2. iuolaikin demokratin mstysena kuria naujus 邸iuolaikinius socialinius idealus, vienas j迭 visuomens multikult笛ri邸kumo idja. Lietuvoje tarpkult笛rinio mokini迭 ugdymo problematika nra pakankamai i邸pltota (pasigendama socialins dimensijos ai邸kinimo).
3. iandienos edukologijos mokslas susiduria su Europos dimensij迭 i邸邸笛kiais, tokiais, kaip mokymasis naujame tarpkult笛riniame kontekste. Tai skatina konstruoti mokymosi modelius, kurie funkcionuot迭 tarpkult笛rinje aplinkoje, formuojant profesines 転inias, demokratijos, socialinio jautrumo 眺g笛d転ius (iuiulkien, iauiukenien, 2005). iame kontekste i邸ry邸kja probleminis klausimas kokia yra mokini迭 tarpkult笛rinio ugdymo situacija Europoje ir Lietuvoje?
4. iuo tyrimu siekiama ap転velgti mokini迭 tarpkult笛rinio ugdymo situacij Europoje ir Lietuvoje. Tyrimo objektas mokini迭 tarpkult笛rinio ugdymo situacija Europoje ir Lietuvoje. Tyrimo u転daviniai : Apibendrinti mokini迭 tarpkult笛rinio ugdymo situacij Europos kontekste. Atskleisti iauli迭 miesto mokykl迭 mokytoj迭 nuomon apie slygas pltoti tarpkult笛ri邸kum Lietuvos 邸vietimo sistemoje.
5. Tyrimo organizavimas ir tyrimo dalyviai Tyrimas atliktas 20102011 m. spaliokovo mn. 37 tyrimo dalyviai (iauli迭 miesto mokykl迭 dails, muzikos, istorijos, geografijos, biologijos, angl迭 kalbos dalyk迭 mokytojai). Tyrimo dalyvi迭 am転iaus grup nuo 20 iki 55 met迭, kai beveik pus j迭 (40%) priklauso 4655 met迭 am転iaus grupei. Tyrimo metodai: mokslins literat笛ros analiz, pusiau standartizuotas interviu.
6. TYRIMO REZULTATAI Portugalijos 邸vietimo kontekstas (1) 17 met迭 Portugalijoje vykdytas tarpkult笛rinis projektas, apms vir邸 50 mokykl迭, 200 mokytoj迭. Tikslas i邸tirti edukacines patirtis, susiduriant su socialiniais, kult笛riniais ir etniniais skirtumais mokyklose. 1991-1993 m. Portugalijos mokyklose buvo 眺diegtos duomen迭 bazs, siekiant skatinti migrant迭 ir etnini迭 ma転um迭 vaik迭 ugdymsi. 1. Tarpkult笛rinio ugdymo situacija Europos kontekste
7. Portugalijos 邸vietimo kontekstas (2) 町 tarpkult笛rinio ugdymo programas buvo integruota daugelis aktyvi迭 metod迭 (1 pav.), u転tikrinant geresnes ir lygias galimybes bei skming integracij mokykloje migrant迭 vaikams, etninms ma転umoms. Pagerinta mokykl迭 ugdymo kokyb, kai tarpkult笛rinis ugdymas realizuojamas per 眺vairius mokykl迭 projektus. Svarbiomis tampa lygios besimokani迭j迭 ma転umos galimybs mokyklos ir visuomens integracijoje, kas skatina ir produktyvius mokyklos-visuomens santykius.
8. 1 pav. Tarpkult笛rinio ugdymo sistemos k笛rimas TARPKULT的RINIO UGDYMO SISTEMA Mokyklos tarpkult笛ri邸kumo vertinimas Etnini迭 kult笛r迭 duomen迭 bazi迭 k笛rimas Tarptautini迭 partneri迭 paie邸ka Teorini迭 konstrukt迭 formavimas Intervencijos analiz Gerosios patirties identifikavimas Ugdymo modeli迭 paie邸ka Ugdymo sistemos tendencij迭 priemoni迭 numatymas Tarpkult笛rins paramos centras Baigiam迭j迭 ataskait迭 k笛rimas
9. Did転iosios Britanijos kontekstas UK mokiniams da転niausiai atsirandantys probleminiai klausimai: jei mokiniai turi stiprias nuostatas, jiems reikia padti 眺vertinti ir pakeisti savo 眺si邸aknijusias, klaidingas vertybes ir ne転inojim. Mokykl迭 bendruomen su tarpkult笛rins visuomens vertybi迭 gausa turt迭 susidoroti skatinant vertybes, kurios yra ugdomos 邸vieiamuoju b笛du. Daugelis mokykl迭 naudoja joms priimtinesnes metodologijas, siekiant i邸vengti painiavos ir nelogi邸k迭 sprendim迭 tarpkult笛ri邸kumo klausimais.
