ݺߣ

ݺߣShare a Scribd company logo

šʰ

•Download as PPT, PDF•
•
R
Renata Baršauskaitė

apie mokyklą

1 of 119
Downloaded 19 times
GERA PAMOKA – UGDYMO KOKYBĖS GARANTAS Audronė Saldauskienė, Šiaulių Didždvario gimnazijos ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių k. mokytoja metodininkė, NMVA išorės vertintoja, MSTP konsultantė
šʰ
,,Jei kažko negalima išmatuoti, to ir negalima valdyti.” P.Drucker
šʰ
Įsivertinimo ir išorinio vertinimo paskirtis – sutelkti dėmesį ne į dokumentų analizę ir nuobaudų skyrimą, o į kokybinę mokyklos veiklos kaitą: siūlyti būdus tobulinti mokyklos veiklą, rengti konstruktyvias diskusijas, kurių esmė yra numatyti mokyklos veiklos tobulinimo perspektyvas. NMVA metinis pranešimas
VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013-2022 METŲ STRATEGIJA TIKSLAS Įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą.
IŠORINIS VERTINIMAS
MOKYKLOS VEIKLOS SRITYS I. MOKYKLOS KULTŪRA Vertybės, elgesio normos, principai Tradicijos ir ritualai Tapatumo jausmas Bendruomenės santykiai Mokyklos atvirumas ir svetingumas Klasių mikroklimatas
 Asmenybės raidos lūkesčiai  Mokymosi pasiekimų lūkesčiai  Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis  Darbo tvarka ir taisyklės  Pageidaujamo elgesio skatinimas  Aplinkos jaukumas  Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje  Partnerystė su kitomis institucijomis  Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai
II. UGDYMAS IR MOKYMASIS  Ugdymo programos  Ugdymo planai ir tvarkaraščiai  Dalykų ryšiai ir integracija  Pasirenkamosios programos  Neformalusis ugdymas  Mokytojo veiklos planavimas  Pamokos struktūros kokybė  Klasės valdymas  Mokymo nuostatos ir būdai  Mokymo ir gyvenimo ryšys  Mokytojo ir mokinio dialogas
 Išmokimo stebėjimas  Namų darbai  Mokymosi motyvacija  Mokėjimas mokytis  Mokymasis bendradarbiaujant  Mokymosi poreikių nustatymas  Mokymosi veiklos diferencijavimas  Vertinimas kaip pažinimas  Vertinimas kaip ugdymas  Vertinimas kaip informavimas
III. PASIEKIMAI  Atskirų mokinių pažanga  Mokyklos pažanga  Mokinių mokymosi pasiekimai  Kiti mokinių pasiekimai  Tolesnio mokymosi sėkmė
IV. PAGALBA MOKINIUI  Bendroji rūpinimosi mokiniais politika  Mokinių asmenybės ir socialinė raida  Pagalba mokantis  Psichologinė pagalba  Socialinė pagalba  Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas  Gabių ir talentingų vaikų ugdymas  Pagalba renkantis mokymosi kryptį  Pagalba renkantis mokyklą  Profesinis konsultavimas ir informavimas  Tėvų (globėjų, rūpintojų) pagalba mokantis  Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo politika
V. MOKYKLOS STRATEGINIS VALDYMAS  Mokyklos vizija, misija ir tikslai  Planavimo procedūros  Planų kokybė ir dermė  Plano įgyvendinimas ir jo poveikis  Įsivertinimo procesas  Įsivertinimo rezultatų naudojimas  Valdymo demokratiškumas  Lyderystė mokykloje  Personalo komplektavimas
 Dėmesys personalui  Personalo darbo organizavimas  Lėšų vadyba  Turto vadyba  Patalpų naudojimas
VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO LYGIAI  4  3  2  1  N
VERTINIMO OBJEKTAI  PAMOKINĖ VEIKLA  INTERNETINĖ SVETAINĖ  POPAMOKINĖ VEIKLA  DOKUMENTAI  VIZITAS PO MOKYKLĄ  POKALBIAI SU DARBUOTOJAIS, MOKINIAIS, JŲ TĖVAIS
PAMOKOS VIZITINĖ KORTELĖ Mokytojo vardas, pavardė ............................... Dalykas .............................. Klasė ............................. Mokinių skaičius ............... Mokinių skaičius pamokoje ................ Pamokos tema ................................................ Uždavinys ....................................................... Informacija apie mokinius................................ Data ..................................
VERTINIMO REZULTATAS ATASKAITA 10 mokyklos veiklos sėkmių 5 tobulintini mokyklos veiklos aspektai
šʰ
MISIJA Atvira naujovėms, nuolat tobulėjanti ir bendradarbiaujanti mokykla, teikianti kokybiškas profesinio mokymo, bendrojo ugdymo, pagalbos mokiniui paslaugas. VIZIJA Šiaulių profesinio rengimo centras – visuomenės pripažinta mokykla, Lietuvos profesinio mokymo lyderė.
ORGANIZACIJOS MISIJA IR VIZIJA MISIJA – TAI ŠŪKIS, IŠREIŠKIANTIS ORGANIZACIJOS PASKIRTĮ IR VERTYBES. VIZIJA IŠREIŠKIA ORGANIZACIJOS NORIMĄ ATEITĮ.
F. E. VAINERTAS  Ugdyti vertybes  Mokyti įgytas žinias pritaikyti praktikoje  Perteikti intelektines žinias  Ugdyti esmines kompetencijas  Ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją  Ugdyti socialines kompetencijas
I. INTELEKTINĖS ŽINIOS ĮGYTI ŽINIŲ – TAI ĮGYTI ŽINIŲ, TURINČIŲ REIKŠMĘ IR PRASMĘ Intelektinės žinios – tai gerai organizuota dalykinė, tarpdalykinė ir gyvenimo praktikai pritaikyta žinių sistema Intelektinės žinios – tai mokymosi visą gyvenimą pagrindas
II. MOKĖJIMO MOKYTIS KOMPETENCIJA Mokytojas privalo įgyvendinti šiuos uždavinius:  taip organizuoti mokymąsi, kad jis kiekvienam mokiniui būtų kuo sėkmingesnis  padėti mokytis taip, kad mokiniai kompetentingai galėtų tai daryti tiek mokykloje, tiek už jos ribų PAMOKŲ TIKSLAS – IŠMOKYTI MOKYTIS!
III. ŽINIŲ PRITAIKYMAS PRAKTIKOJE  Projektinės pamokos  Integruotos pamokos  Laboratoriniai darbai
IV. SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS Gebėjimas dirbti komandoje Bendradarbiavimo kompetencija
V. ESMINĖS KOMPETENCIJOS  Komunikavimas gimtąją k.  Komunikavimas užsienio k.  Naujųjų technologijų taikymas  Asmeninės savybės ir kt.
VI. VERTYBIŲ UGDYMAS ,,UGDYMO KOKYBĖ GIMSTA NE TIK PAMOKOJE.” P.GUDYNAS
GERA MOKYKLA
TRADICINĖ MOKYKLA ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA Vyrauja mokymo paradigma Vyrauja mokymosi paradigma Išsamių faktinių žinių perteikimas Bendrųjų kompetencijų ugdymas Planavimas pagal valstybinę ugdymo programą Planavimas pagal mokinių poreikius, medžiagos atsirinkimas Organizavimas tradiciniais metodais Organizuoti ugdymą įvairiais metodais netradicinėse erdvėse Pagrindinis mokymosi priemonė - vadovėlis Mokytis iš įvairių šaltinių
KOKIA MOKYKLA YRA GERA? Siekiama visų mokinių pažangos, nepaisant jų pradinių žinių ir aplinkos veiksnių. Užtikrinama, kad kiekvienas mokinys pagal savo galimybes pasiektų aukščiausią lygį. Skatinamas visokeriopas mokinių tobulėjimas. Bendruomenė nuolat mokosi ir tobulėja. Stoll, 1998 m.
GERAS MOKYTOJAS PRIVALO KEISTIS!
