ݺߣ

ݺߣShare a Scribd company logo

ұ𾱱ė

•Download as PPTX, PDF•
•
Vėjūna Nostalgia
Vėjūna Nostalgia

Skirtingų žarnų ir skrandžio paviršiaus sluoksnių funkcinė morfologija.

1 of 25
Download to read offline
Skirtingų žarnų ir skrandžio paviršiaus sluoksnių funkcinė morfologija. ұ𾱱ė Vėjūna Guzulaitytė, MF II k., 9 gr. 1
Vidinį sienos dangalą sudaro gleivinė (tunica mucosa), o ją – dar keli sluoksniai. • ұ𾱱ės paviršiuje yra epitelis (epithelium): – Daugiasluoksnis vyrauja tose vietose, kur reikalingas didesnis mechaninis tvirtumas - burnoje, ryklėje, stemplėje); – Vienasluoksnis stulpiškasis vyrauja tose dalyse, kur vyksta intensyvi rezorbcija ir virškinimas – skrandyje, žarnyne 2
3
Epitelinės ląstelės sudaro ir įvairias gleivinės liaukas. 4 Liaukos (glandulae) Vienaląstės: Specializuotos ląstėlės pačiame epitelyje Daugialąstės: Išsidėsčiusios gleivinės gilumoje ir latakais (ducti) susisiekiančios su organo spindžiu. Egzokrininės liaukos VamzdinėsPūslinės
• Po epiteliu yra savoji gleivinės plokštelė lamina propria mucosae, kuri sudaryta iš tankesnio jungiamojo audinio, kuriame daug smulkių kraujagyslių, liaukų, įvairaus dydžio limfoidinio audinio sankaupų, elastinių skaidulų, nervinių skaidulų ir kitų elementų. Tai yra storesnis sluoksnis, kuris sudaro pagrindinę gleivinės dalį. Kartu jis maitina kraujagyslių neturintį epitelį. • Raumeninė gleivinės plokštelė lamina muscularis mucosae – plonas lygiųjų raumenų sluoksnis, kuris ne visų organų būna gerai išsivystęs: vienur gali sudaryti ištisinį sluoksnį, atskiriantį savąją plokštelę nuo pogleivio, o kitur gali būti tik pavienių raumeninių ląstelių, išsibarsčiusių žiedine ar išilgine kryptimi gleivinės savojoje plokštelėje. • Pogleivis tela submucosa – palyginti tvirtas, kartu ir elastingas puriojo jungiamojo audinio sluoksnis. Stemplės, dvylikapirštės žarnos pogleivyje gali būti įsiterpusių liaukų, jame yra pogleivinis jungiamasis nervinis audinys plexus submucosus, priklausantis enterinei nervų sistemai. Šis sluoksnis taip pat ne visur vienodai išsivystęs. 5
6
Išorėje gleivinę supa sienos raumeninis dangalas tunica muscularis. Paprastai jš sudaro dar dviejų raumenų sluoksnis: • Vidinis žiedinis raumenų sluoksnis stratum circulare • Išorinis išilginis sluoksnis stratum longitudinale. • Tarp dviejų raumeninio dangalo sluoksnių išsidėsto nervinis rezginys – plexus myentericus, kuris kartu su pogleivio nerviniu rezginiu priklauso enterinei nervų sistemai. 7
8
Skrandis • Skrandžio tunica mucosa yra stora – sudaro maždaug pusę visos sienos storio. Ji plonesnė prievartyje. Spalva rausva. Būdingas storas puresnis pogleivis, leidžiantis susidaryti gleivinės raukšlėms. Gleivinę dengia vienasluoksnis prizminis epitelis, įskrandyje sudarantis aiškią dantytos fornos ribą su stemplės daugiasluoksniu epiteliu. ұ𾱱ė turi ryškų, gerai išsivysčiusį raumeninį sluoksnį, kuris svarbus raukšlėms susidaryti. ұ𾱱ėje ir pogleivyje būna smulkių limfoidinio audinio mazgelių noduli lymphoidei gastrici. 9
