ݺߣ

ݺߣShare a Scribd company logo

Vims rusiavimas

•
•
M
makonf2013
1 of 10
“VIMS mokyklos bendruomenės rūšiavimo ypatumai” 5 klasės mokiniai: Elvina Čurlu Kęstutis Variakojis Kristijonas Vėgėlė Simonas Rastenis Rokas Grigaitis Rekomenduojamas Vilniaus miesto VŠĮ paveikslėlis, “VIMS tarptautinė Meridiano mokykla” Biologijos mokytoja Renata Dikčiūtė susijęs su tema, Matematikos , informacinių technologijų mokytoja ir nuotrauka… bendrojo skyr. vedėja Rita Losevič Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
Į岹 Klasės seniūno pavaduotojas Kristijonas Vėgėlė yra labai aktyvus rušiuotojas, tad jis pasiūlė įdėją, ištirti mokyklos mokinių rušiavimo ypatumus. Jeigu norime išsaugoti gamtą, žemę, vandens tyrumą, ežerų švarą, augalus, gyvūnus, neteršti oro bei be abejo nekenkti savo kūnui - reikia skatinti žmones teisingai rūšiuoti. Tyrimas vyko VIMS mokykloje, apklausėme visus 1-7 kl. mokinius (114), mokytojus (20) , 5-7 klasių tėvelius. Šiuo tyrimu norėjome išsiaiškinti: Kokios yra atliekų rūšys ? Kaip žmonės rūšiuoja ? Ar rušiuoja gerai ? Kur išmoko rūšiuoti ? Kokias atliekas rūšiuoja ? Ar rūšiuoja draugai, kaimynai ? Ar skatinami rūšiuoti ? Ar mokyklos mokinių tėvai rušiuoja, ar skatina rušiuoti ir savo vaikus ? Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
Į岹 Tyrimo tikslas – Išsiaiškinti mokyklos bendruomenės rūšiavimo ypatumus. Uždaviniai: Susipažinti su atliekų rušiavimo įmonių siūlomomis paslaugomis ir atliekų rūšimis. Išsiaiškinti antrinių atliekų surinkimo galimybėmis mokykloje ir 200 m spinduliu aplink mokyklą. Atlikti tyrimą ir išsiaiškinti ką mokyklos bendruomenės nariai žino apie rušiavimą ir jei rūšiuoja, tai išsiaškinti kokios atliekos yra rūšiuojamos ir gautą informaciją pavaizduoti diagramose. Pagal tyrimo duomenis aktyvinti mokyklos bendruomenę prisidėti prie rušiavimo. Supažindinti su rušiavimo galimybėmis mokykloje ir tėvus, įtraukti į mokyklos projektą. Hipotezė – Bendruomenės narius reikia mokyti rūšiavimo subtilybių. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
Tyrimo metodika Tyrimo vieta: VIMS Tarptautinė Meridinao mokykla Tyrimo pradžia : spalio mėnuo Tyrimo etapai: I etapas – mokiniai biologijos pamokose buvo supažindinti su atliekų rūšimis, susipažino su atliekų konteinerių funkcijomis ir jų vieta aplink mokyklą. II etapas – rušiavimo konteinerių mokykloje pastatymas, tyrimo atlikimas, skaičiavimai ir diagramų vaizdavimas. (Po apklausos turėjo paaiškėti ar tolesni etapai reikalingi.) III etapas – bendruomenės mokymai prieš pavasario akcija “Darom”, plakatų kūrimas. IV etapas – pakartotinis tyrimas, abiejų tyrimų rezultatų analizė. Pasiruošimo darbai truko gan ilgai, nes reikėjo perskaityti daug informacijos apie rušiavimą, ieškoti naujienų, susirašinėti su atliekų tvarkymo įmone dėl konteinerių atvežimo. Labai daug pastangų įdėjome kurdami klausimus ir po to apdprodami gautus duomenis. Apklausti tėvus ir 5-7 kl. mokinius labai padėjo puslapis manoapklausa.lt, kuris tikrai palengvino darbą braižant diagramas. Tyrimo metu aplankėme firmas esančias netoli mokyklos ir jas apklausėme kaip jos rušiuoja, taip pat stebėjome 200 -300 m. atstumu nuo mokyklos esančias šiukšlių dėžes. Ypatingai buvo keista, kad žmonės nerušiuoja šiukšlių nors rušiavimo konteineriai yra arba šalia, arba vos už 5 metrų. Deja aplankius tris artimiausias rušiavimo vietas, vaizdas liūdnas ir baugus – rūšiavimas yra ignoruojamas . Taip pat liūdna, kad konteineriai yra tiek sugadinti, kad nesimato ant jų parašytos informacijos Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