KITOKS MOKINYS - Z KARTOS MOKINYS DARBŠTUMAS PAKLUSNUMAS Informacijos paieška, sisteminimas Bendradarbiavimas Savarankiškumas Vertinimas, požiūrio atskleidimas Argumentuotas kalbėjimas Kūrybingumas
,,Kai keičiasi mokytojas – keičiasi ir mokinys.” L.Slušnys
GERA MOKYKLA PRIVALO KEISTIS!
KAIP MOKYKLA GALI KEISTIS IR TOBULĖTI?  Keisti požiūrį į ugdymą  Atsisakyti tradicinio, inertiško ugdymo proceso organizavimo  Priimti sprendimus, kurie skatintų norą keistis
šʰ
GEROS MOKYKLOS KONCEPCIJA 1988, 1994, 2013 M. Gera mokykla – prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti mokykla, grindžianti savo veiklą bendruomenės susitarimais ir mokymusi.
Kas yra kokybė? Ar mes norime gerai dirbti? Susitarimas Nuostatos
MOKYKLOS STRATEGINIS TIKSLAS Rengti kvalifikuotus darbininkus ir tarnautojus, socialiai atsakingus Lietuvos ateities kūrėjus, ugdyti jų kultūrą ir bendruosius gebėjimus.
SSGG STIPRYBĖS SILPNYBĖS Plati formalaus profesinio mokymo programų pasiūla. Mokytojų darbo vietos nepakankamai aprūpintos kompiuterine, demonstracine technika. Sudaromos galimybės mokytis skirtingų gebėjimų mokiniams. Iniciatyvų stoka, dalies mokytojų nenoras keisti požiūrį į darbą, mokinį. Aukšti mokinių pasiekimai šalies, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, varžybose. Didelis mokinių „nubyrėjimas“, praleistų pamokų skaičius. Kompetentingi pedagogai, vadovai. Mokiniai neturi galimybės laisvai naudotis profesijos mokytojų parengta mokymosi medžiaga. Įgyvendinamos įdomios ir naudingos mokinių ugdymo karjerai veiklos. Nepakankamas dėmesys neformaliojo mokymo planavimui, viešinimui, organizavimui. Mokiniams teikiama veiksminga socialinė pedagoginė, specialioji ir specialioji pedagoginė pagalba. Nepakankamai siejamas teorinis ir praktinis mokymas, retai taikomas ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas.
BENDRUOMENĖS SUSITARIMAI  Ugdymo planas  Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka  Ilgalaikis planas ir programos  Mokinių elgesio taisyklės  Darbo tvarkos taisyklės ir kt.
UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS Ilgalaikis planas Programa Trumpalaikis (etapo, ciklo) planas Pamokos planas PROCESAS SVARBESNIS NEI PLANAS
UGDYMO PLANAS UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS 48. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas rengia mokytojas (jei nėra patvirtintų Švietimo ir mokslo ministro), jos aprobuojamos atitinkamoje mokytojų arba profesijos mokytojų metodinėje grupėje, derinamos su skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Programas tvirtina centro direktorius. 51. Mokytojai sudaro dalykų teminius planus, pagal mokytojų taryboje patvirtintą plano struktūrą. Dalyko programa suplanuojama visam mokymo/si laikotarpiui pagal temas. Atskirų temų pamokos teminiame plane planuojamos bent mėnesiui į priekį.
54. Mokytojas ugdymo turinį detalizuoja rengdamas pamokos planą. Dalykų teminiai planai koreguojami II- e mokslo metų pusmetyje dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių bei kitų pateisinamų priežasčių nepravestų pamokų. Dalyko teminio plano pakeitimas, papildymas svarstomas ir įteisinamas atitinkamos mokytojų (profesijos mokytojų) metodinės grupės posėdyje.
DALYKŲ INTENSYVINIMAS 40. Lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, gamtos mokslų, muzikos, dailės ir profesinio mokymo dalykų mokymas mokytojų pageidavimu gali būti intensyvinamas - per dieną dalykui galima skirti ne vieną, o dvi iš eilės einančias pamokas.
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 58. Mokytojų tarybos skyriaus sekcijos sprendimu kūno kultūros, muzikos pamokos gali būti integruojamos į neformaliojo švietimo būrelių veiklą. 60. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į ... 61. Mokinių sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa integruojama į ... 62. Mokinių ugdymas karjerai integruojamas į ...
MOKINIŲ PAŽANGOS IR MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS 66. Ugdymo procese rekomenduojamas formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti. Mokiniai turi būti mokomi vertinti kitus ir įsivertinti patys save. 68. Mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema, išskyrus atvejus, numatytus šio plano 70-71 punktuose. 76. Mokinių tėvai apie mokinių mokymosi pasiekimus informuojami raštu ar pasinaudojant elektroniniu dienynu.
šʰ
GERA PAMOKA PRIKLAUSO NUO ...
GERA PAMOKA – TAI DIRBANTYS MOKINIAI!
šʰ
VISŲ MOKINIŲ VISKO IŠMOKYTI NEĮMANOMA! VISUS MOKINIUS GALIME IŠMOKYTI KAI KO!
Labai svarbu, kad tas kai kas pasiektų konkretaus mokinio galimybių maksimalias ribas Duoti mokiniui tiek, kiek jis gali paimti Labai svarbu įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti, nes bus reikalinga, naudinga Duoti taip, kad jis norėtų paimti Leisti jam žinoti, kiek jis paėmė ir kaip galėtų paimti daugiau
PLANUOJU PAMOKĄ  Ko sieksiu? Kokio rezultato?  Kokiais būdais organizuosiu mokymą(si)?  Kokias pateiksiu užduotis?  Iš kur sužinosiu, kad mokymas(is) buvo veiksmingas?
I. PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS  Pamokos struktūra  Uždavinio formulavimas ir jo įgyvendinimas  Uždavinio, metodų, priemonių dermė  Laiko panaudojimo racionalumas
PAMOKOS STRUKTŪRA I. Pamokos pradžia (Įvadinė dalis)  Namų darbų tikrinimas  Praeitos pamokos kartojimas  Įvedimas į naują temą  Motyvacija  Tema, uždavinys II. Veiklos (Medžiagos pateikimas ir taikymas) III. Pamokos pabaiga  Veiklų apibendrinimas  Grįžimas prie uždavinio  Pažangos pamatavimas  Tolimesnių žingsnių numatymas
šʰ
PAMOKOS SĖKMĖ – TINKAMA JOS STRUKTŪRA
UŽDAVINYS 1. Kaip tinkamai suformuluoti uždavinį? 2. Kuriai veiklai skelbti uždavinį? 3. Kaip sužinoti, kad uždavinys įgyvendintas?
UŽDAVINIO NAUDA  Supranta, ką turi padaryti, ko iš jo tikisi mokytojas  Motyvuoja mokinį dirbti pamokoje  Padeda pasitikrinti, ką (ne)išmoko  Žino, ką turi išmokti mokinys  Žino, kokia pagalba bus reikalinga  Padeda vertinti, kaip pavyko pamoka  Padeda numatyti tolimesnį mokymą MOKINYS MOKYTOJAS
D Sąlyga Kuo naudodamasis? Priemonės, šaltiniai, žinios, gebėjimai Mokinių veikla Kaip dirbdamas? Metodai Rezultatas Ką parašys, pasakys, išspręs? Konkretus darbas Kriterijus Kas rodys, kaip darbas atliktas? Vertinimo kriterijai
Pradžia Uždavinys Veiklos Veiklos Apibendrinimas, refleksija Savikontrolės užduotis Veiklos
UŽDAVINYS – VEIKLA + KRITERIJAI  Atsakyti į klausimus  Suformuluoti klausimus  Išspręsti uždavinius  Pagrįsti/paneigti teiginį  Palyginti reiškinius/kūrinius  Užpildyti lentelę  Nubraižyti diagramą/schemą  Parašyti išvadą  Papasakoti rišlų pasakojimą
UŽDUOTIS PAKOREGUOKITE UŽDAVINĮ Išspręsite uždavinius ir sužinosite, kaip taikyti šią formulę.
