際際滷

際際滷Share a Scribd company logo

Sparciausiai lietuvoje nykstantys gyvunai

Download as PPTX, PDF
T
tagre jjjhggtt

乙霞厩笛稼温庄

1 of 10
Download to read offline
Darba atliko:Greta Zdanauskaite 7b
Sparciausiai lietuvoje nykstantys gyvunai
Tikutis (lot. Tringa glareola, angl. Wood Sandpiper) tilvikini迭 (Scolopacidae) 邸eimos pauk邸tis. K笛no vir邸utin pus juosvai pilka su baltomis ir juodai rudomis dmelmis. Antuodegis baltas. Uodega su skersais juodais dry転ias. Pilvin pus balta. Galvos, kaklo, k笛no 邸onai ir kr笛tin rudai dmti. Snapo pamatas 転alsvas, toliau juodas. Kojos 邸viesios, gelsvai 転alsvos. Lietuvoje retas. Aptinkamas baland転io-rugsjo mn. Peri pelkse, raistuose, mi邸king迭 upeli迭 ir e転er迭 pakrantse. Lizd krauna ant kupst迭, po nulinkusiais augalais. Deda 4 転alsvus ar rusvus kiau邸inius, i邸margintus rudomis dmelmis. Peri 22-23 d. Ma転daug dar po 30-35 dien迭 jaunikliai pradeda skraidyti. Minta 眺vairiais vandens bestuburiais. R笛邸is 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg.
Baltamarg me邸kut (lot. Arctia villica, vok. Schwarzer B辰r) me邸kui迭 (Arctiidae) 邸eimos drugys. Skraido naktimis nuo bir転elio prad転ios iki liepos vidurio sausose smltose dirvonuojaniose pievose, smltuose dideliuose soduose. Vik邸ras juodas, gausiai rudai, plaukuotas, randamas nuo rugpj笛io mn. iki rudens, o per転iemojus iki gegu転s vidurio. Vik邸rai minta daugeliu 転olini迭 augal迭. Gegu転s viduryje virsta juodai ruda lliuke, kuri b笛na retame plikame kokone. Kokonas tarp augal迭 lap迭. Lietuvoje labai reta r笛邸is, 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg.
(lot. Coracias garrulus, angl. European Roller, vok. Blauracke) 転alvarnini迭 (Coraciidae) 邸eimos vienas i邸 gra転iausi迭 Lietuvos pauk邸i迭, lengvai atpa転眺stamas i邸 ry邸ki迭 spalv迭. Galva, sprandas ir k笛no apatin pus 邸viesiai mlyni, 転alsvo atspalvio. Sparnai ir uodega tamsiai mlynos, nugara ir peiai ry邸kiai rudos spalvos. Snapas juodas. Kojos gelsvai pilk邸vos. Jaunikliai ne toki迭 ry邸ki迭 spalv迭. A. Diurerio nupie邸tas 転alvarnio sparnas (1952 m.) Lietuvoje vietomis retas, mi邸kingose vietose da転nesnis. Aptinkamas gegu転s rugpj笛io mn. Gyvena retuose pu邸ynuose. Mgsta tupti ant saus迭 邸ak迭. Kiau邸inius deda geni迭 i邸kaltuose uoksuose. Deda 4-6 baltus kiau邸inius. Peri 18-19 d. Po 4 savaii迭 jaunikliai lizd palieka. Gaudo stambius vabzd転ius.
