2. 町vadas Ekonomikos, mokymas jau pradinje mokykloje sudaro slygas besimokaniam pradinukui i邸siugdyti vertybes, gebjimus, 眺gyti ekonomini迭 転ini迭 pradmenis, padsianius jam tapti aktyviu ekonomins veiklos dalyviu bei demokratins visuomens k笛rju. Pradinje mokykloje mokiniai supa転indinami su tokiomis svokomis, kaip stygius, alternatyvieji ka邸tai, mainai ; per 眺vairius 転aidimus ir veiklas jie su転ino, kas yra gamyba, pirkimas, pardavimas.
3. Ekonomikos mokymas pradinse klasse Mokydama ekonomikos naudojuosi seminar迭 med転iaga, i邸leistomis knygomis ir pratybomis. 1 pav. Ekonomikos mokymo pratybos
4. Mokiniams ypa patinka temos Vartotojai, Stygius, Preks ir paslaugos. Ai邸kinant tem Vartotojai papra邸oma mokini迭 ant lapo popieriaus nusipie邸ti save. Po to visi pie邸iniai pakabinami lentoje. Taip i邸siai邸kinama, kad jie ir yra tie ypatingi vartotojai, kurie kasdien vartoja prekes ir naudojasi paslaugomis.
5. Nagrinjant tem Preks ir paslaugos, mokiniai, naudodamiesi parduotuvi迭 reklaminiais bukletais, i邸sikerpa 眺vairi迭 preki迭 paveiksllius, juos r笛邸iuoja, sukuria maisto ir ne maisto preki迭 plakatus. Su転inoj, kas yra paslaugos, mokiniai, pasiskirst grupelmis, jas inscenizuoja. Kit pamok vieni mokiniai paslaugas vaidina pantomima, o kiti turi atspti, kokia paslauga teikiama. Per 邸ias pamokas atsiskleid転ia mokini迭 k笛rybiniai gebjimai.
6. Prie邸 ai邸kinant tem Stygiu s, mokini迭 pra邸oma atsine邸ti kok眺 nors pliu邸in眺 転aisl. Pamokoje naudojama d転ut-namelis, pagamintas per technologij迭 pamokas. Mokiniai turi sutalpinti visus savo 転aislus 眺 t namel眺. Tada kiekvienas mokinys, ddamas savo 転aisl 眺 namel眺, turi pasakyti, kodl atsine邸 b笛tent t 転aisl, kuo jis ypatingas. 町 namel眺 visi 転aislai netelpa, nes jiems stinga vietos. iuo 転aidimu mokiniai ne tik i邸sako savo nuomon, bet ir i邸siai邸kina stygiaus svok. Vliau diskusijos metu, mokiniai sprend転ia 眺vairias situacijas, kada jiems ko nors stigo. Grupse kurdami vaisi迭 lk邸t, mokiniai taip pat susiduria su stygiaus svok a (vienai mokini迭 grupei stigo, pie邸tuk迭, kitai popieriaus vaisiams gaminti ir pn.).
8. Su転inojus apie prekes ir paslaugas, buvo 眺domu panagrinti preki迭 judjimo kelius . Ant vatmano lapo nubr転iamas Lietuvos 転emlapio kont笛rus, pa転ymimi stambesni miestai. Mokiniai atsine邸a pieno produkt迭 ir duonos 眺pakavimus, kuriuose nurodyti preks gamintojas ir kaina. Pamokoje ant 転emlapio smeigia savo preks 眺pakavim ties tuo miestu, kuriame ta prek pagaminta. Taip i邸siai邸kiname i邸 kur atve転amos 邸ios preks.
9. Mokydamiesi apie darbo na邸um ir specializacij , mokiniai pagal nurodyt vienod instrukcij i邸 popieriaus gamina kdes: pirmiausia kiekvienas atskirai darb atlieka nuo prad転ios iki pabaigos, po to, per t pat眺 laik kd gamina susd grupelmis ir pasidalin darbus. Taip mokiniai supranta, kad dl specializacijos didja gamybos apimtys. Su転ino, kad specializacija tai darbo pasidalijimo forma, kai asmuo arba 眺mon sutelkia gamybos pastangas 眺 vien veiklos srit眺 arba ribot j迭 skaii迭.
