2. Retorika 眺tikinjimo menas; Retorika yra gero pilieio menas gerai kalbti ( lot. Ars bene dicendi ); Menas, kuris moko 転od転iais reik邸ti mintis ir jausmus, vadinamas stilistika, arba retorika ( Palazzi, 1969 );
3. Juridin retorika tai teisininko kalbjimo ypatybi迭 visuma, kuri paiu tinkamiausiu b笛du 眺tikinamais argumentais veikia adresat ir kuri padeda kalbtojui pasiekti u転sibr転tus tikslus
4. Romn迭 retorikos principai Med転iagos ie邸kojimo ir rinkimo etapas ( Inventio) ; Kalbos komponavimo etapas (Dispositio) ; Kalbinio ir stilistinio teksto sutvarkymo etapas (Elocutio) ; Para邸yto kalbos teksto mokymosi atmintinai etapas (Memoria) ; Kalbos sakymas (Actio) ;
5. Teism迭 kalbos pagal tematik Tematika Tikslas Funkcija Stilistins ypatybs Kaltinamoji kalba nustayti, 眺rodyti ir apibr転ti kalt Informacin (眺rodyti faktais ir argumentais) ir tik i邸 dalies apeliacin Profesionalumas, dalyki邸kumas, logi邸kumas, formuluoi迭 tikslumas, ai邸kumas, glaustumas, objektyvumas, informatyvumas, polemi邸kumas, 眺tikinamumas Ginamoji kalba atmesti neteisingus kaltintojo priekai邸tus, rasti lengvinani迭 aplinkybi迭 apeliacin (眺tikinti) ir informacin Teisiamoji kalba nustatyti, kas teisinga, o kas ne, galutinai i邸sprsti byl informacin (i邸ai邸kinti, 眺rodyti)
6. Vie邸迭j迭 kalb迭 funkcijos Informacin prane邸ti, i邸ai邸kinti, 眺rodyti, padti rasti teising sprendim; Apeliacin 眺tikinti, 眺teigti, paskatinti veikti (duoti stimul); Emocin teikti estetin眺 pasigerjim;
8. TOPAI Topai tam tikri loginiai 転ingsniai, kurie padeda pltoti mintis. Schema pagal kuri turi kalbti kaltintojas: Nusikaltimo 眺vykis; Kaltinamojo kalt; Nusikaltimo motyvai; Aplinkybs, lemianios kaltinamojo atsakomybs laipsn眺 ir pob笛d眺; Kaltinamojo charakteristika; Nusikaltimo padaryto nuostolio ar 転alos pob笛dis ir dydis ir t.t.;
10. Argumentavimo tikslas Praktikoje 転inomos keturios pagrindins svok迭 眺rodyti ir 眺tikinti kombinacijos: 町rodyti ir 眺tikinti (tobulos kalbos apib笛dinimas). Ne眺rodyti, bet 眺tikinti; 町rodyti, bet ne眺tikinti; Ir ne眺rodyti, ir ne眺tikinti (visi邸ka retorin nesekm);
12. Ra邸ytin ir sakytin kalba Tiek ra邸ytinai, tiek sakytiniai kalbai keliami reikalavimai: Logi邸kumas bei taisyklingumas; Tikslumas; Ai邸kumas (suprantamumas); Glaustumas.