10. Austrijos 邸vietimo kontekstas 2003 metais apie 10 %, t.y. 1,2 milijono besimokani迭j迭 turjo kit pilietyb, o 2006 m. 42,9 %. Austrijos mokykl迭 sistema si笛lo tris skirtingas prieigas 眺 kult笛rin ir kalbin 眺vairov: (1) ma転um迭 mokyklinio lavinimo 眺statym迭 leidimas, (2) edukacinis migrant迭 apr笛pinimas (3) tarpkult笛rinis ugdymas visiems besimokantiesiems. ioje 邸alyje tarpkult笛rinis ugdymas pradinse, pagrindinse mokyklose yra dalis mokymo program迭 pagrindini迭 ugdom迭j迭 tiksl迭 ir didaktini迭 princip迭.
11. 2 pav. Tarpkult笛rinio ugdymo tikslai Austrijos ugdymo sistemoje 町galinti besimokaniuosius suprasti ir vertinti kult笛rinius, kalbinius ir etninius skirtumus, o etnocentrizm vertinti kaip rasizm I邸tirti imigrant迭 kult笛rin眺 palikim (tradicijos, mitai, dainos ir t. t.) TARPKULT的RINIO UGDYMO TIKSLAI Sukurti mokymosi aplink, kurioje kult笛rins vertybs b笛t迭 formuojamos vis迭 besimokani迭j迭 Su転adinti susidomjim kult笛riniais skirtumais, skatinant pagarb visoms kult笛rinms bendruomenms ir kult笛rinei 眺vairovei Skatinti supratim ir pagarb tarp besimokani迭j迭 i邸 skirting迭 kult笛r迭 ir kalbinio i邸silavinimo, kad atpa転int迭 bendrybes ir skirtumus Vertinti bilingvizm ir multilingvizm bei skatinti besimokaniuosius pamokose kalbti savo gimtja kalba
12. Olandijos 邸vietimo kontekstas Esminiai 邸vietimo siekiai: skatinti jaunimo socializacij multikult笛rinje visuomenje; lygi迭 ugdymosi galimybi迭 visiems k笛rimas. Siekta, kad jaunimas 眺gyt迭 転ini迭 apie vienas kito etnin / kult笛rin kilm, kult笛r, formuojant abipus眺 supratim, siekiant 眺veikti diskriminacijos ir rasizmo aprai邸kas. Tarpkult笛rinis ugdymas tapo privalomas visose ugdymo 眺staigose, o mokykloms ir mokytojams keliamas u転davinys formuoti tarpkult笛rinio ugdymo formas ir jas integruoti 眺 mokymo programas.
13. TYRIMO REZULTATAI Tokios sistemos diegimui Lietuvoje nra joki迭 formali迭 apribojam迭. I邸ry邸kinama palanki ekonomin situacija, tarpkult笛ri邸kumo turinio dalyk迭 poreikis. Taiau stinga tolerancijos kitai kult笛rai, realybje skiriamas per didelis dmesys modernizacijai, nuvertinant savo kult笛r (3 pav.). 2. Slyg迭 pltoti tarpkult笛ri邸kum Lietuvos 邸vietimo sistemoje vertinimas
14. 3 pav. Slyg迭 pltoti tarpkult笛ri邸kum 邸vietimo sistemoje vertinimas Formalus tarpkult笛ri邸kumas Formali迭 apribojim迭 nra Tarpkult笛rinio turinio dalyko poreikis 貼ini迭 stoka Tolerancijos stoka kitai kult笛rai Sunki imigrant迭 adaptacija Per didelis dmesys modernizacijai Savos kult笛ros nuvertinimas Ekonominis palankumas ES parama
15. IVADOS Tarpkult笛rinio ugdymo reik邸mingumas Europoje 眺vairuoja ir yra glaud転iai susijs su nelygybs, etninio / kult笛rinio identiteto, daugiakult笛rins visuomens 眺転valgomis ir nuomone apie mokyklos vaidmen眺 邸iuose procesuose. U転sienio mokslinink迭 pateiktos 眺転valgos yra aktualios analizuojant Lietuvos 邸vietimo politikos aspektus tarpkult笛rinio ugdymo kontekste. Jie pateikia tiek teorin眺, tiek ir praktin眺 tarpkult笛rinio ugdymo rai邸kos 邸vietimo sistemoje modelius, kuri迭 pagrindu galima orientuotis 眺 tam tikrus aspektus, b笛dingus ir Lietuvos 邸vietimo sistemai.
16. IDAVOS Pedagog迭 po転i笛riu, tarpkult笛ri邸kumo pltojimo poreik眺 liudija palanki Lietuvos 邸vietimo politika, kai sudaromos tinkamos galimybs neapribojant tarpkult笛ri邸kumo integravimo ugdymo turinyje. Akcentuojama Europos Sjungos ekonomins paramos nauda, suteikianti galimyb realizuoti ir 眺gyvendinti 眺vairi projektin veikl. I邸skiriamas tarpkult笛rinio ugdymo program迭, ai邸ki迭 j迭 standart迭 ar gairi迭, teorins med転iagos stygius, 眺takojantis ir 転ini迭 stok, kuri i邸rei邸kiama tolerancijos kitai kult笛rai tr笛kumu ar savos kult笛ros prie邸pastatymu kitai kult笛rai.