3. Biografijos i邸traukos
Mikeland転elas Buonarotis
ital迭renesansodailininkas,
skulptorius, architektas,
poetas, in転nierius. Kils
i邸Florencijos.
Am転ininkai Mikeland転el
pramin dievi邸kuoju
Mikeland転elas gim 1475m.
kovo 6 d. Kaprezje,
Toskanoje, Italijoje.
Mir 1564m.vasario 18d.
( kai jam buvo 88 metai )
Romoje, Italijoje.
4. Jaunysts dienos
Mikeland転elo talentas pasirei邸k anksti ir trylikametis jis
jau dirbo pameistriu Florencijoje pas gars迭 dailinink D.
Girlandaj. Penkiolikmet眺 Mikeland転el gyventi 眺 L.
Mediio r笛mus vos ne kaip 邸eimos nar眺 prim
Florencijos valdytojas Lorencas Didysis, kuris tapo
berniuko patronu (patronas - plebjo globjas, remiantys
j眺 pinigais, skiriantis 転ems, u転tariantis teismuose.
Da転niausiai - turtingas 転mogus.) Did転iulis Mikeland転elo
talentas per vis jo karjer buvo akivaizdus, ir popie転iai
bei pasaulietiniai valdovai da転nai u転sisakydavo 眺vairi迭
meno kurini迭. Nors jis gyveno 眺vairiose vietose, didesn
savo gyvenimo dal眺 praleido Romoje ir Florencijoje.
5. Mokslai
Mikeland転elo tvas Lodovikas i邸siunt mokintis s笛n迭 gramatikos 眺
Florencij pas mokytoj Francesco da Urbino. Taiau Mikeland転elui
labiau r笛pjo dail, jis pie邸 ir siek susipa転inti su Florencijos
menininkais. Nordamas atgrasinti s笛n迭 nuo men迭, tvas j眺
mu邸davo, nes, jo nuomone, menininkai buvo tik amatininkai,
転emesns verts 転mons.Florencijoje Mikeland転elas susipa転ino su
Francesco Granacci,Domeniko Girlandajomokiniu. is j眺 nuved 眺
Girlandajo dirbtuves, kurios Mikeland転el labai su転avjo. Tvas
daugiau neprie邸taravo, 1488 m. jis pasira邸 3 met迭 kontrakt su
Girlandaju, kuris prim Mikeland転el mokiniu. Kad jau tuomet
Mikeland転elas rod didel眺 talent, rodo Girlandajo 眺sipareigojimas
mokti u転 Mikeland転elo darbus dirbtuvse. Pasakojama, kad kai
Mikeland転elas atjo daryti eskiz迭 眺Brankai koplyinuo Mazao
fresk迭, jis ka転k pasak gretimais taip pat dirbusiems jauniems
mokiniams.
7. Citatos
Darydami gera geram 転mogui, darome j眺 dar
geresn眺, bet piktas nuo jam darom迭 geradarybi迭
tampa dar piktesnis.
Tapyba yra pavydi, jai reikia, kad 転mogus
priklausyt迭 jai visas.
A邸 liksiu mylini迭j迭 邸irdyse, pavirts
nei邸nykstania dvasia. Ir man nelemta tapt
mirties d笛lsiais.
Did転iausias pavojus yra ne tas, kad m笛s迭 tikslas
per auk邸tai ir mes jo nepasieksime, o tai, kad jis
per 転emai, ir mes j眺 lengvai pasieksime.
8. Pieta
Pieta marmuro statula, atlikta iki 1499 m.
Tai buvo pirmasis k笛rinys, kuris i邸garsino
Mikeland転el. Gavs u転sakym 1498 m.
rugpj笛t眺, Mikeland転elas pats keliavo 眺 Kararos
marmuro skaldyklas tam, kad parinkt迭 tinkam
akmens luist. Projektui 眺gyvendinti
Mikeland転elas 眺k笛r sav dirbtuv ir samd
reikiamus 転mones. U転sakovas buvo pranc笛z迭
kardinolas. Mikeland転elas turjo pavaizduoti
Mergel Marij, sdini su nuo kry転iaus
nuimtu Kristumi ant keli迭 ir 転i笛rini 眺 mirus眺
s笛n迭. Pastaroji aplinkyb lm, kad Marijos
fig笛ra yra netiktai didel skulpt笛roje. Abi
fig笛ros turjo b笛ti nat笛ralaus dyd転io, taiau, jei
pavaizduoti Marij stovini, jos 笛gis siekt迭 2
metrus. Kitas skulpt笛ros bruo転as, kuris
u転kliuvo jau am転ininkams, buvo tas, kad
Marija vaizduojama kur kas jaunesn, nei
turt迭 b笛ti.
