際際滷

際際滷Share a Scribd company logo

Indas

Download as DOCX, PDF
L
Laima Galvanauskiene

Greetings

1 of 2
Download to read offline
Indas Esu kaip indas, i邸 kurio nuolat i邸teka vanduo. Tai nra paprastas vanduo jis geriasi 眺 laik, 眺 visus regtus ir liestus pasaulio daiktus. Jis prapuola ir negr眺転ta. Jokie debesys, jokie liet笛s, jokie potvyniai ar j笛ros vandens glinimo aparatai, tobuliausi vandentiekio 眺renginiai niekada nesugr転ins to vandens, kuris paliko 邸眺 ind. is vanduo k i t a i p sukasi gamtos cikl迭 rate; kartais atrodo nematomas ir neapiuopiamas, bet jis yra. Girdi j眺 negirddamas, kitomis klausomis ir kitomis juslmis. Turiau mokytis i邸 kaktuso; turiau mokytis i邸 dykum迭 klajoklio; turiau mokytis i邸 sklels, menkoje drgmje i邸sauganios savo dygimo vilt眺; bet, regis, visos 邸ios mintys ateina gantinai vlai; gal svarbiausia, kad jos i邸vis ateina. Pagaliau kad ir kiek taupytum t vanden眺, kuris kiekvien akimirk po ma転 la邸 sunkiasi i邸 manojo indo, vis viena nesustabdysi jo kaip laiko tekjimo; nesustabdysi jo kaip kasdienio sauls patekjimo ir kasdienio jos nusileidimo, 邸ie dsniai tiek pat negailestingi, kiek ir gra転笛s arba nepakartojamai 眺simintini dl mums brangi迭 dalyk迭, 邸viesiausi迭 i邸gyvenim迭. Esu indas, turintis dvi kojas ir dvi rankas, galv ir visa kita kaip ir kiti mano r笛邸ies indai. Savoti邸ka vaik邸iojanti amfora. Didel dal眺 mums skirto laiko su savo be paliovos nykstaniu turiniu elgiams taip nesaugiai ir netaupiai. Pasitaiko 転moni迭, kurie net pavargsta laukti, kol i邸 to indo i邸teks paskutinis la邸as. Kai kurie 眺nirt grie転ia dantimis, kad tiek ma転ai tame inde telpa stebuklingojo vandens, nes j迭 energija ir siekiai ver転iasi kaip ugnikalnis, ir jie per vien gyvenim nori nugyventi de邸imt gyvenim迭 ir 眺gyti 邸imto gyvenim迭 patiri迭 Esu tik indas, ir gerai jauiu jame didjani tu邸i ertm, kurios niekas nebeu転pildys nei i邸mintis, nei beprotyst, nei turtai ar garb, paprasiausiai nra pasauly toki迭 dalyk迭, kurie pajgt迭 眺veikti didjani tu邸tum. Net ir atmintis, 転aid転ianti savo kaleidoskopi邸kais stikliukais, kartais sukuria tik laikin iliuzij, laikin paguod, kad tiek daryta, gyventa, kentta, d転iaugtasi ir mylta, ir nusivilta. Atmintis kaip kerps, kaip samanos 転elia ant vidinio indo sieneli迭 ir taip kartais sukuria vlei sugr眺転tanio gyvenimo iliuzij, bet i邸 indo i邸tekjs vanduo niekada nesugr眺転ta. Atmintis kai kam tampa spstais, surakinaniais ateit眺. Yra 転moni迭, kuriuos guod転ia ir 眺kvepia religijos, 転adanios am転inai nei邸senkanius vandenis ten, kur m笛s迭 nra ir, greiiausiai, negali ir neturi b笛ti. Bet juk susilieja su ka転kuo visi tie, kurie yra i邸j? O gal tie indai per t笛kstanius met迭 tiesiog virsta dulkmis, molekulmis, atomais? N