10
Skrandis • ұ𾱱ės raukšlės, plicae gastricae, yra gausios, kintančios, bet jų kiekis, forma ir dydis priklauso nuo prisipildymo. Kreivių srityje būna pastovesnių išilginių raukšlių, kurios dar vadinamos pirminėmis. Tarp raukšlių susidaro skrandžio laukai, arae gastricae. Juose yra mikroskopinės skrandžio duobutės, foveolea gastricae. • Skrandžio gleivinės liaukos, glandulae gastricae, gamina pepsinogeną baltymams virškinti, druskos rūgštį, aktyvinančią pepsinogeną ir veikiančią baktericidiškai, ir gleives, kurios saugo gleivinę nuo mechaninio ir cheminio poveikio. Pavienės ląstelės gleivinėje gamina hormonus, pvz., gastriną. 11
12
Plonoji žarna intestinum tenue • Plonosios žarnos gleivinė sudaro dideles žiedines raukšles ir gaurelius. – Žiedinės raukšlės, plicae circulares. Pradinėje žarnos dalyje, maždaug iki pusės jo ilgio, yra žiedinės raukšlės, kurias sudaro išsigaubusi gleivinė ir pogleivis. Raukšlių aukštis – apie 6-8 mm., kai kur siekia iki 1 cm. – Plonųjų žarnų gaureliai, villi intestinales. Jų aukštis svyruoja nuo 0.3 iki 1.5 mm. Išsidėsto gana tankiai (10-40 viename kvadratiniame mm). Suteikia žarnos vidiniam paviršiui aksomo įspūdį. Gaurelių skaičius siekia iki 5 mln. Jie padidina paviršiaus plotą apie 600 proc., tada jis siekia iki 4-7 kvadratinių metrų, t.y., mažiausiai du kartus viršija kūno pav.plotą. Gaurelius sudaro gleivinės iškilimai, dengiami epitelio. • Tarp gaurelių būna mažos angelės, kuriose atsiveria žarnos liaukos, glandulae intestinales. Gaureliai ne tik išskiria gleives, bet ir veikia kaip įsiurbimo struktūra. • ұ𾱱ės limfoidinis audinys sudaro pavienius limfoidinio audinio mazgelius, noduli lymphoidei solitarii, ir jo sankaupas, noduli lymphoidei aggregati. 13
14
15
16
Plonoji žarna intestinum tenue • Dvylikapirštė žarna, duodenum. Plonosios žarnos gleivinei yra būdingos nemažos žiedinės raukšlės, plicae circulares, ir daug gaurelių, villi intestinales. Žiedinės raukšlės prasideda apie 2 – 5 cm nuo prievarčio ir greitai tampa aukštos. Gaureliai yra žemi, plačių ir dantytų lapelių pavidalo. Bendrasis tulžies latakas, eidamas iš viršaus žemyn, nusileidžiančiosios dalies vidurinės ir užpakalinės sienų riboje sudaro išilginę dvylikapirštės žarnos raukšlę, plica longitudinalis duodeni. Ji maždaug 10-12 cm nuo prievarčio paprastai baigiasi kūgio pavidalo apie 5-10 mm ilgio ir 5 -6 mm pločio didžiuoju dvylikapirštės žarnos speneliu, papilla duodeni major. Jame maža anga atsiveria bendrasis tulžies latakas ir kasos latakas. • Dviem trim centrimentrais aukščiau ir kiek į priekį nuo didžiojo spenelio yra panašus mažasis spenelis, papilla duodeni minor, kuriame atsiveria kasos priedinis latakas. • Būdingas dvylikapirštės žarnos sienos histologinės sandaros bruožas yra dvylikapirštės žarnos liaukos, glandulae duodenales, kurios išsidėsto daugiausiai proksimalinėje dalyje iki didžiojo spenelio. Tai vamzdinės-pūslinės sandaros, labai šakotos liaukos pogleivyje ir raumeninio dangalo išorėje. Jos gamina virškinimo fermentus. 17
