ݺߣ

ݺߣShare a Scribd company logo

Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13

•Download as PPT, PDF•
•
Projektas "Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra"
Projektas "Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra"
1 of 58
Downloaded 12 times
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMŲ DERMĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo atlikimo paslauga projektui „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (IPUP)” Nr. VP1-2.3- ŠMM-03-V-02-001 „Tyrimo, kuris įvertintų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermę, atlikimas“ (pirkimo Nr. 112771) Tyrimo trukmė 2012 01 16 – 2012 05 16 Tyrimą atliko Lietuvos edukologijos universitetas
Tyrimo paslaugos vykdytojų-tyrėjų grupė Vadovas: • doc. dr. Tomas Jovaiša (LEU, Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros vedėjas) Ekspertai vykdytojai: • prof. dr. Ona Monkevičienė (LEU Ugdymo mokslų fakulteto dekanė, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), • doc. dr. Aldona Mazolevskienė (LEU Vaikystės studijų katedros vedėja), • doc. dr. Aušra Žemgulienė (LEU, Ugdymo pagrindų katedros vedėja) • doc. dr. Vitolda Sofija Glebuvienė (LEU, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), • doc. dr. Sigita Montvilaitė (LEU, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), • doc. dr. Kristina Stankevičienė (LEU, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), Praktikai: • Rasa Grigaliūnienė (Vilniaus vaikų lopšelio – darželio “Žirmūnėliai” pavaduotoja ugdymui), • Birute Autukevičienė (Vilniaus vaikų lopšelio – darželio “Viltenė” pavaduotoja ugdymui).
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimo klausimai: 1. Ar yra dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo 5. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir programų tikslų, uždavinių, principų? pradinio ugdymo programose nurodytos ugdymo(si) strategijos atitinka į vaiką orientuoto ugdymo(si) kryptį? 2. Ar yra atitiktis tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų ugdyti bendrųjų kompetencijų, jų komponentų ir turinio? 6. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytas ugdymo pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių 4. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio vaikams? ugdymo programų turinys atitinka ugdymo tikslą, uždavinius, plėtojamas kompetencijas? 7. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir 3. Ar yra dermė tarp ikimokyklinio, pradinio ugdymo programose numatytas priešmokyklinio ir pradinio ugdymo vaikų pažangos vertinimas atitinka programų turinio sričių? ugdomas kompetencijas/numatytus ugdymosi rezultatus
Tikslas – įvertinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermę
Tyrimo metodai: • Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analizė. • Lietuvos ir užsienio švietimo strateginių dokumentų analizė. • Lietuvos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kokybinė turinio (angl. content) analizė: 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų programų, “Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa” (2002) ir “Pradinio ugdymo bendrosios programos” (2008). • Sutelktų tikslinių grupių (angl. focus group) diskusijos metodas: 12 programų rengėjų - mokslininkų, 16 ikimokyklinio ugdymo programų rengėjų – praktikų, 18 švietimo strategų ir tėvų. • Interviu metodas: 15 užsienio specialistų. • Atvejo studija: 14 sėkmingos ir nesėkmingos praktikos atvejų.
Dėl kokių ugdymo turinio klausimų sutaria mokslininkai ir švietimo strategai?
Ugdymo(si) turinio sandara turi atsakyti į 3 fundamentinius klausimus: 1. Ką mes ketiname 1. Ko mokoma ir pasiekti? mokomasi? 2. Kaip mes 2. Kaip mokoma ir organizuojame mokomasi? mokymąsi? 3. Kaip vertinama 3. Kaip mums sekasi mokinių pažanga ir pasiekti tikslų? pasiekimai? (Lietuvos (A.Pollard, Anglija, Respublikos švietimo 2008) įstatymas, 2011)
Ugdymo(si) tikslų kryptingumas Tapti oria asmenybe, Vaiko individualių galių plėtotė gyvenančia saugų, Laukiamas rezultatas: ugdytinis "pasitikintis savimi – sveiką ir turiningą teigiamai save vertina, yra motyvuotas, atsakingas, gyvenimą patikimas, iniciatyvus, kūrybingas“ Vaiko santykių su kitais plėtotė Tapti atsakingu Laukiamas rezultatas: ugdytinis "bendraujantis ir piliečiu bendradarbiaujantis – konstruktyviai veikia siekdamas bendrų tikslų, kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais"<...> „aktyvus – dalyvauja bendruomenės gyvenime, prisideda prie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros ir gamtinės aplinkos puoselėjimo, socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo“ Tapti sėkmingai Vaiko įgalinimas mokytis besiugdančiu Laukiamas rezultatas: ugdytinis " pasirengęs mokytis visą gyvenimą – yra įgijęs būtinas kompetencijas, kritiškai mąstantis, siekiantis žinių, kūrybiškai jas taikantis problemoms spręsti" (Pollard A., Anglija, 2008) Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Įvadas. ŠMM ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433),
Bendrosios kompetencijos kaip ugdymo(si) rezultatas • Ugdymo(si) uždaviniai turi aiškiai nubrėžti, ko turi pasiekti Strategijoje numatyta pereiti vaikas prie naujos ugdymo turinio (Pollard A., 2008). formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų • Kiekvienai ugdymo gebėjimų, vertybinių pakopai numatytas rezultatas kuria nuostatų ugdymą ir įprastai bręstančio dabarties žmogui būtinų vaiko asmenybės kompetencijų suteikimą. “portretą” • (Niculescu R.M., 2005). (LR Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos, 2003)
Pedagoginių strategijų, orientuotų į vaiką, taikymas Socialinis konstruktyvizmas: Į vaiką orientuotų mokymasis bendradarbiaujant; pedagoginių strategijų mokymasis vienam iš kito; metodai mokymasis (Vygotskis L.) Mokymasis žaidžiant, Patirtinis: Kūrybinis-interpretacinis Eksperimentavimas; informacijos ugdymasis paieška; patirties refleksija Problemų sprendimo metodas (Kolb D.) Simuliacinis ugdymasis Personalizuotas: Projektinis metodas Individualizuotas mokymasis; Refleksyvusis ugdymasis mokymasis specialiai asmeniui pritaikytoje aplinkoje; individualius Interaktyvusis ugdymasis poreikius atliepiantis ugdymas (Niculescu R.M.)
