More Related Content
Similar to Kompiuteris (12)
Kompiuteris
- 1. Kas yra kompiut e r i s ? Kompiuteris - tai elektroninis 眺renginys, skirtas 転mogaus intelektiniam darbui palengvinti, b笛tent, apdoroti informacijai. Kompiuteris sukonstruotas taip, tarsi kopijuot迭 転mogaus galimybes: jis geba priimti informacij i邸 aplinkos (jutikliai - klaviat笛ra, pel) ir perduoti rezultatus (vaizduoklis, spausdintuvas), 眺siminti ir apdoroti informacij (atmintin, procesorius), 眺ra邸yti ir saugoti informacij, kol jos prireiks (i邸oriniai kaupikliai). Paprastai i邸skiriamos 邸ios esmins kompiuterio galimybs: tekst迭, grafikos bei vaizd迭 tvarkymas, matematiniai skaiiavimai, duomen迭 bazs, naudojimasis kompiuteri迭 tinklu (Internetu). Kompiuteris, 眺rengtas darbo vietoje, padeda sprsti 眺vairius sudtingus skaiiavimo ir valdymo u転davinius, valdyti 眺vairius gamybos procesus, organizuoti versl, tvarkyti finansus, pirkti 眺vairias prekes, u転sisakyti paslaugas, gauti informacij, neakivaizd転iai mokytis, o taip pat bendrauti, leisti laisvalaik眺 (転aid転iant 転aidimus, 転i笛rint TV ar filmus, klausant muzikos). Kompiuteris - XX am転iaus vidurio k笛rinys. Be abejo, jis turjo savo pirmtak迭, seneli迭 ir proseneli迭 i邸 ankstesni迭 am転i迭, taiau pana邸iausias 眺 dabartinius - elektroninis (nemechaninis) - buvo sukurtas tik 邸io 邸imtmeio viduryje. kodl 転mogus panoro sukurti kompiuter眺, kam jam prireik jo. Prisiminkime jau pa転眺stam kasdienin technik: automobil眺 転mogus suk笛r nordamas keliauti, t. y. greitai ir nevargindamas koj迭 patekti i邸 vienos vietos 眺 kit; radij - trok邸damas greitai i邸girsti naujienas i邸 viso pasaulio; televizori迭 - ne tik i邸girsti, bet ir pamatyti tai, kas dedasi u転 邸imt迭 kilometr迭, nei邸kls kojos i邸 nam迭. Dauguma sukurt迭 daikt迭 prapleia fizines 転mogaus galimybes: automobilis, lktuvas, laivas - judjim (転mogaus kojos nepajgios nukeliauti tiek daug ir taip greitai), radijas - klaus (転mogus negali i邸girsti ir priimti vis迭 gars迭 i邸 toli) ir pan. Netgi smulkesn kasdieniniams darbams naudojama technika da転niausiai padeda spar?iau ir lengviau atlikti fizinius darbus (plaktuvas - suplakti grietinl, skrudintuvas - paskrudinti duon ir t. t.) Taigi nejuiom gali kilti klausimas: o kaip su 転mogaus intelektinmis, proto galimybmis? Kokia technika gali jas praplsti? Nuo seniausi迭 laik迭 転mogui r笛pjo palengvinti matematinius skaiiavimus. Todl nenuostabu, kad 邸ioje srityje i邸rasta daugiausia 眺vairi迭 priemoni迭 (aritmometras, skaiiuotuvas ir pan.). Skaiiavimams paspartinti buvo sukurtas ir kompiuteris. Pirmieji kompiuteriai buvo vadinami elektroninmis skaiiavimo ma邸inomis. J迭 svarbiausia paskirtis buvo atlikti daug tri笛so reikalaujanius matematinius skaiiavimus. Bet tuometiniai kompiuteriai nesudomino visos visuomens - nedaugeliui reikjo dideli迭 matematini迭 skaiiavim迭. Situacija m smarkiai keistis, kai atsirado galimyb kompiuteriu apdoroti tekstus, pie邸inius, - 邸i迭 veiksm迭 prireikia daugeliui. Buvo i邸rasti asmeniniai kompiuteriai (8 -ojo de邸imtmeio prad転ia). Jie m labai spariai plisti. Viena, asmeninis kompiuteris buvo ma転as, daug kart迭 ma転esnis u転 ankstesnes elektronines skaiiavimo ma邸inas, antra, jis pradjo atlikti ir kitokius, ne tik matematini迭 skaiiavim迭, darbus - j迭 radosi vis daugiau ir vis 眺vairesni迭. Kompiuteris buvo kuriamas, kad pana邸umo 眺 転mogaus intelektines galimybes principu. Galtume i邸skirti keturias svarbiausias atskiras dalis, pagal paskirt眺 primenanias 転mog迭: 1) 眺vesties 眺renginiai (kaip 転mogaus regos, uosls, klausos organai); 2) i邸vesties 眺renginiai (kalbos ir lytjimo organai); 3) sisteminis blokas (kaip 転mogaus smegenys); 4) i邸oriniai informacijos kaupikliai (kaip ir 転mogaus naudojamos u転ra邸迭 knygels, konspektai, knygos). 貼odis kompiuteris kils i邸 angl迭 k. 