ºÝºÝߣ

ºÝºÝߣShare a Scribd company logo

IT pagrindai. S?vokos.Ir kita.

?Download as DOCX, PDF?
?
Lina
Lina

IT pagrindai. S?vokos.Ir kita.

1 of 23
Downloaded 25 times
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Lina Aleksandravi?i¨±t? AMF-14/1 REFERATAS PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA Tikrino:.................................................... (Nurodyti d?stytojo vard?, pavard?) ?vertinimas:............................................. (pa?ymys, d?stytojo para?as) Vilnius 2014
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 2/23 Turinys A. Bendrieji terminai: .................................................................................................................... 8 B. Informacijos vaizdavimo s?vokos: ......................................................................................... 10 C. Programavimo s?vokos:.......................................................................................................... 11 D. Technin? ?ranga: ..................................................................................................................... 11 E. Programin?s ?rangos s?vokos: ................................................................................................ 12 A. Bendrieji informacijos d?sniai:............................................................................................... 13 a. Informacijos kiekio augimas............................................................................................... 13 b. Informacijos sen?jimas ....................................................................................................... 15 c. Informacijos sklaida............................................................................................................ 15 B. Programavimo procesas ...................................................................................................... 16 a. U?davinio formulavimas..................................................................................................... 16 b. Sprendimo algoritmo parinkimas ar sudarymas. ................................................................ 16 c. Programos sudarymas. ........................................................................................................ 17 d. Programos tikrinimas. ......................................................................................................... 17 VII. I?vados .................................................................................................................................... 21 VIII. Literat¨±ros s?ra?as .................................................................................................................. 22
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 3/23 I. Paveiksl?li? ir lenteli? s?ra?as 1 paveiksl?lis ..........................................................................................................................................6 2 paveiksl?lis ........................................................................................................................................15 3 paveiksl?lis ........................................................................................................................................16 1 lentel?................................................................................................................................................14 2 lentel?................................................................................................................................................15
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 4/23 II. Santrump? s?ra?as Algoritmas 10 Asmeninis kompiuteris 11 Atminties ?renginys 8 Atmintis 8 Automatinis 8 Automatizavimas 8 Baitas 9 Bitas 9 Darbo stotis 10 Dirbtin?mis kalbomis 10 Diskret¨±s duomenys 9 Duomenys 7 Duomen? apdorojimas 7 Duomen? apdorojimo sistema 8 Funkcin? schema 9 ?montuotoji programin? ?ranga 8 Informacija 7, 12 Informacijos apdorojimas 7 Informacijos apdorojimo sistema (IAS) 8 Informacijos kiekio augimas 12 Informacijos sen?jimas, 14 Informacijos sklaida 14 Informatika 7 Informatikos procesas 9 Integrinis grandynas (IG) 10 Kompiuteris 10 Kompiuteri? karta 8 Kompiuteri? tinklas 9 Kompiuterizacija 8 Konfig¨±racija 9 Laikmena 9 Mikrokompiuteriai 11 Mikroprocesorius 10 Ne?iojamasis kompiuteris 11 Operacin? sistema (OS) 11 Prieiga 7 Procesorius 10 Programavimas 10 Programavimo kalba 10 Programavimo procesas 15 Programin? ?ranga 7 Program? in?inerija 11 Program? paketas, 11 Resursas 8 rograma 10 S?saja, 9 Signalas, 9
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 5/23 Simbolis, 9 Sistemin? programin? ?ranga 11 Sistemos dokumentacija, 11 Skai?iavimo, 8 Skaitiniai duomenys, 9 Skaitmeniniai duomenys, 9 Skaitmuo 10 Superkompiuteris, 11 Taikomoji programin?, 11 Technin? ?ranga, 7 Tekstas 7 Terminalas, 10 UNESCO 6 ?enklas 9
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 6/23 III. ?vadas Poindustrin? epocha pirm? syk? informacij? ?vardijo kaip vien? i? svarbiausi? i?tekli?, pagrindin? gamybos produkt? ir pagrindin? prek?. Per ?imtme?ius nusistov?j? visuomen?je procesai radikaliai kinta ¨C jie tapo orientuoti ? informacij?, jos panaudojim?. ?monija ??eng? ? informacin? am?i? kuriame ?inios darys vis didesn? ?tak? visoms gyvenimo sritims. Technologij? pl?tra turi ?takos programin?s ?rangos k¨±rimo procesams, nauj? metod? paie?kai, skirtai informacijai ir ?inioms kaupti, skleisti, valdyti. Informacijos supratimas siejamas su veiklos kompiuterizavimo procesais, naujomis technikos r¨±?imis, informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo technologijomis. Ta?iau norint suprasti ir i?siai?kinti informacini? technologij? svarb? reikia suprasti pa?i? informacini? technologij? reik?m?, jos pagrindines s?vokas ir d?snius. B¨±tent ?iuos klausimus a? ir bandysiu ap?velgti savo darbe. (1 paveiksl?lis ) 1 paveiksl?lis
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 7/23 IV. Informacini? technologij? samprata ?odis ?technologija¡° vartojamas nuo sen? laik?, kil?s i? graik? kalbos: ?techn?¡° rei?kia menas, amatas, ?logos¡° ¨C s?voka, ?odis. Da?niausiai suprantamas kaip proces?, reikaling? tam tikrai produkcijai gaminti, visuma. Vienas i? svarbiausi? technologijos bruo?? ¨C technologiniai procesai kokybi?kai kei?ia apdirbam?j? produkt?. ?io ?imtme?io antrojoje pus?je intensyviai vartojama s?voka ?informacin?s technologijos¡°. Kartais dar i?skiriama ir informatikos technologija. UNESCO1 dokumentuose ai?kiai ir grie?tai apibr??iamos s?vokos: informatika, informatikos technologija ir informacin?s technologijos. Informatika: mokslas, nagrin?jantis informacij? apdorojan?i? sistem? projektavim?, realizavim?, ?vertinim?, naudojim? ir prie?i¨±r?, ?skaitant technin? ir programin? ?rang?, organizacinius ir socialinius aspektus bei ?tak? industrijai, komercijai, vyriausybei ir politikai. Informatikos technologija: informatikos taikymai visuomen?je. Informacin?s technologijos: informatikos technologijos kombinacija su kitomis giminingomis technologijomis. Taigi UNESCO1 dokumentai informacines technologijos suvokia gerokai pla?iau, apiman?ias ir gretimas technologijas, kurios turi s?saj? su informacija. ?iaip da?niausiai informacin?s technologijos suvokiamos kaip b¨±d? ir priemoni? visuma informacijai apdoroti. Taigi informacin?s technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, r¨±?iuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automati?kai, pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. ?ia pabr??iamas ?odis ?kompiuterio¡°. Mat informacija r¨±p?jo ir praeitame ?imtmetyje, ir dar anks?iau, tik ?i veikla nebuvo vadinama informacin?mis technologijomis. I? esm?s informacin?s technologijos naudojamos informacijai kurti ir apdoroti. ? informacini? technologij? samprat? ?eina ?vairi programin? ?ranga (pavyzd?iui, tekst? rengimo sistema, skai?iuokl?, duomen? baz?), o taip technin? ?ranga skirta informacijos apdorojimui. 