Tyrimo metodika  I etape - išsiaiškinome, kokios atliekos dažniausiai susidaro buityje, aptarėme į kokius konteinerius jos turėtų būti rūšiuojamos. Ekskursijų po mokyklą ir jos teritorijoje išsiaiškinome, kur ir kokie konteineriai stovi. Paiaškėjo, kad mokykloje buvo rūšiuojamas tik popierius, o kitos atliekos ne, nors tokių tikrai yra (sulčių buteliukai stikliniai arba platmasiniai) . Projekto autoriai aplankė visas artimiausias rūšiavimo vietas ir visus pažeidimus surašė bei nusiuntė į konkursą grynas@grynas.lt .  II etape – projekto autoriai susisiekė su Ekoservice antrinių žaliavų vadybininke ir susitarė dėl kontenerių atvežimo. Biologijos mokytoja su projekto autoriais parengė pristatymą ir visiems mokiniams pristatė naują mokyklos akcija “Eko mokykla”. Šios akcijos tikslas, skatitni mokinius mokykloje rūšiuoti. Po kelių savaičių projekto autoriai atliko apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti mokinių rūšiavimo ypatumus, ištirti mokinių tėvų rūšiavimo galimybes, norus. Apklausoje dalyvavo 1-7 klasių mokiniai, bei 5-7 kl. tėveliai. Rezultatai pavaizduoti diagramose. Rezultatai aptarti su biologijos mokytoja ir pasiūlyta proejktą tęsti iki pavasario. PLANAVIMAS (projekto tęstinumas)  III etape – mokiniai planuoja vykdyti mokimus, nupiešti 2 (A3 formato plakatus) apie teisingą rūšiavimą, biologijos pamokose planuojame vaizdžiai rodyti, kaip teršalai įtakoja gyvus organizmus (žolę, vandenį, gėles), parengti mokomąjį žaidimą Smart lentai.  IV etape – planuojamas pakartotinis tyrimas po bendruomenės mokymų.
Tyrimo rezultatai Iškelta hipotezė pasitvirtino, nes: Apklaustieji pažįsta atliekas, tačiau jiems sunku nuspręsti į kokį konteinerį reikia jas mesti, pagrindinės priežastys – nemoka atskirti plastikinių pakuočių nuo popierinių, bijo suklysti, nėra konteinerių arba jie pilni; Tik 40 proc. apklaustųjų rūšiuoja, priežastys - tingi, nėra konteinerių, nesupranta rūšiavimo naudos kai mato, kad atliekos surenkamos supilants į vieną šiuklių talpą; 36 proc. nerūšiuoja galvaninių elementų, nes netiki, kad nuodingos atliekos iš savartynų gali pasiekti į gruntinius vandenis. Labai skirtingas atliekų rūšiavimas tėvų ir 5-7 kl. mokinių. Tėvai kartais skatina, o mokiniai neskatina. To pasekoje, aiškėja, kad būtent 5-7 kl. mokiniai nemoka tinkamai rūšiuoti šiukšlių, o 1-4 kl. moksleiviai skatina juos rūšiuoti. Nei vienos apklaustųjų grupės dalyviai nemoka atpažinti ant pakuočių esančių logotipų. Po šios klausimo projketo autoriai pradėjo rengti smagų atliekų rūšiavimo žaidimą skirtą visoms amžiaus grupėms. Mokiniai norėtų išmokti rūšiuoti, tai teigia 45 proc., kiti nori, kad jų rajone atsirastų konteineriai. 70proc. Tėvų teisingai įvardija pavojingas atliekas, tačiau labai gaila kad tik 22 proc. Apklaustų 5-7 kl. mokinių mano kad seni vaistai pavojingi, kiti pavojaus neįžvelgia, dar liūdniau kalbant apie tepalus – juos kaip pavojingus įvardijo vos 17 proc. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
Tyrimo rezultatai Apklausa turėjo ir teigiamų aspektų: •skiria rūšiavimo konteinerius, žino kur rašti Ekotaškus; •įvardina, kodėl rūšiavimas yra svarbus – neteršti gamtos, ežerų, oro; •žada skatinti aplinkinius rūšiuoti; •dalyvauja Darom akcijoje; Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
