, siūlyta net sušaudyti. 1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete.
- 12. Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ištisai juodojo humoro persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per tris mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Knyga išleista tik 1957 m., o 2005 m. sukurta knygos ekranizacija. B. Sruoga palaidotas Rasų kapinėse.
- 14. Žymiausi kūriniai „Saulė ir smiltys“, „Dievų takais“ , „Kipras Petrauskas“ , „Dainų poetikos etiudai“ , „Šarūnas valstybės teatre“ , „Baisioji naktis“ , „Radvila Perkūnas“ , „Aitvaras teisėjas“ , „Apyaušrio dalia“ , „Kazimieras Sapiega“ , „Lietuvių liaudies dainų rinktinė“ , „Dievų miškas“ , „Bangų viršūnės“ , „Giesmė apie Gediminą“ , „ Milžino 貹ܲė“ [istorinė poetinė drama].