1. 意掘悪皆意鴛晦皆 DARBAI PRADINSE KLASSE: P ROBLEMOS IR RAIKOS GALIMYBS d oc. dr. Asta iriakovien lekt. J笛rat Klimien
2. Problema tekstils darb迭 pamokos palankios vaik迭 savirai邸kai, pltoja menin, estetin, pa転inimo kompetencijas, ugdo b笛sim vartotoj. iose pamokose ugdomi 眺vair笛s gebjimai, atskleid転iamos ir pltojamos k笛rybins ugdytini迭 galios, nes vaikai i邸 prigimties yra smals笛s, mgsta eksperimentuoti. Tekstilei pradinse klasse turt迭 tekti svarbus vaidmuo, taiau ar taip yra? 町vairi迭 autori迭 (Strazdien, 2001; iriakovien ir Klimien 2000; 2011) atlikti tyrimai rodo, kad mint迭 pamok迭 teikiamos galimybs ne visada pilnai i邸naudojamos.
4. Technologinio ugdymo paskirtis pradinse klasse ugdyti k笛rybinius ir praktinius mokini迭 gebjimus, supa転indinti su projektinio darbo principais, med転iagomis ir darbo priemonmis, j迭 taikymo galimybmis buityje, padti orientuotis rinkoje kaip vartotojui, suteikti technologinio ra邸tingumo pradmenis (Pradinio ugdymo bendroji programa, 2008).
5. Technologij迭 dalyko pamokose da転niausiai naudojamos konstrukcins med転iagos : popierius ir kartonas; netradicins med転iagos; audiniai ir si笛lai; nat笛ralios gamtins med転iagos.
6. Darbas su skirtingomis konstrukcinmis med転iagomis padeda susipa転inti su: med転iag迭 眺vairove, j迭 savybmis ; strukt笛ra ir ypatumais ; eksploatacinmis savybmis ; kompozicija ; praktiniu pritaikymu ; spalvine gama .
7. Technologij迭 pamokose si笛loma da転niau naudoti : odos atrai転as; marl ar bint (si笛l迭 grafikai); agroplvel; sintepon ir parolon; fetro audin眺.
9. Tekstils darb迭 pamokose mokiniai i邸moksta : vyti ir pinti ; nerti, siuvinti ir austi ; pri転i笛rti savo drabu転ius ; susipa転眺sta su r 笛 b 迭 prie転i笛ros, skalbimo, lyginimo, d転iovinimo 転enklais ; 眺gyja darbo mokjim迭 bei 眺g笛d転i迭.
10. Supa転indinant su audimo technika atkreipiamas ugdytini迭 dmesys 眺: tradicinius audini迭 simbolius, ornamentus ir ra邸tus; simetrinio kartojimo ypatybes; spalvin gam; saiko ir harmonijos jausm; individualaus ornamento k笛rimo galimybes; motyv迭 ir spalv迭 sant笛rum, paprastum, tradicijas, t. y. priartjim prie savo kult笛ros paveldo; pagrindini迭 audimo svok迭 (metmenys ir ataudai) formavim.
11. Ausdami mokiniai patiria ma転iau sunkum迭 kai: i邸samiai i邸siai邸kinama u転duotis; mokoma i邸 turim迭 med転iag迭 spalv迭 sudaryti skoningus ra邸t迭, spalv迭 derinius; tobulinama audimo technika; sudaromos slygos eksperimentuoti; daugiau dmesio skiriama tradicij迭 tstinumui, prakti邸kumui, j迭 dermei buitinje aplinkoje.
12. iandien mokykloje vaikai turi daugiau galimybi迭 eksperimentuoti, interpretuoti, keisti audimo tradicijas dirbdami su 眺vairiomis med転iagomis: aud転iama i邸 spalvoto, 転urnalinio, laikra邸tinio popieriaus; tapet迭, krepinio popieriaus juosteli迭; stor迭 si笛l迭, virveli迭, audinio juosteli迭; gamtini迭 med転iag迭.
17. Audimui naudojant kuo 眺vairesnes med転iagas atsiskleid転ia : k笛rybi邸kumas, originalumas, savirai邸ka; galimyb dalyvauti bendroje grups k笛rybinje veikloje; pasirei邸kia savaranki邸kumas ir laisvo pasirinkimo galimyb; ugdoma vidin motyvacija; puoseljama k笛rybin atmosfera .
18. Tradici邸kai manoma, kad technologij迭 dalykas pats savaime ugdo mokini迭 k笛rybi ng um. Taiau kartais net labai k笛rybingas pedagogas, dirbdamas su ugdytiniais, gali var転yti vaik迭 k笛rybin眺 mstym: dominuodamas savo autoritetu, mokydamas tik to, k pats mgsta arba jam geriausiai sekasi, da転nai koreguodamas pradinuk迭 darbus, neskatindamas j迭 savaranki邸kumo .
19. IVADOS Skming tekstils technologij迭 mokymsi lemia individual笛s vaiko ypatumai: jo psichomotorinis i邸sivystymas, gabumai, sveikatos b笛kl, nuostatos, vertybs ir kt. Apgalvotos, 眺domios k笛rybins u転duotys padeda lengviau 眺valdyti 眺vairias technikas ir priemones, ugdo gebjimus, daro 眺tak vaiko asmenybs raidai.
20. Vaikai geriau patenkina savirai邸kos poreik眺 dirbdami su 眺vairiomis med転iagomis, taiau pradinukams pagrindin ir prieinamiausia rai邸kos priemon yra 眺vairi迭 r笛邸i迭 popierius ir kartonas. 町vairesni迭 konstrukcini迭 med転iag迭 naudojimo ribotum da転niausiai lemia tv迭 finansiniai i邸tekliai, pedagogo k笛rybingumo stoka.
21. Tekstils darb迭 pamokose vykstanti veikla naudinga mokini迭 k笛rybins rai邸kos skatinimui, taiau ne visuomet pavyksta pasiekti numatyt迭 rezultat迭. Ekonomin padtis, pedagog迭 kompetencijos, j迭 pastangos, pamok迭 pasirengimui skiriamas laikas bei metodins literat笛ros stoka turi 眺takos 眺domesni迭 pamok迭 organizavimui.