Veisimosi metu neretai girdimas 邸i迭 pauk邸i迭 balsas. Viena i邸 frazi迭 primena volungs "ju-ek". Nuo labai pana邸aus 転uvininko ir 邸viesiosios formos paprastojo suopio labiausiai skiriasi tuo, kad neturi tamsi迭 dmi迭 ties dilbio ir pla邸takos snariu. Taip pat skiriasi ir uodegos ra邸tu. Ilgiausi迭 plasnojam迭j迭 plunksn迭 galai 邸iek tiek tamsesni u転 pamatus, taiau skirtingai nei paprast迭j迭 suopi迭 ir 転uvinink迭, sparn迭 galai nra juodi. Paplitimas ir buveins Peri mi邸kuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu ropli迭. Lietuvoje labai retas, aptinkamas epkeli迭 rezervate (IV-X mn.). Anksiau buvo spjama, kad nedaug por迭 peri, bet lizd迭 jau keli de邸imtmeiai nerandama. Dabar, mi邸ko 笛kiui tapus intensyvesniam nei prie邸 de邸imt met迭, lieka vis ma転iau vili迭 rasti gyvatd眺 perint眺. I邸vaizda Pastebimai didesnis u転 paprastj眺 suop眺. Galva didel, kiek primena peldos. K笛no vir邸us ir sparn迭 vir邸utins dengiamosios plunksnos pilkai rudos spalvos. Apaia labai 邸viesi beveik balta su nedidelmis tamsiomis dmmis, tik galva, gerkl ir pagurklis tams笛s. Pilvas, kr笛tin ir sparnai i邸marginti nedidelmis tamsiomis dmelmis. Skersai 邸viesios uodegos vienodais atstumais i邸sidsiusios 3-4 tamsios juostels. Snapas tamsiai pilkas. Kojos melsvos, nagai juodi.
Did転ioji kuolinga (lot. Numenius arquata, angl. Eurasian Curlew, vok. Groer Brachvogel) tilvikini迭 (Scolopacidae) 邸eimos pauk邸tis. Tai did転iausias Lietuvoje 邸ios 邸eimos pauk邸tis. Skiriamasis po転ymis vienodai i邸ilgai dry転uotas vir邸ugalvis. K笛no vir邸utin pus i邸marginta juosvomis ir rusvomis dmmis, plunksn迭 pakra邸iai 邸viesesni. Antuodegis baltas, uodega skersai dry転uota. Apatin k笛no pus balsva, rusvo atspalvio ir su i邸ilginmis tamsesnmis dmmis. Dms tankesns ant kaklo ir kr笛tins, o retesns ant pilvo. Snapas ilgas, nulinks, juosvai rusvas. Kojos ilgos, melsvai pilkos. Lietuvoje aptinkama kovo rugpj笛io mn. Gyvena pelkse, samanotose, 邸lapiose pievose, apaugusiose kr笛mais ir retais med転iais. Lizd 眺siruo邸ia ant kupsto, duobutje, kuri i邸kloja sausa 転ole. Deda 4 kiau邸inius, kurie 転alsvi, i邸marginti rusvai pilkomis dmmis. R笛邸is 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg
Raudonkojis tulikas (lot. Tringa totanus, angl. Common Redshank, vok. Rotschenkel) tilvikini迭 (Scolopacidae) 邸eimos pauk邸tis, kuris lengvai atpa転眺stamas pagal didel balt juost sparne, balt antuodeg眺 ir ilgas oran転i邸kai raudonas kojas. K笛no vir邸utin pus rusvai pilka su juosvomis dmelmis. Uodega su sersinmis juodai baltomis juostomis. Pilvo pus balta, kaklas ir kr笛tin i邸marginti juodomis dmelmis. Snapo pamatas raudonas, likusi dalis juoda. Lietuvoje aptinkamas kovo rugsjo mn. Gyvena 転emapelkse, drgnose pievose bei ganyklose. Lizd suka duobutje, kuri i邸kloja saus迭 転oli迭 stiebeliais. Deda 4 rusvai gelsvus ar pilkus kiau邸inius su vy邸niniu atspalviu ir rusvai pilkoms dmelmis. Peri abu porels nariai, o nakt眺 tik patel. Po 23 dien迭 i邸sirita jaunikliai, kurie apd転i笛v palieka lizd. R笛邸is 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg.