転od転io compute (pastarasis i邸 lotyn迭 k. - computo), rei邸kianio skaiiuoti. Kompiuteris 眺vairi迭 taut迭 vadinamas skirtingai. Da転niausiai - tos kalbos 転od転iu, rei邸kianiu skaiiavim arba duomen迭 apdorojim. Pastaroji prasm tikslesn, nes dabartiniai kompiuteriai daugiau apdoroja 眺vairius duomenis negu kad atlieka matematinius skaiiavimus. itaip kompiuter眺 vadina norvegai - datamaskin, 邸vedai - dator. Pranc笛zai kompiuter眺 vadina ordinateur, suomiai - tietokane", islandai - t旦lva, estai - arvuti, latviai - skaitlotajs. Kompiuteri迭 esti 眺vairi迭. Pagal pasirinktus po転ymius galimos 眺vairios klasifikacijos. Da転niausiai kreipiamas dmesys 眺 kompiuterio galingum - gebjim apdoroti didel眺 kiek眺 informacijos per kuo trumpesn眺 laik. Labiausiai paplitusios trys kompiuteri迭 r笛邸ys: universalieji kompiuteriai, minikompiuteriai ir asmeniniai kompiuteriai. Universalieji kompiuteriai (angl迭 k. mainframes) yra galingi, dideli ir brang笛s. Jie gali vienu metu aptarnauti 邸imtus ar net t笛kstanius abonent迭, apdoroti mil転ini邸kus kiekius informacijos. Paprastai tokius kompiuterius turi bankai, draudimo kompanijos, stambios firmos, universitetai. Kartais dar i邸skiriama pai迭 galingiausi迭 universali迭j迭 kompiuteri迭 r笛邸is - superkompiuteriai, naudojami gynybos, moksl迭 tyrim迭 srityje (i迭 kompiuteri迭 Lietuvoje kol kas nra). Minikompiuteriai (angl迭 k. minicomputers) yra vidutinio galingumo kompiuteriai, jie ltesni, bet ir pigesni u転 universaliuosius. Da転niausiai naudojami moksl迭 tyrim迭 centruose, universitetuose, 眺monse. Asmeniniai kompiuteriai (angl迭 k. personal computers) - dabar labiausiai paplitusi kompiuteri迭 r笛邸is. Kartais jie dar vadinami mikrokompiuteriais, turint omeny, kad j迭 pagrindinis 眺taisas - mikroprocesorius. Mikroprocesoriai vartojami ir kituose buitiniuose prietaisuose: mikrobanginse krosnelse, skalbimo ma邸inose, fotoaparatuose, 転aisluose, sveikinimo atvirukuose. Yra dar viena kompiuteri迭 r笛邸is - darbo stoi迭 kompiuteriai (angl迭 k. workstations). Tai kompiuteriai, galingesni u転 asmeninius, paprastai sujungti 眺 tinkl su kitais. Asmeninius kompiuterius galima skirstyti 眺 stalinius, ne邸iojamuosius, ki邸eninius (delninius). Stalin眺 kompiuter眺, arba 眺taisom tam tikroje darbo vietoje, sudaro technine 眺ranga (maitinimo 邸altinis, pagrindin plok邸t ir kitos pltimo plok邸ts, procesorius, atmintys, informacijos kaupikliai 眺taisomi 眺 pagrindin眺 blok) ir programin 眺ranga (diegiama operacin sistema, 眺vairios tvarkykls ir taikomosios programos). Su kompiuteriu jungiamas monitorius, klaviat笛ra ir kiti informacijos 眺vesties (pel, skeneris) ir i邸vesties (spausdintuvas, projektorius) 眺renginiai. Visi kompiuter眺 sudarantys 眺taisai siejami fiziniais ry邸iais (kabeliais, magistralmis) ir programiniais ry邸iais (ssajomis, valdikliais, tvarkyklmis, informacijos perdavimo protokolais). Kompiuterio 眺taisus valdo operacin sistema. Ne邸iojamojo kompiuterio pagrindin眺 blok (lagaminlio pavidalo) sudaro tokie patys 眺taisai kaip ir stalinio kompiuterio. Lagaminlio dangtyje 眺taisomas spalvotas skyst迭j迭 kristal迭 ekranas. Toks
- 2. kompiuteris turi klaviat笛r, 転ymeklis valdomas pir邸tu lieiant jautri aik邸tel, valdymo ratuku arba vairasvirte. Maitinamas vidiniu energijos 邸altiniu arba i邸 tinklo. Ki邸eninis kompiuteris labai lengvas, telpa ki邸enje, autonomi邸kas, jame 眺taisytas jutikliais skyst迭 kristal迭 ekranas da転nai atstoja klaviat笛r (kompiuteris valdomas lieiant ekran ar ekrane specialiu pie邸tuku ra邸ant komandas), turi elektronin perra邸om pastovij atmint眺 (elektronin眺 disk). Ki邸eninis kompiuteris da転nai b笛na specializuotas, jame diegiama speciali operacin sistema, programos tekstui ra邸yti, nedidel duomen迭 baz, u転ra邸迭 knygel. 町 kit kompiuter眺 informacija perkeliama naudojant kabel眺, infraraudonuoju ar radijo ry邸iu.