Ugdymo(si) turinio prieinamumas skirtingų poreikių vaikams Europos švietimo Mokinių, turinčių specialiųjų dokumentuose pabrėžiamas ugdymosi poreikių, ugdymą iššūkis ugdymo įstaigoms įgyvendina visos sistemiškai persitvarkyti, kad specialiųjų ugdymosi privalomąjį ir visuotinį poreikių turintys vaikai švietimą teikiančios natūraliai integruotųsi į mokyklos, kiti švietimo ugdymosi procesą. teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos Ugdymo įstaigos turi mokiniams, turintiems kokybiškai keistis į visiems vaikams „draugiškas“, specialiųjų ugdymosi vaiko teises saugančias poreikių, ugdyti. įstaigas. (Policy Guidelines on Inclusion in Education. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo UNESCO, 2009. pakeitimo įstatymas, patvirtintas http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. ). kovo 17 d. Nr. XI-1281. (Žin., 2011, Nr.: 38 -1804)
Probleminiai klausimai dėl kurių Lietuvos švietimo sistemoje reikėtų susitarti
Kokias kompetencijas laikysime atskirų ugdymosi pakopų rezultatu? • Bendrąsias ar dalykines kompetencijas: – dauguma ES bendrųjų kompetencijų glaudžiai siejasi su tradiciniais mokomaisiais dalykais, tokiais kaip gimtoji kalba, matematika ir gamtamokslinis ugdymas. Kitos - socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, iniciatyvumas ir verslumas - peržengia tradicinių mokomųjų dalykų ribas. (Bendrųjų kompetencijų vertinimas, 2009); – R. M. Niculescu (2005), A. Pollard (2008) teigimu, kiekvienos ugdymo pakopos rezultatai aprašomi, pateikus bendrąsias kompetencijas, kurios siejamos su mokinio asmenine, socialine, pažinimo, komunikavimo, fizine, kūrybiškumo raida. Dalykinės kompetencijos yra tik instrumentas siekti bendrųjų kompetencijų, per kurias aprašoma mokinio raidos pažanga.
Kokias kompetencijas laikysime atskirų ugdymosi pakopų rezultatu? • ES bendrąsias kompetencijas: – bendravimas gimtąja, bendravimas užsienio kalbomis, matematiniai gebėjimai bei gebėjimai gamtos mokslų ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, iniciatyvumas ir verslumas, kultūrinis sąmoningumas ir raiška. • Nurodomas LR švietimo dokumentuose: – bendrosios kompetencijos: mokėjimo mokytis; komunikavimo; socialinė; pažinimo; iniciatyvumo ir kūrybingumo; asmeninė; – dalykinės kompetencijos; – kitos: karjeros, sveikatos....? • Nurodomas „Metodinėse rekomendacijose ikimokyklinio ugdymo programai rengti“: – sveikatos saugojimo; pažinimo; komunikavimo; meninė; socialinė.
Nuo kokio vaiko amžiaus galima kalbėti apie įgytas kompetencijas kaip ugdymosi rezultatą? • Daugumos valstybių ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai aprašomi, juos siejant su vaiko ugdymosi sritimis, o ne su kompetencijomis. (Pensilvanija; Didžioji Britanija; Suomija); • Nuo pradinio ugdymo pakopos pradžios rezultatai aprašomi, išskiriant bendrąsias, o taip pat ir dalykines kompetencijas (Pensilvanija; Didžioji Britanija; Suomija; Vokietija).
Ar tikslinga vaikų pažangos vertinimui taikyti kompetencijų įgijimo “laiptelius”? Pasiekimų lygiai pradinės Kompetencijų įgijmo mokyklos programose “laipteliai”, kuriais (geresnis arba blogesnis vieni vaikai eina tos pačios medžiagos įsisavinimas): greičiau, kiti - lėčiau: - patenkinamas, - pirmieji žingsniai, - einama teisinga - pagrindinis, kryptimi, - aukštesnysis - jau arti tikslo, - gyjama kompetencija „Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas“ (2012), Didžioji Britanija ir kt.
Tyrimo rezultatai IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO(SI) PROGRAMŲ DERMĖS KOKYBINIS VERTINIMAS
1. Dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų tikslų yra nepakankama
Ikimokyklinio ugdymo programų tikslo kryptingumas Tikslo formuluotė nekoduoja siektino vaiko Akcentuojama vaikų globa ugdymosi rezultato – poreikių tenkinimas (vaiko gebėjimai, žinos ir supratimas, nuostatos) - + Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius Vaiko Vaiko Vaiko įgalinimas individualių santykio su kitais mokytis galių plėtotė plėtotė
Priešmokyklinio ugdymo programų tikslo kryptingumas Tiksle formuluojamas siektinas vaiko ugdymosi Neakcentuojama vaikų rezultatas globa – poreikių (vaiko gebėjimai, žinos ir supratimas, nuostatos) tenkinimas + - Laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje ? Vaiko Vaiko Vaiko įgalinimas individualių santykio su kitais mokytis galių plėtotė plėtotė
Pradinio ugdymo programų tikslo kryptingumas Tiksle formuluojamas Neakcentuojama vaikų siektinas vaiko ugdymosi globa ir poreikių rezultatas (vaiko gebėjimai, žinos ir tenkinimas supratimas, nuostatos) + - Ugdyti aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, pažintinių, informacinių, veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis toliau pagal pagrindinio ugdymo programas Vaiko Vaiko Vaiko įgalinimas individualių santykio su kitais mokytis galių plėtotė plėtotė
Fokus grupių dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo tikslų dermės problemas: • „Kadangi priešmokyklinio ugdymo programa parengta anksčiau, o ikimokyklinio (metodinės rekomendacijos) – vėliau, yra šioks toks tikslų nesuderinamumas“; • „Ikimokykliniame amžiuje reikėtų bendro tikslo, uždavinių ir pažangos kriterijų, nes jų nebuvimas įnešė daug chaoso. Reikėtų kito ikimokyklinio ugdymo tikslo ir nacionalinio lygmens uždavinių. Pastebimas netikslingas ikimokyklinio ugdymo uždavinių perrašinėjimas iš kitų leidinių.“
2. Dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų uždavinių nepakankama, be to, nėra vieningos vidinės jų formulavimo logikos: – Ikimokyklinio ugdymo programų uždaviniai neatitinka tikslo – keliami ne tik poreikių ir emocinės gerovės lygmeniu, bet ir kompetencijų ugdymo lygmeniu, t.y. uždaviniai žymiai platesni nei tikslai. – Uždaviniuose vaiko individualių galių, vaiko santykio su kitais plėtotės, vaiko įgalinimo mokytis siekiai nusakomi fragmentiškai. – Uždaviniai suformuluoti ne kaip tikslą detalizuojantys pamatuojami vaiko ugdymo(si) siekiniai, bet kaip tikslo įgyvendinimo sąlygos.
– Priešmokyklinio ugdymo programoje uždaviniai atitinka tikslą, orientuoti į kompetencijų pradmenų ugdymą. Uždaviniai aiškiai orientuoti į vaiko individualių galių plėtotę, tačiau turėtų būti daugiau orientuoti į vaiko santykio su kitais bei įgalinimo mokytis plėtotę. – Pradinio ugdymo bendrųjų programų uždaviniuose formuluojamas siekis išsiugdyti asmens kompetencijas, tačiau nenurodoma kokias kompetencijas ir kokiu pamatuojamu lygiu reikėtų ugdyti. Programų uždaviniai turėtų būti daugiau orientuoti į vaiko poreikių tenkinimą, emocinę gerovę ir mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę.