 Taikydami formulę, išspręsite pateiktus uždavinius.  Taikydami formulę, išspręsite nors 3 uždavinius.  Taikydami formulę, iš 6 pateiktų individualiai išspręsite 2-4 pasirinktus uždavinius nepadarydami klaidų.
GERAS UŽDAVINYS – PAMOKOS PLANAS
GERAS UŽDAVINYS – MOKINIO PASIRINKIMAS Naudodamiesi pamokoje įgytomis žiniomis (pateikta medžiaga/vadovėliu, pratybomis), individualiai (poroje, grupėje) užpildysite pateiktą bruožų lentelę/ palyginsite du veikėjus, nurodydami 3 skirtumus ir panašumus/ parašysite 10 rišlių sakinių dėstymo pastraipą.
UŽDAVINYS 1. Nevartoti veiksmažodžių:  Suprasite  Sužinosite  Susipažinsite  Gebėsite  Išmoksite 2. Nurodyti veiksmažodį, įvardijantį konkretų rezultatą. 3. Nurodyti vertinimo kriterijus.
II. MOKYMAS  Mokytojo aiškinimo, nurodymų, demonstravimo suprantamumas  Medžiagos aktualumas, prasmingumas, siejimas su mokinių patirtimi, gyvenimiškomis situacijomis  Užduočių tinkamumas, veiksmingumas  Metodų tinkamumas  Individualaus ir grupinio darbo dermė  Namų darbų tikslingumas
,,Svarbiausia, kad pedagogas nemanytų, jog jo pareiga mokinį išmokyti ir pasirūpinti, kad jis tikrai įgytų žinių. Šitaip pedagogai mokymosi pareigą perkelia nuo besimokančiųjų patiems sau. Tik tada, kai pedagogas atsisakys prievartinės minties, kad būtent jis mokinius turi išmokyti, tik tada mokymas bus sėkmingas.” ,,Šiuolaikinės didaktikos pagrindai”
MOKYMO STRATEGIJOS ,,Mokyti ne tik turinio, bet ir įgūdžių, ir gebėjimų.” G.Petty
MOKINYS, BAIGĘS … KLASĘ, GEBA  Dirbti savarankiškai (atsirinkti reikiamą informaciją, ją sisteminti)  Vesti užrašus  Girdėti  Dirbti grupėje (bendradarbiauti, daryti sprendimus, pristatyti grupės darbą)  Pagrįsti savo nuomonę, požiūrį  Formuluoti klausimus  Daryti išvadas  Viešai kalbėti ne trumpiau kaip 5 min.  Rengti pateiktis ir jas pristatyti  Vertinti draugų darbą ir įsivertinti.
PAMOKOS KOKYBĖ - UŽDUOČIŲ KOKYBĖ  Užduotys, parengtos atsižvelgus į mokinių mokymosi stilius;  Užduotys, ugdančios kritinį mąstymą (lyginimas, analizė, probleminių klausimų formulavimas)  Užduotys, parengtos atsižvelgus į mokinių gebėjimus (mokymosi lygiai);
MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIAI PATENKINAMAS PAGRINDINIS AUKŠTESNIS Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra girdėjęs kai kurias sąvokas, tačiau negeba tikslingai vartoti jų, paaiškinti reiškinių esmės, sistemingai laikytis taisyklių. Kalbos ir literatūros žinios pakankamos: daugeliu atvejų mokinys tinkamai vartoja sąvokas, paaiškina reiškinių esmę ir daugeliu atvejų sistemingai laikosi taisyklių. Kalbos ir literatūros žinios išsamios ir sistemingos: mokinys tiksliai vartoja sąvokas, paaiškina reiškinių esmę ir ryšius, sistemingai laikosi taisyklių.
 Užduotys, skatinančios savarankiškumą (projektai, darbas su šaltiniais)  Užduotys, skatinančios bendradarbiavimą (darbas grupėse, pagalba)  Užduotys, ugdančios kūrybiškumą Leisti pasirinkti užduotį Pateikti gero darbo pavyzdį
MOKYMO YPATUMAI  Paviršinis mokymasis  Žemesni reikalavimai  Užduočių minimumas  Vadovėlis, pratybos, asmeninė patirtis  Uždari klausimai  Užduotys: atkartoti faktus  Naudojimasis pagalbomis  Giluminis mokymasis  Aukštesni reikalavimai  Papildoma medžiaga  Įvairūs šaltiniai  Atviri klausimai  Užduotys: pagrįsti, palyginti, analizuoti  Individualus darbas SILPNIAU BESIMOKANTYS GABIEJI MOKINIAI
šʰ
METODAI
MOKYMOSI PIRAMIDĖ 5 % 10 % 20 % 30 % 50 % 75 % 90 %
,,Pamiršau viską, ko buvau mokomas. Atsimenu tik tai, ką išmokau.” P.Veitas ,,Nepamirškite, kad ne viską, ką mokiniai turi išmokti, turite ištarti! Ir ne viską, ką jūs pasakysite, mokiniai išmoks.” G.Petty ,,Pamokos dėstymas – tai labiausiai paplitęs mokymo būdas. 60% pamokos skirti dėstymui – aiškiai per daug. Geri mokytojai žino, kada užsičiaupti!” G.Petty
DARBO KOMANDOJE NAUDA
DARBAS KOMANDOJE Grupės dydis Grupės sudėtis Darbo principai Vertinimas
III. MOKYMASIS  Mokinių pasiruošimas pamokai  Mokinių aktyvumas, iniciatyvumas  Gebėjimas dirbti savarankiškai  Gebėjimas bendradarbiauti
,,Ši karta mokosi kitaip, tad mokiniams mokymosi kompetencijos ugdymas(-is) yra ypač svarbus – jie ne visada gali kritiškai įvertinti ir analizuoti skaitmeninėje erdvėje gaunamą informaciją…” Vilija Targamadzė
šʰ
Duris atidaro mokytojas, bet pro jas įeiti mokinys privalo pats!
IV. PAGALBA MOKINIUI 1. Diferencijavimas ir individualizavimas:  užduotys;  užduočių kiekis;  darbo pobūdis;  šaltiniai;  darbo tempas;  namų darbai;
 savarankiškas darbas;  darbas grupėse;  projektiniai darbai ir kt. ,,Mokyklose vis dar egzistuoja požiūris – jei vaikai gaus tą pačią informaciją, jie vienodai ją įsisavins. Tačiau tai netiesa, nes žmonių smegenys veikia skirtingai, jos skirtingai priima ir apdoroja informaciją. Dėl to gimsta skirtingi atsakymai ir nuomonės.” J. S. Catterallis
2. Konsultacijos pamokoje pagal mokinių poreikius (individualiai, grupėse). 3. Konsultacijos susitartu laiku. 4. Aiškūs reikalavimai pamokoje. 5. Priemonių pateikimas. 6. Vertinimas (komentarai, įsivertinimas) 7. Tinkamas dienyno pildymas ir kt.
IV. PAGALBA MOKINIUI PAGALBA TEIKIAMA TOKIU PRINCIPU: ,,NEGYVOJI”  Užrašai  Vadovėlis  Žodynas, žinynas  Internetas ir kt. ,,GYVOJI”  Porininkas  Grupė  Mokytojas
 Jei daugumoje pamokų diktuoja?  Jei klausia ir, nesulaukęs atsakymo, pats atsako?  Jei konsultuoja mokinius, dirbančius savarankiškai?  Jei kviečia atsakinėti tik gabiuosius?  Jei nesudaro sąlygų dirbti grupėse, individualiai?  Jei neleidžia pasirinkti veiklų, užduočių?  Jei kontrolinį darbą grąžina tik po kelių savaičių ir jo neanalizuoja?  Jei mokytojas neskiria pakankamai laiko grįžtamajam ryšiui?
V. VERTINIMAS  Kiekvieno mokinio matymas, grįžimas prie nesuprastų dalykų  Vertinimo būdų tinkamumas ir dažnumas  Vertinimo kriterijai  Išmokimo (dalinio išmokimo) patikrinimas
KAS? KAIP? KĄ?