Patel iki 2 cm, patinlis 1,0-1,6 cm. Labai pana邸us 眺 juostuotj眺 pl笛dvor眺 (Dolomedes fimbriatus), bet 邸viesesnis ir su nery邸kiom juostomis. Patels epigyna centrinje dalyje be 邸viesi迭 plaukeli迭. Vor迭 k笛nas rudas, su 邸ilkiniu blizgesiu ir keletu ma転迭 balt迭 ta邸keli迭. Pusiau vandens voras, gyvena vandens telkini迭 pakrantse, pelktose pievose ir u転pelkjusiuose mi邸kuose. Vikriai bgioja vandens pavir邸iumi, esant pavojui, paneria. Gaudo 眺vairius, 眺 vanden眺 眺kritusius nariuotakojus. Kiau邸inli迭 kokonas rudas, jame b笛na iki 350 kiau邸ini迭. I邸 prad転i迭 patel kokon ne邸iojasi su savim, prie邸 i邸siritant jaunikliams, gerokai padidjus眺 kokon patel prikabina prie augal迭 ir aprezga voratinkliu. I邸sirit voriukai pirm savait dar laikosi kartu, sudarydami pur迭 kamuol眺. Lyti邸kai subrsta antraisiais metais.
P P笛stoji sukten (lot. Vertigo moulinsiana, angl. Desmoulin's whorl snail, vok. Bauchige Windelschnecke) pilvakoj迭 moliusk迭 (Gastropoda) suktenini迭 ( Vertiginidae) 邸eimos r笛邸is. Paplitusi Piet迭 Europoje nuo Pirn迭 iki U転kaukazs, 邸iaurje iki Did転iosios Britanijos 邸iaurs, taip pat Danijoje, vedijoje. P笛stoji sukten (eksponatas) P笛stosios suktens kriaukl Kriaukls profilis Sukten voki邸kame pa邸to 転enkle, 2002 m. P笛stosios suktens holotipas Tul笛zos gamtos muziejuje (Pranc笛zija) P笛stoji sukten 眺ra邸yta Lietuvos raudonojoje knygoje kaip saugoma reta r笛邸is, kurios populiacij迭 ma転ai dl biologini迭 ypatybi迭. Taip pat 眺traukta 眺 Europos bendrijos svarbos gyv笛n迭 ir augal迭 r笛邸i迭 sra邸.

More Related Content

Sparciausiai lietuvoje nykstantys gyvunai

  • 3. Tikutis (lot. Tringa glareola, angl. Wood Sandpiper) tilvikini迭 (Scolopacidae) 邸eimos pauk邸tis. K笛no vir邸utin pus juosvai pilka su baltomis ir juodai rudomis dmelmis. Antuodegis baltas. Uodega su skersais juodais dry転ias. Pilvin pus balta. Galvos, kaklo, k笛no 邸onai ir kr笛tin rudai dmti. Snapo pamatas 転alsvas, toliau juodas. Kojos 邸viesios, gelsvai 転alsvos. Lietuvoje retas. Aptinkamas baland転io-rugsjo mn. Peri pelkse, raistuose, mi邸king迭 upeli迭 ir e転er迭 pakrantse. Lizd krauna ant kupst迭, po nulinkusiais augalais. Deda 4 転alsvus ar rusvus kiau邸inius, i邸margintus rudomis dmelmis. Peri 22-23 d. Ma転daug dar po 30-35 dien迭 jaunikliai pradeda skraidyti. Minta 眺vairiais vandens bestuburiais. R笛邸is 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg.
  • 4. Baltamarg me邸kut (lot. Arctia villica, vok. Schwarzer B辰r) me邸kui迭 (Arctiidae) 邸eimos drugys. Skraido naktimis nuo bir転elio prad転ios iki liepos vidurio sausose smltose dirvonuojaniose pievose, smltuose dideliuose soduose. Vik邸ras juodas, gausiai rudai, plaukuotas, randamas nuo rugpj笛io mn. iki rudens, o per転iemojus iki gegu転s vidurio. Vik邸rai minta daugeliu 転olini迭 augal迭. Gegu転s viduryje virsta juodai ruda lliuke, kuri b笛na retame plikame kokone. Kokonas tarp augal迭 lap迭. Lietuvoje labai reta r笛邸is, 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg.