13. Ra邸ytin ir sakytin kalba Ra邸ytins kalbos funkcijos: Prane邸ti; Supa転indinti; Konstatuoti;
14. Ra邸ytin ir sakytin kalba Sakytins kalbos funkcijos: I邸ai邸kinti; 町rodyti; 町tikinti;
15. Ra邸ytin ir sakytin kalba Specifiniai sakytins kalbos reikalavimai: Gyvumas; Vaizdingumas; Skambumas; 町taigumas; Turtingumas; Tinkamumas;
16. Sentencijos teisininko kalboje Pagrindins sentencij迭 funkcijos: Konstatavimo funkcija k nors patvirtinti, paskelbti; Didaktin funkcija pamokyti, paai邸kinti, paauklti, parodyti, kaip dera elgtis; Skatinimo funkcija paraginti, pakviesti;
17. Sentencijos teisininko kalboje Sentencijos vertinamos dl toki迭 po転i笛ri迭: Trumpumo turima galvoje minimalus sakinio ilgis, j眺 sudarani迭 vienet迭 kiekyb; Glau s tumo t.y. sakinio minties talpumo, kai trumpu sakiniu pasakoma daug, t.y. nedaug kiekybs po転i笛riu, bet daug savo reik邸me; Tikslumo ir ai邸kumo - optimalaus minties ir 転od転io atitikimo; Tinkamumo minties universalumo ir platumo, gebjimo pritaikyti 眺vairiomis aplinkybmis; Vaizdingumo skatinanio klausytoj regti ir jausti; Teisingumo kaip visiems priimtinair vienodai galiojanti norma;
18. Sentencijos teisininko kalboje Abstraktus pasakymas: Geriau ma転iau negu nieko ; Konkretus regimas vaizdas: Geriau 転virblis rankoje negu briedis girioj; Abstraktus pasakymas: Jei u転vesta kokia byla, tai ir i邸laid迭 atsiranda... ; Jei k blogo padarei, tai lauk bausms ...; 町sivls 眺 blogus darbus, nesitikk, kad i邸vengsi bausms...; Konkretus regimas vaizdas: 町 bal puols, sausa nekelsi;
19. Sentencijos teisininko kalboje Abstraktus pasakymas: Jeigu 転mogus nekaltas, tai ir neatsako... ; Jeigu neb笛si k pikto padars, niekas nekaltins...; Konkretus regimas vaizdas: Kas esnako nekremta, tas n nesmirda; Abstraktus pasakymas: Kaip ia, taip ir ten; Kaip seniau, taip ir dabar; Visur tas pats vargas, nra ko svajoti, kad ten gera, kur m笛s迭 nra. Konkretus regimas vaizdas: Kaip danguj, taip ir ant 転ems;
21. Sentencijos teisininko kalboje Galimi sentencij迭 panaudojimai: Taisykls valdo, i邸imtis juokiasi? Tiesa gali b笛ti precizinis melas. Sunku surasti ties, kai mokama u転 mel; Ko ks 眺tartinas 転od転i迭 artumas: apgauti ir gauti ! Nuogi faktai nori ne tik apsirengti, bet ir pasipuo 邸 ti. Subtilus melagis bema転 tiesos 転inovas
23. Balso moduliacijos ir neverbalin rai邸ka Girdimieji 転eklai: Balso moduliacijos tonas, garsumas, tembras, skambumas, ritmas, akcentai, garso auk邸tis, pauzs yra verbalins rai邸kos dalis, o juokas, verksmas, atod笛siai ir kt. neverbalin rai邸ka. (k笛no kalba); Balso garsumas tarsenos ypatyb. Balso garsumas, pritaikytas konkreiai auditorijai;
24. Balso moduliacijos ir neverbalin rai邸ka Girdimieji 転eklai: Akcentai arba kiriai tai yra labai svarbi girdim迭j迭 転enkl迭 dalis. Gerbiamieji teisjai, 邸it byl mes privalome pagaliau i邸sprsti kartu.
25. Balso moduliacijos ir neverbalin rai邸ka Gerbiamieji teisjai, 邸it byl mes privalome pagaliau i邸sprsti kartu. Gerbiamieji teisjai didelis atsakomybs kr笛vis perkeliamas ant teisj迭 pei迭; it byl koncentruojamas dmesys 眺 邸i, o ne kit byl, stengiamasi pabr転ti 邸ios bylos sudtingum, ypatingum; Mes kolektyvins atsakomybs pabr転imas; Privalome b笛tinyb veikti energingiau, paslankiau; Pagaliau pabr転iamas nesibaigiantis bylos vilkinimas, nesitaiksytmas su tokia padtimi; I邸sprsti pasiry転imo skatinimas, t.y. Privalome ne vilkinti, o i邸sprsti byl; Kartu akcentuojamas sprendimo b笛das (ne a邸 ar J笛s, ne pavieniui, kas sau, o visi kartu esame atsakingi).