11. Per visas ekonomikos pamokas mokinius lydi pai迭 pasigamintas popierinis Centukas . Mokiniai noriai 眺sijungia 眺 organizuotus preki迭 aukcionus, kurie organizuojami mokslo met迭 pabaigoje. Mokiniams i邸dalinama vienoda popierini迭 pinig迭 (centuk迭) suma. Paai邸kinus aukciono taisykles, pristatoma 眺vairi迭 vaiki邸k迭 preki迭. Mokiniai, 眺sigydami prekes, supranta, kad jie, turdami ne vienod kiek眺 pinig迭, gali 眺sigyti ir ne visas norimas prekes. Vietoj popierini迭 pinig迭 galima naudoti rie邸utus, 転irnius, pupas ir kt. 5 pav. Centukas
12. Dar viena svarbi tema Mainai ir pinigai . Mokiniai su転ino, kad mainai tai 転moni迭 keitimasis prekmis ir paslaugomis 眺 kitas prekes ir paslaugas arba 眺 pinigus, o pinigai - visuotinai priimta main迭 priemon. 貼mons savanori邸kai keiiasi prekmis ir paslaugomis, nes mainydamiesi tikisi gauti naudos. Nat笛riniai, arba tiesioginiai, mainai yra paprasiausia ir primityviausia main迭 forma - tai tiesioginis keitimasis prekmis ir paslaugomis tarp 転moni迭. Naudojant pinigus, nebereikia abipusio poreiki迭 sutapimo, b笛tino vykstant tiesioginiams mainams. Pinigai, kaip efektyvesn main迭 priemon, pakeit tiesioginius mainus.
13. Supa転indinant su temomis Kaina ir rinka mokiniai su転ino, kad kaina tai pinig迭 suma, kuri 転mons moka, pirkdami prek ar paslaug, o rinka yra visur, kur pirkjai ir pardavjai keiiasi prekmis ir paslaugomis. Nors euro 眺vedimas dabar yra nukeltas, taiau mokiniams vis tiek yra svarbu 眺gyti bendr supratim apie euro banknotus ir monetas, euro zon ir euro 眺vedimo Lietuvoje tvark, kiek laiko kainas bus privaloma nurodyti litais ir eurais, kiek laiko, 眺vedus eur, dar bus galima mokti litais, 転inoti kokiu kursu litai bus keiiami 眺 eurus. Per u転simimus ai邸kinama euro 眺vedimo tvarka, 転emlapyje rodomos ES 邸alys, demonstruojami euro banknot迭 ir monet迭 pavyzd転iai, mokoma, kaip apvalinti kainas.
14. Mokiniai eina 眺 parduotuv, susipa転眺sta su preki迭 眺vairove, j迭 kainomis, kain迭 etiketmis. Pasirink 2 prekes, pagamina j迭 reklamines kain迭 etiketes (ant popieriaus lapo), nurodo preks pavadinim, svor眺 ar kitus duomenis, turinius 眺tak kainai, nupie邸ia ar i邸kirp priklijuoja preks paveiksll眺, nurodo kain litais ir eurais. Atlik 邸ias u転duotis, vliau mokiniai pristato pagamintas preki迭 reklamines etiketes, perskaiiuotas parduotuvje pasirinkt迭 preki迭 kainas.
15. Mokant ekonomikos pagrind迭 arba juos integruojant 眺 kitus dalykus, reikia tik mokytojo k笛rybi邸kumo, o mokiniai ekonomikos 転inioms yra labai iml笛s, 転ingeid笛s .
16. Apibendrinimas Ekonomikos mokymas jau pradinse klasse prapleia mokinio 転inias, 眺gytas mokantis matematikos, pasaulio pa転inimo pamokose. 町sisavinti ekonomikos terminai (vartotojai, stygius, alternatyvieji ka邸tai, mainai ir kt.) 眺takoja pradini迭 klasi迭 mokinio gyvenim. Pradinukas turi rengtis pats kurti savo ir 邸alies ateit眺, todl svarbu, kad jau dabar pradt迭 mokytis 邸i迭 svok迭. Mokydamiesi ekonomikos mokiniai nagrinja realias gyvenimo situacijas, 眺gyja elementar迭 ekonomikos 転ini迭 kiek眺.
17. Pan audoti informacijos 邸 altiniai Ekonomikos mokymo programa ir standartai. Projektas. (2001). Vilnius: vietimo kaitos fondas. Kropas, S., Kropien, R. (2005). Europos pinigai . Vilnius: Lietuvos bankas. Pasirinkim迭 邸alis. Ekonomika 3-6 klasi迭 mokiniams . (2004). Vilnius: TEV. Suiter, M., C. (2002). Pirmieji finansiniai 眺g笛d転iai. 3-5 kl. Vilnius: TEV. Verbickien, G., Verbickien, D., Abramovien, R. (2004). 貼ingsnelis 眺 ekonomik. U転duoi迭 ssiuvinis 1-2 klasms . Vilnius: TEV.