ĮSIVERTINIMO KULTŪRA
V. VERTINIMO TIPAI  Diagnostinis vertinimas  Formuojamasis vertinimas  Apibendrinamasis vertinimas  Norminis vertinimas  Kriterinis vertinimas
VERTINIMO BŪDAI  Stebėjimas  Pagyrimas  Komentaras žodžiu, raštu  Šviesoforas, voratinklis, veidukai, pasiekimų kalnas  Pliusai-minusai  Kreditai, bonusai  Kaupiamieji taškai  Pažymiai, suminiai pažymiai
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA LYGIS TEISINGŲ ATSAKYMŲ APIMTIS PROCENTAIS PAŽYMYS I–II kl. mokiniams III–IV kl. mokiniams AUKŠTESNYSIS 100–91 100–91 10 90–81 90–81 9 PAGRINDINIS 80–71 80–71 8 70–61 70–61 7 60–51 60–51 6 PATENKINAMAS 50–41 50–41 5 40–26 40–31 4 NEPASIEKTAS PATENKINAMAS 25–16 30–21 3 15–0 20–0 2   Nedalyvavo kontroliniame darbe, neatsiskaitė už darbą 1
PAMOKŲ ETAPO VERTINIMAS
REFLEKSIJA – tai savo veiklų pamokoje apmąstymas, uždavinio įgyvendinimo pamatavimas, tolimesnių veiksmų numatymas ĮSIVERTINIMAS – tai mokinio sprendimas, baigus pamokų ciklą, etapą, pusmetį, apie daromą savo pažangą, remiantis savistaba, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais, tolimesnių mokymosi tikslų bei jų siekimo strategijų numatymas
Mokinio įsivertinimas svarbesnis nei mokytojo vertinimas
VI. SANTYKIAI, TVARKA, KLASĖS VALDYMAS  Klasės valdymas (reikalavimų, susitarimų aiškumas, problemų sprendimas)  Klasės mikroklimatas  Mokytojo ir mokinių, mokinių tarpusavio santykiai  Darbo tvarka, drausmė
VII. MOKYMOSI APLINKA  Patalpos tinkamumas mokytis, racionalus patalpos panaudojimas  Patalpos jaukumas, estetiškumas  Informacijos šaltinių ir mokymo(si) priemonių tinkamumas ir veiksmingumas šiai pamokai
MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA KITA ERDVĖ MOKYMOSI APLINKA
VIII. PASIEKIMAI PAMOKOJE  Pamokos veiklų apibendrinimas  Grįžimas prie uždavinio  Pažangos pa(si)matavimas (savikontrolės užduoties įvertinimas)  Ko, kiek išmoko kiekvienas mokinys?
Pradžia Konkretus uždavinys Veiklos Veiklos Tolimesnių žingsnių numatymas Refleksija Savikontrolės užduotis Apibendrinimas
REFLEKSIJA Refleksija atskleidžia: nuveikto darbo rezultatus pasisekimo aplinkybes nesėkmių priežastis patirtus jausmus ir emocijas vidinius grupėje vykstančius procesus KAI ŽINAI, KO NEŽINAI, TAI JAU DAUG ŽINAI
REFLEKSIJA GALIU ATLIKTI PATS GALIU PADĖTI IR KITAM GALIU ATLIKTI, BET REIKALINGA PAGALBA NESUPRANTU
REFLEKSIJA  Ką šiandien išmokau, supratau?  Ar pasiekiau pamokos uždavinį?  Ko nesupratau?  Ko pritrūko, kad pasiekčiau uždavinį?  Kokios reikia pagalbos?
GRUPINIO DARBO REFLEKSIJA Kuo prisidėjau prie grupės darbo? 1. ....................................... 2. ...................................... 3. ...................................... Ko išmokau dirbdamas grupėje? 1. ...................................... 2. ...................................... 3. ..................................... Ką kitąkart daryčiau kitaip? 1. ...................................... 2. ..................................... 3. .......................................
ĮSIVERTINIMAS 1. Pamokų etapo tema 2. Ką išmokau? 3. Ko neišmokau, nesupratau? 4. Kaip manai, kodėl tau nepavyko? 5. Ką darei? Kur ieškojai pagalbos? 6. Kaip ketini spręsti problemą? 7. Kas šiose pamokose patiko/nepatiko 8. Kokias patobulinai kompetencijas? 9. Kaip vertini savo pastangas, darbą? 10. Kaip buvo įvertintos žinios k. darbe?
ĮSIVERTINIMAS Palygink I ir II darbų rezultatus (klaidų skaičių, įvertinimą). Kaip manai, kas lėmė būtent tokį II darbo rezultatą? Kaip įvertintum savo ruošimosi darbui pastangas? Kiek ruošeis? Ar atlikai namų darbą, t.y. ar peržiūrėjai ir pasikartojai darbą, kurį prieš dieną atlikai klasėje? Kiek padarei rašybos, kiek skyrybos klaidų? Kas sekėsi geriau – rašyba ar skyryba? Kaip manai, kodėl? Kaip manai, kas tau padėtų pasiekti geresnių rezultatų tobulinant tavo raštingumą? Ką patartum savo mokytojai?
I PUSMEČIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ ĮSIVERTINIMAS  Mano lietuvių k. metinis pažymys 8 kl. buvo .......  Mano lietuvių k. I pusmečio pažymys I kl. yra .......  Aš tikėjausi, kad jis bus ...............Jei jis neatitiko tavo norų, kaip manai, kodėl? ..............................................  Ar tau svarbus tavo pažymys, gautos žinios?..................  Palygink savo lietuvių k. mokymąsi 8 kl. ir I kl. Kuo skiriasi ? .........................................................................  Kaip pats vertini savo lietuvių k. mokymąsi?(ar visada darei namų darbus, ar visada atidžiai klauseisi mokytojos, ar aktyviai dirbai grupėse, ar viską užsirašydavai sąsiuvinyje) ..........................................  Kurios užduotys tau sekėsi sunkiausiai?.......................
GERA PAMOKA – TAI …
GERA PAMOKA - TAI  Pamokos planavimas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, poreikius  Tinkamai paskirstytas laikas pamokos struktūrinėms dalims  Uždavinys nukreiptas į rezultatą  Aiškūs, konkretūs vertinimo kriterijai  Įvairių darbo formų taikymas, vaizdumas  Medžiagos siejimas su mokinių turima patirtimi, jos aktualumas  Užduočių, klausimų kokybė  Savalaikė pagalba kiekvienam mokiniui  Refleksijos, įsivertinimo organizavimas
PATARIMAI MOKYTOJUI 1909 M. Niekada neik į pamoką nepasiruošęs! Galvok apie tai, kaip naują medžiagą susieti su tuo, ką mokiniai jau žino! Po kiekvienos pamokos gerai apgalvok, kaip ji praėjo! Pamoką turi pradėti tiksliai po skambučio ir tiksliai po skambučio turi ją pabaigti! Nepradėk pamokos, kol visi mokiniai dar neatsisėdo tiesiai!
PATARIMAI MOKYTOJUI 1909 M. Jeigu turi galimybę, pagrįsk savo žodžius paveikslėliais ar pan., bet nepamiršk lentos! Sudomink mokinius ir tau nereikės jokių drausminimo priemonių! Nenutrauk mokinio, net jei jo žodžiai klaidingi! Prisimink, kad be tavęs yra ir kitų, kurie mokiniams skiria namų darbus! Niekada neklausk ,,Supratote?” Jeigu nepasisekė, priežasčių ieškok savo veikloje!