Uždavinių atitiktis Europos ir Lietuvos vaikų ugdymo tikslų prioritetinėms kryptims
3. Dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų principų nepakankama: – Vaiko individualių galių plėtotę laiduojantys principai yra visose programose. – Vaiko santykio su kitais plėtotę ir vaiko įgalinimą mokytis laiduojantys principai programose nesuderinti (vienos programos akcentuoja vienus, o kitos – kitus principus). – Pradinio ugdymo programose trūksta įgalinimą mokytis laiduojančių principų - neatitinka tikslo siekinio „ugdyti pasirengusį mokytis toliau“ vaiką. – Ikimokyklinio ugdymo programose nepateikiami ugdymo(si) kontekstualumo, prieinamumo bei įtraukties, ugdymo inovatyvumo principai, kuriems Europos švietimo dokumentuose pastaruoju metu skiriamas prioritetinis dėmesys.
Principų atitiktis Europos ir Lietuvos vaikų ugdymo tikslų prioritetinėms kryptims
4. Nėra atitikties tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kompetencijų: – Lietuvos švietimo dokumentai nesukuria prielaidų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kompetencijų atitikčiai. – Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose numatytos tos pačios ugdytinos kompetencijos, tačiau jos neatitinka pradiniame ugdyme ugdytinų bendrųjų kompetencijų. – Fokus grupių tyrimas parodė, jog dėl kai kurių kompetencijų sampratų iki šiol tebevyksta diskusijos: sprendžiama, ar sveikatos saugojimo kompetencija turėtų būti atskira, ar turėtų įeiti į asmeninės kompetencijos turinį; diskutuojama koks pažinimo ir mokėjimo mokytis kompetencijų sampratų santykis.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kompetencijų lyginamoji lentelė Ikimokyklinio Priešmokyklinio Bendroji pradinio ugdymo ugdymo(si) ugdymo programa programos programa sveikatos sveikatos asmeninė saugojimo saugojimo pažinimo pažinimo pažinimo komunikavimo komunikavimo komunikavimo meninė meninė iniciatyvumo ir kūrybiškumo socialinė socialinė socialinė mokėjimo mokytis
Fokus grupių informantai iškėlė problemą, kad vis dar nesusitarta, kokios bendrosios kompetencijos kurioje ugdymo pakopoje bus plėtojamos • “Bendrąsias kompetencijas, pabaigus susitarti, galima būtų gražiai sudėlioti į sistemą” • "Problemų sprendimas gali būti atskira kompetencija arba įeiti į visų kompetencijų turinį“ • "Problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybingumas Europos dokumentuose yra kaip integruojantys gebėjimai, įeinantys į visas kompetencijas“; • "Nereikėtų atskirai išskirti pažinimo kompetencijos, nes ji dubliuoja mokėjimo mokytis kompetenciją“; • "Sveikatos kompetencijos turinys galėtų sudaryti dalį asmeninės kompetencijos turinio“.
5. Trūksta dermės tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų plėtoti bendrųjų kompetencijų turinio: • Nėra dermės tarp kompetencijų komponentų. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose išskirti visi kompetencijų komponentai, tuo tarpu daugumoje ikimokyklinio ugdymo programų išskirti tik gebėjimai. • Nepakankamai suderintas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų plėtoti kompetencijų turinys, sunku įžvelgti vaiko ugdymo(si) rezultatų tobulėjimą pereinant iš ikimokyklinio į priešmokyklinį bei iš priešmokyklinio į pradinį ugdymą.
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Informantai akcentavo, kad tarp kompetencijų komponentų būtinai turėtų būti vertybinės nuostatos ir gebėjimai, ne tik žinios ir supratimas • ,,Kompetencijų pavadinimas sugalvotas tam, kad atsirastų vertybinės nuostatos ir gebėjimai. Vertybinių nuostatų „ilgesys“ pasaulyje šiuo metu yra labai didelis. Ir jas mes turėtume įrašyti į programas” • "Kai kuriose ikimokyklinio ugdymo programose pagrindinis kompetencijų komponentas yra žinios” • "Asmens savybės kompetencijos sąrangoje turėtų būti nuostatų komponente". • “Dalykas turėtų būti orientuotas į bendrųjų kompetencijų plėtotę, o ne atvirkščiai“
Informantai pabrėžė, kad tarp kompetencijų komponentų turi būti vertikali ir horizontali dermė • Programose trūksta dermės tarp atskirų ugdomų gebėjimų” • „Vis tiek didesne dalimi yra dalykinės kompetencijos. Sudėtingėjimą kažkaip išgryninti bendrųjų kompetencijų..., gal ir reikia, bet yra labai yra sunku, ir aš nežinau, ar kas nors yra tai padaręs.“ Informantų teigimu, kai kurių kompetencijų sampratos nėra tikslios • ,,Kūrybinės užduotys - vėl ką dabar matome. Labai sunkiai sekasi suprasti, kad kūrybinis ugdymas nėra meninis ugdymas. Tai yra apskritai toks originalus mąstymas” • “Problemų sprendimas neturi būti suprastas su neigiamu atspalviu, kad tai kokių nors sunkumų sprendimas, tai tiesiog atsakymų į klausimus ieškojimas”
5. Trūksta dermės tarp ES ir ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programose numatytų plėtoti bendrųjų kompetencijų turinio: – Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose ES kompetencijų turinys atliepiamas tik iš dalies: programose pakanka bendravimo gimtąja kalba, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijų elementų; nėra skaitmeninio raštingumo, mokėjimo mokytis kompetencijos elementų. – Pradinio ugdymo bendrosiose programose aprašytos kompetencijos atitinka daugumą ES bendrųjų kompetencijų, tačiau programose silpnai išreikšta mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijos, faktiškai nėra skaitmeninio raštingumo kompetencijų turinio.
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
6. Nepakankama ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų turinio atitiktis prioritetinėms ES ir Lietuvos švietimo dokumentuose rekomenduojamoms tikslų kryptims – Ikimokyklinio ugdymo programų turinys tik iš dalies, o priešmokyklinio ugdymo(si) – beveik atitinka Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose numatytas prioritetines ugdymo tikslų kryptis. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio tarpusavio dermė - dalinė. – Pradinio ugdymo bendrosios programos, sudarytos iš daugelio ugdymo sričių, turi daug fragmentiškumo, eklektiškumo, tačiau iš esmės atitinka Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose numatytas prioritetines ugdymo tikslų kryptis. – Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose ryškiausiai išreikšta vaiko individualių galių plėtotė, silpniau išreikšta santykio su kitais plėtotė, silpniausiai išreikštas vaiko įgalinimo mokytis prioritetas.
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Fokus grupių dalyviai kėlė ugdymo(si) turinio išdėstymo sritimis klausimus • "Ugdymo(si) turinys ikimokyklinio ugdymo programose galėtų būti išdėstomas pagal raidos sritis“ • "Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dirbtinai pavadina vaiko raidos sritis kompetencijomis” • "Pradinio ugdymo programose meta-mastymu grindžiamas mokėjimas mokytis yra vertinime ir turinio sričių aprašyme, o pačiame turinyje nėra" Fokus grupių dalyviai išryškino vertikalaus ir horizontalaus turinio suderinimo stoką •,,Rengiant programas buvo aišku, kad ugdymo turinį geriausia užrašyti visaip ir horizontaliai ir vertikaliai” •“Ikimokyklinio ugdymo pedagogai pradėjo vaikus ruošti priešmokyklinei grupei” •"Mokytojas turi užtikrinti ugdymo(si) turinio sudėtingėjimą kiekvienam vaikui pagal jo galimybes”
7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų turinio apimtis (vaikų veikla) nepakankamai orientuota į programoje numatytų kompetencijų plėtotę
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
8. Nepakankama dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų pedagoginių technologijų – ikimokyklinio ugdymo programose nurodytos ir į vaiką, ir į pedagogą orientuotos pedagoginės technologijos; – priešmokyklinio ugdymo programoje vyrauja šiuolaikinės į vaiką orientuoto ugdymo(si) pedagoginės technologijos; – pradinio ugdymo bendrosiose programose nurodytos tiek į vaiką orientuoto mokymosi, tiek tiesioginio mokymo technologijos.