vienas nesugr眺転o, nepapasakojo nei apie roj迭, nei apie pragar, nei apie am転inuosius med転iokls ar meils sodus. Niekas nebus palaimintas ir niekas nebus pasmerktas, ir visi (ar beveik visi) bus u転mir邸ti. Istorija i邸 milijon迭 i邸sirenka vienetus, taiau kas 邸iems i邸 to pasirinkimo, juk atmintis skirta tik gyviesiems, kurie, beje, yra link nuolat i邸kraipyti t atmint眺 apie buvusiuosius. Nyksta gyvasties la邸ai, senka. O kartais jie pasr笛va, s笛kuriuoja kaip up, kai leki, ver転iesi lyg neteks proto link iliuzini迭 tiksl迭 ar bla邸kaisi klystkeliuose; susikuri sau dykr迭 fatamorganas, bgi 眺 jas it niekados nesubrstantis vaikas; bet vis viena ateina rimties ir susikaupimo valanda, kada girdi t迭 la邸迭 aides眺 邸ioj nepakartojamoj erdvj, 邸ioj kiekvienoj nepakartojamoj minutj, kad ir k jos tau 転adt迭 ir kuo grasint迭. B笛ties poj笛t眺 sukuria ne siausmas, ne linksmybs, ne orgijos ar neviltis; t jausm kuria vienuoli邸ka rimtis, gamtos ar nakties tyla. Praradimai tuomet nu邸vinta kaip 邸viesa, nes kitaip ir negali b笛ti gali prarasti tik tai, k buvai rads. Nieko negali prarasti tik tas, kuris nieko neranda, o tik egzistuoja paia banaliausia forma. Paprastas pastebjimas, taikytinas tik 転mogui, laikaniam save protinga b笛tybe. Bet koks gra転us, koks pilnavertis yra gyv笛n迭 ir augal迭 form迭 egzistavimas! Jie taip pat yra indai, laikinai pripildyti gyvojo vandens. Visi 邸iandien esantys 転mons,
be転d転ions, drambliai, kiparisai, sliekai, svrs, 転ydini迭 saman迭 si笛leliai, uptakiai po kerpl邸omis, dirvo転emio bakterijos, visi yra indai, kuriuos vienija tas pats vanduo. Esam ind迭 brolija, ir yra gera kartais pajust t bendrysts jausm ne tik protu, ne tik dvasia, bet ir ka転kokiais giluminiais jutimais, kuri迭 mes net nesugebame 眺vardyti, apibr転ti. Bet jie egzistuoja, neapibr転iami kaip pati b笛tis. Ir tada nuo to vandens tekjimo darosi ne taip li笛dna, pasijunti ne vieni邸as netgi did転iausioj vienatvj; 邸ios kosmins bendrysts jausmas yra viena i邸 did転iausi迭 paguod迭, nusiraminimo ir susitaikymo 邸altinis, nes kartais gali pasiust arba i邸prott nuo suvokimo, kad sustabdyti gyvasties la邸迭 nykimo yra ne眺manoma. Tai nerei邸kia, kad nusiraminus ir susitaikius nebereikia mokytis i邸 dykum迭 kaktuso ar beduino, taupani迭 vanden眺 ir mokani迭 pasisotinti ma転u. Ypa kada jauti, kad tavo indas jau gerokai i邸seks; ir nereikia b笛ti prana邸u, kad 転inotum, jog sekls jis ir toliau. Visa, kas buvo atrasta, darosi prarasta, bet tik prarastys prikelia ie邸kotojo instinktus ir jusles, o kelias 眺 vandenis vlei pats kaip 邸uo ateina ir atsigula prie koj迭. Ir pasi転i笛ri 眺 akis tuo nei邸rei邸kiamu 転vilgsniu; pats nemokdamas kalbti prisako ne tik eiti tuo keliu, bet ir kalbti u転 t keli.

