2. iauli迭 Rkyvos botaniniame zoologiniame draustinyje stebjome
Rkyvos e転ero vandens gyv笛nij.
Su転inoj, jog draustinis gausus 眺 Raudonj knyg 眺ra邸ytais
augalais, panorome pa転inti kuo daugiau draustinio augal迭 bei
med転i迭.
Nusprendme paanalizuoti, kaip sauls 邸viesa ir drgm 眺takoja
augalo augimui.
3. Tyrimo tikslas i邸siai邸kinti, kokios augal迭 r笛邸ys vyrauja Rkyvos
botaniniame - zoologiniame draustinyje bei nustatyti 邸viesos ir
drgms 眺tak j迭 augimui.
Tyrimo u転daviniai:
Nustatyti, kokios augal迭 r笛邸ys vyrauja Rkyvos botaniniame
zoologiniame draustinyje, Auk邸telks auk邸tapelkje.
Atpa転inti ir i邸skirti saugotinas augal迭 r笛邸is Rkyvos botaniniame
zoologiniame draustinyje.
Nustatyti sauls 邸viesos ir drgms 眺tak j迭 augimui.
Sudaryti 転emlap眺.
Atlikti aplinkosaugin veikl, siekiant suma転inti abiotini迭 veiksni迭
眺tak augalijai.
4. 町steigtas 1992 m. Bendras draustinio plotas 787,35 ha, iauli迭 rajone
esantis draustinio plotas - 786,59 ha. Draustinis 眺steigtas i邸saugoti
Rkyvos apye転erio pelkin眺 kompleks su b笛dinga augalija ir gyv笛nija.
Tyrimo atlikimo vieta: Rkyvos botaninis zoologinis draustinis,
Auk邸telks auk邸tapelk.
Tyrimo laikas: 2011m. bir転elio 2012m. sausio mn.
Tyrimo metodai:
stebjimas analizuojant;
augal迭 atpa転inimas, naudojant
転inynus; sauls 邸viesos,
drgms poveikio augalijai
nustatymas.
5.
Stebjome augalo 転ied迭 gausum, augalo auk邸t眺, dirvo転em眺, kuriame
auga gausiau tos r笛邸ies augal迭, ap邸viestum, dirvo転emio drgnum.
町domu buvo pastebti, jog 眺vairios augal迭 r笛邸ys auga skirtingame
dirvo転emyje, taip pat 眺takos turi jo drgnumas. Kai kuri迭 augal迭 buvo
gausesnis 転ydjimas ir daugiau drgnesnse pelks vietose.
Augalija gausesn e転ero pakra邸iuose. Nendrs,meldai,邸vendrai ir kiti
vandens augalai taip tankiai su転l.
Rkyvos botaniniame zoologiniame draustinyje srtebjome augal迭
r笛邸is, j迭 augimo vietas pasi転ymjome 転emlapyje
iuk邸lmis u転ter邸ti, gaisr迭 nuniokoti, Auk邸telks pelks pakra邸iai,
liudija, jog tokie abiotiniai veiksniai gali 眺takoti labiausiai nykstantiems
pelks augalams.
6. Draustinio pakra邸iuose Draustinio gilumoje kreiv迭 ber転迭
ber転ai kreivi, taiau labiau nra, taiau jie auk邸tesni,
gausesni lapais. Tam gali ma転iau lapoti. Tam gali turti
turti 眺takos didesn drgm. 眺takos 邸viesos tr笛kumas, ber転迭
populiacijos gausa.
7. Tyrindami augalus pastebime, Taiau tie patys m笛s迭 tyrinti
jog i邸sausjusiose pelki迭 vietose, augalai drgnose vietose
augal迭 lapai smulkesni, 転iedai pasi転ymi lap迭 gausa, ve邸lumu.
ma転esni, augalai auga didesniais Jie yra auk邸tesni, labiau 転ydi.
atstumais vienas nuo kito.
8. Pastebime, jog ma転iau r笛g邸ioje, drgnoje pelkje, kurioje gausu
sauls 邸viesos, augalai ve邸l笛s, pasi転ymi 転ied迭 gausa, augalai auk邸ti.
Labiau drgnose pelkse augalai 転emesni, apgelt.
10. Suvokiame, jog Auk邸telks auk邸tapelk, su vyraujania augalija ir
gyv笛nija sudaro viening ekologin sistem, kuri patiria vis didesn眺
neigiam antropogenins veiklos poveik眺. Nordami i邸sprsti dar
i邸likusi迭 santykinai nat笛rali迭 ekosistem迭 bei jose augani迭 augal迭 r笛邸i迭
problemas, renkame, r笛邸iuojame 邸iuk邸les Auk邸telks auk邸tapelkje.
11. *Augalai geriau auga ir vystosi esant pakankamai drgms ir sauls
邸viesos.
*Pablogjus nat笛ralioms augimo slygoms, suma転ja draustiniui
b笛ding迭 augal迭 r笛邸i迭.
12. *Gausesn augalija pastebta pakankamai ap邸viestose,
vidutini邸kai drgnose vietose.
*Draustinis pasi転ymi 眺vairi迭 augal迭 ir med転i迭 gausa.