18
Storoji žarna, intestinum crassum • Akloji žarna, caecum – Savo sienos sandara akloji žarna labai panaši į gaubtinę žarną, todėl ribą tarp jų žymėtų tiktai klubinė anga, ostium ileanale. – Plonosios žarnos perėjimo į storąją žarną vietoje susidaro dvi horizontalios (einančios strėline kryptimi) sienos klostės – klubinė storosios žarnos, arba viršutinė, ir klubinė aklosios žarnos, arba apatinė lūpos, labrum ileocoliacum, s. Superius, et labrum ileocalecale s,., inferius, ribojančios plyšio pavidalo angą tarp šių žarnų. Šioje vietoje yra storesnis sienos raumeninio dangalo sluoksnis, kuris ir sudaro vožtuvą, neleidžiantį turiniui grįžti į plonąją žarną. – Kirmėlinė atauga gali turėti vožtuvą – pusmėnulinę gleivinės klostę. Sienos gleivinėje yra daug limfoidinio audinio folikulų, organas turi vietinę apsauginę funkciją. 19
20
Gaubtinė žarna, colon • ұ𾱱ė neturi gaurelių. Jie būna vaisiaus žarnoje, bet vėliau išnyksta. Pogleivis yra plonas. • Visa siena sudaro daug didelių, išorėje matomų gaubtinės žarnos išgaubų, haustrae coli, viduje tarp šių išgaubų yra gaubtinės žarnos pusmėnulinės raukšlės, plicae semilunares coli. Raukšles sudaro visa siena, o ne tik gleivinė kaip plonojoje žarnoje. 21
22
Tiesioji žarna, rectum • ұ𾱱ė tiesiosios žarnos dubeninėje dalyje sudaro nuolatines skersines raukšles, apatinėje dalyje – išilgines. • Tiesiosios žarnos skersinės raukšlės, plicae transversae recti, yra pjautuvo formos, trumpesnės nei pusė žarnos spindžio, dažniausiai jos būna trys, rečiau dvi, keturios ar daugiau. Apatinė, nepastoviausia raukšlė yra kairėje, apie 4-5 cm, aukščiausia raukšlė – 9-10 cm nuo išeinamosios angos. Vidurinė, ryškiausia raukšlė yra 6-8 cm virš išeinamosios angos dešinėje pusėje, gerai jaučiama tiriant pirštu, atitinka kryžkaulinės uodegikaulio jungties aukštį. • Išeinamajame kanale susidaro 5-10 išilginių gleivinės raukšlių, columnae anales, maždaug 2 cm aukščio. Jų apatiniai galai siekia išeinamąją angą. Iš viršaus žemyn šulai tampa aukštesni, platesni ir vienas su kitu susijungia pusmėnuliniais vožtuvėliais, valvulae semilunares. Įdubimai tarp išilginių raukšlių yra vadinami išeinamojo kanalo ančiais, sinus anales. 23
24
Naudota literatūra: 1. G.Čėsnys, J.Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelienė, J.Žukienė. Žmogaus anatomija. Vilnius. Vilniaus Universiteto Leidykla, 2008. 2. R.Stropus, K.A.Tamašauskas, N.Paužienė. Žmogaus anatomija. Kaunas, 2005. 3. F.H.Netter. Atlas of Human Anatomy. 4. http://www.cosmiq.de/qa/show/2999425/was-ist-ein-rektum/ 5. http://medical-dictionary.thefreedictionary.com/haustrum 6. http://missinglink.ucsf.edu/lm/ids_106_lowergi/lower%20gi/main pages/smallintestine.htm 7. http://adykacer.blog.cz/en/0811/tenke-a-tluste-strevo 8. http://www.austincc.edu/apreview/PhysText/Digestive.html 25

