More Related Content
What's hot (20)
More from Emilija Dryžaitė (18)
Aplinkos tarša ir jos įtaka visuomenei
- 1. Aplinkos tarša Ekologinės avarijos ir jų padariniai Darbą atliko: Emilija Dryžaitė
- 2. Tarša arba teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių išmetimas į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas. Tarša – kas tai ?
- 3. Fizinė taršaBiologinė tarša Cheminė tarša Tarša skirstoma Užkrėsta mikro- organizmais, parazi- tinių kirmėlių kiau- šinėliais. Triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai Cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ar poveikio trukmę, daro ar gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams
- 4. Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti suskirstomi į: Taršos šaltinių skirstymas Gamtinius Antropogeninius (žmogaus pakeistus).
- 5. Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma – kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to žalojama reprodukcinė sistema. Tačiau oro teršalų toksinai veikia ne tik žmones. Kai kurie toksinai – tokie kaip gyvsidabris, nusėda ant augalų ir patenka į vandens šaltinius, kuriuos vartoja gyvūnai. Oro tarša
- 6. Transpoto priemonių tarša miestuose - didžiausia. To kaltininkai,oro teršėjai, automobilių vidaus degimo varikliai. Transpoto priemonių tarša Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70- 80% visos oro taršos visuose didžiuosiuose miestuose.
- 7. Vandens tarša Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau jo gyvybė vis blėsta. Dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose vanduo užteršiamas labai greitai. Pavojingiausi mums teršalai - cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. O patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.
- 8. Per pastaruosius metus daugiau kaip 50 proc. sumažėjo pagrindinių teršalų, patenkančių į paviršinio vandens telkinius. Tačiau tik 40 proc. nuotekų išvaloma iki nustatytų normų, nes daugelis užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių yra fiziškai ir morališkai pasenę. DIRBSIU UŽ ŠVARŲ VANDENĮ
- 9. Šiukšlinimas Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. DAUGIAU ANGLIES ?!Žmonės, o ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo
- 10. Šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai.Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta, o smalsūs gyvūnai, nuriję šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą.
- 11. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta, o smalsūs gyvūnai, nuriję šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą.
- 12. Pagrindinės priežastys, sukeliančios ekologines avarijas, – saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingumas, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas ir kt. Pagrindinės ekologinių avarijų priežastys EKOLOGINĖ BOMBA !!!
- 13. Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad ekologinė nelaimė neįvyktų ar jos padariniai būtų kuo mažesni? Pastebėjus ekologinės avarijos požymius kuo skubiausiai pranešti specialiosioms tarnyboms ar suaugusiems asmenims. Ką daryti ? NESIARTINTI VISADA SAKAI KAD : ,, KIEKVIENĄ KARTĄ PAIMDAMAS KAŽKĄ IŠ ŽEMĖS, PRIVALAI JAI KAŽKĄ IR ATDUOTI ...’’
- 14. Apibendrinimas Taigi, kaip pastebėjote, ekologinių avarijų yra įvairių. Vienų padariniai pražūtingi, kitų ne. Tačiau vistiek kiek įmanydami turime stengtis tausoti žemę, jos turtus ir jausti pareigą atsakant už jos ir mūsų ateitį.
Editor's Notes
- #3: Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. Toksinėms medžiagoms itin jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės. Dauguma teršalų organizmuose kaupiasi pamažu
- #5: Pagrindiniai gamtiniai aplinkos taršos šaltiniai yra šie: 1) ugnikalnių išsiveržimai; 2) miškų gaisrai; 3) negyvos organinės medžiagos puvimo procesai; 4) mineralinių ir organinių medžiagų išplovimas iš dirvožemio; 5) gamtinė dirvožemio erozija; 6) krituliai; 7) jūra.
- #6: .(po sistema ) Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais. 1995 m. atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp oro taršos ir padidėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei dėl kvėpavimo takų problemų. (po gyvunai) Tokiu būdu šių nuodų poveikis pasklinda per visą mitybos grandinę. Gyvūnai, esantys mitybos grandinės viršuje, gauna didžiausią toksinų dozę.
- #8: Vanduo – būtinas gyvybės šaltinis. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams reikia švaraus geriamojo vandens. Ūkininkams vanduo reikalingas pasėlių laistymui. Žmonės mėgsta poilsiauti prie upių ir ežerų. Nelaimei, šie gamtos turtai labai greitai užteršiami dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose. „ Pavojingiausi tokie teršalai kaip cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Šiems teršalams patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.
- #10: Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. Žmonės, o ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo. Medicininės ir sanitarinės atliekos – biorizikingos ir nuo jų galima susirgti. Ką jau kalbėti apie tai, kad prišiukšlinti parkai ir paplūdimiai praranda savo natūralų žavesį, o žmonės jų ima vengti
- #11: šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai, o ypač – jūros gyvūnams. Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta lėtai ir skausmingai. Įsipainioti į šiukšlių sankaupas itin linkę paukščiai, rinkdami medžiagas lizdams sukti. Smalsus gyvūnas, nurijęs šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą. Be to, šiukšlių sankaupos, tirštai nudengę jūrų dugną, – taip pat labai kenksmingos. Toksinės šiukšlių medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams esantiems mitybos grandinės viršuje.