1 UNESCO ¨C Jungtini? Taut? ?vietimo, mokslo ir kult¨±ros organizacija, ?kurta Jungtin?s Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavim? tarp skirting? taut? ?vietimo, mokslo, kult¨±ros ir komunikacij? srityse.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 8/23 V. Pagrindin?s informatikos s?vokos ir j? apibr??imai A.Bendrieji terminai:22 p. Informacija ¨C ?inios apie faktus, ?vykius, daiktus, procesus, id?jas, s?vokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi koki? nors prasm?. Informatika ¨C mokslas bei technikos ?aka, kuri nagrin?ja informacijos apdorojim?, panaudojant kompiuterius. Ji skatina intensyv? informacijos apsikeitim? tarptautiniu mastu. Praktikoje informatika apima tiek abstrak?ius algoritm?, formali? gramatik? ir pana?ius tyrimus, tiek ir konkretesnes sritis ¨C programavimo kalbas, programin?, technin? ?rang? bei kompiuterio sud?tines dalis, kurie turi specialius pavadinimus Duomenys formalizuotas informacijos vaizdinys,tinkamas perduoti kitiems, suvokti ir apdoroti. Duomenys gali b¨±ti apdorojami neautomatizuotai arba panaudojant automatines priemones. Tekstas ¨C duomenys, pateikiami ?enklais, simboliais, ?od?iais, ?od?i? junginiais, sakiniais, pastraipomis, lentel?mis, i?na?omis ar kitais ?enkl? junginiais, parengti siekiant perteikti prasm? ir darant prielaid?, jog jie suvokiami skaitytoj?, mokan?i? tam tikr? nat¨±rali?j? arba dirbtin? kalb?. Prieiga ¨C galimyb? pasinaudoti kuriuo nors resursu. Informacijos apdorojimas ¨C sistemingas operacij? su informacija atlikimas, apimantis duomen? apdorojim? ir duomen? perdavim? bei ?staigos automatizavimo sistemos atliekamas operacijas. Duomen? apdorojimas ¨C sistemingas operacij? su duomenimis atlikimas. Technin? ?ranga ¡ª informacijos apdorojimo sistemos fizini? komponent? visuma arba tos visumos dalis. Programin? ?ranga¨C informacijos apdorojimo sistemos program?, proced¨±r?, taisykli? visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. ?montuotoji programin? ?ranga ¨C sutvarkytas komand? rinkinys ir su tomis komandomis susieti duomenys, saugomi (da?niausiai pastoviojoje - neoperatyviojoje atmintyje; angl. ROM) taip, kad funkci?kai nepriklausyt? nuo pagrindin?s atminties ?renginio.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 9/23 Atminties ?renginys - funkcinis vienetas, ? kur? duomenys gali b¨±ti ?ra?omi, saugomi ir i? kurio gali b¨±ti skaitomi. Atmintis ¨C adresuojamoji apdorojimo vieneto atminties erdv? ir visa kita komandoms vykdyti naudojama vidin? atmintis. Automatinis - informatikos terminas, nusakantis ?mogui nedalyvaujant vykstant? proces? arba taip veikiant? ?rengin?. Automatizavimas arba automatizacija - proces? arba ?rengini? transformacija ? automatin? veikimo b¨±d? Kompiuterizacija arba kompiuterizavimas - tai viena i? automatizacijos r¨±?i?, kai automatizavimas yra atliekamas panaudojant kompiuterius arba kompiuterines-informacines technologijas. Kompiuteri? karta yra glaud?iai siejama su ?iuolaikini? kompiuteri? istorija ir kartu yra ?iuolaikini? kompiuteri? klasifikacijos kategorija, kuri remiasi j? gamyboje taikytomis technologijomis. Skai?iavimo¨C ?staiga, organizacija ar j? padalinys, teikiantis informacijos apdorojimo paslaugas ir sudarytas i? ?moni?, technin?s ir programin?s ?rangos. Duomen? apdorojimo sistema ¨C sistema, sudaryta i? vieno arba keli? kompiuteri?, i?orini? ?rengini? bei programin?s ?rangos. Visa ?i visuma yra skirta duomen? apdorojimui. Informacijos apdorojimo sistema (IAS) - sistema, sudaryta i? vienos arba keli? duomen? apdorojimo sistem?, ?staigos automatizavimo ?rengini?, ry?io ?rengini? ir pana?iai, atlikti informacijos apdorojim?. Informacin? sistema (IS) informatikoje apibr??iama kaip informacijos apdorojimo sistemos ir organizacijos i?tekli? visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti, skleisti. Kitaip tariant, tai strukt¨±rizuotas proces? ir proced¨±r? rinkinys, kuriame yra kaupiami duomenys, organizuojami ir perduodami vartotojui. Resursas ¨C riboto prieinamumo priemon? veiksmui atlikti, procesui prad?ti, kuri yra sunaudojama ir gali i?sibaigti. Informatikos procesas - i? anksto apibr??ta konkre?ios programos arba kokios nors jos dalies vykdymo metu ?vykstan?i? ?vyki? seka
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 10/23 Konfig¨±racija ¨C informatikos s?voka, nusakanti informacijos apdorojimo sistemos, jos technin?s bei programin?s ?rangos strukt¨±r?, sud?t?, organizavim? ir funkcini? vienet? tarpusavio ry?ius. Funkcin? schema ¨C schema, kurioje geometrin?mis fig¨±romis pavaizduotos svarbiausios sistemos dalys bei funkcijos, o tas fig¨±ras jungian?iomis linijomis ¨C t? dali? bei funkcij? tarpusavio ry?iai. S?saja ¨C bendr?ja prasme, atskir? element?, rei?kini?, dalyk? ry?ys, siejimasis. Kompiuteri? tinklas ¨C tarpusavyje sujungt? savaranki?k? kompiuteri? aib?. Laikmena ¨C ?taisas duomenims laikyti, pvz., diskelis, diskas, magnetin? juosta ir kt. B.Informacijos vaizdavimo s?vokos: Signalas ¨C fizin? informacijos i?rai?ka. Taip pat ¨C funkcija, apib¨±dinanti fizin?s sistemos b¨±sen?. Diskret¨±s duomenys ¡ª duomenys, sudaryti i? skirting? element?. Skaitiniai duomenys ¡ª duomenys sudaryti i? skai?i?. Skaitmeniniai duomenys ¡ª duomenys, sudaryti i? skaitmenini? reik?mi?. Simbolis ¨C daiktinis, vaizdinis ar garsinis ?enklas, perteikiantis koki? nors s?vok? ar id?j?, turintis tradicin? reik?m?. Bitas ¨C elementarusis informacijos matavimo vienetas. Vienas bitas atitinka informacijos kiek?, kuris gaunamas su?inojus atsakym? ? klausim?, turint? du lygiaver?ius atsakymus. Pavyzd?iui, metant monet? galima sp?ti kuria puse ji nukris. Taigi bitas gali tur?ti vien? i? dviej? reik?mi? (?taip¡° arba ?ne¡°, ?juoda¡° ar ?balta¡° ir pan.) Kompiuterijoje naudojamoje dvejetain?je skai?iavimo sistemoje ?ios reik?m?s ?ymimos vienetu ir nuliu. Baitas¨C informacijos kiekio matavimo vienetas, sudarytas i? bit? sekos. ?enklas - abstraktus, daugiaprasmis dalykas, rei?kiantis kokio nors objekto b¨±ding? nat¨±rali? ?ym?, kito kokio nors objekto daiktin? ar vaizdin? ?ym?. Skaitmuo ¨C s?voka, vartojama matematikoje ir informatikoje. Skaitmenys ¨C simboliai, kuriais u?ra?omi skai?iai.