28. Balso moduliacijos ir neverbalin rai邸ka Regimieji 転enklai: Kalbtojo poza, stovsena, laikysena, gestai, 転vilgsnis, mimika, 邸ypsena. Teigiamai veikia atviras, be 眺tampos, bet ne 眺転笛lus 転vilgsnis, tiesi, bet laisva, nat笛rali, nesusitngusi laikysena. Taip pat gerina kalb ir laisvi bei sant笛rus gestai. Neigiamus 転enklus siunia sutraukti antakiai, r笛sti kakta, suspaustos l笛pos, nuleisti l笛p迭 kampuiai.
29. Balso moduliacijos ir neverbalin rai邸ka Lieiamieji 転enklai: Pa邸nekovo rankos paspaudimas; Peties palietimas; Apkabinimas; Pabuiavimas it kt.
30. Balso moduliacijos ir neverbalin rai邸ka Veiksmas: 貼mogus trenkia durimis... 貼od転iai: Nenoriu su Jumis turti joki迭 reikal迭... Veiksmas: Barbena pir邸tais 眺 stal... 貼od転iai: A邸 labai nekantrauju, nervinuosiu... Veiksmas: Linksi galva... 貼od転iai: Sutinku, pritariu, palaikau jus... Veiksmas: Prideda rank prie 邸irdies... 貼od転iai: Sakau jums ties... Veiksmas: Ilg laik i邸si邸ieps (nutaisyta sustingusi 邸ypsena)... 貼od転iai: Man nepatinka j笛s迭 転od転iai, a邸 j笛s迭 bijau... Veiksmas: Ranka prie 邸irdies priglauds 転emai nusilenkia... 貼od転iai: Labai jums dkoju...
31. Teisininko oratoriaus asmenyb Septynios did転iosios E: E rudicija (1) platus bendrasis i邸silavinimas ir (2)geras savo darbo sferos i邸manymas; E tika dorybi迭 mokslas, morali迭 arba ra邸yt迭 ir nera邸yt迭 visuomens kodeks迭 visuma. (Garbingumas, 転moni邸kumas, moralumas, teisingumas); E tiketas teisininko kalbos etiketas yra jo dvasins kult笛ros rodiklis. E mocijos kalbant apie teism迭 oratori迭 jausmus (emocijos yra labiau i邸orinis jausm迭 rei邸kimasis, o jausmai tai, kas i邸gyvenama ir kyla i邸 vidaus), pamintinas intelektinis, dorovinis ir estetinis j迭 pob笛dis;
32. Teisininko oratoriaus asmenyb Septynios did転iosios E: E nergija emocijos yra vienas svarbiausi迭 転mogaus energijos 邸altini迭. E stetika pirmiausia oratoriaus kalbos ir stiliaus jausmo pajautimas, smoningas ir nesmoningas gebjimas rasti turiniui tinkamiausi 転od眺 ar pasakym, tono, gesto, mimikos darna, apskritai harmoningos kalbos ir korekti邸ko kalbtojo elgesio poj笛tis; E lokvencija (lot. E + loquor, pa転od転iui: i邸 + kalbti, sakyti) arba i邸kalba, yra 転mogaus gebjimas 眺tikinamai, laisvai kalbti, skland転iai i邸dstyti tem, tinkamai pritaikyti mintis ir 転od転ius veiklos sriiai, turiniui, progai ir kalbjimo situacijai vietai, laikui, aplinkai bei klausytojams.
37. ELSA Lietuva Saultekio al. 9-106 kab., I korp., LT-10222 Vilnius, Lietuva Juridinio asmens kodas 1907 75778 Tel./faks. +370 5 2366287 El. p. nb_elsa@infolex.lt www.elsa.lt A.s. LT86 7044 0600 0107 2243 AB SEB bankas Banko kodas 70440