More Related Content

ұ𾱱ė

  • 1. Skirtingų žarnų ir skrandžio paviršiaus sluoksnių funkcinė morfologija. ұ𾱱ė Vėjūna Guzulaitytė, MF II k., 9 gr. 1
  • 2. Vidinį sienos dangalą sudaro gleivinė (tunica mucosa), o ją – dar keli sluoksniai. • ұ𾱱ės paviršiuje yra epitelis (epithelium): – Daugiasluoksnis vyrauja tose vietose, kur reikalingas didesnis mechaninis tvirtumas - burnoje, ryklėje, stemplėje); – Vienasluoksnis stulpiškasis vyrauja tose dalyse, kur vyksta intensyvi rezorbcija ir virškinimas – skrandyje, žarnyne 2
  • 3. 3
  • 4. Epitelinės ląstelės sudaro ir įvairias gleivinės liaukas. 4 Liaukos (glandulae) Vienaląstės: Specializuotos ląstėlės pačiame epitelyje Daugialąstės: Išsidėsčiusios gleivinės gilumoje ir latakais (ducti) susisiekiančios su organo spindžiu. Egzokrininės liaukos VamzdinėsPūslinės
  • 5. • Po epiteliu yra savoji gleivinės plokštelė lamina propria mucosae, kuri sudaryta iš tankesnio jungiamojo audinio, kuriame daug smulkių kraujagyslių, liaukų, įvairaus dydžio limfoidinio audinio sankaupų, elastinių skaidulų, nervinių skaidulų ir kitų elementų. Tai yra storesnis sluoksnis, kuris sudaro pagrindinę gleivinės dalį. Kartu jis maitina kraujagyslių neturintį epitelį. • Raumeninė gleivinės plokštelė lamina muscularis mucosae – plonas lygiųjų raumenų sluoksnis, kuris ne visų organų būna gerai išsivystęs: vienur gali sudaryti ištisinį sluoksnį, atskiriantį savąją plokštelę nuo pogleivio, o kitur gali būti tik pavienių raumeninių ląstelių, išsibarsčiusių žiedine ar išilgine kryptimi gleivinės savojoje plokštelėje. • Pogleivis tela submucosa – palyginti tvirtas, kartu ir elastingas puriojo jungiamojo audinio sluoksnis. Stemplės, dvylikapirštės žarnos pogleivyje gali būti įsiterpusių liaukų, jame yra pogleivinis jungiamasis nervinis audinys plexus submucosus, priklausantis enterinei nervų sistemai. Šis sluoksnis taip pat ne visur vienodai išsivystęs. 5
  • 6. 6
  • 7. Išorėje gleivinę supa sienos raumeninis dangalas tunica muscularis. Paprastai jš sudaro dar dviejų raumenų sluoksnis: • Vidinis žiedinis raumenų sluoksnis stratum circulare • Išorinis išilginis sluoksnis stratum longitudinale. • Tarp dviejų raumeninio dangalo sluoksnių išsidėsto nervinis rezginys – plexus myentericus, kuris kartu su pogleivio nerviniu rezginiu priklauso enterinei nervų sistemai. 7
  • 8. 8
  • 9. Skrandis • Skrandžio tunica mucosa yra stora – sudaro maždaug pusę visos sienos storio. Ji plonesnė prievartyje. Spalva rausva. Būdingas storas puresnis pogleivis, leidžiantis susidaryti gleivinės raukšlėms. Gleivinę dengia vienasluoksnis prizminis epitelis, įskrandyje sudarantis aiškią dantytos fornos ribą su stemplės daugiasluoksniu epiteliu. ұ𾱱ė turi ryškų, gerai išsivysčiusį raumeninį sluoksnį, kuris svarbus raukšlėms susidaryti. ұ𾱱ėje ir pogleivyje būna smulkių limfoidinio audinio mazgelių noduli lymphoidei gastrici. 9
  • 10. 10
