3. Faktai Vilniečiai skiria kultūros ir laisvalaikio reikmėms tik 4,8 % savo pajam ų . Vilniaus mieste veikia 38 muziej ai , 13 teatrų ir 4 kino teatrai , 68 galerijos , 30 bibliotekų, 7 kultūros centrai , 9 daugiafunkcinės sal ės (be privačių projektų) . Vilniaus miesto savivaldybė kultūros veiklai vykdyti yra įsteigusi ir finansuoja 17 biudžetinių įstaigų ir yra viena iš steigėjų ir/arba dotuoja 16 viešųjų įstaigų.
4. Esminės problemos Vilnius ir Lietuva yra per maža rinka, kad sudarytume sąlygas menininkams realizuoti savo idėjas, gauti lėšų projektams ir pragyvenimui; per menkai skatinamos naujos kūrybinės iniciatyvos; neišnaudojamas kūrybinis potencialas, skatinant turizmą bei užsienyje reprezentuojant Vilnių ir Lietuvą; kultūros valdymas pernelyg politizuotas; dotuojant kultūros įstaigas, vadovaujamasi neaiškiais lėšų skirstymo kriterijais, trūksta dėmesio įstaigos veiklos rezultatams.
5. Tikslinis projektas - Menų spaustuvė 2002 m. Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su Atviros Lietuvos fondu, Lietuvos šokio informacijos centru bei Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centru tapo VšĮ “Menų spaustuvė” steigėjais. Pirmojo Baltijos šalyse menų inkubatoriaus misija - remti pirmus savarankiškus žingsnius žengiančius nepriklausomus scenos menų kūrėjus, skatinti naujų trupių steigimąsi, įgyvendinti alternatyvius, eksperimentinius projektus kuo mažesnėmis sąnaudomis. Baigsime “Menų spaustuvės” rekonstrukciją. Po rekonstrukcijos Prieš rekonstrukciją
6. Tikslinis projektas - Tautos namai Tautos namai : nauji pasaulinio lygio architektūros bei akustikos klasikinės muzikos rūmai (1600-1800 klausytojų); kiti nacionalinės reikšmės meno projektai; Lietuvos Nepriklausomybės kovas atspindintys renginiai, istorinės parodos. Buvę profsąjungų rūmai išsaugomi visuomenei.
7. Tikslinis projektas: VILNIUS – XXI AMŽIAUS FLUXUS JUDĖJIMO SOSTINĖ Jono Meko vizualiųjų menų centras ir Fluxus ministerija 2007 m. įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras , populiarinantis kino klasiką, intelektualųjį kiną bei vaizdo meną, siekiantis perkelti į Vilnių pasaulinio garso menininkų Jurgio Mačiūno ir Jono Meko kūrybinį palikimą. Fluxus ministerijos idėja: erdvė naujiems kūrybiniams eksperimentams, sulaukusi didžiulio jaunimo susidomėjimo.
8. Tikslinis projektas – Dangaus teatras Renovuosime mokytojų namų kiemelį, sudarant galimybę organizuoti renginius net tūkstančiui žmonių. Blogo oro metu kiemą uždengs modernus stogas:
9. Tikslinis projektas - Mėgėjų meno , amatų, etnografinių verslų ir mugių centras Idėja: sudaryti sąlygas dailiesiems amatams, menams, etnografiniams verslams ir mugėms klestėti Vilniaus senamiestyje, susieti paveldą su dabartimi, atkurti sunykusią dailiųjų amatų, etnografinių verslų tradiciją, skatinti amatininkų dirbtuvių, parduotuvių, muziejų, meno galerijų, etnografinių užeigų steigimą senamiestyje. 2001 metais Vilniaus taryba pritarė mero idėjai laisvas senamiesčio patalpas geriausiose miesto gatvėse - Totorių, Naugarduko, J. Basanavičiaus, Domininkonų, Stiklių, Užupio bei Pilies gatvėse už simbolinį mokestį išnuomoti amatininkams bei tautodailininkams. Projekto dalyviai įsipareigojo vykdyti edukacines programas moksleiviams ir miesto gyventojams. Numatyta projektą pratęsti ir atkuriamame Tymo kvartale, kur ilgainiui įsikurtų dailiųjų amatų ir etnografinės mugės. Tiek Senamiestyje, tiek kituose Vilnius bendruomenių centruose bus skatinamos mėgėjų meno dirbtuvės ir veiklos centrai.