  • 5. (lot. Coracias garrulus, angl. European Roller, vok. Blauracke) 転alvarnini迭 (Coraciidae) 邸eimos vienas i邸 gra転iausi迭 Lietuvos pauk邸i迭, lengvai atpa転眺stamas i邸 ry邸ki迭 spalv迭. Galva, sprandas ir k笛no apatin pus 邸viesiai mlyni, 転alsvo atspalvio. Sparnai ir uodega tamsiai mlynos, nugara ir peiai ry邸kiai rudos spalvos. Snapas juodas. Kojos gelsvai pilk邸vos. Jaunikliai ne toki迭 ry邸ki迭 spalv迭. A. Diurerio nupie邸tas 転alvarnio sparnas (1952 m.) Lietuvoje vietomis retas, mi邸kingose vietose da転nesnis. Aptinkamas gegu転s rugpj笛io mn. Gyvena retuose pu邸ynuose. Mgsta tupti ant saus迭 邸ak迭. Kiau邸inius deda geni迭 i邸kaltuose uoksuose. Deda 4-6 baltus kiau邸inius. Peri 18-19 d. Po 4 savaii迭 jaunikliai lizd palieka. Gaudo stambius vabzd転ius.
  • 6. Veisimosi metu neretai girdimas 邸i迭 pauk邸i迭 balsas. Viena i邸 frazi迭 primena volungs "ju-ek". Nuo labai pana邸aus 転uvininko ir 邸viesiosios formos paprastojo suopio labiausiai skiriasi tuo, kad neturi tamsi迭 dmi迭 ties dilbio ir pla邸takos snariu. Taip pat skiriasi ir uodegos ra邸tu. Ilgiausi迭 plasnojam迭j迭 plunksn迭 galai 邸iek tiek tamsesni u転 pamatus, taiau skirtingai nei paprast迭j迭 suopi迭 ir 転uvinink迭, sparn迭 galai nra juodi. Paplitimas ir buveins Peri mi邸kuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu ropli迭. Lietuvoje labai retas, aptinkamas epkeli迭 rezervate (IV-X mn.). Anksiau buvo spjama, kad nedaug por迭 peri, bet lizd迭 jau keli de邸imtmeiai nerandama. Dabar, mi邸ko 笛kiui tapus intensyvesniam nei prie邸 de邸imt met迭, lieka vis ma転iau vili迭 rasti gyvatd眺 perint眺. I邸vaizda Pastebimai didesnis u転 paprastj眺 suop眺. Galva didel, kiek primena peldos. K笛no vir邸us ir sparn迭 vir邸utins dengiamosios plunksnos pilkai rudos spalvos. Apaia labai 邸viesi beveik balta su nedidelmis tamsiomis dmmis, tik galva, gerkl ir pagurklis tams笛s. Pilvas, kr笛tin ir sparnai i邸marginti nedidelmis tamsiomis dmelmis. Skersai 邸viesios uodegos vienodais atstumais i邸sidsiusios 3-4 tamsios juostels. Snapas tamsiai pilkas. Kojos melsvos, nagai juodi.