Išvados 1. Mokiniai supažindinti su atliekų rūšimis, rūšiavimo konteineriais, tačiau trūksta įgūdžių. 2. Mokykloje jau yra visos galimybės rūšiuoti, nes jauyra konteineriai plastikui, stiklui, popieriui, galvaniniams elementams bei virtuvės atliekoms. 3. Rūšiavimo tyrimas pavyko, tačiau dėl rūšiavimo įgūdžiū trūkumo, buvo nuspręsta tyrimą testi su mokymais. Mokymai vyks visai bendruomenei, tėvai šiuo sprendimu džiaugiasi. 4. Iškelta hipotezė pasitvirtino – mokyti rūšiuoti reikia, nes tik tada žmonės supras kaip ir ką rūšiuoti, kokias atliekas priduoti į EMP (nes tik 64 proc. žino kokia veikla užsiima ši įmonė), kodėl rūšiavimas svarbus mūsų gamtai ir mums patiems. 5. Skelbsime akciją „Penki žingsniai iki rūšiavimo“ ir prisidėsime prie pavasario akcijos „Darom“. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
Rekomendacijos 1. Kurti įdomius interaktyvius žaidimus ne tik mažiesiems, bet ir vyresniųjų klasių mokiniams. 2. Atlikti bandymus biologijos pamokose, paaiškinti kaip teršalai patenka į vandenį, atlikti nedidelius tyriamuosius projektus; 3. Integruoti biologijos pamokas į matematikos, skaičiuojant kaip greitai plinta teršalai vandens telkiniuose, apskaičiuoti išmestų šiuklių kiekius ir juos lyginti su mokiniams pažįstamais kiekiais. 4. Būtinai įtraukti tėvus į tyriamuosius darbus, skaičiuojant sunaudoti vandens kiekį, ekologiškus produktus (šampūnus, skalbiklius). 5. Neužmiršti darbų paviešinti ne tik savo mokykloje, bet ir už jos ribų. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
čū už galimybę dalyvauti projekte „Mokyklinė aplinkotyra“ Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

More Related Content

Vims rusiavimas

  • 1. “VIMS mokyklos bendruomenės rūšiavimo ypatumai” 5 klasės mokiniai: Elvina Čurlu Kęstutis Variakojis Kristijonas Vėgėlė Simonas Rastenis Rokas Grigaitis Rekomenduojamas Vilniaus miesto VŠĮ paveikslėlis, “VIMS tarptautinė Meridiano mokykla” Biologijos mokytoja Renata Dikčiūtė susijęs su tema, Matematikos , informacinių technologijų mokytoja ir nuotrauka… bendrojo skyr. vedėja Rita Losevič Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 2. Į岹 Klasės seniūno pavaduotojas Kristijonas Vėgėlė yra labai aktyvus rušiuotojas, tad jis pasiūlė įdėją, ištirti mokyklos mokinių rušiavimo ypatumus. Jeigu norime išsaugoti gamtą, žemę, vandens tyrumą, ežerų švarą, augalus, gyvūnus, neteršti oro bei be abejo nekenkti savo kūnui - reikia skatinti žmones teisingai rūšiuoti. Tyrimas vyko VIMS mokykloje, apklausėme visus 1-7 kl. mokinius (114), mokytojus (20) , 5-7 klasių tėvelius. Šiuo tyrimu norėjome išsiaiškinti: Kokios yra atliekų rūšys ? Kaip žmonės rūšiuoja ? Ar rušiuoja gerai ? Kur išmoko rūšiuoti ? Kokias atliekas rūšiuoja ? Ar rūšiuoja draugai, kaimynai ? Ar skatinami rūšiuoti ? Ar mokyklos mokinių tėvai rušiuoja, ar skatina rušiuoti ir savo vaikus ? Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 3. Į岹 Tyrimo tikslas – Išsiaiškinti mokyklos bendruomenės rūšiavimo ypatumus. Uždaviniai: Susipažinti su atliekų rušiavimo įmonių siūlomomis paslaugomis ir atliekų rūšimis. Išsiaiškinti antrinių atliekų surinkimo galimybėmis mokykloje ir 200 m spinduliu aplink mokyklą. Atlikti tyrimą ir išsiaiškinti ką mokyklos bendruomenės nariai žino apie rušiavimą ir jei rūšiuoja, tai išsiaškinti kokios atliekos yra rūšiuojamos ir gautą informaciją pavaizduoti diagramose. Pagal tyrimo duomenis aktyvinti mokyklos bendruomenę prisidėti prie rušiavimo. Supažindinti su rušiavimo galimybėmis mokykloje ir tėvus, įtraukti į mokyklos projektą. Hipotezė – Bendruomenės narius reikia mokyti rūšiavimo subtilybių. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 4. Tyrimo metodika Tyrimo vieta: VIMS Tarptautinė Meridinao mokykla Tyrimo pradžia : spalio mėnuo Tyrimo etapai: I etapas – mokiniai biologijos pamokose buvo supažindinti su atliekų rūšimis, susipažino su atliekų konteinerių funkcijomis ir jų vieta aplink mokyklą. II etapas – rušiavimo konteinerių mokykloje pastatymas, tyrimo atlikimas, skaičiavimai ir diagramų vaizdavimas. (Po apklausos turėjo paaiškėti ar tolesni etapai reikalingi.) III etapas – bendruomenės mokymai prieš pavasario akcija “Darom”, plakatų kūrimas. IV etapas – pakartotinis tyrimas, abiejų tyrimų rezultatų analizė. Pasiruošimo darbai truko gan ilgai, nes reikėjo perskaityti daug informacijos apie rušiavimą, ieškoti naujienų, susirašinėti su atliekų tvarkymo įmone dėl konteinerių atvežimo. Labai daug pastangų įdėjome kurdami klausimus ir po to apdprodami gautus duomenis. Apklausti tėvus ir 5-7 kl. mokinius labai padėjo puslapis manoapklausa.lt, kuris tikrai palengvino darbą braižant diagramas. Tyrimo metu aplankėme firmas esančias netoli mokyklos ir jas apklausėme kaip jos rušiuoja, taip pat stebėjome 200 -300 m. atstumu nuo mokyklos esančias šiukšlių dėžes. Ypatingai buvo keista, kad žmonės nerušiuoja šiukšlių nors rušiavimo konteineriai yra arba šalia, arba vos už 5 metrų. Deja aplankius tris artimiausias rušiavimo vietas, vaizdas liūdnas ir baugus – rūšiavimas yra ignoruojamas . Taip pat liūdna, kad konteineriai yra tiek sugadinti, kad nesimato ant jų parašytos informacijos Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 5. Tyrimo metodika  I etape - išsiaiškinome, kokios atliekos dažniausiai susidaro buityje, aptarėme į kokius konteinerius jos turėtų būti rūšiuojamos. Ekskursijų po mokyklą ir jos teritorijoje išsiaiškinome, kur ir kokie konteineriai stovi. Paiaškėjo, kad mokykloje buvo rūšiuojamas tik popierius, o kitos atliekos ne, nors tokių tikrai yra (sulčių buteliukai stikliniai arba platmasiniai) . Projekto autoriai aplankė visas artimiausias rūšiavimo vietas ir visus pažeidimus surašė bei nusiuntė į konkursą grynas@grynas.lt .  II etape – projekto autoriai susisiekė su Ekoservice antrinių žaliavų vadybininke ir susitarė dėl kontenerių atvežimo. Biologijos mokytoja su projekto autoriais parengė pristatymą ir visiems mokiniams pristatė naują mokyklos akcija “Eko mokykla”. Šios akcijos tikslas, skatitni mokinius mokykloje rūšiuoti. Po kelių savaičių projekto autoriai atliko apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti mokinių rūšiavimo ypatumus, ištirti mokinių tėvų rūšiavimo galimybes, norus. Apklausoje dalyvavo 1-7 klasių mokiniai, bei 5-7 kl. tėveliai. Rezultatai pavaizduoti diagramose. Rezultatai aptarti su biologijos mokytoja ir pasiūlyta proejktą tęsti iki pavasario. PLANAVIMAS (projekto tęstinumas)  III etape – mokiniai planuoja vykdyti mokimus, nupiešti 2 (A3 formato plakatus) apie teisingą rūšiavimą, biologijos pamokose planuojame vaizdžiai rodyti, kaip teršalai įtakoja gyvus organizmus (žolę, vandenį, gėles), parengti mokomąjį žaidimą Smart lentai.  IV etape – planuojamas pakartotinis tyrimas po bendruomenės mokymų.