10. Tiksliniai projektai Vilniaus senamiestyje Atnaujinsime šių paveldosaugos programų įgyvendinimą: ,,Medinių pastatų programa”. Tikslas - išsaugoti 250 medinių vertingų pastatų. Vilnius taps medinės architektūros centru Europoje. ,,Dingęs Vilnius’’. Tikslas - pažymėti arba atkurti miesto istorijai reikšmingiausius statinius, išsaugoti išlikusius jų autentiškus fragmentus ir pritaikyti juos visuomenės poreikiams.
11. Speciali programa, skirta išsaugoti : pastatų vidaus interjerą ir veiklos paskirtį; mažąją gatvės architektūrą ir vertingą dizainą .
12. Ką dar tur ė sime padaryti Įtraukti Vilnių į europinius kultūrinius tinklus bei procesus – miestas spindės Europos ir pasaulio kultūros turizmo žemėlapiuose. Depolitizuoti kultūros įstaigų valdymą bei sprendimų priėmimą, vertinant kultūros programas ir projektus. Stiprinti įvairų kultūrinį gyvenimą naujai kuriamuose 5 miesto centruose. Įvertinti VEKS 2009 patirtį ir tęsti geriausias iniciatyvas .
13. Naujos idėjos Vilniui Įkursime Vilniaus kultūros fondą (pagal KRF modelį), siekdami skatinti naujas kultūrines iniciatyvas. Atidarysime Vilniaus kultūros centrą Niujorke, kuris taps Lietuvos ir Vilniaus menininkų vartais į pasaulį, pasaulinio menų inkubatoriaus pradžia (Vilnius-Niujorkas-Londonas-Venecija). Inicijuosime naujo multifunkcinio teatro statybą (galima “Lietuvos kino” teatro rekonstrukcija).
14. Kultūrtingo miesto prioritetai Vilniaus miesto kultūra turi būti demokratiška ir atspindėti Vilniaus daugiakultūriškumą; nekomerciniai renginiai, įtraukiantys maksimalų miesto gyventojų skaičių, ir skatinantys kultūrinį turizmą; koordinuojamas renginių viešinimas Lietuvoje ir užsienyje; miesto biudžete numatomas nuolatinis finansavimas svarbiausiems metiniams renginiams; tradicinių renginių datos planuojamos mažiausiai 2 metus į priekį.
15. Grąžin sime Vilniui dvasingumą ! Vilnius kitados buvo lyginamas su Milanu ir Florencija, Jeruzale, Praha, Krokuva. Taigi, Vilnius – ne tik Rygos ir Talino konkurentas. Vilniaus trejybė - Istorija, Gamta, Kultūra – bus puoselėjama, kaip pagrindinė miesto vertybė. Sąlytis su ja taps kasdienybe, kuria džiaugsimės patys ir parodysime pasauliui tai, ko neturi niekas kitas. Vilniui grąžinsime jo dvasingumą .
Editor's Notes
#4: Vartojimo išlaidų statistika atskleidžia, kad kultūros ir laisvalaikio reikmėms statistinis vilnietis gali skirti tik 4,8 proc. disponuojamų pajamų.