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 11/23 C.Programavimo s?vokos: Programa ¨C kompiuteriui ar interpretatoriui skirta instrukcij? seka. Programavimas ¨C kompiuteri? program? k¨±rimo proceso dalis, kai algoritmas u?ra?omas kuria nors programavimo kalba. Algoritmas ¨C tai tam tikra veiksm? seka, kuri? reikia atlikti norint pasiekti tam tikr? rezultat?. Dirbtin?mis kalbomis vadinamos kalbos, kuri? ?odynas ir gramatika yra specialiai sukurti vieno ar keli? ?moni?, o ne nat¨±raliai susiformav? istorijos eigoje. Programavimo kalba ¨C dirbtin? kalba, skirta programoms u?ra?yti. D. Technin? ?ranga: Kompiuteris ¨C skai?iavimo ma?ina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savaranki?k? sprendim? ir negali daryti klaid?. ?renginys kiekvien? savo veikimo sekund? atlieka skai?iavimus, kurie pasirei?kia darbo atlikimu. Kompiuteri? galimyb?s bei ?vairov? priklauso nuo programin?s ?rangos, kuri gali atlikti daug operacij?. Procesorius ¨C loginis ?taisas, apdirbantis duomen? sraut?. Mikroprocesorius ¨C procesorius, realizuotas, kaip mikroschema ar mikroschem? rinkinys. Integrinis grandynas (IG) ¨C vientisu technologiniu procesu pagamintas u?baigtas funkcinis ?taisas, susidedantis bent i? keleto nei?ardomai sujungt? element? ir hermetizuotas viename korpuse. Terminalas ¨C galutinis ?taisas, prietaisas gavimo grandin?je Darbo stotis ¨C XX a. 8-ajame de?imtmetyje atsiradusi ir 9-ajame de?imtmetyje i?populiar?jusi kompiuteri? r¨±?is, u?imanti tarpin? viet? tarp superkompiuteri? ir asmenini? kompiuteri?, naudojama in?ineriniams, grafiniams ir pan. skai?iavimams. Mikrokompiuteriai ¡ª tai nedideli? dyd?i? kompiuteriai, kuri? centrinio procesoriaus darb? atlieka mikroprocesorius. Dauguma detali?, kurios sudaro mikrokompiuter?,
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 12/23 b¨±na ?montuotos ? vien? d??? arba trumpais laidais prijungtos prie tos pa?ios d???s, pvz.: monitorius, pel?, klaviat¨±ra. Asmeninis kompiuteris¨C asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris. Superkompiuteris ¨C kompiuteris, sukurtas atlikti skai?iavimus taip greitai, kaip tik leid?ia tuo metu esan?ios technologijos. Ne?iojamasis kompiuteris ¡ª toks kompiuteris, kuris suprojektuotas perne?ti j? i? vienos vietos ? kit?. E. Programin?s ?rangos s?vokos: Taikomoji programin? ¡ª kompiuterio vykdom? instrukcij? seka, skirta tam tikriems veiksmams atlikti. Da?niausiai tokia ?ranga para?oma naudojant programavimo kalbas, o v?liau kompiliuojant ar interpretuojant para?yt? kod?. Program? in?inerija ¨C mokslas, tiriantis program? sistem? k¨±rim? pritaikant informatikos, projekt? valdymo ir kit? mokslo sri?i? ?inias. Operacin? sistema (OS) ¨C speciali programin? ?ranga, u?tikrinanti vartotojo s?saj? ir kompiuterio technin?s ?rangos, taikom?j? program? bei duomen? valdym?. Program? paketas ¡ª i?samus program? rinkinys kartu su savo dokumentacija, pateiktas keletui vartotoj? tos pa?ios dalykin?s srities u?daviniams. Sistemos dokumentacija ¡ª dokument? rinkinys, apra?antis informacijos apdorojimo sistemos, program? paketo arba programos reikalavimus. Sistemin? programin? ?ranga ¡ª nuo dalykin?s srities nepriklausanti programin? ?ranga, kuri palaiko taikomosios programin?s ?rangos funkcionavim?.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 13/23 VI. Informatikos d?sniai ir procesai Informacija - labai plati s?voka. Ji kilusi i? lotyn? kalbos ?od?io informatio, rei?kian?io "i?ai?kinimas, prane?imas, pavaizdavimas". Informacijos s?vok? patogu vartoti tada, kai kalbame abstrak?iai, kai mums r¨±pi pats informacinio ry?io buvimas. Informacijos s?voka ?mogui praktin?je veikloje n?ra itin svarbi. Daug svarbiau konkre?iai ?vardyti turim? ar ie?kom? informacij?, jos turin?, vert?, tinkamum?, svarb?. A.Bendrieji informacijos d?sniai: Informacija yra valdoma tam tikru d?sni? ¨C esmini? s?ry?i?, glaud?iai susijusi? su informacijos savyb?mis. Da?niausiai kalbama apie tris informacijos d?snius: a. Informacijos kiekio augimas Informacijos kiekis auga nepaprastai greitai: kasdien pasaulyje i?spausdinama ?imtai milijon? laikra??i?, o kiek dar informacijos dar perduoda pus? milijono radijo si?stuv?, televizijos program?. Ar nenusk?sime ?itokiame informacijos sraute? XIX am?iaus viduryje pasaulyje buvo labai prad?j? daug?ti arkli? (pl?t?si arkli? transportas, naudotas ?vairiose srityse). D?l to net imta baimintis, kad XX am?iuje visi gyventojai tur?s verstis arklininkyste ... Ta?iau netrukus buvo i?rastas vidaus degimo variklis, padar?s perversm? transporte: imta gaminti automobilius, traukinius, l?ktuvus. Taip pat yra su informacija: turi atsirasti priemon?s, kuriomis b¨±t? galima lengvinti j? tvarkyti, tos priemon?s turi b¨±ti prieinamos daugumai ?moni? - nebrangios, lengvai ?valdomos. Tokios priemon?s - kompiuteriai - atsirado persiritus per ?io ?imtme?io vidur?. Dabar jau niekam nekyla abejoni?, kokie nepamainomi kompiuteriai informacijai kaupti, saugoti, apdoroti, perduoti bei ie?koti. ?mogaus informacin? galia labai ribota. ?mogus gali ?siminti ma?daug 25 bitus, arba vidutini?kai tris ?od?ius per sekund?. Taigi per gyvenim? ?mogus gali perskaityti i? viso 2 - 3 t¨±kstan?ius knyg?, ir tai jeigu kasdien skaityt? po 50 puslapi?. ?tai per paskutin? pus?imt? met? i?leista daugiau kaip 50 milijon? knyg?. Vadinasi, ?mogus gali perskaityti tik vien? knyg? i? 10 t¨±kstan?i?.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 14/23 Esant tokiam ?mogaus galimybi? ir vis did?jan?io informacijos srauto neatitikimui, atsirado prielaidos imtis kurti darbo su informacija grie?t? organizacin? strukt¨±r?. ?mogui reikalingi pagalbininkai, kurie t¨±kstan?ius kart? grei?iau u? j? apdorot? informacij?, i? gausyb?s atrinkt? reikalingiausi?, pateikt? j? galutinei ?mogaus analizei. Kompiuteris gali atlikti kelet? t¨±kstan?i? ar net milijon? veiksm? per sekund?. Jame gali b¨±ti sukauptas did?iulis kiekis informacijos. Vadinasi, jis gali b¨±ti puikus ?mogaus pagalbininkas ie?kant informacijos ar j? apdorojant. Pasi?valgykime po didesnes bibliotekas. Daugelyje miest? j? knyg? katalogus jau kei?ia kompiuteriai. Nereik?s raustis po korteles, ie?koti pagalbini? katalog?. Viskas vienoje vietoje: surinkai klausim?, tuoj pat gauni atsakym? apie pageidaujam? knyg? arba knyg? s?ra?? ie?koma tema. Interneto naudotoj? skai?ius Europoje 2012 metais ?alis Skai?ius milijonais Vokietija 67,48 Turkija 36,46 ?vedija 8,44 Rusija 67,98 Pranc¨±zija 52,23 Olandija 15,55 Lenkija 24,94 Italija 35,8 Ispanija 36,61 D.Britanija 52,73 Austrija 6,56 1 lentel?
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 15/23 b. Informacijos sen?jimas Informacija sensta: ji atsiranda b¨±na ir pranyksta. Da?nai ne visa sunyksta, o tampa ?iniomis kitai pakopai. 2 paveiksl?lis c. Informacijos sklaida Informacijos sklaidos d?sn? 1934 metais suformulavo angl? mokslininkas S.Bredfordas. Jis nagrin?jo mokslin? literat¨±r? ir pasteb?jo, kad tik 50% straipsni?, kuriuose aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuoti specialiuose tos mokslo ?akos ?urnaluose. Kiti 25% straipsni? buvo i?spausdinti ?vairi? kit? mokslo ?ak? ?urnaluose, likusieji 25% buvo pateikti daugelyje populiari? ?urnal?. Paai?k?jo, kad pana?iai yra ir su kitomis temomis - informacija i?sisklaido, ma?daug tik pus? jos paskelbiama toms temoms skirtuose leidiniuose. Mokslin?s literat¨±ros pateikimas Mokslin?s literat¨±ros pateikimo vieta Mokslin?s literat¨±ros pateikimo kiekis procentais Special¨±s tos mokslo ?akos ?urnalai 50% Kit? mokslo ?ak? ?urnalai 25% Populiarieji ?urnalai 25% 2 lentel?
