More Related Content
Featured (20)
„Jūrinis turizmas?“ - dr. A. پė
- 2. UK Marine Industries Leadership Council, MARCH 2010 But our importance is not widely recognized Our marine industries are not widely recognized as strategic to the UK’s economic or environmental interests. The industries themselves have not always been effective at making their case and speaking with one voice. Government, and its funding agencies, have not always seen marine as a priority sector for support. As a result opportunities for innovation and economic growth are being missed. ( UK MARINE INDUSTRIES STRATEGIC FRAMEWORK)
- 3. Apibrėžimai Turizmas – žmonių kelionė iš savo gyvenamosios vietos ne trumpiau kaip parai ir ne ilgiau kaip metams , ne mokymosi ar apmokamo darbo tikslu. Rekreacija- žmogaus fizinių, psichinių ir dvasinių jėgų atstatymo procesas. Jūrinis turizmas- vandens turizmo dalis. Vandens turizmas-keliavimas vandeniu plūdriosiomis priemonėmis turistiniais maršrutais, bei turistų apgyvendinimo, maitinimo ir kt. paslaugų teikimas laivuose ar pakrantės infrastruktūroje. Išvykstamasis, atvykstamasis ir vidaus turizmas.
- 4. ES statistiniuose leidiniuose teigiama, kad Nė vienas europietis negyvena daugiau kaip 700 km nutolęs nuo jūros. Beveik pusė ES gyventojų gyvena mažiau nei 50 km nuo jūros, nors daugiausia gyventojų gyvena pakrančių miestuose. Vien Jungtinių Tautų sistemoje yra 12 organizacijų, užsiimančių jūrinės politikos kūrimu.
- 5. Jūra ir rekreacija, turizmas Jūrų pakrantės yra pagrindinės atostogų vietos pasaulyje. Viduržemio jūra populiariausia pasaulyje turistinė vietovė. Ten surenkama 30% viso pasaulio turizmo pajamų. Europoje 63% atostogautojų renkasi atostogas prie jūros. Skirtingų tautų žmonės skirtingai atiduoda jūrai pirmenybę atostogų metu: iš 10 graikų net 8, o iš 10 suomių tik 3 .
- 6. Lietuvos rytas , July 2006 LIETUVOS PAJŪRIS
- 7. Lietuvos rytas , July 2006 LIETUVOS PAJŪRIS
- 8. Statistical data: Eurostat — Database: REGIO © EuroGeographics, for the administrative boundaries Cartography: Eurostat — GISCO Pakrančių zonos Gyventojų tankumas (gyventojų 1 kv. km) Gyventojų dalis 20 milijonų gyventojų Pakrančių gyventojai Toli nuo jūros esančių teritorijų gyventojai Pakrančių zona: 50 km ruožas palei kranto liniją
- 9. Jūrinis turizmas - koks tai reiškinys ir ar tikrai jis Lietuvai reikalingas? 2010 gruod žio mėn. žiniasklaidoje pasirodė daug informacijos apie tai, kad Turizmo įstatymo pataisose, pateiktose svarstyti LR Seimui, nebuvo įtraukta Jūrinio turizmo sąvoka, todėl Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo, kurį valdo koncernas „Achemos grupė“, plėtotojai negavo valstybės finansinės paramos suprastruktūrai įrengti.
- 10. Šaltinis: Marine Industries Global Market Analysis. Irish Marine Institute, 2005. Jūrinių sektorių apyvartos lentelė
- 11. Statistical data: Eurostat — Database: REGIO © EuroGeographics, for the administrative boundaries Cartography: Eurostat — GISCO Pakrančių zonos BVP eurais 1 gyventojui 2002 - NUTS 3 BVP dydis ir dalis milijonų eurų Pakrančių zonų BVP dalis Toli nuo jūros esančių zonų BVP dalis
- 12. Jūrinio turizmo statistika Lietuvoje Estijos Talino uostas išvis turėjo daugiau nei 7 mln. linijinių bei kruizinių laivų keleivių, Latvijos Rygos uostas – apie 700 tūkst., o Klaipėda – 302 tūkst. keleivių. Ketverius metus kruizinių laivų ir jais atplaukiančių turistų skaičius augo, geriausi rodikliai fiksuoti 2007 metais, kai į Klaipėdą atplaukė 65 laivai ir 36 866 keleivių. Vėliau skaičiai krito. 2010m. Atplaukė 45 kruiziniai laivai su 35 201 turistų. (Tik 7 % nuo aplankiusių trijų Baltijos šalių uostus) Klaipėdos Pilies uostas 2010m. priėmė 2200 laivelių. Šventosios uostas, Juodkrantės, Nidos , Drevernos ir kt. uosteliai. Jūriniai renginiai - jūrinės regatos, Jūros šventė.
- 13. Ką geriau plėtoti Lietuvoje jūrinį turizmą, ar lietuviškas oro linijas? Turizmo sektoriaus produkcija ir darbuotojų dalis pagal turizmui būdingas veiklos rūšis (LR S t. D, 2010 ) 2009 m. Turizmo produkcija (vartojimas), mln. lt Turizmo ir bendrosios produkcijos santykis, % Darbuotojų pasiskirstymas, % Viešbučiai ir kitos laikinojo apgyvendinimo įstaigos 750,8 91,2 25,0 Restoranai, barai ir kitos maitinimo įmonės 537,4 38,1 29,3 Kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai 579,3 97,3 6,0 Geležinkelių transportas 46,8 3,9 1,0 Kelių transportas 175,4 2,2 18,7 Vandens transportas 66,8 11,3 0,5 Oro transportas 274,9 76,1 1,0 Papildoma ir pagalbinė transporto veikla 259,7 5,0 1,6 Poilsio organizavimo, kultūrinė ir nuomos veiklos 370,1 11,2 16,9 Kitos ekonominės veiklos rūšys 1181,3 0,9 - Iš viso 4242,5 2,7 100,0
- 14. Ko siekiame? Su kokiomis problemomis susiduriame? Kokie sprendimai?
- 15. Sostinių turizmo, kitų uostų tinklas Sveikatinimo - spa vietovės Gamtos turizmas Vandens, turizmas, kruizų turizmas Kaimo turizmas Turistų srautai
- 16. Ar yra konfliktas kalbant apie jūrinę kultūrą, jūrinį turizmą? Ar galime sakyti, kad yra sukurta jūrinė kultūrinė –teritorinė sistema, kuri reiškia ne “teritoriją” ir ne “išteklius”, bet patirties situacijų serijas , ko ir ieško šiuolaikinis turistas ar rekreantas?
- 17. Ar nėra jūrinės kultūros ir jūrinio turizmo dabartinė būsena centristinės politikos ir mastymo pasekmė? Kokia turi būti kritinis žemės ir vandens santykis šalyje, kad jūra taptų tapatumo dalimi? Koks procentas žmonių tautoje turi būti tiesiogiai susijęs su jūra, kad jūra tapatų tapatumo dalimi? Kaip apskritai lietuviai žiūri į gamtą, ar ji yra jų tapatumo dalis? (KU Rekreacijos ir turizmo tyrimai)
- 18. Ačiū už dėmesį