#10: Kultūrinio paveldo apsauga ir pritaikymas šiuolaikinėms vartojimo reikmėms integruoti į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. Bendrajame plane siekiama išryškinti, išsaugoti ir plačiau panaudoti Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo savitumą kuriant miesto įvaizdį, didinant tarptautinį konkurencingumą, skatinant visuomeninę ekonominę paskirtį, ypač kultūrinį turizmą. 1998–2005 m. pastebėtos teigiamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tendencijos: pagal Senamiesčio atgaivinimo strategijos programas buvo tvarkyti svarbūs kompleksiniai Senamiesčio objektai; pagerinta daugelio Senamiesčio, Gedimino prospekto zonos, Užupio pastatų ir erdvių fizinė būklė. Tvarkyti svarbūs nekilnojamojo kultūros paveldo kompleksai: atkurti Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelio statiniai, atkuriami Žemutinės pilies Valdovų rūmai, renovuotas Bernardinų vienuolyno ansamblis, šv. Onos bažnyčia. Planingai tvarkytos istorinės Rasų, Antakalnio, Saulės ir Užupio žydų kapinės. Įrengta Senamiesčio apžvalgos vieta Maironio ir Subačiaus gatvių sankirtoje. Renovavus Vilniaus universiteto observatoriją, atsirado naujas senamiesčio apžvalgos aukštuminis taškas. Pradėtas tvarkyti Kūdrų parkas Senamiestyje, rekreacijai ir turizmui pritaikomi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų kultūros paveldo objektai, ruošiamasi Trakų Vokės parko atgaivinimui. Įgyvendinta statinių dekoratyvinio apšvietimo programa. Tačiau nepakankamai efektyvi išliko apsaugos įgyvendinimo kontrolė. Išnyko žymus skaičius vertybės statuso neturinčių senųjų medinių pastatų Šnipiškių, Užupio, Žvėryno istoriniuose priemiesčiuose. Dėl naujų aukštų pastatų miesto centro dešiniajame Neries krante, Naujamiestyje ir Senamiestyje pakito Senamiesčio siluetai ir panoraminiai vaizdai, buvo sumenkinta jo istorinių vertikaliųjų dominančių – Aukštutinės pilies ir bažnyčių bokštų – vizualinė svarba. Nevykdyta 1998 m. Bedrajame plane numatyta išskirtinės vertės objektų tvarkyba: Sapiegų, Radvilų, Sluškų rūmų ansamblių, buvusios Miesto gynybinės sienos kompleksto restauravimas ir išryškinimas (buvęs numatytas prioritetine Senamiesčio tvarkybos programa). Nepakankamai gera kitų statinių kompleksų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, būklė. Iki šiol nesutvarkyti buvę vienuolynų ansamblių sodai, Sapiegų rūmų sodas, nepakankamai tvarkomas Sereikiškių parkas. Šiuo metu kultūrinis paveldas yra vienas svarbiausių Vilniaus kultūrinio turizmo išteklių, kuris taip pat prisideda prie paveldo išsaugojimo, jį propaguodamas bei dalyvaudamas bendroje miesto ar vietovių plėtroje. Kultūrinis turizmas – taip pat svarbi verslo ir ekonomikos sritis, Lietuvoje remiama iš ES struktūrinių fondų pagal 2007–2013 metų programą „Paveldas ir turizmas“. Turizmo plėtros aspektu neišnaudotos vandens turizmo galimybės Neries upe, nors nemažai kultūrinio paveldo objektų yra įsikūrę upės maršrute.
#12: Menkai atskleistas kultūros vaidmuo formuojant tarptautinį miesto įvaizdį, telkiant vietinę bendruomenę Kultūros dėka mažinti socialinę atskirtį – specialūs pasiūlymai senjorams (teatrai, koncertai, muziejai) Vilniuje verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, vedamas tiek profesionalaus meno įstaigų, tiek ir vietos bendruomenių, bet nemažai vilniečių nėra informuoti apie tai, todėl turi būti sukurta efektyvi kultūrinio gyvenimo informavimo sistema; Labai mažai informacijos apie Vilnių, jo renginius vietiniams ir užsienio turistams centriniuose atvykimo punktuose (oro uostas, geležinkelio stotis), viešbučiuose, viešosiose erdvėse (Svetingumo programa).