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 16/23 B.Programavimo procesas Nor?dami para?yti duotam u?daviniui program?, turime j? i?reik?ti programavimo konstrukcij? (sakini?) seka. Taigi j? skaidome ? ma?esnes dalis ¨C etapus. Vieni mokslininkai nurodo penkis programavimo proceso etapus, kiti ¨C septynis, ar dar daugiau. Mes i?skiriame septynis svarbiausius etapus ir paprastai vadiname juos u?davinio programavimo etapais ar dalimis: 1. U?davinio formulavimas. 2. Sprendimo algoritmo parikimas ar sudarymas. 3. Programos ra?ymas (sudarymas). 4. Programos tikrinimas (testavimas). 5. Programos tobulinimas. 6. Programos derinimas. 7. Programos dokumentavimas. Trumpai aptarsiu kiekvien? ?i? etap?, tiksliau, priminsime, kas svarbiausia kiekviename etape. a. U?davinio formulavimas. Prie? programuodami turime i?siai?kinti visus reikalavimus b¨±simai programai, t. y. sudaryti tiksli? programavimo u?duot?. Tod?l formuojant u?davin?, reikia ai?kiai nurodyti, k? turi atlikti programa, kokie turi b¨±ti pradiniai duomenys ir rezultatai. Svarbu i?siai?kinti, kaip reik?s pateikti rezultatus ¨C i?d?styti lentel?se, pavaizduoti grafi?kai, i?spausdinti su antra?t?mis, eilut?mis ir t. t. Kaip gauti rezultatus, t. y. kokius veiksmus reikia atlikti, nustatoma v?liau, sudarant program?. b. Sprendimo algoritmo parinkimas ar sudarymas. 3 paveiksl?lis
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 17/23 U?davinio sprendimo algoritm? turi sugalvoti programuotojas. Juk programa ir yra tikslus u?davinio sprendimo apra?ymas, kur? vienodai supranta ir ?mogus, ir kompiuteris. Tiktai kompiuteris, spr?sdamas u?davin?, atlieka dar skai?iavimo darb?, kuris nurodomas programoje. Taigi programuotojas, vis? pirma turi i?siai?kinti, kaip spr?sti duot? u?davin?. Jis gali pritaikyti jau ?inomus metodus, pavyzd?iui, tiesini? lyg?i? sistem?, spr?sti sud?ties b¨±du, pirminius skai?ius ie?koti Eratosteno r??io metodu 2ir pana?iai. Ta?iau kartais programuotojui tenka pa?iam sukurti u?davinio sprendimo metod?. c. Programos sudarymas. Kiekvieno u?davinio programa yra savita. Be to, tam pa?iam u?daviniui spr?sti galima sudaryti daug skirting? program?. Programavimas yra k¨±rybinis procesas, ir universali? recept?, kaip sudaryti vieno ar kito u?davinio program?, n?ra. Ta?iau vadovaujantis bendrais d?sniais, ?? darb? b¨±t? galima paspartinti, atlikti geriau. I? karto sudaryti sud?tingo u?davinio program? sunku arba i? viso ne?manoma. Tokiu atveju u?davinys skaidomas ? kelet? smulkesni? dali?, kuri? kiekviena sprend?iama (programuojama) atskirai. Jeigu toji dalis yra dar per stambi, tai ji skaidoma ? smulkesnes dalis tol, kol j? programos pasidaro pakankamai trumpos ir vaizd?ios. d. Programos tikrinimas. Sudarant program?, labai lengva suklysti. Tod?l prie? pateikiant j? kompiuteriui, reikia kruop??iai patikrinti. Tikrinant program?, reik?t? ?sitikinti: 1) ar n?ra sintaks?s klaid? (netaisyklingai u?ra?ytas kuris nors sakinys, praleistas skyrybos ?enklas ir pana?iai); 2) ar apra?yti vis? kintam?j? vardai; 3) ar apibr??tos vis? kintam?j? reik?m?s; 4) ar programos veiksmai baigtiniai; 2 Eratosteno r?tis. Graik? matematikas Eratostenas (~275-~195 m. pr. m. e.) pasi¨±l? paprast? metod? kaip rasti visus pirminius skai?ius nuo 2 iki n. Jis ant papiruso sura?? visus nat¨±rinius skai?ius nuo 2 iki 1000 ir pradurdavo sud?tinius skai?ius. Tokiu b¨±du liko tarsi r?tis su ?i?sijotais¡° sud?tiniais skai?iais, o pirminiai skai?iai liko.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 18/23 5) ar programa duos teisingus rezultatus. Be abejo, svarbiausia gauti teisingus rezultatus. Ta?iau juos patikrinti sunku. Vienas papras?iausi? tikrinimo b¨±d? ¨C pasirinkus kokius nors pradinius duomenis, pa?iam programuotojui (be kompiuterio) atlikti programoje u?ra?ytus veiksmus. Veiksmai atliekami taip, kaip juos atlikt? kompiuteris , t. y. paraid?iui, mechani?kai, nesigilinant ? j? prasm?. Tikrinimui parinkti pradiniai duomenys vadinami kontroliniais. Labai svarbu parinkti tinkamus kontrolinius duomenis. Jie turi b¨±ti b¨±dingi tikrinamai programai ¨C tokie, kad b¨±t? patikrinamos visos programos dalys. Be to, kontrolinius duomenis, reikia patikrinti taip, kad gal?tume nesunkiai apskai?iuoti rezultat?.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 19/23 e. Programos tobulinimas. Ne i? karto pavyksta sudaryti tobul? ir ekonomi?k? program?. Da?nai gimsta nauj? id?j? programai patobulinti ¨C padaryti j? trumpesn?, lakoni?kesn?, ai?kesn? ar ekonomi?kesn? (pavyzd?iui, grei?iau atliekam?). f. Programos derinimas. Programuotojas, sudar?s program? ir pateik?s j? kompiuteriui, paprastai tikisi teising? rezultat?. Ta?iau net ir gerai patikrintoje programoje pasitaiko klaid?. Kompiuteris spausdina prane?imus apie visas aptiktas klaidas. Programuotojas turi i?nagrin?ti kiekvien? klaid? ir i?taisyt? program? v?l pateikti kompiuteriui. ?is procesas kartojamas tol, kol programoje nelieka klaid?. ?itaip i?taisomos visos sintaks?s klaidos. Prasmines klaidas rasti sunku. J? ie?koma pateikiant kompiuteriui pradinius duomenis ir lyginant jo spausdinamus rezultatus su i? anksto ?inomais rezultatais. Tinka tie patys kontroliniai duomenys, kurie buvo vartojami tikrinant program? be kompiuterio. Tiktai dabar galime imti ir kitus, sud?tingesnius duomenis, nes skai?iuojame ne mes, o kompiuteris. Ne visas prasmines klaidas pavyksta greitai ir lengvai surasti. Sud?tingose programose pasitaiko sunkiai aptinkam? klaid?. Kaip j? ie?koti ¨C bendr? recept? n?ra. Da?nai praver?ia ??valgumas, logika, programavimo i?manymas. Kai programos vaizd?iai, suprantamai para?ytos, jas lengviau skaityti, o kartu ir surasti klaidas. g. Programos dokumentavimas. U?baigus program? labai svarbu j? apra?yti, nurodyti vartotojui svarbi? informacij?. Visuomet nurodoma programos sudarymo data, autorius, ?staiga, kam programa skirta, kokios jos galimyb?s ir ribojimai. Jei programa didel?, reikia apra?yti jos atskiras komponentes, ?diegimo ypatumus, ry?ius su kitomis programomis. Programos dokumentavimas priklauso nuo tikslo, kuriam reikia dokumentuoti. Da?niausiai pasitenkinama trumpa informacija ar instrukcija vartotojui. Jei programa skirta
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 20/23 moksliniams tyrin?jimams, reikia kruop??iai apra?yti jos veikimo principus, pasirinktus algoritmus. Naudojamus sprendimo b¨±dus, algoritm? esm? reikia apra?yti ir sudarant mokom?sias programas ¨C tuomet lengviau jas vertinti, palyginti. Taigi programos paruo?imas yra ilgas ir kruop?tus darbas. Ta?iau kai programa sudaryta ir suderinta, j? galima atlikti daug kart?, ?vedant vis kitus pradinius duomenis. Tokia programa gali pasinaudoti ir kiti, ne tik jos autorius.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 21/23 VII. I?vados Taigi, ?inodami pagrindines informacini? technologij? s?vokas, i?siai?kinome, jog informacin?s technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, r¨±?iuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automati?kai, pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Taip pat i?siai?kinome, jog mokslininkai nurodo septynis programavimo proceso etapus: u?davinio formulavim?, sprendimo algoritmo parikim? ar sudarym?, programos ra?ym?, programos tikrinim?, programos tobulinim?, programos derinim?, programos dokumentavim?. Kas be ko su?inojome, jog informacija gyvuoja pagal tam tikrus d?snius - informacijos kiekio augim?, sen?jim? ir sklaid?.
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 22/23 VIII. Literat¨±ros s?ra?as Vikipedia [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikisritis:Informatikos_pagrindin%C4%97s_s%C4%85vokos> Daukanto edu 9-10kl. Pagrindinis puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://www.daukantas.lt/edu_http/Info/vad-9_10/info/info_01.html> ?ini? moksleiviams ir studentams puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://mokslai.lt/referatai/konspektas/28579.html>. GAMBA puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?:<http://www.gamba.cl/2013/07/la-transformacion-del-ser-humano/> Lietuvos Geografijos mokytoj? asociacijos puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://geografija.lt/2014/01/ar-siuolaikines-technologijos-sunaikins-musu-atminti/> Expildo puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://www.explido.de/blog/affiliate-marketing-around-the-world-spain-portugal-and-italy/
PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 23/23 ? = 2?15 ?5 = 144 114 = ¡Ì ?2 9? 5 + 15 = 159 A= | 9 4 6 5 3 2 18 7 3 | |15| =

More Related Content

IT pagrindai. S?vokos.Ir kita.