  • 11. Skrandis • ұ𾱱ės raukšlės, plicae gastricae, yra gausios, kintančios, bet jų kiekis, forma ir dydis priklauso nuo prisipildymo. Kreivių srityje būna pastovesnių išilginių raukšlių, kurios dar vadinamos pirminėmis. Tarp raukšlių susidaro skrandžio laukai, arae gastricae. Juose yra mikroskopinės skrandžio duobutės, foveolea gastricae. • Skrandžio gleivinės liaukos, glandulae gastricae, gamina pepsinogeną baltymams virškinti, druskos rūgštį, aktyvinančią pepsinogeną ir veikiančią baktericidiškai, ir gleives, kurios saugo gleivinę nuo mechaninio ir cheminio poveikio. Pavienės ląstelės gleivinėje gamina hormonus, pvz., gastriną. 11
  • 12. 12
  • 13. Plonoji žarna intestinum tenue • Plonosios žarnos gleivinė sudaro dideles žiedines raukšles ir gaurelius. – Žiedinės raukšlės, plicae circulares. Pradinėje žarnos dalyje, maždaug iki pusės jo ilgio, yra žiedinės raukšlės, kurias sudaro išsigaubusi gleivinė ir pogleivis. Raukšlių aukštis – apie 6-8 mm., kai kur siekia iki 1 cm. – Plonųjų žarnų gaureliai, villi intestinales. Jų aukštis svyruoja nuo 0.3 iki 1.5 mm. Išsidėsto gana tankiai (10-40 viename kvadratiniame mm). Suteikia žarnos vidiniam paviršiui aksomo įspūdį. Gaurelių skaičius siekia iki 5 mln. Jie padidina paviršiaus plotą apie 600 proc., tada jis siekia iki 4-7 kvadratinių metrų, t.y., mažiausiai du kartus viršija kūno pav.plotą. Gaurelius sudaro gleivinės iškilimai, dengiami epitelio. • Tarp gaurelių būna mažos angelės, kuriose atsiveria žarnos liaukos, glandulae intestinales. Gaureliai ne tik išskiria gleives, bet ir veikia kaip įsiurbimo struktūra. • ұ𾱱ės limfoidinis audinys sudaro pavienius limfoidinio audinio mazgelius, noduli lymphoidei solitarii, ir jo sankaupas, noduli lymphoidei aggregati. 13
  • 14. 14
  • 15. 15
  • 16. 16
  • 17. Plonoji žarna intestinum tenue • Dvylikapirštė žarna, duodenum. Plonosios žarnos gleivinei yra būdingos nemažos žiedinės raukšlės, plicae circulares, ir daug gaurelių, villi intestinales. Žiedinės raukšlės prasideda apie 2 – 5 cm nuo prievarčio ir greitai tampa aukštos. Gaureliai yra žemi, plačių ir dantytų lapelių pavidalo. Bendrasis tulžies latakas, eidamas iš viršaus žemyn, nusileidžiančiosios dalies vidurinės ir užpakalinės sienų riboje sudaro išilginę dvylikapirštės žarnos raukšlę, plica longitudinalis duodeni. Ji maždaug 10-12 cm nuo prievarčio paprastai baigiasi kūgio pavidalo apie 5-10 mm ilgio ir 5 -6 mm pločio didžiuoju dvylikapirštės žarnos speneliu, papilla duodeni major. Jame maža anga atsiveria bendrasis tulžies latakas ir kasos latakas. • Dviem trim centrimentrais aukščiau ir kiek į priekį nuo didžiojo spenelio yra panašus mažasis spenelis, papilla duodeni minor, kuriame atsiveria kasos priedinis latakas. • Būdingas dvylikapirštės žarnos sienos histologinės sandaros bruožas yra dvylikapirštės žarnos liaukos, glandulae duodenales, kurios išsidėsto daugiausiai proksimalinėje dalyje iki didžiojo spenelio. Tai vamzdinės-pūslinės sandaros, labai šakotos liaukos pogleivyje ir raumeninio dangalo išorėje. Jos gamina virškinimo fermentus. 17