More Related Content

Indas

  • 1. Indas Esu kaip indas, i邸 kurio nuolat i邸teka vanduo. Tai nra paprastas vanduo jis geriasi 眺 laik, 眺 visus regtus ir liestus pasaulio daiktus. Jis prapuola ir negr眺転ta. Jokie debesys, jokie liet笛s, jokie potvyniai ar j笛ros vandens glinimo aparatai, tobuliausi vandentiekio 眺renginiai niekada nesugr転ins to vandens, kuris paliko 邸眺 ind. is vanduo k i t a i p sukasi gamtos cikl迭 rate; kartais atrodo nematomas ir neapiuopiamas, bet jis yra. Girdi j眺 negirddamas, kitomis klausomis ir kitomis juslmis. Turiau mokytis i邸 kaktuso; turiau mokytis i邸 dykum迭 klajoklio; turiau mokytis i邸 sklels, menkoje drgmje i邸sauganios savo dygimo vilt眺; bet, regis, visos 邸ios mintys ateina gantinai vlai; gal svarbiausia, kad jos i邸vis ateina. Pagaliau kad ir kiek taupytum t vanden眺, kuris kiekvien akimirk po ma転 la邸 sunkiasi i邸 manojo indo, vis viena nesustabdysi jo kaip laiko tekjimo; nesustabdysi jo kaip kasdienio sauls patekjimo ir kasdienio jos nusileidimo, 邸ie dsniai tiek pat negailestingi, kiek ir gra転笛s arba nepakartojamai 眺simintini dl mums brangi迭 dalyk迭, 邸viesiausi迭 i邸gyvenim迭. Esu indas, turintis dvi kojas ir dvi rankas, galv ir visa kita kaip ir kiti mano r笛邸ies indai. Savoti邸ka vaik邸iojanti amfora. Didel dal眺 mums skirto laiko su savo be paliovos nykstaniu turiniu elgiams taip nesaugiai ir netaupiai. Pasitaiko 転moni迭, kurie net pavargsta laukti, kol i邸 to indo i邸teks paskutinis la邸as. Kai kurie 眺nirt grie転ia dantimis, kad tiek ma転ai tame inde telpa stebuklingojo vandens, nes j迭 energija ir siekiai ver転iasi kaip ugnikalnis, ir jie per vien gyvenim nori nugyventi de邸imt gyvenim迭 ir 眺gyti 邸imto gyvenim迭 patiri迭 Esu tik indas, ir gerai jauiu jame didjani tu邸i ertm, kurios niekas nebeu転pildys nei i邸mintis, nei beprotyst, nei turtai ar garb, paprasiausiai nra pasauly toki迭 dalyk迭, kurie pajgt迭 眺veikti didjani tu邸tum. Net ir atmintis, 転aid転ianti savo kaleidoskopi邸kais stikliukais, kartais sukuria tik laikin iliuzij, laikin paguod, kad tiek daryta, gyventa, kentta, d転iaugtasi ir mylta, ir nusivilta. Atmintis kaip kerps, kaip samanos 転elia ant vidinio indo sieneli迭 ir taip kartais sukuria vlei sugr眺転tanio gyvenimo iliuzij, bet i邸 indo i邸tekjs vanduo niekada nesugr眺転ta. Atmintis kai kam tampa spstais, surakinaniais ateit眺. Yra 転moni迭, kuriuos guod転ia ir 眺kvepia religijos, 転adanios am転inai nei邸senkanius vandenis ten, kur m笛s迭 nra ir, greiiausiai, negali ir neturi b笛ti. Bet juk susilieja su ka転kuo visi tie, kurie yra i邸j? O gal tie indai per t笛kstanius met迭 tiesiog virsta dulkmis, molekulmis, atomais? N vienas nesugr眺転o, nepapasakojo nei apie roj迭, nei apie pragar, nei apie am転inuosius med転iokls ar meils sodus. Niekas nebus palaimintas ir niekas nebus pasmerktas, ir visi (ar beveik visi) bus u転mir邸ti. Istorija i邸 milijon迭 i邸sirenka vienetus, taiau kas 邸iems i邸 to pasirinkimo, juk atmintis skirta tik gyviesiems, kurie, beje, yra link nuolat i邸kraipyti t atmint眺 apie buvusiuosius. Nyksta gyvasties la邸ai, senka. O kartais jie pasr笛va, s笛kuriuoja kaip up, kai leki, ver転iesi lyg neteks proto link iliuzini迭 tiksl迭 ar bla邸kaisi klystkeliuose; susikuri sau dykr迭 fatamorganas, bgi 眺 jas it niekados nesubrstantis vaikas; bet vis viena ateina rimties ir susikaupimo valanda, kada girdi t迭 la邸迭 aides眺 邸ioj nepakartojamoj erdvj, 邸ioj kiekvienoj nepakartojamoj minutj, kad ir k jos tau 転adt迭 ir kuo grasint迭. B笛ties poj笛t眺 sukuria ne siausmas, ne linksmybs, ne orgijos ar neviltis; t jausm kuria vienuoli邸ka rimtis, gamtos ar nakties tyla. Praradimai tuomet nu邸vinta kaip 邸viesa, nes kitaip ir negali b笛ti gali prarasti tik tai, k buvai rads. Nieko negali prarasti tik tas, kuris nieko neranda, o tik egzistuoja paia banaliausia forma. Paprastas pastebjimas, taikytinas tik 転mogui, laikaniam save protinga b笛tybe. Bet koks gra転us, koks pilnavertis yra gyv笛n迭 ir augal迭 form迭 egzistavimas! Jie taip pat yra indai, laikinai pripildyti gyvojo vandens. Visi 邸iandien esantys 転mons,
  • 2. be転d転ions, drambliai, kiparisai, sliekai, svrs, 転ydini迭 saman迭 si笛leliai, uptakiai po kerpl邸omis, dirvo転emio bakterijos, visi yra indai, kuriuos vienija tas pats vanduo. Esam ind迭 brolija, ir yra gera kartais pajust t bendrysts jausm ne tik protu, ne tik dvasia, bet ir ka転kokiais giluminiais jutimais, kuri迭 mes net nesugebame 眺vardyti, apibr転ti. Bet jie egzistuoja, neapibr転iami kaip pati b笛tis. Ir tada nuo to vandens tekjimo darosi ne taip li笛dna, pasijunti ne vieni邸as netgi did転iausioj vienatvj; 邸ios kosmins bendrysts jausmas yra viena i邸 did転iausi迭 paguod迭, nusiraminimo ir susitaikymo 邸altinis, nes kartais gali pasiust arba i邸prott nuo suvokimo, kad sustabdyti gyvasties la邸迭 nykimo yra ne眺manoma. Tai nerei邸kia, kad nusiraminus ir susitaikius nebereikia mokytis i邸 dykum迭 kaktuso ar beduino, taupani迭 vanden眺 ir mokani迭 pasisotinti ma転u. Ypa kada jauti, kad tavo indas jau gerokai i邸seks; ir nereikia b笛ti prana邸u, kad 転inotum, jog sekls jis ir toliau. Visa, kas buvo atrasta, darosi prarasta, bet tik prarastys prikelia ie邸kotojo instinktus ir jusles, o kelias 眺 vandenis vlei pats kaip 邸uo ateina ir atsigula prie koj迭. Ir pasi転i笛ri 眺 akis tuo nei邸rei邸kiamu 転vilgsniu; pats nemokdamas kalbti prisako ne tik eiti tuo keliu, bet ir kalbti u転 t keli.