  • 1. VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Lina Aleksandravi?i¨±t? AMF-14/1 REFERATAS PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA Tikrino:.................................................... (Nurodyti d?stytojo vard?, pavard?) ?vertinimas:............................................. (pa?ymys, d?stytojo para?as) Vilnius 2014
  • 2. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 2/23 Turinys A. Bendrieji terminai: .................................................................................................................... 8 B. Informacijos vaizdavimo s?vokos: ......................................................................................... 10 C. Programavimo s?vokos:.......................................................................................................... 11 D. Technin? ?ranga: ..................................................................................................................... 11 E. Programin?s ?rangos s?vokos: ................................................................................................ 12 A. Bendrieji informacijos d?sniai:............................................................................................... 13 a. Informacijos kiekio augimas............................................................................................... 13 b. Informacijos sen?jimas ....................................................................................................... 15 c. Informacijos sklaida............................................................................................................ 15 B. Programavimo procesas ...................................................................................................... 16 a. U?davinio formulavimas..................................................................................................... 16 b. Sprendimo algoritmo parinkimas ar sudarymas. ................................................................ 16 c. Programos sudarymas. ........................................................................................................ 17 d. Programos tikrinimas. ......................................................................................................... 17 VII. I?vados .................................................................................................................................... 21 VIII. Literat¨±ros s?ra?as .................................................................................................................. 22
  • 3. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 3/23 I. Paveiksl?li? ir lenteli? s?ra?as 1 paveiksl?lis ..........................................................................................................................................6 2 paveiksl?lis ........................................................................................................................................15 3 paveiksl?lis ........................................................................................................................................16 1 lentel?................................................................................................................................................14 2 lentel?................................................................................................................................................15
  • 4. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 4/23 II. Santrump? s?ra?as Algoritmas 10 Asmeninis kompiuteris 11 Atminties ?renginys 8 Atmintis 8 Automatinis 8 Automatizavimas 8 Baitas 9 Bitas 9 Darbo stotis 10 Dirbtin?mis kalbomis 10 Diskret¨±s duomenys 9 Duomenys 7 Duomen? apdorojimas 7 Duomen? apdorojimo sistema 8 Funkcin? schema 9 ?montuotoji programin? ?ranga 8 Informacija 7, 12 Informacijos apdorojimas 7 Informacijos apdorojimo sistema (IAS) 8 Informacijos kiekio augimas 12 Informacijos sen?jimas, 14 Informacijos sklaida 14 Informatika 7 Informatikos procesas 9 Integrinis grandynas (IG) 10 Kompiuteris 10 Kompiuteri? karta 8 Kompiuteri? tinklas 9 Kompiuterizacija 8 Konfig¨±racija 9 Laikmena 9 Mikrokompiuteriai 11 Mikroprocesorius 10 Ne?iojamasis kompiuteris 11 Operacin? sistema (OS) 11 Prieiga 7 Procesorius 10 Programavimas 10 Programavimo kalba 10 Programavimo procesas 15 Programin? ?ranga 7 Program? in?inerija 11 Program? paketas, 11 Resursas 8 rograma 10 S?saja, 9 Signalas, 9
  • 5. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 5/23 Simbolis, 9 Sistemin? programin? ?ranga 11 Sistemos dokumentacija, 11 Skai?iavimo, 8 Skaitiniai duomenys, 9 Skaitmeniniai duomenys, 9 Skaitmuo 10 Superkompiuteris, 11 Taikomoji programin?, 11 Technin? ?ranga, 7 Tekstas 7 Terminalas, 10 UNESCO 6 ?enklas 9
  • 6. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 6/23 III. ?vadas Poindustrin? epocha pirm? syk? informacij? ?vardijo kaip vien? i? svarbiausi? i?tekli?, pagrindin? gamybos produkt? ir pagrindin? prek?. Per ?imtme?ius nusistov?j? visuomen?je procesai radikaliai kinta ¨C jie tapo orientuoti ? informacij?, jos panaudojim?. ?monija ??eng? ? informacin? am?i? kuriame ?inios darys vis didesn? ?tak? visoms gyvenimo sritims. Technologij? pl?tra turi ?takos programin?s ?rangos k¨±rimo procesams, nauj? metod? paie?kai, skirtai informacijai ir ?inioms kaupti, skleisti, valdyti. Informacijos supratimas siejamas su veiklos kompiuterizavimo procesais, naujomis technikos r¨±?imis, informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo technologijomis. Ta?iau norint suprasti ir i?siai?kinti informacini? technologij? svarb? reikia suprasti pa?i? informacini? technologij? reik?m?, jos pagrindines s?vokas ir d?snius. B¨±tent ?iuos klausimus a? ir bandysiu ap?velgti savo darbe. (1 paveiksl?lis ) 1 paveiksl?lis
  • 7. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 7/23 IV. Informacini? technologij? samprata ?odis ?technologija¡° vartojamas nuo sen? laik?, kil?s i? graik? kalbos: ?techn?¡° rei?kia menas, amatas, ?logos¡° ¨C s?voka, ?odis. Da?niausiai suprantamas kaip proces?, reikaling? tam tikrai produkcijai gaminti, visuma. Vienas i? svarbiausi? technologijos bruo?? ¨C technologiniai procesai kokybi?kai kei?ia apdirbam?j? produkt?. ?io ?imtme?io antrojoje pus?je intensyviai vartojama s?voka ?informacin?s technologijos¡°. Kartais dar i?skiriama ir informatikos technologija. UNESCO1 dokumentuose ai?kiai ir grie?tai apibr??iamos s?vokos: informatika, informatikos technologija ir informacin?s technologijos. Informatika: mokslas, nagrin?jantis informacij? apdorojan?i? sistem? projektavim?, realizavim?, ?vertinim?, naudojim? ir prie?i¨±r?, ?skaitant technin? ir programin? ?rang?, organizacinius ir socialinius aspektus bei ?tak? industrijai, komercijai, vyriausybei ir politikai. Informatikos technologija: informatikos taikymai visuomen?je. Informacin?s technologijos: informatikos technologijos kombinacija su kitomis giminingomis technologijomis. Taigi UNESCO1 dokumentai informacines technologijos suvokia gerokai pla?iau, apiman?ias ir gretimas technologijas, kurios turi s?saj? su informacija. ?iaip da?niausiai informacin?s technologijos suvokiamos kaip b¨±d? ir priemoni? visuma informacijai apdoroti. Taigi informacin?s technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, r¨±?iuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automati?kai, pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. ?ia pabr??iamas ?odis ?kompiuterio¡°. Mat informacija r¨±p?jo ir praeitame ?imtmetyje, ir dar anks?iau, tik ?i veikla nebuvo vadinama informacin?mis technologijomis. I? esm?s informacin?s technologijos naudojamos informacijai kurti ir apdoroti. ? informacini? technologij? samprat? ?eina ?vairi programin? ?ranga (pavyzd?iui, tekst? rengimo sistema, skai?iuokl?, duomen? baz?), o taip technin? ?ranga skirta informacijos apdorojimui. 1 UNESCO ¨C Jungtini? Taut? ?vietimo, mokslo ir kult¨±ros organizacija, ?kurta Jungtin?s Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavim? tarp skirting? taut? ?vietimo, mokslo, kult¨±ros ir komunikacij? srityse.
  • 8. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 8/23 V. Pagrindin?s informatikos s?vokos ir j? apibr??imai A.Bendrieji terminai:22 p. Informacija ¨C ?inios apie faktus, ?vykius, daiktus, procesus, id?jas, s?vokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi koki? nors prasm?. Informatika ¨C mokslas bei technikos ?aka, kuri nagrin?ja informacijos apdorojim?, panaudojant kompiuterius. Ji skatina intensyv? informacijos apsikeitim? tarptautiniu mastu. Praktikoje informatika apima tiek abstrak?ius algoritm?, formali? gramatik? ir pana?ius tyrimus, tiek ir konkretesnes sritis ¨C programavimo kalbas, programin?, technin? ?rang? bei kompiuterio sud?tines dalis, kurie turi specialius pavadinimus Duomenys formalizuotas informacijos vaizdinys,tinkamas perduoti kitiems, suvokti ir apdoroti. Duomenys gali b¨±ti apdorojami neautomatizuotai arba panaudojant automatines priemones. Tekstas ¨C duomenys, pateikiami ?enklais, simboliais, ?od?iais, ?od?i? junginiais, sakiniais, pastraipomis, lentel?mis, i?na?omis ar kitais ?enkl? junginiais, parengti siekiant perteikti prasm? ir darant prielaid?, jog jie suvokiami skaitytoj?, mokan?i? tam tikr? nat¨±rali?j? arba dirbtin? kalb?. Prieiga ¨C galimyb? pasinaudoti kuriuo nors resursu. Informacijos apdorojimas ¨C sistemingas operacij? su informacija atlikimas, apimantis duomen? apdorojim? ir duomen? perdavim? bei ?staigos automatizavimo sistemos atliekamas operacijas. Duomen? apdorojimas ¨C sistemingas operacij? su duomenimis atlikimas. Technin? ?ranga ¡ª informacijos apdorojimo sistemos fizini? komponent? visuma arba tos visumos dalis. Programin? ?ranga¨C informacijos apdorojimo sistemos program?, proced¨±r?, taisykli? visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. ?montuotoji programin? ?ranga ¨C sutvarkytas komand? rinkinys ir su tomis komandomis susieti duomenys, saugomi (da?niausiai pastoviojoje - neoperatyviojoje atmintyje; angl. ROM) taip, kad funkci?kai nepriklausyt? nuo pagrindin?s atminties ?renginio.