  • 7. Did転ioji kuolinga (lot. Numenius arquata, angl. Eurasian Curlew, vok. Groer Brachvogel) tilvikini迭 (Scolopacidae) 邸eimos pauk邸tis. Tai did転iausias Lietuvoje 邸ios 邸eimos pauk邸tis. Skiriamasis po転ymis vienodai i邸ilgai dry転uotas vir邸ugalvis. K笛no vir邸utin pus i邸marginta juosvomis ir rusvomis dmmis, plunksn迭 pakra邸iai 邸viesesni. Antuodegis baltas, uodega skersai dry転uota. Apatin k笛no pus balsva, rusvo atspalvio ir su i邸ilginmis tamsesnmis dmmis. Dms tankesns ant kaklo ir kr笛tins, o retesns ant pilvo. Snapas ilgas, nulinks, juosvai rusvas. Kojos ilgos, melsvai pilkos. Lietuvoje aptinkama kovo rugpj笛io mn. Gyvena pelkse, samanotose, 邸lapiose pievose, apaugusiose kr笛mais ir retais med転iais. Lizd 眺siruo邸ia ant kupsto, duobutje, kuri i邸kloja sausa 転ole. Deda 4 kiau邸inius, kurie 転alsvi, i邸marginti rusvai pilkomis dmmis. R笛邸is 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg
  • 8. Raudonkojis tulikas (lot. Tringa totanus, angl. Common Redshank, vok. Rotschenkel) tilvikini迭 (Scolopacidae) 邸eimos pauk邸tis, kuris lengvai atpa転眺stamas pagal didel balt juost sparne, balt antuodeg眺 ir ilgas oran転i邸kai raudonas kojas. K笛no vir邸utin pus rusvai pilka su juosvomis dmelmis. Uodega su sersinmis juodai baltomis juostomis. Pilvo pus balta, kaklas ir kr笛tin i邸marginti juodomis dmelmis. Snapo pamatas raudonas, likusi dalis juoda. Lietuvoje aptinkamas kovo rugsjo mn. Gyvena 転emapelkse, drgnose pievose bei ganyklose. Lizd suka duobutje, kuri i邸kloja saus迭 転oli迭 stiebeliais. Deda 4 rusvai gelsvus ar pilkus kiau邸inius su vy邸niniu atspalviu ir rusvai pilkoms dmelmis. Peri abu porels nariai, o nakt眺 tik patel. Po 23 dien迭 i邸sirita jaunikliai, kurie apd転i笛v palieka lizd. R笛邸is 眺ra邸yta 眺 Lietuvos raudonj knyg.
  • 9. Patel iki 2 cm, patinlis 1,0-1,6 cm. Labai pana邸us 眺 juostuotj眺 pl笛dvor眺 (Dolomedes fimbriatus), bet 邸viesesnis ir su nery邸kiom juostomis. Patels epigyna centrinje dalyje be 邸viesi迭 plaukeli迭. Vor迭 k笛nas rudas, su 邸ilkiniu blizgesiu ir keletu ma転迭 balt迭 ta邸keli迭. Pusiau vandens voras, gyvena vandens telkini迭 pakrantse, pelktose pievose ir u転pelkjusiuose mi邸kuose. Vikriai bgioja vandens pavir邸iumi, esant pavojui, paneria. Gaudo 眺vairius, 眺 vanden眺 眺kritusius nariuotakojus. Kiau邸inli迭 kokonas rudas, jame b笛na iki 350 kiau邸ini迭. I邸 prad転i迭 patel kokon ne邸iojasi su savim, prie邸 i邸siritant jaunikliams, gerokai padidjus眺 kokon patel prikabina prie augal迭 ir aprezga voratinkliu. I邸sirit voriukai pirm savait dar laikosi kartu, sudarydami pur迭 kamuol眺. Lyti邸kai subrsta antraisiais metais.
  • 10. P P笛stoji sukten (lot. Vertigo moulinsiana, angl. Desmoulin's whorl snail, vok. Bauchige Windelschnecke) pilvakoj迭 moliusk迭 (Gastropoda) suktenini迭 ( Vertiginidae) 邸eimos r笛邸is. Paplitusi Piet迭 Europoje nuo Pirn迭 iki U転kaukazs, 邸iaurje iki Did転iosios Britanijos 邸iaurs, taip pat Danijoje, vedijoje. P笛stoji sukten (eksponatas) P笛stosios suktens kriaukl Kriaukls profilis Sukten voki邸kame pa邸to 転enkle, 2002 m. P笛stosios suktens holotipas Tul笛zos gamtos muziejuje (Pranc笛zija) P笛stoji sukten 眺ra邸yta Lietuvos raudonojoje knygoje kaip saugoma reta r笛邸is, kurios populiacij迭 ma転ai dl biologini迭 ypatybi迭. Taip pat 眺traukta 眺 Europos bendrijos svarbos gyv笛n迭 ir augal迭 r笛邸i迭 sra邸.