,,SVARBIAU YRA APGALVOTAI VEIKTI NEGU PROTINGAI MĄSTYTI.” Ciceronas

More Related Content

šʰ

  • 1. GERA PAMOKA – UGDYMO KOKYBĖS GARANTAS Audronė Saldauskienė, Šiaulių Didždvario gimnazijos ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių k. mokytoja metodininkė, NMVA išorės vertintoja, MSTP konsultantė
  • 3. ,,Jei kažko negalima išmatuoti, to ir negalima valdyti.” P.Drucker
  • 5. Įsivertinimo ir išorinio vertinimo paskirtis – sutelkti dėmesį ne į dokumentų analizę ir nuobaudų skyrimą, o į kokybinę mokyklos veiklos kaitą: siūlyti būdus tobulinti mokyklos veiklą, rengti konstruktyvias diskusijas, kurių esmė yra numatyti mokyklos veiklos tobulinimo perspektyvas. NMVA metinis pranešimas
  • 6. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013-2022 METŲ STRATEGIJA TIKSLAS Įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą.
  • 8. MOKYKLOS VEIKLOS SRITYS I. MOKYKLOS KULTŪRA Vertybės, elgesio normos, principai Tradicijos ir ritualai Tapatumo jausmas Bendruomenės santykiai Mokyklos atvirumas ir svetingumas Klasių mikroklimatas
  • 9.  Asmenybės raidos lūkesčiai  Mokymosi pasiekimų lūkesčiai  Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis  Darbo tvarka ir taisyklės  Pageidaujamo elgesio skatinimas  Aplinkos jaukumas  Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje  Partnerystė su kitomis institucijomis  Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai
  • 10. II. UGDYMAS IR MOKYMASIS  Ugdymo programos  Ugdymo planai ir tvarkaraščiai  Dalykų ryšiai ir integracija  Pasirenkamosios programos  Neformalusis ugdymas  Mokytojo veiklos planavimas  Pamokos struktūros kokybė  Klasės valdymas  Mokymo nuostatos ir būdai  Mokymo ir gyvenimo ryšys  Mokytojo ir mokinio dialogas
  • 11.  Išmokimo stebėjimas  Namų darbai  Mokymosi motyvacija  Mokėjimas mokytis  Mokymasis bendradarbiaujant  Mokymosi poreikių nustatymas  Mokymosi veiklos diferencijavimas  Vertinimas kaip pažinimas  Vertinimas kaip ugdymas  Vertinimas kaip informavimas
  • 12. III. PASIEKIMAI  Atskirų mokinių pažanga  Mokyklos pažanga  Mokinių mokymosi pasiekimai  Kiti mokinių pasiekimai  Tolesnio mokymosi sėkmė
  • 13. IV. PAGALBA MOKINIUI  Bendroji rūpinimosi mokiniais politika  Mokinių asmenybės ir socialinė raida  Pagalba mokantis  Psichologinė pagalba  Socialinė pagalba  Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas  Gabių ir talentingų vaikų ugdymas  Pagalba renkantis mokymosi kryptį  Pagalba renkantis mokyklą  Profesinis konsultavimas ir informavimas  Tėvų (globėjų, rūpintojų) pagalba mokantis  Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo politika
  • 14. V. MOKYKLOS STRATEGINIS VALDYMAS  Mokyklos vizija, misija ir tikslai  Planavimo procedūros  Planų kokybė ir dermė  Plano įgyvendinimas ir jo poveikis  Įsivertinimo procesas  Įsivertinimo rezultatų naudojimas  Valdymo demokratiškumas  Lyderystė mokykloje  Personalo komplektavimas
  • 15.  Dėmesys personalui  Personalo darbo organizavimas  Lėšų vadyba  Turto vadyba  Patalpų naudojimas
  • 16. VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO LYGIAI  4  3  2  1  N
  • 17. VERTINIMO OBJEKTAI  PAMOKINĖ VEIKLA  INTERNETINĖ SVETAINĖ  POPAMOKINĖ VEIKLA  DOKUMENTAI  VIZITAS PO MOKYKLĄ  POKALBIAI SU DARBUOTOJAIS, MOKINIAIS, JŲ TĖVAIS
  • 18. PAMOKOS VIZITINĖ KORTELĖ Mokytojo vardas, pavardė ............................... Dalykas .............................. Klasė ............................. Mokinių skaičius ............... Mokinių skaičius pamokoje ................ Pamokos tema ................................................ Uždavinys ....................................................... Informacija apie mokinius................................ Data ..................................
  • 19. VERTINIMO REZULTATAS ATASKAITA 10 mokyklos veiklos sėkmių 5 tobulintini mokyklos veiklos aspektai
  • 21. MISIJA Atvira naujovėms, nuolat tobulėjanti ir bendradarbiaujanti mokykla, teikianti kokybiškas profesinio mokymo, bendrojo ugdymo, pagalbos mokiniui paslaugas. VIZIJA Šiaulių profesinio rengimo centras – visuomenės pripažinta mokykla, Lietuvos profesinio mokymo lyderė.
  • 22. ORGANIZACIJOS MISIJA IR VIZIJA MISIJA – TAI ŠŪKIS, IŠREIŠKIANTIS ORGANIZACIJOS PASKIRTĮ IR VERTYBES. VIZIJA IŠREIŠKIA ORGANIZACIJOS NORIMĄ ATEITĮ.
  • 23. F. E. VAINERTAS  Ugdyti vertybes  Mokyti įgytas žinias pritaikyti praktikoje  Perteikti intelektines žinias  Ugdyti esmines kompetencijas  Ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją  Ugdyti socialines kompetencijas
  • 24. I. INTELEKTINĖS ŽINIOS ĮGYTI ŽINIŲ – TAI ĮGYTI ŽINIŲ, TURINČIŲ REIKŠMĘ IR PRASMĘ Intelektinės žinios – tai gerai organizuota dalykinė, tarpdalykinė ir gyvenimo praktikai pritaikyta žinių sistema Intelektinės žinios – tai mokymosi visą gyvenimą pagrindas
  • 25. II. MOKĖJIMO MOKYTIS KOMPETENCIJA Mokytojas privalo įgyvendinti šiuos uždavinius:  taip organizuoti mokymąsi, kad jis kiekvienam mokiniui būtų kuo sėkmingesnis  padėti mokytis taip, kad mokiniai kompetentingai galėtų tai daryti tiek mokykloje, tiek už jos ribų PAMOKŲ TIKSLAS – IŠMOKYTI MOKYTIS!
  • 26. III. ŽINIŲ PRITAIKYMAS PRAKTIKOJE  Projektinės pamokos  Integruotos pamokos  Laboratoriniai darbai
  • 27. IV. SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS Gebėjimas dirbti komandoje Bendradarbiavimo kompetencija
  • 28. V. ESMINĖS KOMPETENCIJOS  Komunikavimas gimtąją k.  Komunikavimas užsienio k.  Naujųjų technologijų taikymas  Asmeninės savybės ir kt.
  • 29. VI. VERTYBIŲ UGDYMAS ,,UGDYMO KOKYBĖ GIMSTA NE TIK PAMOKOJE.” P.GUDYNAS
  • 31. TRADICINĖ MOKYKLA ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA Vyrauja mokymo paradigma Vyrauja mokymosi paradigma Išsamių faktinių žinių perteikimas Bendrųjų kompetencijų ugdymas Planavimas pagal valstybinę ugdymo programą Planavimas pagal mokinių poreikius, medžiagos atsirinkimas Organizavimas tradiciniais metodais Organizuoti ugdymą įvairiais metodais netradicinėse erdvėse Pagrindinis mokymosi priemonė - vadovėlis Mokytis iš įvairių šaltinių
  • 32. KOKIA MOKYKLA YRA GERA? Siekiama visų mokinių pažangos, nepaisant jų pradinių žinių ir aplinkos veiksnių. Užtikrinama, kad kiekvienas mokinys pagal savo galimybes pasiektų aukščiausią lygį. Skatinamas visokeriopas mokinių tobulėjimas. Bendruomenė nuolat mokosi ir tobulėja. Stoll, 1998 m.