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Informantų nuomone, ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pats svarbiausias vaikų ugdymo(si) būdas yra žaidimas, pirmoje klasėje taip pat turėtų būti nemažai prasmingo žaidimo: • ,,Vienas iš pagrindinių, tiek ikimokykliniame, tiek priešmokykliniame ugdyme išlieka žaidimas” • ,,Pradžioje mokykloje vaikai irgi žaidžia” • „...Tėvų pozicija nėra gera. Todėl, kad darželyje smaugia vargšes auklėtojas - rašykit raides ir skaičius, o žinome, kad to visiškai nereikia...Ir jie taip reikalauja, kad tos auklėtojos... sodina vaikus, visą grupę, ir daro, kaip jūs sakote, kaip mokykloje. Tas mokymo būdas atsiranda. O tada tėvai tampa labai ... Patenkinti” Informantai išsakė požiūrį, ugdymui reikėtų daugiau panaudoti informacines technologijas •“Užeiname į vieną klasę - pilna kompiuterių, vaikai dirba. Pasižiūriu į kompiuterį, kiekvienas vaikas vis kažką kitą daro.”
Kaip netinkamas vaiko ugdymo(si) technologijas informantai įvardino pamokėles, frontalųjį ugdymą •“Norėtųsi, kad gal darželiuose būtų kad ir labai trumpos pamokytės, bet privaloma būtų” •,,Pradinėje mokykloje kaip ir daugiau taikomas frontalinis ugdymas, gal ir priešmokykliniame mes jau pereisime prie frontalinio” Fokus grupių dalyvių teigimu, pedagogai praktiniame darbe dažnai nesivadovauja programomis • ,,O pradinukų mokytojai neretai vis dar svarbiausia, kad vaikai iškaltų gramatikos taisykles ir be klaidų rašytų. Jaunus pedagogus dažnai veikia aplinka, į kurią jie patenka” • ,, Mokytojas nežiūri programos. Mokytojas žiūri į vadovėlį”; • “Mokytojai sakė - jūs pamiršot įdėti tą ir tą - vadovėlyje yra, o programoje - ne. Jūs pamiršote į programą įkelti tai, kas yra vadovėlyje. Net puslapius mums nurodydavo. Taigi, svarbu ne „išeiti“ programą, o „išeiti“ vadovėlį“
9. Programos neatliepia ugdymo įstaigų atvirumo ir įvairiapusės įtraukties didinimo tendencijų – Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose pateikti tik bendri nurodymai dėl ugdymo(si) sąlygų ar turinio pritaikymo specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikams, tačiau nėra nei įvairiems poreikiams pritaikyto turinio, nei pažangos ir pasiekimų vertinimo gairių. – Pradinio ugdymo bendrosiose programose minima tik viena, t.y. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo programa (lietuvių gestų kalba, lietuvių kalba, matematika, pasaulio pažinimas).
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Informantai išreiškė mintį, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams galėtų būti pritaikomi ugdymo(si) tikslai ,,Specialiųjų poreikių vaikams reikėtų pritaikyti tikslą. Ir jeigu jis pritaikytas, tai viskas gerai‘; ,,Bendrosiose programose gabus arba stipriai pažengęs vaikas, nebeegzistuoja. Kaip jam užtikrinti ugdymąsi ?” Mokytojui labai svarbu pažinti specialiųjų ugdymosi poreikių vaiko galimybes ir teikti pagalbą, mokytojai turėtų gebėti pasirengti pažangos vertinimo “laiptelius” specialiųjų poreikių vaikams “Vaikų pažinimas labai svarbus. Tas pažinimas yra ne vieno mokytojo atsakomybė”; „Mokytojus reikia mokyti pasirengti pažangos „laiptelius“ specialiųjų poreikių vaikams.“
10. Nepakankama ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatyto vertinimo atitiktis plėtojamoms kompetencijoms – Ikimokyklinio ugdymo programose vertinimas neapima visų numatytų ugdyti kompetencijų komponentų ir turinio. – Priešmokyklinio ugdymo(si) programoje numatytas vertinimas orientuotas į kompetencijų vertinimą, tačiau vertinamas kompetencijų turinys neatitinka numatyto programoje turinio. – Pradinio ugdymo bendrosiose programose pastebima nepakankama dermė tarp ugdymo sričių turinio ir vertinimo turinio. Nėra aišku kaip suderinti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų komponentų turinį ir kaip pamatuoti vaikų pasiekimų lygį.
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Informantai iškėlė problemą, kad šiuo metu taikomas vertinimas pasiekimų lygiais nerodo vaiko asmeninės pažangos, nerodo pasiekimų augimo “Vertinimo sistema pradinio ugdymo pakopoje yra bloga todėl, kad kiekvienas iškraipo kaip sugalvoja” Jie iškėlė problemą, kad vertinimą mokytojai iškraipo, suvokdami jį kaip atitikmenį vertinimui pažymiais „Man teko daug bendrauti su pradinukais, jie visi labai nelaimingi, kad negali rašyti pažymių. Jiems visiškai neaišku, kaip aprašyti pasiekimus”; Diskutuodami apie pažangos „laiptelių“ įvedimo galimybę, informantai teigė, kad tai būtų progresyvesnė vertinimo sistema nei pasiekimų lygiai “Tai tada tie pažangos laipteliai yra daug progresyvesni, negu kad šitie lygiai” ,,Žemiau pradinio ugdymo, gali būti tik pažangos žingsniai“
Informantai išryškino visą eilę šiuo metu egzistuojančių vertinimo problemų – šalyje kol kas nėra sukurta bendrųjų (ne dalykinių) kompetencijų vertinimo sistema, pradinių klasių mokinių pažangos įsivertinimo būdai taikomi netinkamai „Bet dabar jeigu kalbame apie kompetencijas bendrąsias, tai nėra tradicijų, jas kažkaip tai vertinti“; ,,Vaikas pats įsivertina, pasispalvina skrituliuką kiekvieną pamoką. Bet mokytoja liepia pasižymėti raudonai, o parėjęs į namus jis dar gauna diržo”.