9. Paskutinis teismas
Darb u転sakpopie転iusKlemensas VII asis1533m. Mikeland転elas, es ilgai
atsikalbinjo, kadangi norjo u転baigti
popie転iausJulijaus II - ojo
kaposkulpt笛rinkompozicij, kuri jau tuo metu
buvo u転sitsusi apie 25 metus. Taiau
popie転ius neatly転o, ir Mikeland転elas, matyt
susitaikymo vardan (prie邸 tai menininkas
padjoflorentieiamskovoti su popie転iaus
remiamaisMediiais) sutiko.
1545m.
prasidjusiamekontrreformaciniamekatalik迭
ba転nyiosTridento susirinkimebuvo i邸keltas
klausimas apie meno k笛rini迭 katalik迭
邸ventovse vaizdavimo ribas. Gal迭 gale
susirinkime buvo nutarta, kad
kataliki邸k迭doktrin迭 neatitinkantys meno
k笛riniai turi b笛ti i邸 ba転nyi迭 pa邸alinti arba
pertapyti.
10. Adomo sutverimas
Adomo sutvrimas (arba Adomo suk笛rimas)
ital迭RenesansodailininkoMikeland転elofreska, esantiSiksto
koplyioslubose,Vatikane.
FreskMikeland転elassuk笛rpopie転iausJulijaus IIu転sakymu,
kaip bendrSiksto koplyioslub迭 i邸tapimo dal眺. K笛rinys buvo
atidengtas1511m. Jame pavaizduotasDievas, 眺転iebiantis gyvyb
(arbasiel) tik k sukurtamAdomui.
11. Dovydas
Dovydas yra viena i邸 garsiausi迭 ir
ikonine virtusi statula pasaulyje.
Atlikta 1501-04 metais, 5,17 m.
auk邸io marmurin statula i邸 prad転i迭
buvo skirtaSanta Maria del
Fiorekatedros vienamkontraforsui,
taiau vliau paai邸kjo, kad apie 6
tonas sverianio k笛rinio ten nei邸eis
u転kelti. I邸 転ymi迭 Florencijos
meninink迭 sudaryta komisija sprend
dl jos pastatymo vietos ir prim
Mikeland転elo si笛lytj眺 variant
prie邸Sinjoros r笛m迭眺jim.
Dovydasnuo seno buvo Florencijos
respublikos nepriklausomybs ir
savaranki邸kumo simbolis.
12. Doni Tondo
Doni Tondo arba Tondo Doni, kitaip v.
eima arba Doni Madona ital迭
Renesanso dailininko Mikeland転elo
paveikslas, atliktas apie 1506 m. ir
esantis Ufici迭 galerijoje Florencijoje. Tai
vienintelis Mikeland転elo baigtas panels
darbas ir vienintelis, dl kurio autorysts
nra kil abejoni迭.Paveikslas sukurtas
apie 1506 m. Mikeland転elo draugo ir
patrono Agnolo Doni ir jo 転monos
Maddalena Strozzi 邸eimos u転sakymu.
Strozzi gimin buvo viena i邸 turtingiausi迭
ir 眺takingiausi迭 Florencijos gimini迭. Pats
Agnolo Doni buvo skmingas tekstilini迭
gamini迭 prekiautojas. Anot Giorgio
Vasari, Agnolo Doni i邸 prad転i迭 si笛l
Mikeland転elui 40 dukat迭, vietoj pra邸yt迭
70. Tai su転inojs Mikeland転elas liep
gr転inti paveiksl arba sumokti 100.
Es Doni u転sigavo ir sumokjo 140
dukat迭.
