2. Programų inžinerija - PI PI – mokslas, tiriantis programų sistemų kūrimą pritaikant informatikos, projektų valdymo ir kitų mokslo sričių žinias. PI – taip pat ir specialybė, kai tos pačios žinios bei technologijos taikomos praktikoje.
3. PI istorija Programų inžinerijos sritis, kaip sąvoka atsirado XX a. 6-ojo – 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Programų apimtims smarkiai augant, dauguma projektų viršydavo biudžetą ir buvo nebaigiami laiku, tada prasidėjo "programų kūrimo krizė". Tuo metu, kai kurių programų kokybės kaina būdavo žmonių mirtys.
4. PI pagrindinės dalys Reikalavimų surinkimas Analizė Sistemų projektavimas Kūrimas Testavimas Programinių projektų valdymas
6. Modulio tikslai Apibrėžti , kas tai yra PI moksl as S upažindinti su pagrindinėmis PI sąvokomis A tskleisti PI metodų svarbą šiuolaikinių programų sistemų kūrimo procesui
7. Modulio tikslai (2) Supažindinti su PI proceso modeliais, pateikti jų privalumus ir trūkumus Supažindinti su programinės įrangos (PĮ) projektų valdymo metodologija Išmokti sudaryti konkretaus PĮ projekto atlikimo planą
8. Modulio tikslai (3) Apibrėžti pagrindines reikalavimų inžinerijos sąvokas, supažindinti su reikalavimų surinkimo, analizės ir specifikavimo metodais Išmokti surinkti reikalavimus, juos analizuoti ir parašyti reikalavimų specifikaciją pagal pasirinktą šabloną
9. Modulio tikslai (4) Supažindinti su struktūriniu ir objektiniu PĮ projektavimo metodais Išmokti sukurti esybių-ryšių diagramą konkrečiam dalykinės srities duomenų modeliui Pateikti pagrindinius vartotojo sąsajos projektavimo principus Gebėti sudaryti kuriamos PĮ projektavimo dokumentaciją
10. Modulio tikslai (5) Supažindinti su PĮ testavimo metodais ir priemonėmis Gebėti sudaryti testavimo planą kuriamai PĮ ir dokumentuoti testavimo metu gautus rezultatus Supažindinti su PĮ priežiūros ir palaikymo metodais, konfigūracijų valdymu
11. Atsiskaitymai Skiriami šie atsiskaitymų tipai: kontroliniai darbai (testai) laboratoriniai savarankiško darbo projektas egzaminas
12. Savarankiško darbo projektas (1) SD tikslas – padėti įsisavinti programų inžinerijos metodus, įgyvendinant realų projektą SD metu reikės sukurti pilnai funkcionuojančią programinę įrangą pagal pateiktą techninę užduotį, bei parašyti projekto dokumentaciją, sudarytą iš: projekto plano , reikalavimų specifikacijos , projektavimo dokument o, testavimo plano , sistemos administratoriaus ir vartotojo vadovų
13. Savarankiško darbo projektas (2) Programinės įrangos realizacijos priemones gali ma pasirinkti savo nuožiūra Projekto dokumentacijai rengti reikės naudoti projektų valdymo priemonę Open Workbench ir pasirinktą teksto redaktorių Dokumentacija tur ės būti parengta pagal dėstytojo pateiktus nurodymus
14. Savarankiško darbo projektas (3) Pirmąją semestro savaitę studentai turi pasiskirstyti į grupeles, pasidalinti pareigomis, pasirinkti savarankiško darbo užduotį iš pateikto sąrašo ir visa tai suderinti su dėstytoju To neatlikę studentai į grupeles suskirstomi dėstytojo, kuris savo nuožiūra kiekvienam jų paskiria pareigas ir darbo užduotį
15. Savarankiško darbo projektas (4) Už savarankišką darbą atsiskaitoma palaipsniui pagal sudarytą grafiką , kuris pateiktas dalyko studijų plane bei savarankiško darbo metodikoje Savarankiško darbo pažymys kiekvienam grupelės nariui skaičiuojamas atskirai
16. Egzaminas (1) Studentui bus leidžiama laikyti egzaminą tuo atveju, jeigu jis turės teigiamus visų kontrolinių darbų ir savarankiško darbo projekto įvertinimus Studentai, kurie bus viską atsiskaitę ir rezultatai geriausi, nuo egzamino atleidžiami
17. Egzaminas (2) Egzaminas vyks raštu ir apims šias temas: PĮ kūrimas, testavimas, priežiūra ir palaikymas, konfigūracijų valdymas 50% egzamino klausimų bus teorinio pobūdžio, likusi dalis - uždaviniai
18. Vertinimas Galutinis pažymys bus skaičiuojamas pagal formulę: 0,20*Vidurkis(KD+LD) + 0,20*SD + 0,6*E KD: kontrolinių darbų pažimys LD: laboratoriniai darbai SD: savarankiško darbo projekto pažymys E: egzamino pažymys
19. Literatūra (1) Bareiša E. , Krivickas J. , Motiejūnas K. ir kt. Programinės įrangos projektų valdymas . – KTU Technologija , 2003 Elisabeth Freeman, Eric Freeman, Bert Bates, Head First Design Patterns, 2004 A. Stellman, J. Greene, Applied Software Project Management, Oreilly, 2006
20. Literatūra (2) Barker R. CASE Method, Entity Relationship Modeling . – Addison-Wesley Publishing Company, 1989 Brooks F. The Mythical Man-Month: Essays on Software Engineering, 20th Anniversary Edition. – Addison-Wesley Professional, 1995 Cotterell M.; Hughes B. Software Project Management. – International Thomson Computer Press, 1995
21. Literatūra (3) Ince D., Sharp H., Woodman M. Introduction to Software Project Management and quality. – London: McGraw-Hill company, 1993 Pressman R. Software Engineering: A Practitioner’s Approach . – McGraw Hill, 6 th edition, 2005 Sommerville, I. Software Engineering . – Addison-Wesley, 6 th edition, 2001
22. Literatūra (4) SWEBOK – Software Engineering Body of Knowledge. – A Project of IEEE Computer Society Professional Practices Committee, 2004 An ISO 9000 Approach to Building Quality Software Robertson S.; Robertson J. Volere Requirements Specification Template. Edition 9. – Principals of the Atlantic Systems Guild London, Aachen & New York, 1995-2003