  • 6. Tyrimo rezultatai Iškelta hipotezė pasitvirtino, nes: Apklaustieji pažįsta atliekas, tačiau jiems sunku nuspręsti į kokį konteinerį reikia jas mesti, pagrindinės priežastys – nemoka atskirti plastikinių pakuočių nuo popierinių, bijo suklysti, nėra konteinerių arba jie pilni; Tik 40 proc. apklaustųjų rūšiuoja, priežastys - tingi, nėra konteinerių, nesupranta rūšiavimo naudos kai mato, kad atliekos surenkamos supilants į vieną šiuklių talpą; 36 proc. nerūšiuoja galvaninių elementų, nes netiki, kad nuodingos atliekos iš savartynų gali pasiekti į gruntinius vandenis. Labai skirtingas atliekų rūšiavimas tėvų ir 5-7 kl. mokinių. Tėvai kartais skatina, o mokiniai neskatina. To pasekoje, aiškėja, kad būtent 5-7 kl. mokiniai nemoka tinkamai rūšiuoti šiukšlių, o 1-4 kl. moksleiviai skatina juos rūšiuoti. Nei vienos apklaustųjų grupės dalyviai nemoka atpažinti ant pakuočių esančių logotipų. Po šios klausimo projketo autoriai pradėjo rengti smagų atliekų rūšiavimo žaidimą skirtą visoms amžiaus grupėms. Mokiniai norėtų išmokti rūšiuoti, tai teigia 45 proc., kiti nori, kad jų rajone atsirastų konteineriai. 70proc. Tėvų teisingai įvardija pavojingas atliekas, tačiau labai gaila kad tik 22 proc. Apklaustų 5-7 kl. mokinių mano kad seni vaistai pavojingi, kiti pavojaus neįžvelgia, dar liūdniau kalbant apie tepalus – juos kaip pavojingus įvardijo vos 17 proc. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 7. Tyrimo rezultatai Apklausa turėjo ir teigiamų aspektų: •skiria rūšiavimo konteinerius, žino kur rašti Ekotaškus; •įvardina, kodėl rūšiavimas yra svarbus – neteršti gamtos, ežerų, oro; •žada skatinti aplinkinius rūšiuoti; •dalyvauja Darom akcijoje; Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 8. Išvados 1. Mokiniai supažindinti su atliekų rūšimis, rūšiavimo konteineriais, tačiau trūksta įgūdžių. 2. Mokykloje jau yra visos galimybės rūšiuoti, nes jauyra konteineriai plastikui, stiklui, popieriui, galvaniniams elementams bei virtuvės atliekoms. 3. Rūšiavimo tyrimas pavyko, tačiau dėl rūšiavimo įgūdžiū trūkumo, buvo nuspręsta tyrimą testi su mokymais. Mokymai vyks visai bendruomenei, tėvai šiuo sprendimu džiaugiasi. 4. Iškelta hipotezė pasitvirtino – mokyti rūšiuoti reikia, nes tik tada žmonės supras kaip ir ką rūšiuoti, kokias atliekas priduoti į EMP (nes tik 64 proc. žino kokia veikla užsiima ši įmonė), kodėl rūšiavimas svarbus mūsų gamtai ir mums patiems. 5. Skelbsime akciją „Penki žingsniai iki rūšiavimo“ ir prisidėsime prie pavasario akcijos „Darom“. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 9. Rekomendacijos 1. Kurti įdomius interaktyvius žaidimus ne tik mažiesiems, bet ir vyresniųjų klasių mokiniams. 2. Atlikti bandymus biologijos pamokose, paaiškinti kaip teršalai patenka į vandenį, atlikti nedidelius tyriamuosius projektus; 3. Integruoti biologijos pamokas į matematikos, skaičiuojant kaip greitai plinta teršalai vandens telkiniuose, apskaičiuoti išmestų šiuklių kiekius ir juos lyginti su mokiniams pažįstamais kiekiais. 4. Būtinai įtraukti tėvus į tyriamuosius darbus, skaičiuojant sunaudoti vandens kiekį, ekologiškus produktus (šampūnus, skalbiklius). 5. Neužmiršti darbų paviešinti ne tik savo mokykloje, bet ir už jos ribų. Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva
  • 10. čū už galimybę dalyvauti projekte „Mokyklinė aplinkotyra“ Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

Editor's Notes

  • #6: Maisto atliekos;   Stiklo pakuotės atliekos (buteliai, stiklainiai, duženos);   Plastiko pakuotės atliekos (buteliai, dėžutės ir kitos talpos);   Metalo pakuotės atliekos (gėrimų skardinės ir kitos talpos);   Popieriaus atliekos (popierinė pakuotė, spauda, kitos popierinės atliekos);   Tekstilė;   Elektronikos atliekos (nebenaudojami elektronikos prietaisai, jų dalys, maitinimo elementai, įvairos lemputės ir kitos dalys)