Rekomenduojama priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo turinio programų sandara
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13
Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13

More Related Content

Ugdymo programų dermės tyrimo pristatymas ŠMM 2012_06_13

  • 1. LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMŲ DERMĖS TYRIMO ATASKAITA Tyrimo atlikimo paslauga projektui „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (IPUP)” Nr. VP1-2.3- ŠMM-03-V-02-001 „Tyrimo, kuris įvertintų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermę, atlikimas“ (pirkimo Nr. 112771) Tyrimo trukmė 2012 01 16 – 2012 05 16 Tyrimą atliko Lietuvos edukologijos universitetas
  • 2. Tyrimo paslaugos vykdytojų-tyrėjų grupė Vadovas: • doc. dr. Tomas Jovaiša (LEU, Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros vedėjas) Ekspertai vykdytojai: • prof. dr. Ona Monkevičienė (LEU Ugdymo mokslų fakulteto dekanė, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), • doc. dr. Aldona Mazolevskienė (LEU Vaikystės studijų katedros vedėja), • doc. dr. Aušra Žemgulienė (LEU, Ugdymo pagrindų katedros vedėja) • doc. dr. Vitolda Sofija Glebuvienė (LEU, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), • doc. dr. Sigita Montvilaitė (LEU, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), • doc. dr. Kristina Stankevičienė (LEU, Vaikystės studijų katedros dėstytoja), Praktikai: • Rasa Grigaliūnienė (Vilniaus vaikų lopšelio – darželio “Žirmūnėliai” pavaduotoja ugdymui), • Birute Autukevičienė (Vilniaus vaikų lopšelio – darželio “Viltenė” pavaduotoja ugdymui).
  • 3. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimo klausimai: 1. Ar yra dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo 5. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir programų tikslų, uždavinių, principų? pradinio ugdymo programose nurodytos ugdymo(si) strategijos atitinka į vaiką orientuoto ugdymo(si) kryptį? 2. Ar yra atitiktis tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų ugdyti bendrųjų kompetencijų, jų komponentų ir turinio? 6. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytas ugdymo pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių 4. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio vaikams? ugdymo programų turinys atitinka ugdymo tikslą, uždavinius, plėtojamas kompetencijas? 7. Ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ir 3. Ar yra dermė tarp ikimokyklinio, pradinio ugdymo programose numatytas priešmokyklinio ir pradinio ugdymo vaikų pažangos vertinimas atitinka programų turinio sričių? ugdomas kompetencijas/numatytus ugdymosi rezultatus
  • 4. Tikslas – įvertinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermę
  • 5. Tyrimo metodai: • Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analizė. • Lietuvos ir užsienio švietimo strateginių dokumentų analizė. • Lietuvos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kokybinė turinio (angl. content) analizė: 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų programų, “Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa” (2002) ir “Pradinio ugdymo bendrosios programos” (2008). • Sutelktų tikslinių grupių (angl. focus group) diskusijos metodas: 12 programų rengėjų - mokslininkų, 16 ikimokyklinio ugdymo programų rengėjų – praktikų, 18 švietimo strategų ir tėvų. • Interviu metodas: 15 užsienio specialistų. • Atvejo studija: 14 sėkmingos ir nesėkmingos praktikos atvejų.
  • 6. Dėl kokių ugdymo turinio klausimų sutaria mokslininkai ir švietimo strategai?
  • 7. Ugdymo(si) turinio sandara turi atsakyti į 3 fundamentinius klausimus: 1. Ką mes ketiname 1. Ko mokoma ir pasiekti? mokomasi? 2. Kaip mes 2. Kaip mokoma ir organizuojame mokomasi? mokymąsi? 3. Kaip vertinama 3. Kaip mums sekasi mokinių pažanga ir pasiekti tikslų? pasiekimai? (Lietuvos (A.Pollard, Anglija, Respublikos švietimo 2008) įstatymas, 2011)
  • 8. Ugdymo(si) tikslų kryptingumas Tapti oria asmenybe, Vaiko individualių galių plėtotė gyvenančia saugų, Laukiamas rezultatas: ugdytinis "pasitikintis savimi – sveiką ir turiningą teigiamai save vertina, yra motyvuotas, atsakingas, gyvenimą patikimas, iniciatyvus, kūrybingas“ Vaiko santykių su kitais plėtotė Tapti atsakingu Laukiamas rezultatas: ugdytinis "bendraujantis ir piliečiu bendradarbiaujantis – konstruktyviai veikia siekdamas bendrų tikslų, kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais"<...> „aktyvus – dalyvauja bendruomenės gyvenime, prisideda prie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros ir gamtinės aplinkos puoselėjimo, socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo“ Tapti sėkmingai Vaiko įgalinimas mokytis besiugdančiu Laukiamas rezultatas: ugdytinis " pasirengęs mokytis visą gyvenimą – yra įgijęs būtinas kompetencijas, kritiškai mąstantis, siekiantis žinių, kūrybiškai jas taikantis problemoms spręsti" (Pollard A., Anglija, 2008) Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Įvadas. ŠMM ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433),
  • 9. Bendrosios kompetencijos kaip ugdymo(si) rezultatas • Ugdymo(si) uždaviniai turi aiškiai nubrėžti, ko turi pasiekti Strategijoje numatyta pereiti vaikas prie naujos ugdymo turinio (Pollard A., 2008). formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų • Kiekvienai ugdymo gebėjimų, vertybinių pakopai numatytas rezultatas kuria nuostatų ugdymą ir įprastai bręstančio dabarties žmogui būtinų vaiko asmenybės kompetencijų suteikimą. “portretą” • (Niculescu R.M., 2005). (LR Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos, 2003)
  • 10. Pedagoginių strategijų, orientuotų į vaiką, taikymas Socialinis konstruktyvizmas: Į vaiką orientuotų mokymasis bendradarbiaujant; pedagoginių strategijų mokymasis vienam iš kito; metodai mokymasis (Vygotskis L.) Mokymasis žaidžiant, Patirtinis: Kūrybinis-interpretacinis Eksperimentavimas; informacijos ugdymasis paieška; patirties refleksija Problemų sprendimo metodas (Kolb D.) Simuliacinis ugdymasis Personalizuotas: Projektinis metodas Individualizuotas mokymasis; Refleksyvusis ugdymasis mokymasis specialiai asmeniui pritaikytoje aplinkoje; individualius Interaktyvusis ugdymasis poreikius atliepiantis ugdymas (Niculescu R.M.)
  • 11. Ugdymo(si) turinio prieinamumas skirtingų poreikių vaikams Europos švietimo Mokinių, turinčių specialiųjų dokumentuose pabrėžiamas ugdymosi poreikių, ugdymą iššūkis ugdymo įstaigoms įgyvendina visos sistemiškai persitvarkyti, kad specialiųjų ugdymosi privalomąjį ir visuotinį poreikių turintys vaikai švietimą teikiančios natūraliai integruotųsi į mokyklos, kiti švietimo ugdymosi procesą. teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos Ugdymo įstaigos turi mokiniams, turintiems kokybiškai keistis į visiems vaikams „draugiškas“, specialiųjų ugdymosi vaiko teises saugančias poreikių, ugdyti. įstaigas. (Policy Guidelines on Inclusion in Education. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo UNESCO, 2009. pakeitimo įstatymas, patvirtintas http://unesdoc.unesco.org/images/0017/001778/177849r.pdf Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. ). kovo 17 d. Nr. XI-1281. (Žin., 2011, Nr.: 38 -1804)
  • 12. Probleminiai klausimai dėl kurių Lietuvos švietimo sistemoje reikėtų susitarti
  • 13. Kokias kompetencijas laikysime atskirų ugdymosi pakopų rezultatu? • Bendrąsias ar dalykines kompetencijas: – dauguma ES bendrųjų kompetencijų glaudžiai siejasi su tradiciniais mokomaisiais dalykais, tokiais kaip gimtoji kalba, matematika ir gamtamokslinis ugdymas. Kitos - socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, iniciatyvumas ir verslumas - peržengia tradicinių mokomųjų dalykų ribas. (Bendrųjų kompetencijų vertinimas, 2009); – R. M. Niculescu (2005), A. Pollard (2008) teigimu, kiekvienos ugdymo pakopos rezultatai aprašomi, pateikus bendrąsias kompetencijas, kurios siejamos su mokinio asmenine, socialine, pažinimo, komunikavimo, fizine, kūrybiškumo raida. Dalykinės kompetencijos yra tik instrumentas siekti bendrųjų kompetencijų, per kurias aprašoma mokinio raidos pažanga.