  • 9. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 9/23 Atminties ?renginys - funkcinis vienetas, ? kur? duomenys gali b¨±ti ?ra?omi, saugomi ir i? kurio gali b¨±ti skaitomi. Atmintis ¨C adresuojamoji apdorojimo vieneto atminties erdv? ir visa kita komandoms vykdyti naudojama vidin? atmintis. Automatinis - informatikos terminas, nusakantis ?mogui nedalyvaujant vykstant? proces? arba taip veikiant? ?rengin?. Automatizavimas arba automatizacija - proces? arba ?rengini? transformacija ? automatin? veikimo b¨±d? Kompiuterizacija arba kompiuterizavimas - tai viena i? automatizacijos r¨±?i?, kai automatizavimas yra atliekamas panaudojant kompiuterius arba kompiuterines-informacines technologijas. Kompiuteri? karta yra glaud?iai siejama su ?iuolaikini? kompiuteri? istorija ir kartu yra ?iuolaikini? kompiuteri? klasifikacijos kategorija, kuri remiasi j? gamyboje taikytomis technologijomis. Skai?iavimo¨C ?staiga, organizacija ar j? padalinys, teikiantis informacijos apdorojimo paslaugas ir sudarytas i? ?moni?, technin?s ir programin?s ?rangos. Duomen? apdorojimo sistema ¨C sistema, sudaryta i? vieno arba keli? kompiuteri?, i?orini? ?rengini? bei programin?s ?rangos. Visa ?i visuma yra skirta duomen? apdorojimui. Informacijos apdorojimo sistema (IAS) - sistema, sudaryta i? vienos arba keli? duomen? apdorojimo sistem?, ?staigos automatizavimo ?rengini?, ry?io ?rengini? ir pana?iai, atlikti informacijos apdorojim?. Informacin? sistema (IS) informatikoje apibr??iama kaip informacijos apdorojimo sistemos ir organizacijos i?tekli? visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti, skleisti. Kitaip tariant, tai strukt¨±rizuotas proces? ir proced¨±r? rinkinys, kuriame yra kaupiami duomenys, organizuojami ir perduodami vartotojui. Resursas ¨C riboto prieinamumo priemon? veiksmui atlikti, procesui prad?ti, kuri yra sunaudojama ir gali i?sibaigti. Informatikos procesas - i? anksto apibr??ta konkre?ios programos arba kokios nors jos dalies vykdymo metu ?vykstan?i? ?vyki? seka
  • 10. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 10/23 Konfig¨±racija ¨C informatikos s?voka, nusakanti informacijos apdorojimo sistemos, jos technin?s bei programin?s ?rangos strukt¨±r?, sud?t?, organizavim? ir funkcini? vienet? tarpusavio ry?ius. Funkcin? schema ¨C schema, kurioje geometrin?mis fig¨±romis pavaizduotos svarbiausios sistemos dalys bei funkcijos, o tas fig¨±ras jungian?iomis linijomis ¨C t? dali? bei funkcij? tarpusavio ry?iai. S?saja ¨C bendr?ja prasme, atskir? element?, rei?kini?, dalyk? ry?ys, siejimasis. Kompiuteri? tinklas ¨C tarpusavyje sujungt? savaranki?k? kompiuteri? aib?. Laikmena ¨C ?taisas duomenims laikyti, pvz., diskelis, diskas, magnetin? juosta ir kt. B.Informacijos vaizdavimo s?vokos: Signalas ¨C fizin? informacijos i?rai?ka. Taip pat ¨C funkcija, apib¨±dinanti fizin?s sistemos b¨±sen?. Diskret¨±s duomenys ¡ª duomenys, sudaryti i? skirting? element?. Skaitiniai duomenys ¡ª duomenys sudaryti i? skai?i?. Skaitmeniniai duomenys ¡ª duomenys, sudaryti i? skaitmenini? reik?mi?. Simbolis ¨C daiktinis, vaizdinis ar garsinis ?enklas, perteikiantis koki? nors s?vok? ar id?j?, turintis tradicin? reik?m?. Bitas ¨C elementarusis informacijos matavimo vienetas. Vienas bitas atitinka informacijos kiek?, kuris gaunamas su?inojus atsakym? ? klausim?, turint? du lygiaver?ius atsakymus. Pavyzd?iui, metant monet? galima sp?ti kuria puse ji nukris. Taigi bitas gali tur?ti vien? i? dviej? reik?mi? (?taip¡° arba ?ne¡°, ?juoda¡° ar ?balta¡° ir pan.) Kompiuterijoje naudojamoje dvejetain?je skai?iavimo sistemoje ?ios reik?m?s ?ymimos vienetu ir nuliu. Baitas¨C informacijos kiekio matavimo vienetas, sudarytas i? bit? sekos. ?enklas - abstraktus, daugiaprasmis dalykas, rei?kiantis kokio nors objekto b¨±ding? nat¨±rali? ?ym?, kito kokio nors objekto daiktin? ar vaizdin? ?ym?. Skaitmuo ¨C s?voka, vartojama matematikoje ir informatikoje. Skaitmenys ¨C simboliai, kuriais u?ra?omi skai?iai.
  • 11. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 11/23 C.Programavimo s?vokos: Programa ¨C kompiuteriui ar interpretatoriui skirta instrukcij? seka. Programavimas ¨C kompiuteri? program? k¨±rimo proceso dalis, kai algoritmas u?ra?omas kuria nors programavimo kalba. Algoritmas ¨C tai tam tikra veiksm? seka, kuri? reikia atlikti norint pasiekti tam tikr? rezultat?. Dirbtin?mis kalbomis vadinamos kalbos, kuri? ?odynas ir gramatika yra specialiai sukurti vieno ar keli? ?moni?, o ne nat¨±raliai susiformav? istorijos eigoje. Programavimo kalba ¨C dirbtin? kalba, skirta programoms u?ra?yti. D. Technin? ?ranga: Kompiuteris ¨C skai?iavimo ma?ina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savaranki?k? sprendim? ir negali daryti klaid?. ?renginys kiekvien? savo veikimo sekund? atlieka skai?iavimus, kurie pasirei?kia darbo atlikimu. Kompiuteri? galimyb?s bei ?vairov? priklauso nuo programin?s ?rangos, kuri gali atlikti daug operacij?. Procesorius ¨C loginis ?taisas, apdirbantis duomen? sraut?. Mikroprocesorius ¨C procesorius, realizuotas, kaip mikroschema ar mikroschem? rinkinys. Integrinis grandynas (IG) ¨C vientisu technologiniu procesu pagamintas u?baigtas funkcinis ?taisas, susidedantis bent i? keleto nei?ardomai sujungt? element? ir hermetizuotas viename korpuse. Terminalas ¨C galutinis ?taisas, prietaisas gavimo grandin?je Darbo stotis ¨C XX a. 8-ajame de?imtmetyje atsiradusi ir 9-ajame de?imtmetyje i?populiar?jusi kompiuteri? r¨±?is, u?imanti tarpin? viet? tarp superkompiuteri? ir asmenini? kompiuteri?, naudojama in?ineriniams, grafiniams ir pan. skai?iavimams. Mikrokompiuteriai ¡ª tai nedideli? dyd?i? kompiuteriai, kuri? centrinio procesoriaus darb? atlieka mikroprocesorius. Dauguma detali?, kurios sudaro mikrokompiuter?,
  • 12. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 12/23 b¨±na ?montuotos ? vien? d??? arba trumpais laidais prijungtos prie tos pa?ios d???s, pvz.: monitorius, pel?, klaviat¨±ra. Asmeninis kompiuteris¨C asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris. Superkompiuteris ¨C kompiuteris, sukurtas atlikti skai?iavimus taip greitai, kaip tik leid?ia tuo metu esan?ios technologijos. Ne?iojamasis kompiuteris ¡ª toks kompiuteris, kuris suprojektuotas perne?ti j? i? vienos vietos ? kit?. E. Programin?s ?rangos s?vokos: Taikomoji programin? ¡ª kompiuterio vykdom? instrukcij? seka, skirta tam tikriems veiksmams atlikti. Da?niausiai tokia ?ranga para?oma naudojant programavimo kalbas, o v?liau kompiliuojant ar interpretuojant para?yt? kod?. Program? in?inerija ¨C mokslas, tiriantis program? sistem? k¨±rim? pritaikant informatikos, projekt? valdymo ir kit? mokslo sri?i? ?inias. Operacin? sistema (OS) ¨C speciali programin? ?ranga, u?tikrinanti vartotojo s?saj? ir kompiuterio technin?s ?rangos, taikom?j? program? bei duomen? valdym?. Program? paketas ¡ª i?samus program? rinkinys kartu su savo dokumentacija, pateiktas keletui vartotoj? tos pa?ios dalykin?s srities u?daviniams. Sistemos dokumentacija ¡ª dokument? rinkinys, apra?antis informacijos apdorojimo sistemos, program? paketo arba programos reikalavimus. Sistemin? programin? ?ranga ¡ª nuo dalykin?s srities nepriklausanti programin? ?ranga, kuri palaiko taikomosios programin?s ?rangos funkcionavim?.