  • 34. KITOKS MOKINYS - Z KARTOS MOKINYS DARBŠTUMAS PAKLUSNUMAS Informacijos paieška, sisteminimas Bendradarbiavimas Savarankiškumas Vertinimas, požiūrio atskleidimas Argumentuotas kalbėjimas Kūrybingumas
  • 35. ,,Kai keičiasi mokytojas – keičiasi ir mokinys.” L.Slušnys
  • 37. KAIP MOKYKLA GALI KEISTIS IR TOBULĖTI?  Keisti požiūrį į ugdymą  Atsisakyti tradicinio, inertiško ugdymo proceso organizavimo  Priimti sprendimus, kurie skatintų norą keistis
  • 39. GEROS MOKYKLOS KONCEPCIJA 1988, 1994, 2013 M. Gera mokykla – prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti mokykla, grindžianti savo veiklą bendruomenės susitarimais ir mokymusi.
  • 40. Kas yra kokybė? Ar mes norime gerai dirbti? Susitarimas Nuostatos
  • 41. MOKYKLOS STRATEGINIS TIKSLAS Rengti kvalifikuotus darbininkus ir tarnautojus, socialiai atsakingus Lietuvos ateities kūrėjus, ugdyti jų kultūrą ir bendruosius gebėjimus.
  • 42. SSGG STIPRYBĖS SILPNYBĖS Plati formalaus profesinio mokymo programų pasiūla. Mokytojų darbo vietos nepakankamai aprūpintos kompiuterine, demonstracine technika. Sudaromos galimybės mokytis skirtingų gebėjimų mokiniams. Iniciatyvų stoka, dalies mokytojų nenoras keisti požiūrį į darbą, mokinį. Aukšti mokinių pasiekimai šalies, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, varžybose. Didelis mokinių „nubyrėjimas“, praleistų pamokų skaičius. Kompetentingi pedagogai, vadovai. Mokiniai neturi galimybės laisvai naudotis profesijos mokytojų parengta mokymosi medžiaga. Įgyvendinamos įdomios ir naudingos mokinių ugdymo karjerai veiklos. Nepakankamas dėmesys neformaliojo mokymo planavimui, viešinimui, organizavimui. Mokiniams teikiama veiksminga socialinė pedagoginė, specialioji ir specialioji pedagoginė pagalba. Nepakankamai siejamas teorinis ir praktinis mokymas, retai taikomas ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas.
  • 43. BENDRUOMENĖS SUSITARIMAI  Ugdymo planas  Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka  Ilgalaikis planas ir programos  Mokinių elgesio taisyklės  Darbo tvarkos taisyklės ir kt.
  • 44. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS Ilgalaikis planas Programa Trumpalaikis (etapo, ciklo) planas Pamokos planas PROCESAS SVARBESNIS NEI PLANAS
  • 45. UGDYMO PLANAS UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS 48. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas rengia mokytojas (jei nėra patvirtintų Švietimo ir mokslo ministro), jos aprobuojamos atitinkamoje mokytojų arba profesijos mokytojų metodinėje grupėje, derinamos su skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Programas tvirtina centro direktorius. 51. Mokytojai sudaro dalykų teminius planus, pagal mokytojų taryboje patvirtintą plano struktūrą. Dalyko programa suplanuojama visam mokymo/si laikotarpiui pagal temas. Atskirų temų pamokos teminiame plane planuojamos bent mėnesiui į priekį.
  • 46. 54. Mokytojas ugdymo turinį detalizuoja rengdamas pamokos planą. Dalykų teminiai planai koreguojami II- e mokslo metų pusmetyje dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių bei kitų pateisinamų priežasčių nepravestų pamokų. Dalyko teminio plano pakeitimas, papildymas svarstomas ir įteisinamas atitinkamos mokytojų (profesijos mokytojų) metodinės grupės posėdyje.
  • 47. DALYKŲ INTENSYVINIMAS 40. Lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, gamtos mokslų, muzikos, dailės ir profesinio mokymo dalykų mokymas mokytojų pageidavimu gali būti intensyvinamas - per dieną dalykui galima skirti ne vieną, o dvi iš eilės einančias pamokas.
  • 48. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 58. Mokytojų tarybos skyriaus sekcijos sprendimu kūno kultūros, muzikos pamokos gali būti integruojamos į neformaliojo švietimo būrelių veiklą. 60. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į ... 61. Mokinių sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa integruojama į ... 62. Mokinių ugdymas karjerai integruojamas į ...
  • 49. MOKINIŲ PAŽANGOS IR MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS 66. Ugdymo procese rekomenduojamas formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti. Mokiniai turi būti mokomi vertinti kitus ir įsivertinti patys save. 68. Mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema, išskyrus atvejus, numatytus šio plano 70-71 punktuose. 76. Mokinių tėvai apie mokinių mokymosi pasiekimus informuojami raštu ar pasinaudojant elektroniniu dienynu.
  • 52. GERA PAMOKA – TAI DIRBANTYS MOKINIAI!
  • 54. VISŲ MOKINIŲ VISKO IŠMOKYTI NEĮMANOMA! VISUS MOKINIUS GALIME IŠMOKYTI KAI KO!
  • 55. Labai svarbu, kad tas kai kas pasiektų konkretaus mokinio galimybių maksimalias ribas Duoti mokiniui tiek, kiek jis gali paimti Labai svarbu įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti, nes bus reikalinga, naudinga Duoti taip, kad jis norėtų paimti Leisti jam žinoti, kiek jis paėmė ir kaip galėtų paimti daugiau
  • 56. PLANUOJU PAMOKĄ  Ko sieksiu? Kokio rezultato?  Kokiais būdais organizuosiu mokymą(si)?  Kokias pateiksiu užduotis?  Iš kur sužinosiu, kad mokymas(is) buvo veiksmingas?
  • 57. I. PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS  Pamokos struktūra  Uždavinio formulavimas ir jo įgyvendinimas  Uždavinio, metodų, priemonių dermė  Laiko panaudojimo racionalumas
  • 58. PAMOKOS STRUKTŪRA I. Pamokos pradžia (Įvadinė dalis)  Namų darbų tikrinimas  Praeitos pamokos kartojimas  Įvedimas į naują temą  Motyvacija  Tema, uždavinys II. Veiklos (Medžiagos pateikimas ir taikymas) III. Pamokos pabaiga  Veiklų apibendrinimas  Grįžimas prie uždavinio  Pažangos pamatavimas  Tolimesnių žingsnių numatymas
  • 60. PAMOKOS SĖKMĖ – TINKAMA JOS STRUKTŪRA
  • 61. UŽDAVINYS 1. Kaip tinkamai suformuluoti uždavinį? 2. Kuriai veiklai skelbti uždavinį? 3. Kaip sužinoti, kad uždavinys įgyvendintas?
  • 62. UŽDAVINIO NAUDA  Supranta, ką turi padaryti, ko iš jo tikisi mokytojas  Motyvuoja mokinį dirbti pamokoje  Padeda pasitikrinti, ką (ne)išmoko  Žino, ką turi išmokti mokinys  Žino, kokia pagalba bus reikalinga  Padeda vertinti, kaip pavyko pamoka  Padeda numatyti tolimesnį mokymą MOKINYS MOKYTOJAS
  • 63. D Sąlyga Kuo naudodamasis? Priemonės, šaltiniai, žinios, gebėjimai Mokinių veikla Kaip dirbdamas? Metodai Rezultatas Ką parašys, pasakys, išspręs? Konkretus darbas Kriterijus Kas rodys, kaip darbas atliktas? Vertinimo kriterijai
  • 65. UŽDAVINYS – VEIKLA + KRITERIJAI  Atsakyti į klausimus  Suformuluoti klausimus  Išspręsti uždavinius  Pagrįsti/paneigti teiginį  Palyginti reiškinius/kūrinius  Užpildyti lentelę  Nubraižyti diagramą/schemą  Parašyti išvadą  Papasakoti rišlų pasakojimą
  • 66. UŽDUOTIS PAKOREGUOKITE UŽDAVINĮ Išspręsite uždavinius ir sužinosite, kaip taikyti šią formulę.