  • 14. Kokias kompetencijas laikysime atskirų ugdymosi pakopų rezultatu? • ES bendrąsias kompetencijas: – bendravimas gimtąja, bendravimas užsienio kalbomis, matematiniai gebėjimai bei gebėjimai gamtos mokslų ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, iniciatyvumas ir verslumas, kultūrinis sąmoningumas ir raiška. • Nurodomas LR švietimo dokumentuose: – bendrosios kompetencijos: mokėjimo mokytis; komunikavimo; socialinė; pažinimo; iniciatyvumo ir kūrybingumo; asmeninė; – dalykinės kompetencijos; – kitos: karjeros, sveikatos....? • Nurodomas „Metodinėse rekomendacijose ikimokyklinio ugdymo programai rengti“: – sveikatos saugojimo; pažinimo; komunikavimo; meninė; socialinė.
  • 15. Nuo kokio vaiko amžiaus galima kalbėti apie įgytas kompetencijas kaip ugdymosi rezultatą? • Daugumos valstybių ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai aprašomi, juos siejant su vaiko ugdymosi sritimis, o ne su kompetencijomis. (Pensilvanija; Didžioji Britanija; Suomija); • Nuo pradinio ugdymo pakopos pradžios rezultatai aprašomi, išskiriant bendrąsias, o taip pat ir dalykines kompetencijas (Pensilvanija; Didžioji Britanija; Suomija; Vokietija).
  • 16. Ar tikslinga vaikų pažangos vertinimui taikyti kompetencijų įgijimo “laiptelius”? Pasiekimų lygiai pradinės Kompetencijų įgijmo mokyklos programose “laipteliai”, kuriais (geresnis arba blogesnis vieni vaikai eina tos pačios medžiagos įsisavinimas): greičiau, kiti - lėčiau: - patenkinamas, - pirmieji žingsniai, - einama teisinga - pagrindinis, kryptimi, - aukštesnysis - jau arti tikslo, - gyjama kompetencija „Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas“ (2012), Didžioji Britanija ir kt.
  • 17. Tyrimo rezultatai IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO(SI) PROGRAMŲ DERMĖS KOKYBINIS VERTINIMAS
  • 18. 1. Dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų tikslų yra nepakankama
  • 19. Ikimokyklinio ugdymo programų tikslo kryptingumas Tikslo formuluotė nekoduoja siektino vaiko Akcentuojama vaikų globa ugdymosi rezultato – poreikių tenkinimas (vaiko gebėjimai, žinos ir supratimas, nuostatos) - + Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius Vaiko Vaiko Vaiko įgalinimas individualių santykio su kitais mokytis galių plėtotė plėtotė
  • 20. Priešmokyklinio ugdymo programų tikslo kryptingumas Tiksle formuluojamas siektinas vaiko ugdymosi Neakcentuojama vaikų rezultatas globa – poreikių (vaiko gebėjimai, žinos ir supratimas, nuostatos) tenkinimas + - Laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje ? Vaiko Vaiko Vaiko įgalinimas individualių santykio su kitais mokytis galių plėtotė plėtotė
  • 21. Pradinio ugdymo programų tikslo kryptingumas Tiksle formuluojamas Neakcentuojama vaikų siektinas vaiko ugdymosi globa ir poreikių rezultatas (vaiko gebėjimai, žinos ir tenkinimas supratimas, nuostatos) + - Ugdyti aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, pažintinių, informacinių, veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis toliau pagal pagrindinio ugdymo programas Vaiko Vaiko Vaiko įgalinimas individualių santykio su kitais mokytis galių plėtotė plėtotė
  • 22. Fokus grupių dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo tikslų dermės problemas: • „Kadangi priešmokyklinio ugdymo programa parengta anksčiau, o ikimokyklinio (metodinės rekomendacijos) – vėliau, yra šioks toks tikslų nesuderinamumas“; • „Ikimokykliniame amžiuje reikėtų bendro tikslo, uždavinių ir pažangos kriterijų, nes jų nebuvimas įnešė daug chaoso. Reikėtų kito ikimokyklinio ugdymo tikslo ir nacionalinio lygmens uždavinių. Pastebimas netikslingas ikimokyklinio ugdymo uždavinių perrašinėjimas iš kitų leidinių.“
  • 23. 2. Dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų uždavinių nepakankama, be to, nėra vieningos vidinės jų formulavimo logikos: – Ikimokyklinio ugdymo programų uždaviniai neatitinka tikslo – keliami ne tik poreikių ir emocinės gerovės lygmeniu, bet ir kompetencijų ugdymo lygmeniu, t.y. uždaviniai žymiai platesni nei tikslai. – Uždaviniuose vaiko individualių galių, vaiko santykio su kitais plėtotės, vaiko įgalinimo mokytis siekiai nusakomi fragmentiškai. – Uždaviniai suformuluoti ne kaip tikslą detalizuojantys pamatuojami vaiko ugdymo(si) siekiniai, bet kaip tikslo įgyvendinimo sąlygos.
  • 24. – Priešmokyklinio ugdymo programoje uždaviniai atitinka tikslą, orientuoti į kompetencijų pradmenų ugdymą. Uždaviniai aiškiai orientuoti į vaiko individualių galių plėtotę, tačiau turėtų būti daugiau orientuoti į vaiko santykio su kitais bei įgalinimo mokytis plėtotę. – Pradinio ugdymo bendrųjų programų uždaviniuose formuluojamas siekis išsiugdyti asmens kompetencijas, tačiau nenurodoma kokias kompetencijas ir kokiu pamatuojamu lygiu reikėtų ugdyti. Programų uždaviniai turėtų būti daugiau orientuoti į vaiko poreikių tenkinimą, emocinę gerovę ir mokėjimo mokytis kompetencijos plėtotę.