  • 18. 18
  • 19. Storoji žarna, intestinum crassum • Akloji žarna, caecum – Savo sienos sandara akloji žarna labai panaši į gaubtinę žarną, todėl ribą tarp jų žymėtų tiktai klubinė anga, ostium ileanale. – Plonosios žarnos perėjimo į storąją žarną vietoje susidaro dvi horizontalios (einančios strėline kryptimi) sienos klostės – klubinė storosios žarnos, arba viršutinė, ir klubinė aklosios žarnos, arba apatinė lūpos, labrum ileocoliacum, s. Superius, et labrum ileocalecale s,., inferius, ribojančios plyšio pavidalo angą tarp šių žarnų. Šioje vietoje yra storesnis sienos raumeninio dangalo sluoksnis, kuris ir sudaro vožtuvą, neleidžiantį turiniui grįžti į plonąją žarną. – Kirmėlinė atauga gali turėti vožtuvą – pusmėnulinę gleivinės klostę. Sienos gleivinėje yra daug limfoidinio audinio folikulų, organas turi vietinę apsauginę funkciją. 19
  • 20. 20
  • 21. Gaubtinė žarna, colon • ұ𾱱ė neturi gaurelių. Jie būna vaisiaus žarnoje, bet vėliau išnyksta. Pogleivis yra plonas. • Visa siena sudaro daug didelių, išorėje matomų gaubtinės žarnos išgaubų, haustrae coli, viduje tarp šių išgaubų yra gaubtinės žarnos pusmėnulinės raukšlės, plicae semilunares coli. Raukšles sudaro visa siena, o ne tik gleivinė kaip plonojoje žarnoje. 21
  • 22. 22
  • 23. Tiesioji žarna, rectum • ұ𾱱ė tiesiosios žarnos dubeninėje dalyje sudaro nuolatines skersines raukšles, apatinėje dalyje – išilgines. • Tiesiosios žarnos skersinės raukšlės, plicae transversae recti, yra pjautuvo formos, trumpesnės nei pusė žarnos spindžio, dažniausiai jos būna trys, rečiau dvi, keturios ar daugiau. Apatinė, nepastoviausia raukšlė yra kairėje, apie 4-5 cm, aukščiausia raukšlė – 9-10 cm nuo išeinamosios angos. Vidurinė, ryškiausia raukšlė yra 6-8 cm virš išeinamosios angos dešinėje pusėje, gerai jaučiama tiriant pirštu, atitinka kryžkaulinės uodegikaulio jungties aukštį. • Išeinamajame kanale susidaro 5-10 išilginių gleivinės raukšlių, columnae anales, maždaug 2 cm aukščio. Jų apatiniai galai siekia išeinamąją angą. Iš viršaus žemyn šulai tampa aukštesni, platesni ir vienas su kitu susijungia pusmėnuliniais vožtuvėliais, valvulae semilunares. Įdubimai tarp išilginių raukšlių yra vadinami išeinamojo kanalo ančiais, sinus anales. 23
  • 24. 24
  • 25. Naudota literatūra: 1. G.Čėsnys, J.Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelienė, J.Žukienė. Žmogaus anatomija. Vilnius. Vilniaus Universiteto Leidykla, 2008. 2. R.Stropus, K.A.Tamašauskas, N.Paužienė. Žmogaus anatomija. Kaunas, 2005. 3. F.H.Netter. Atlas of Human Anatomy. 4. http://www.cosmiq.de/qa/show/2999425/was-ist-ein-rektum/ 5. http://medical-dictionary.thefreedictionary.com/haustrum 6. http://missinglink.ucsf.edu/lm/ids_106_lowergi/lower%20gi/main pages/smallintestine.htm 7. http://adykacer.blog.cz/en/0811/tenke-a-tluste-strevo 8. http://www.austincc.edu/apreview/PhysText/Digestive.html 25