  • 67.  Taikydami formulę, išspręsite pateiktus uždavinius.  Taikydami formulę, išspręsite nors 3 uždavinius.  Taikydami formulę, iš 6 pateiktų individualiai išspręsite 2-4 pasirinktus uždavinius nepadarydami klaidų.
  • 68. GERAS UŽDAVINYS – PAMOKOS PLANAS
  • 69. GERAS UŽDAVINYS – MOKINIO PASIRINKIMAS Naudodamiesi pamokoje įgytomis žiniomis (pateikta medžiaga/vadovėliu, pratybomis), individualiai (poroje, grupėje) užpildysite pateiktą bruožų lentelę/ palyginsite du veikėjus, nurodydami 3 skirtumus ir panašumus/ parašysite 10 rišlių sakinių dėstymo pastraipą.
  • 70. UŽDAVINYS 1. Nevartoti veiksmažodžių:  Suprasite  Sužinosite  Susipažinsite  Gebėsite  Išmoksite 2. Nurodyti veiksmažodį, įvardijantį konkretų rezultatą. 3. Nurodyti vertinimo kriterijus.
  • 71. II. MOKYMAS  Mokytojo aiškinimo, nurodymų, demonstravimo suprantamumas  Medžiagos aktualumas, prasmingumas, siejimas su mokinių patirtimi, gyvenimiškomis situacijomis  Užduočių tinkamumas, veiksmingumas  Metodų tinkamumas  Individualaus ir grupinio darbo dermė  Namų darbų tikslingumas
  • 72. ,,Svarbiausia, kad pedagogas nemanytų, jog jo pareiga mokinį išmokyti ir pasirūpinti, kad jis tikrai įgytų žinių. Šitaip pedagogai mokymosi pareigą perkelia nuo besimokančiųjų patiems sau. Tik tada, kai pedagogas atsisakys prievartinės minties, kad būtent jis mokinius turi išmokyti, tik tada mokymas bus sėkmingas.” ,,Šiuolaikinės didaktikos pagrindai”
  • 73. MOKYMO STRATEGIJOS ,,Mokyti ne tik turinio, bet ir įgūdžių, ir gebėjimų.” G.Petty
  • 74. MOKINYS, BAIGĘS … KLASĘ, GEBA  Dirbti savarankiškai (atsirinkti reikiamą informaciją, ją sisteminti)  Vesti užrašus  Girdėti  Dirbti grupėje (bendradarbiauti, daryti sprendimus, pristatyti grupės darbą)  Pagrįsti savo nuomonę, požiūrį  Formuluoti klausimus  Daryti išvadas  Viešai kalbėti ne trumpiau kaip 5 min.  Rengti pateiktis ir jas pristatyti  Vertinti draugų darbą ir įsivertinti.
  • 75. PAMOKOS KOKYBĖ - UŽDUOČIŲ KOKYBĖ  Užduotys, parengtos atsižvelgus į mokinių mokymosi stilius;  Užduotys, ugdančios kritinį mąstymą (lyginimas, analizė, probleminių klausimų formulavimas)  Užduotys, parengtos atsižvelgus į mokinių gebėjimus (mokymosi lygiai);
  • 76. MOKINIŲ PASIEKIMŲ LYGIAI PATENKINAMAS PAGRINDINIS AUKŠTESNIS Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra girdėjęs kai kurias sąvokas, tačiau negeba tikslingai vartoti jų, paaiškinti reiškinių esmės, sistemingai laikytis taisyklių. Kalbos ir literatūros žinios pakankamos: daugeliu atvejų mokinys tinkamai vartoja sąvokas, paaiškina reiškinių esmę ir daugeliu atvejų sistemingai laikosi taisyklių. Kalbos ir literatūros žinios išsamios ir sistemingos: mokinys tiksliai vartoja sąvokas, paaiškina reiškinių esmę ir ryšius, sistemingai laikosi taisyklių.
  • 77.  Užduotys, skatinančios savarankiškumą (projektai, darbas su šaltiniais)  Užduotys, skatinančios bendradarbiavimą (darbas grupėse, pagalba)  Užduotys, ugdančios kūrybiškumą Leisti pasirinkti užduotį Pateikti gero darbo pavyzdį
  • 78. MOKYMO YPATUMAI  Paviršinis mokymasis  Žemesni reikalavimai  Užduočių minimumas  Vadovėlis, pratybos, asmeninė patirtis  Uždari klausimai  Užduotys: atkartoti faktus  Naudojimasis pagalbomis  Giluminis mokymasis  Aukštesni reikalavimai  Papildoma medžiaga  Įvairūs šaltiniai  Atviri klausimai  Užduotys: pagrįsti, palyginti, analizuoti  Individualus darbas SILPNIAU BESIMOKANTYS GABIEJI MOKINIAI
  • 81. MOKYMOSI PIRAMIDĖ 5 % 10 % 20 % 30 % 50 % 75 % 90 %
  • 82. ,,Pamiršau viską, ko buvau mokomas. Atsimenu tik tai, ką išmokau.” P.Veitas ,,Nepamirškite, kad ne viską, ką mokiniai turi išmokti, turite ištarti! Ir ne viską, ką jūs pasakysite, mokiniai išmoks.” G.Petty ,,Pamokos dėstymas – tai labiausiai paplitęs mokymo būdas. 60% pamokos skirti dėstymui – aiškiai per daug. Geri mokytojai žino, kada užsičiaupti!” G.Petty
  • 84. DARBAS KOMANDOJE Grupės dydis Grupės sudėtis Darbo principai Vertinimas
  • 85. III. MOKYMASIS  Mokinių pasiruošimas pamokai  Mokinių aktyvumas, iniciatyvumas  Gebėjimas dirbti savarankiškai  Gebėjimas bendradarbiauti
  • 86. ,,Ši karta mokosi kitaip, tad mokiniams mokymosi kompetencijos ugdymas(-is) yra ypač svarbus – jie ne visada gali kritiškai įvertinti ir analizuoti skaitmeninėje erdvėje gaunamą informaciją…” Vilija Targamadzė
  • 88. Duris atidaro mokytojas, bet pro jas įeiti mokinys privalo pats!
  • 89. IV. PAGALBA MOKINIUI 1. Diferencijavimas ir individualizavimas:  užduotys;  užduočių kiekis;  darbo pobūdis;  šaltiniai;  darbo tempas;  namų darbai;
  • 90.  savarankiškas darbas;  darbas grupėse;  projektiniai darbai ir kt. ,,Mokyklose vis dar egzistuoja požiūris – jei vaikai gaus tą pačią informaciją, jie vienodai ją įsisavins. Tačiau tai netiesa, nes žmonių smegenys veikia skirtingai, jos skirtingai priima ir apdoroja informaciją. Dėl to gimsta skirtingi atsakymai ir nuomonės.” J. S. Catterallis
  • 91. 2. Konsultacijos pamokoje pagal mokinių poreikius (individualiai, grupėse). 3. Konsultacijos susitartu laiku. 4. Aiškūs reikalavimai pamokoje. 5. Priemonių pateikimas. 6. Vertinimas (komentarai, įsivertinimas) 7. Tinkamas dienyno pildymas ir kt.
  • 92. IV. PAGALBA MOKINIUI PAGALBA TEIKIAMA TOKIU PRINCIPU: ,,NEGYVOJI”  Užrašai  Vadovėlis  Žodynas, žinynas  Internetas ir kt. ,,GYVOJI”  Porininkas  Grupė  Mokytojas
  • 93.  Jei daugumoje pamokų diktuoja?  Jei klausia ir, nesulaukęs atsakymo, pats atsako?  Jei konsultuoja mokinius, dirbančius savarankiškai?  Jei kviečia atsakinėti tik gabiuosius?  Jei nesudaro sąlygų dirbti grupėse, individualiai?  Jei neleidžia pasirinkti veiklų, užduočių?  Jei kontrolinį darbą grąžina tik po kelių savaičių ir jo neanalizuoja?  Jei mokytojas neskiria pakankamai laiko grįžtamajam ryšiui?