  • 25. Uždavinių atitiktis Europos ir Lietuvos vaikų ugdymo tikslų prioritetinėms kryptims
  • 26. 3. Dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų principų nepakankama: – Vaiko individualių galių plėtotę laiduojantys principai yra visose programose. – Vaiko santykio su kitais plėtotę ir vaiko įgalinimą mokytis laiduojantys principai programose nesuderinti (vienos programos akcentuoja vienus, o kitos – kitus principus). – Pradinio ugdymo programose trūksta įgalinimą mokytis laiduojančių principų - neatitinka tikslo siekinio „ugdyti pasirengusį mokytis toliau“ vaiką. – Ikimokyklinio ugdymo programose nepateikiami ugdymo(si) kontekstualumo, prieinamumo bei įtraukties, ugdymo inovatyvumo principai, kuriems Europos švietimo dokumentuose pastaruoju metu skiriamas prioritetinis dėmesys.
  • 27. Principų atitiktis Europos ir Lietuvos vaikų ugdymo tikslų prioritetinėms kryptims
  • 28. 4. Nėra atitikties tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kompetencijų: – Lietuvos švietimo dokumentai nesukuria prielaidų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kompetencijų atitikčiai. – Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose numatytos tos pačios ugdytinos kompetencijos, tačiau jos neatitinka pradiniame ugdyme ugdytinų bendrųjų kompetencijų. – Fokus grupių tyrimas parodė, jog dėl kai kurių kompetencijų sampratų iki šiol tebevyksta diskusijos: sprendžiama, ar sveikatos saugojimo kompetencija turėtų būti atskira, ar turėtų įeiti į asmeninės kompetencijos turinį; diskutuojama koks pažinimo ir mokėjimo mokytis kompetencijų sampratų santykis.
  • 29. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų kompetencijų lyginamoji lentelė Ikimokyklinio Priešmokyklinio Bendroji pradinio ugdymo ugdymo(si) ugdymo programa programos programa sveikatos sveikatos asmeninė saugojimo saugojimo pažinimo pažinimo pažinimo komunikavimo komunikavimo komunikavimo meninė meninė iniciatyvumo ir kūrybiškumo socialinė socialinė socialinė mokėjimo mokytis
  • 30. Fokus grupių informantai iškėlė problemą, kad vis dar nesusitarta, kokios bendrosios kompetencijos kurioje ugdymo pakopoje bus plėtojamos • “Bendrąsias kompetencijas, pabaigus susitarti, galima būtų gražiai sudėlioti į sistemą” • "Problemų sprendimas gali būti atskira kompetencija arba įeiti į visų kompetencijų turinį“ • "Problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybingumas Europos dokumentuose yra kaip integruojantys gebėjimai, įeinantys į visas kompetencijas“; • "Nereikėtų atskirai išskirti pažinimo kompetencijos, nes ji dubliuoja mokėjimo mokytis kompetenciją“; • "Sveikatos kompetencijos turinys galėtų sudaryti dalį asmeninės kompetencijos turinio“.
  • 31. 5. Trūksta dermės tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų plėtoti bendrųjų kompetencijų turinio: • Nėra dermės tarp kompetencijų komponentų. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose išskirti visi kompetencijų komponentai, tuo tarpu daugumoje ikimokyklinio ugdymo programų išskirti tik gebėjimai. • Nepakankamai suderintas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų plėtoti kompetencijų turinys, sunku įžvelgti vaiko ugdymo(si) rezultatų tobulėjimą pereinant iš ikimokyklinio į priešmokyklinį bei iš priešmokyklinio į pradinį ugdymą.
  • 33. Informantai akcentavo, kad tarp kompetencijų komponentų būtinai turėtų būti vertybinės nuostatos ir gebėjimai, ne tik žinios ir supratimas • ,,Kompetencijų pavadinimas sugalvotas tam, kad atsirastų vertybinės nuostatos ir gebėjimai. Vertybinių nuostatų „ilgesys“ pasaulyje šiuo metu yra labai didelis. Ir jas mes turėtume įrašyti į programas” • "Kai kuriose ikimokyklinio ugdymo programose pagrindinis kompetencijų komponentas yra žinios” • "Asmens savybės kompetencijos sąrangoje turėtų būti nuostatų komponente". • “Dalykas turėtų būti orientuotas į bendrųjų kompetencijų plėtotę, o ne atvirkščiai“
  • 34. Informantai pabrėžė, kad tarp kompetencijų komponentų turi būti vertikali ir horizontali dermė • Programose trūksta dermės tarp atskirų ugdomų gebėjimų” • „Vis tiek didesne dalimi yra dalykinės kompetencijos. Sudėtingėjimą kažkaip išgryninti bendrųjų kompetencijų..., gal ir reikia, bet yra labai yra sunku, ir aš nežinau, ar kas nors yra tai padaręs.“ Informantų teigimu, kai kurių kompetencijų sampratos nėra tikslios • ,,Kūrybinės užduotys - vėl ką dabar matome. Labai sunkiai sekasi suprasti, kad kūrybinis ugdymas nėra meninis ugdymas. Tai yra apskritai toks originalus mąstymas” • “Problemų sprendimas neturi būti suprastas su neigiamu atspalviu, kad tai kokių nors sunkumų sprendimas, tai tiesiog atsakymų į klausimus ieškojimas”
  • 35. 5. Trūksta dermės tarp ES ir ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programose numatytų plėtoti bendrųjų kompetencijų turinio: – Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose ES kompetencijų turinys atliepiamas tik iš dalies: programose pakanka bendravimo gimtąja kalba, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijų elementų; nėra skaitmeninio raštingumo, mokėjimo mokytis kompetencijos elementų. – Pradinio ugdymo bendrosiose programose aprašytos kompetencijos atitinka daugumą ES bendrųjų kompetencijų, tačiau programose silpnai išreikšta mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijos, faktiškai nėra skaitmeninio raštingumo kompetencijų turinio.
  • 38. 6. Nepakankama ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų turinio atitiktis prioritetinėms ES ir Lietuvos švietimo dokumentuose rekomenduojamoms tikslų kryptims – Ikimokyklinio ugdymo programų turinys tik iš dalies, o priešmokyklinio ugdymo(si) – beveik atitinka Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose numatytas prioritetines ugdymo tikslų kryptis. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio tarpusavio dermė - dalinė. – Pradinio ugdymo bendrosios programos, sudarytos iš daugelio ugdymo sričių, turi daug fragmentiškumo, eklektiškumo, tačiau iš esmės atitinka Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose numatytas prioritetines ugdymo tikslų kryptis. – Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose ryškiausiai išreikšta vaiko individualių galių plėtotė, silpniau išreikšta santykio su kitais plėtotė, silpniausiai išreikštas vaiko įgalinimo mokytis prioritetas.