  • 13. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 13/23 VI. Informatikos d?sniai ir procesai Informacija - labai plati s?voka. Ji kilusi i? lotyn? kalbos ?od?io informatio, rei?kian?io "i?ai?kinimas, prane?imas, pavaizdavimas". Informacijos s?vok? patogu vartoti tada, kai kalbame abstrak?iai, kai mums r¨±pi pats informacinio ry?io buvimas. Informacijos s?voka ?mogui praktin?je veikloje n?ra itin svarbi. Daug svarbiau konkre?iai ?vardyti turim? ar ie?kom? informacij?, jos turin?, vert?, tinkamum?, svarb?. A.Bendrieji informacijos d?sniai: Informacija yra valdoma tam tikru d?sni? ¨C esmini? s?ry?i?, glaud?iai susijusi? su informacijos savyb?mis. Da?niausiai kalbama apie tris informacijos d?snius: a. Informacijos kiekio augimas Informacijos kiekis auga nepaprastai greitai: kasdien pasaulyje i?spausdinama ?imtai milijon? laikra??i?, o kiek dar informacijos dar perduoda pus? milijono radijo si?stuv?, televizijos program?. Ar nenusk?sime ?itokiame informacijos sraute? XIX am?iaus viduryje pasaulyje buvo labai prad?j? daug?ti arkli? (pl?t?si arkli? transportas, naudotas ?vairiose srityse). D?l to net imta baimintis, kad XX am?iuje visi gyventojai tur?s verstis arklininkyste ... Ta?iau netrukus buvo i?rastas vidaus degimo variklis, padar?s perversm? transporte: imta gaminti automobilius, traukinius, l?ktuvus. Taip pat yra su informacija: turi atsirasti priemon?s, kuriomis b¨±t? galima lengvinti j? tvarkyti, tos priemon?s turi b¨±ti prieinamos daugumai ?moni? - nebrangios, lengvai ?valdomos. Tokios priemon?s - kompiuteriai - atsirado persiritus per ?io ?imtme?io vidur?. Dabar jau niekam nekyla abejoni?, kokie nepamainomi kompiuteriai informacijai kaupti, saugoti, apdoroti, perduoti bei ie?koti. ?mogaus informacin? galia labai ribota. ?mogus gali ?siminti ma?daug 25 bitus, arba vidutini?kai tris ?od?ius per sekund?. Taigi per gyvenim? ?mogus gali perskaityti i? viso 2 - 3 t¨±kstan?ius knyg?, ir tai jeigu kasdien skaityt? po 50 puslapi?. ?tai per paskutin? pus?imt? met? i?leista daugiau kaip 50 milijon? knyg?. Vadinasi, ?mogus gali perskaityti tik vien? knyg? i? 10 t¨±kstan?i?.
  • 14. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 14/23 Esant tokiam ?mogaus galimybi? ir vis did?jan?io informacijos srauto neatitikimui, atsirado prielaidos imtis kurti darbo su informacija grie?t? organizacin? strukt¨±r?. ?mogui reikalingi pagalbininkai, kurie t¨±kstan?ius kart? grei?iau u? j? apdorot? informacij?, i? gausyb?s atrinkt? reikalingiausi?, pateikt? j? galutinei ?mogaus analizei. Kompiuteris gali atlikti kelet? t¨±kstan?i? ar net milijon? veiksm? per sekund?. Jame gali b¨±ti sukauptas did?iulis kiekis informacijos. Vadinasi, jis gali b¨±ti puikus ?mogaus pagalbininkas ie?kant informacijos ar j? apdorojant. Pasi?valgykime po didesnes bibliotekas. Daugelyje miest? j? knyg? katalogus jau kei?ia kompiuteriai. Nereik?s raustis po korteles, ie?koti pagalbini? katalog?. Viskas vienoje vietoje: surinkai klausim?, tuoj pat gauni atsakym? apie pageidaujam? knyg? arba knyg? s?ra?? ie?koma tema. Interneto naudotoj? skai?ius Europoje 2012 metais ?alis Skai?ius milijonais Vokietija 67,48 Turkija 36,46 ?vedija 8,44 Rusija 67,98 Pranc¨±zija 52,23 Olandija 15,55 Lenkija 24,94 Italija 35,8 Ispanija 36,61 D.Britanija 52,73 Austrija 6,56 1 lentel?
  • 15. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 15/23 b. Informacijos sen?jimas Informacija sensta: ji atsiranda b¨±na ir pranyksta. Da?nai ne visa sunyksta, o tampa ?iniomis kitai pakopai. 2 paveiksl?lis c. Informacijos sklaida Informacijos sklaidos d?sn? 1934 metais suformulavo angl? mokslininkas S.Bredfordas. Jis nagrin?jo mokslin? literat¨±r? ir pasteb?jo, kad tik 50% straipsni?, kuriuose aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuoti specialiuose tos mokslo ?akos ?urnaluose. Kiti 25% straipsni? buvo i?spausdinti ?vairi? kit? mokslo ?ak? ?urnaluose, likusieji 25% buvo pateikti daugelyje populiari? ?urnal?. Paai?k?jo, kad pana?iai yra ir su kitomis temomis - informacija i?sisklaido, ma?daug tik pus? jos paskelbiama toms temoms skirtuose leidiniuose. Mokslin?s literat¨±ros pateikimas Mokslin?s literat¨±ros pateikimo vieta Mokslin?s literat¨±ros pateikimo kiekis procentais Special¨±s tos mokslo ?akos ?urnalai 50% Kit? mokslo ?ak? ?urnalai 25% Populiarieji ?urnalai 25% 2 lentel?