  • 94. V. VERTINIMAS  Kiekvieno mokinio matymas, grįžimas prie nesuprastų dalykų  Vertinimo būdų tinkamumas ir dažnumas  Vertinimo kriterijai  Išmokimo (dalinio išmokimo) patikrinimas
  • 97. V. VERTINIMO TIPAI  Diagnostinis vertinimas  Formuojamasis vertinimas  Apibendrinamasis vertinimas  Norminis vertinimas  Kriterinis vertinimas
  • 98. VERTINIMO BŪDAI  Stebėjimas  Pagyrimas  Komentaras žodžiu, raštu  Šviesoforas, voratinklis, veidukai, pasiekimų kalnas  Pliusai-minusai  Kreditai, bonusai  Kaupiamieji taškai  Pažymiai, suminiai pažymiai
  • 99. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA LYGIS TEISINGŲ ATSAKYMŲ APIMTIS PROCENTAIS PAŽYMYS I–II kl. mokiniams III–IV kl. mokiniams AUKŠTESNYSIS 100–91 100–91 10 90–81 90–81 9 PAGRINDINIS 80–71 80–71 8 70–61 70–61 7 60–51 60–51 6 PATENKINAMAS 50–41 50–41 5 40–26 40–31 4 NEPASIEKTAS PATENKINAMAS 25–16 30–21 3 15–0 20–0 2   Nedalyvavo kontroliniame darbe, neatsiskaitė už darbą 1
  • 101. REFLEKSIJA – tai savo veiklų pamokoje apmąstymas, uždavinio įgyvendinimo pamatavimas, tolimesnių veiksmų numatymas ĮSIVERTINIMAS – tai mokinio sprendimas, baigus pamokų ciklą, etapą, pusmetį, apie daromą savo pažangą, remiantis savistaba, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais, tolimesnių mokymosi tikslų bei jų siekimo strategijų numatymas
  • 102. Mokinio įsivertinimas svarbesnis nei mokytojo vertinimas
  • 103. VI. SANTYKIAI, TVARKA, KLASĖS VALDYMAS  Klasės valdymas (reikalavimų, susitarimų aiškumas, problemų sprendimas)  Klasės mikroklimatas  Mokytojo ir mokinių, mokinių tarpusavio santykiai  Darbo tvarka, drausmė
  • 104. VII. MOKYMOSI APLINKA  Patalpos tinkamumas mokytis, racionalus patalpos panaudojimas  Patalpos jaukumas, estetiškumas  Informacijos šaltinių ir mokymo(si) priemonių tinkamumas ir veiksmingumas šiai pamokai
  • 105. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA KITA ERDVĖ MOKYMOSI APLINKA
  • 106. VIII. PASIEKIMAI PAMOKOJE  Pamokos veiklų apibendrinimas  Grįžimas prie uždavinio  Pažangos pa(si)matavimas (savikontrolės užduoties įvertinimas)  Ko, kiek išmoko kiekvienas mokinys?
  • 107. Pradžia Konkretus uždavinys Veiklos Veiklos Tolimesnių žingsnių numatymas Refleksija Savikontrolės užduotis Apibendrinimas
  • 108. REFLEKSIJA Refleksija atskleidžia: nuveikto darbo rezultatus pasisekimo aplinkybes nesėkmių priežastis patirtus jausmus ir emocijas vidinius grupėje vykstančius procesus KAI ŽINAI, KO NEŽINAI, TAI JAU DAUG ŽINAI
  • 109. REFLEKSIJA GALIU ATLIKTI PATS GALIU PADĖTI IR KITAM GALIU ATLIKTI, BET REIKALINGA PAGALBA NESUPRANTU
  • 110. REFLEKSIJA  Ką šiandien išmokau, supratau?  Ar pasiekiau pamokos uždavinį?  Ko nesupratau?  Ko pritrūko, kad pasiekčiau uždavinį?  Kokios reikia pagalbos?
  • 111. GRUPINIO DARBO REFLEKSIJA Kuo prisidėjau prie grupės darbo? 1. ....................................... 2. ...................................... 3. ...................................... Ko išmokau dirbdamas grupėje? 1. ...................................... 2. ...................................... 3. ..................................... Ką kitąkart daryčiau kitaip? 1. ...................................... 2. ..................................... 3. .......................................
  • 112. ĮSIVERTINIMAS 1. Pamokų etapo tema 2. Ką išmokau? 3. Ko neišmokau, nesupratau? 4. Kaip manai, kodėl tau nepavyko? 5. Ką darei? Kur ieškojai pagalbos? 6. Kaip ketini spręsti problemą? 7. Kas šiose pamokose patiko/nepatiko 8. Kokias patobulinai kompetencijas? 9. Kaip vertini savo pastangas, darbą? 10. Kaip buvo įvertintos žinios k. darbe?
  • 113. ĮSIVERTINIMAS Palygink I ir II darbų rezultatus (klaidų skaičių, įvertinimą). Kaip manai, kas lėmė būtent tokį II darbo rezultatą? Kaip įvertintum savo ruošimosi darbui pastangas? Kiek ruošeis? Ar atlikai namų darbą, t.y. ar peržiūrėjai ir pasikartojai darbą, kurį prieš dieną atlikai klasėje? Kiek padarei rašybos, kiek skyrybos klaidų? Kas sekėsi geriau – rašyba ar skyryba? Kaip manai, kodėl? Kaip manai, kas tau padėtų pasiekti geresnių rezultatų tobulinant tavo raštingumą? Ką patartum savo mokytojai?
  • 114. I PUSMEČIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ ĮSIVERTINIMAS  Mano lietuvių k. metinis pažymys 8 kl. buvo .......  Mano lietuvių k. I pusmečio pažymys I kl. yra .......  Aš tikėjausi, kad jis bus ...............Jei jis neatitiko tavo norų, kaip manai, kodėl? ..............................................  Ar tau svarbus tavo pažymys, gautos žinios?..................  Palygink savo lietuvių k. mokymąsi 8 kl. ir I kl. Kuo skiriasi ? .........................................................................  Kaip pats vertini savo lietuvių k. mokymąsi?(ar visada darei namų darbus, ar visada atidžiai klauseisi mokytojos, ar aktyviai dirbai grupėse, ar viską užsirašydavai sąsiuvinyje) ..........................................  Kurios užduotys tau sekėsi sunkiausiai?.......................
  • 115. GERA PAMOKA – TAI …
  • 116. GERA PAMOKA - TAI  Pamokos planavimas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, poreikius  Tinkamai paskirstytas laikas pamokos struktūrinėms dalims  Uždavinys nukreiptas į rezultatą  Aiškūs, konkretūs vertinimo kriterijai  Įvairių darbo formų taikymas, vaizdumas  Medžiagos siejimas su mokinių turima patirtimi, jos aktualumas  Užduočių, klausimų kokybė  Savalaikė pagalba kiekvienam mokiniui  Refleksijos, įsivertinimo organizavimas
  • 117. PATARIMAI MOKYTOJUI 1909 M. Niekada neik į pamoką nepasiruošęs! Galvok apie tai, kaip naują medžiagą susieti su tuo, ką mokiniai jau žino! Po kiekvienos pamokos gerai apgalvok, kaip ji praėjo! Pamoką turi pradėti tiksliai po skambučio ir tiksliai po skambučio turi ją pabaigti! Nepradėk pamokos, kol visi mokiniai dar neatsisėdo tiesiai!
  • 118. PATARIMAI MOKYTOJUI 1909 M. Jeigu turi galimybę, pagrįsk savo žodžius paveikslėliais ar pan., bet nepamiršk lentos! Sudomink mokinius ir tau nereikės jokių drausminimo priemonių! Nenutrauk mokinio, net jei jo žodžiai klaidingi! Prisimink, kad be tavęs yra ir kitų, kurie mokiniams skiria namų darbus! Niekada neklausk ,,Supratote?” Jeigu nepasisekė, priežasčių ieškok savo veikloje!
  • 119. ,,SVARBIAU YRA APGALVOTAI VEIKTI NEGU PROTINGAI MĄSTYTI.” Ciceronas