  • 42. Fokus grupių dalyviai kėlė ugdymo(si) turinio išdėstymo sritimis klausimus • "Ugdymo(si) turinys ikimokyklinio ugdymo programose galėtų būti išdėstomas pagal raidos sritis“ • "Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dirbtinai pavadina vaiko raidos sritis kompetencijomis” • "Pradinio ugdymo programose meta-mastymu grindžiamas mokėjimas mokytis yra vertinime ir turinio sričių aprašyme, o pačiame turinyje nėra" Fokus grupių dalyviai išryškino vertikalaus ir horizontalaus turinio suderinimo stoką •,,Rengiant programas buvo aišku, kad ugdymo turinį geriausia užrašyti visaip ir horizontaliai ir vertikaliai” •“Ikimokyklinio ugdymo pedagogai pradėjo vaikus ruošti priešmokyklinei grupei” •"Mokytojas turi užtikrinti ugdymo(si) turinio sudėtingėjimą kiekvienam vaikui pagal jo galimybes”
  • 43. 7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų turinio apimtis (vaikų veikla) nepakankamai orientuota į programoje numatytų kompetencijų plėtotę
  • 45. 8. Nepakankama dermė tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatytų pedagoginių technologijų – ikimokyklinio ugdymo programose nurodytos ir į vaiką, ir į pedagogą orientuotos pedagoginės technologijos; – priešmokyklinio ugdymo programoje vyrauja šiuolaikinės į vaiką orientuoto ugdymo(si) pedagoginės technologijos; – pradinio ugdymo bendrosiose programose nurodytos tiek į vaiką orientuoto mokymosi, tiek tiesioginio mokymo technologijos.
  • 47. Informantų nuomone, ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pats svarbiausias vaikų ugdymo(si) būdas yra žaidimas, pirmoje klasėje taip pat turėtų būti nemažai prasmingo žaidimo: • ,,Vienas iš pagrindinių, tiek ikimokykliniame, tiek priešmokykliniame ugdyme išlieka žaidimas” • ,,Pradžioje mokykloje vaikai irgi žaidžia” • „...Tėvų pozicija nėra gera. Todėl, kad darželyje smaugia vargšes auklėtojas - rašykit raides ir skaičius, o žinome, kad to visiškai nereikia...Ir jie taip reikalauja, kad tos auklėtojos... sodina vaikus, visą grupę, ir daro, kaip jūs sakote, kaip mokykloje. Tas mokymo būdas atsiranda. O tada tėvai tampa labai ... Patenkinti” Informantai išsakė požiūrį, ugdymui reikėtų daugiau panaudoti informacines technologijas •“Užeiname į vieną klasę - pilna kompiuterių, vaikai dirba. Pasižiūriu į kompiuterį, kiekvienas vaikas vis kažką kitą daro.”
  • 48. Kaip netinkamas vaiko ugdymo(si) technologijas informantai įvardino pamokėles, frontalųjį ugdymą •“Norėtųsi, kad gal darželiuose būtų kad ir labai trumpos pamokytės, bet privaloma būtų” •,,Pradinėje mokykloje kaip ir daugiau taikomas frontalinis ugdymas, gal ir priešmokykliniame mes jau pereisime prie frontalinio” Fokus grupių dalyvių teigimu, pedagogai praktiniame darbe dažnai nesivadovauja programomis • ,,O pradinukų mokytojai neretai vis dar svarbiausia, kad vaikai iškaltų gramatikos taisykles ir be klaidų rašytų. Jaunus pedagogus dažnai veikia aplinka, į kurią jie patenka” • ,, Mokytojas nežiūri programos. Mokytojas žiūri į vadovėlį”; • “Mokytojai sakė - jūs pamiršot įdėti tą ir tą - vadovėlyje yra, o programoje - ne. Jūs pamiršote į programą įkelti tai, kas yra vadovėlyje. Net puslapius mums nurodydavo. Taigi, svarbu ne „išeiti“ programą, o „išeiti“ vadovėlį“
  • 49. 9. Programos neatliepia ugdymo įstaigų atvirumo ir įvairiapusės įtraukties didinimo tendencijų – Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose pateikti tik bendri nurodymai dėl ugdymo(si) sąlygų ar turinio pritaikymo specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikams, tačiau nėra nei įvairiems poreikiams pritaikyto turinio, nei pažangos ir pasiekimų vertinimo gairių. – Pradinio ugdymo bendrosiose programose minima tik viena, t.y. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo programa (lietuvių gestų kalba, lietuvių kalba, matematika, pasaulio pažinimas).
  • 51. Informantai išreiškė mintį, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams galėtų būti pritaikomi ugdymo(si) tikslai ,,Specialiųjų poreikių vaikams reikėtų pritaikyti tikslą. Ir jeigu jis pritaikytas, tai viskas gerai‘; ,,Bendrosiose programose gabus arba stipriai pažengęs vaikas, nebeegzistuoja. Kaip jam užtikrinti ugdymąsi ?” Mokytojui labai svarbu pažinti specialiųjų ugdymosi poreikių vaiko galimybes ir teikti pagalbą, mokytojai turėtų gebėti pasirengti pažangos vertinimo “laiptelius” specialiųjų poreikių vaikams “Vaikų pažinimas labai svarbus. Tas pažinimas yra ne vieno mokytojo atsakomybė”; „Mokytojus reikia mokyti pasirengti pažangos „laiptelius“ specialiųjų poreikių vaikams.“
  • 52. 10. Nepakankama ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programose numatyto vertinimo atitiktis plėtojamoms kompetencijoms – Ikimokyklinio ugdymo programose vertinimas neapima visų numatytų ugdyti kompetencijų komponentų ir turinio. – Priešmokyklinio ugdymo(si) programoje numatytas vertinimas orientuotas į kompetencijų vertinimą, tačiau vertinamas kompetencijų turinys neatitinka numatyto programoje turinio. – Pradinio ugdymo bendrosiose programose pastebima nepakankama dermė tarp ugdymo sričių turinio ir vertinimo turinio. Nėra aišku kaip suderinti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų komponentų turinį ir kaip pamatuoti vaikų pasiekimų lygį.
  • 54. Informantai iškėlė problemą, kad šiuo metu taikomas vertinimas pasiekimų lygiais nerodo vaiko asmeninės pažangos, nerodo pasiekimų augimo “Vertinimo sistema pradinio ugdymo pakopoje yra bloga todėl, kad kiekvienas iškraipo kaip sugalvoja” Jie iškėlė problemą, kad vertinimą mokytojai iškraipo, suvokdami jį kaip atitikmenį vertinimui pažymiais „Man teko daug bendrauti su pradinukais, jie visi labai nelaimingi, kad negali rašyti pažymių. Jiems visiškai neaišku, kaip aprašyti pasiekimus”; Diskutuodami apie pažangos „laiptelių“ įvedimo galimybę, informantai teigė, kad tai būtų progresyvesnė vertinimo sistema nei pasiekimų lygiai “Tai tada tie pažangos laipteliai yra daug progresyvesni, negu kad šitie lygiai” ,,Žemiau pradinio ugdymo, gali būti tik pažangos žingsniai“
  • 55. Informantai išryškino visą eilę šiuo metu egzistuojančių vertinimo problemų – šalyje kol kas nėra sukurta bendrųjų (ne dalykinių) kompetencijų vertinimo sistema, pradinių klasių mokinių pažangos įsivertinimo būdai taikomi netinkamai „Bet dabar jeigu kalbame apie kompetencijas bendrąsias, tai nėra tradicijų, jas kažkaip tai vertinti“; ,,Vaikas pats įsivertina, pasispalvina skrituliuką kiekvieną pamoką. Bet mokytoja liepia pasižymėti raudonai, o parėjęs į namus jis dar gauna diržo”.
  • 56. Rekomenduojama priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo turinio programų sandara