  • 16. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 16/23 B.Programavimo procesas Nor?dami para?yti duotam u?daviniui program?, turime j? i?reik?ti programavimo konstrukcij? (sakini?) seka. Taigi j? skaidome ? ma?esnes dalis ¨C etapus. Vieni mokslininkai nurodo penkis programavimo proceso etapus, kiti ¨C septynis, ar dar daugiau. Mes i?skiriame septynis svarbiausius etapus ir paprastai vadiname juos u?davinio programavimo etapais ar dalimis: 1. U?davinio formulavimas. 2. Sprendimo algoritmo parikimas ar sudarymas. 3. Programos ra?ymas (sudarymas). 4. Programos tikrinimas (testavimas). 5. Programos tobulinimas. 6. Programos derinimas. 7. Programos dokumentavimas. Trumpai aptarsiu kiekvien? ?i? etap?, tiksliau, priminsime, kas svarbiausia kiekviename etape. a. U?davinio formulavimas. Prie? programuodami turime i?siai?kinti visus reikalavimus b¨±simai programai, t. y. sudaryti tiksli? programavimo u?duot?. Tod?l formuojant u?davin?, reikia ai?kiai nurodyti, k? turi atlikti programa, kokie turi b¨±ti pradiniai duomenys ir rezultatai. Svarbu i?siai?kinti, kaip reik?s pateikti rezultatus ¨C i?d?styti lentel?se, pavaizduoti grafi?kai, i?spausdinti su antra?t?mis, eilut?mis ir t. t. Kaip gauti rezultatus, t. y. kokius veiksmus reikia atlikti, nustatoma v?liau, sudarant program?. b. Sprendimo algoritmo parinkimas ar sudarymas. 3 paveiksl?lis
  • 17. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 17/23 U?davinio sprendimo algoritm? turi sugalvoti programuotojas. Juk programa ir yra tikslus u?davinio sprendimo apra?ymas, kur? vienodai supranta ir ?mogus, ir kompiuteris. Tiktai kompiuteris, spr?sdamas u?davin?, atlieka dar skai?iavimo darb?, kuris nurodomas programoje. Taigi programuotojas, vis? pirma turi i?siai?kinti, kaip spr?sti duot? u?davin?. Jis gali pritaikyti jau ?inomus metodus, pavyzd?iui, tiesini? lyg?i? sistem?, spr?sti sud?ties b¨±du, pirminius skai?ius ie?koti Eratosteno r??io metodu 2ir pana?iai. Ta?iau kartais programuotojui tenka pa?iam sukurti u?davinio sprendimo metod?. c. Programos sudarymas. Kiekvieno u?davinio programa yra savita. Be to, tam pa?iam u?daviniui spr?sti galima sudaryti daug skirting? program?. Programavimas yra k¨±rybinis procesas, ir universali? recept?, kaip sudaryti vieno ar kito u?davinio program?, n?ra. Ta?iau vadovaujantis bendrais d?sniais, ?? darb? b¨±t? galima paspartinti, atlikti geriau. I? karto sudaryti sud?tingo u?davinio program? sunku arba i? viso ne?manoma. Tokiu atveju u?davinys skaidomas ? kelet? smulkesni? dali?, kuri? kiekviena sprend?iama (programuojama) atskirai. Jeigu toji dalis yra dar per stambi, tai ji skaidoma ? smulkesnes dalis tol, kol j? programos pasidaro pakankamai trumpos ir vaizd?ios. d. Programos tikrinimas. Sudarant program?, labai lengva suklysti. Tod?l prie? pateikiant j? kompiuteriui, reikia kruop??iai patikrinti. Tikrinant program?, reik?t? ?sitikinti: 1) ar n?ra sintaks?s klaid? (netaisyklingai u?ra?ytas kuris nors sakinys, praleistas skyrybos ?enklas ir pana?iai); 2) ar apra?yti vis? kintam?j? vardai; 3) ar apibr??tos vis? kintam?j? reik?m?s; 4) ar programos veiksmai baigtiniai; 2 Eratosteno r?tis. Graik? matematikas Eratostenas (~275-~195 m. pr. m. e.) pasi¨±l? paprast? metod? kaip rasti visus pirminius skai?ius nuo 2 iki n. Jis ant papiruso sura?? visus nat¨±rinius skai?ius nuo 2 iki 1000 ir pradurdavo sud?tinius skai?ius. Tokiu b¨±du liko tarsi r?tis su ?i?sijotais¡° sud?tiniais skai?iais, o pirminiai skai?iai liko.
  • 18. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 18/23 5) ar programa duos teisingus rezultatus. Be abejo, svarbiausia gauti teisingus rezultatus. Ta?iau juos patikrinti sunku. Vienas papras?iausi? tikrinimo b¨±d? ¨C pasirinkus kokius nors pradinius duomenis, pa?iam programuotojui (be kompiuterio) atlikti programoje u?ra?ytus veiksmus. Veiksmai atliekami taip, kaip juos atlikt? kompiuteris , t. y. paraid?iui, mechani?kai, nesigilinant ? j? prasm?. Tikrinimui parinkti pradiniai duomenys vadinami kontroliniais. Labai svarbu parinkti tinkamus kontrolinius duomenis. Jie turi b¨±ti b¨±dingi tikrinamai programai ¨C tokie, kad b¨±t? patikrinamos visos programos dalys. Be to, kontrolinius duomenis, reikia patikrinti taip, kad gal?tume nesunkiai apskai?iuoti rezultat?.
  • 19. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 19/23 e. Programos tobulinimas. Ne i? karto pavyksta sudaryti tobul? ir ekonomi?k? program?. Da?nai gimsta nauj? id?j? programai patobulinti ¨C padaryti j? trumpesn?, lakoni?kesn?, ai?kesn? ar ekonomi?kesn? (pavyzd?iui, grei?iau atliekam?). f. Programos derinimas. Programuotojas, sudar?s program? ir pateik?s j? kompiuteriui, paprastai tikisi teising? rezultat?. Ta?iau net ir gerai patikrintoje programoje pasitaiko klaid?. Kompiuteris spausdina prane?imus apie visas aptiktas klaidas. Programuotojas turi i?nagrin?ti kiekvien? klaid? ir i?taisyt? program? v?l pateikti kompiuteriui. ?is procesas kartojamas tol, kol programoje nelieka klaid?. ?itaip i?taisomos visos sintaks?s klaidos. Prasmines klaidas rasti sunku. J? ie?koma pateikiant kompiuteriui pradinius duomenis ir lyginant jo spausdinamus rezultatus su i? anksto ?inomais rezultatais. Tinka tie patys kontroliniai duomenys, kurie buvo vartojami tikrinant program? be kompiuterio. Tiktai dabar galime imti ir kitus, sud?tingesnius duomenis, nes skai?iuojame ne mes, o kompiuteris. Ne visas prasmines klaidas pavyksta greitai ir lengvai surasti. Sud?tingose programose pasitaiko sunkiai aptinkam? klaid?. Kaip j? ie?koti ¨C bendr? recept? n?ra. Da?nai praver?ia ??valgumas, logika, programavimo i?manymas. Kai programos vaizd?iai, suprantamai para?ytos, jas lengviau skaityti, o kartu ir surasti klaidas. g. Programos dokumentavimas. U?baigus program? labai svarbu j? apra?yti, nurodyti vartotojui svarbi? informacij?. Visuomet nurodoma programos sudarymo data, autorius, ?staiga, kam programa skirta, kokios jos galimyb?s ir ribojimai. Jei programa didel?, reikia apra?yti jos atskiras komponentes, ?diegimo ypatumus, ry?ius su kitomis programomis. Programos dokumentavimas priklauso nuo tikslo, kuriam reikia dokumentuoti. Da?niausiai pasitenkinama trumpa informacija ar instrukcija vartotojui. Jei programa skirta
  • 20. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 20/23 moksliniams tyrin?jimams, reikia kruop??iai apra?yti jos veikimo principus, pasirinktus algoritmus. Naudojamus sprendimo b¨±dus, algoritm? esm? reikia apra?yti ir sudarant mokom?sias programas ¨C tuomet lengviau jas vertinti, palyginti. Taigi programos paruo?imas yra ilgas ir kruop?tus darbas. Ta?iau kai programa sudaryta ir suderinta, j? galima atlikti daug kart?, ?vedant vis kitus pradinius duomenis. Tokia programa gali pasinaudoti ir kiti, ne tik jos autorius.
  • 21. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 21/23 VII. I?vados Taigi, ?inodami pagrindines informacini? technologij? s?vokas, i?siai?kinome, jog informacin?s technologijos apima visus metodus ir priemones, kurie yra skirti kompiuteriniams duomenims apdoroti: surinkti, r¨±?iuoti, laikyti, perduoti bei kitaip automati?kai, pritaikant kompiuterio programas, tvarkyti duomenis. Taip pat i?siai?kinome, jog mokslininkai nurodo septynis programavimo proceso etapus: u?davinio formulavim?, sprendimo algoritmo parikim? ar sudarym?, programos ra?ym?, programos tikrinim?, programos tobulinim?, programos derinim?, programos dokumentavim?. Kas be ko su?inojome, jog informacija gyvuoja pagal tam tikrus d?snius - informacijos kiekio augim?, sen?jim? ir sklaid?.
  • 22. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 22/23 VIII. Literat¨±ros s?ra?as Vikipedia [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikisritis:Informatikos_pagrindin%C4%97s_s%C4%85vokos> Daukanto edu 9-10kl. Pagrindinis puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://www.daukantas.lt/edu_http/Info/vad-9_10/info/info_01.html> ?ini? moksleiviams ir studentams puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://mokslai.lt/referatai/konspektas/28579.html>. GAMBA puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?:<http://www.gamba.cl/2013/07/la-transformacion-del-ser-humano/> Lietuvos Geografijos mokytoj? asociacijos puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://geografija.lt/2014/01/ar-siuolaikines-technologijos-sunaikins-musu-atminti/> Expildo puslapis [?i¨±r?ta 2014-10-30] Prieiga per Internet?: < http://www.explido.de/blog/affiliate-marketing-around-the-world-spain-portugal-and-italy/
  • 23. PAGRINDIN?S INFORMATIKOS S?VOKOS IR APIBR??IMAI. INFORMACIJOS D?SNIAI IR PROCESAI. INFORMACINIU TECHNOLOGIJ? SAMPRATA 2015 m. sausio 13 d. 23/23 ? = 2?15 ?5 = 144 114 = ¡Ì ?2 9? 5 + 15 = 159 A= | 9 4 6 5 3 2 18 7 3 | |15| =