„Lietuvos jūriniai interesai kaip jūrinės savimonės atspindys“ - prof. R. Žaromskis
Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja.
„Lietuvos jūriniai interesai kaip jūrinės savimonės atspindys“ - prof. R. Žaromskis
- 1. Lietuvos jūriniai interesai kaip jūrinės savimonės atspindys Rimas Žaromskis KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas
- 2. Savimonė (mentalitetas) – tai individui arba žmonių grupei būdingas suvokimo ir galvosenos būdas bei jų santykis su realia tikrove. Savimonei ypač svarbu: a) suvokimas ir pažinimas; b) aplinkos kaip ugdančio komponento panaudojimas; c) aplinkos kaip praktinę veiklą skatinančio komponento panaudojimas. Jūra – viena svarbiausių akcentų, formuojančių lietuvių tautos gyvenamąją aplinką, ir nors užima kuklią vietą vidinių erdvinių ryšių sistemoje (90,6 km kranto), bet sudaro sąlygas formuotis mūsų krašto funkciniams ryšiams regioniniu ir net pasauliniu lygmeniu.
- 3. Ar svarbi jūrinė Dzė?
- 4. Kaip tai vyko Lietuvoje?
- 10. Ar tai atsitiktinumai? 1992-1995 m. už SSSRS Vniešekonombanke uosto sukauptus valiutinius išteklius (~ 100 mln. $) taip ir nepradėjo statyti Klaipėdos uosto šiaurinio varianto su naftos terminalu, kol sovietai tą banką likvidavo ir valiuta dingo. Daug triukšmo žiniasklaidoje ir visuomenėje kilo dėl „Jūros laivyno praradimo, tačiau nei žodžiu neužsiminta apie Pasaulio vandenyno žvejybos kvotų ir tarptautinių žuvies rinkų praradimą, kurios vertintinos daug kartų daugiau už laivyną. Pastaraisiais metais vis atidėliojamas Šventosios uosto atkūrimas, nors yrant senajam uosto molui, vis daugiau nešmenų jį aplenkia ir slenka į šiaurę Latvijos link. Taigi, gailint lėšų uosto renovacijai, jas teks sunaudoti krantosaugai. Per Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos atminimo dienos (2010 01 14) minėjimą seime, kuriame dalyvavo ir kurį vedė mūsų universiteto senato nariai, akcentuota šio krašto tautosaka, menas, literatūra, religija, bet nei žodžio apie jūros ar uosto reikšmę Lietuvai ...
- 11. Šiandienos iššūkiai vėl reikalauja visų mūsų aiškios jūrinės savimonės sprendžiant: Ar mums reikėtų kokios nors atviro vandenyno akvatorijos, jei, tarkime, po metų Jungtinių Tautų iniciatyva būtų pradėta šiandien laisvų akvatorijų dalyba? Lietuvos ekonominės zonos valdymo ir panaudojimo klausimus (šiandien akvatorija iš viso neturi šeimininko); Klaipėdos uosto plėtros varianto pasirinkimą: šiaurinis-jūrinis ar pietinis-marių). Šventosios uosto atkūrimo klausimą; Mažųjų uostų statybos problemas; Subalansuotos krantosaugos ir krantonaudos klausimus.