More Related Content
Featured (20)
Lietuvos prekybiniai santykiai su ES
- 1. LIETUVOS PREKYBINIAI SANTYKIAI SU ES
- 2. LIETUVOS PREKYBINIAI SANTYKIAI SU ES io straipsnio tikslas - supa転indinti su Lietuvos ir Europos Sjungos pagrindiniais u転sienio prekybos reguliavimo principais, prekybini迭 santyki迭 su treiosiomis 邸alimis reglamentavimu ir aptarti laukiamus pasikeitimus u転sienio prekybos srityje Lietuvos narysts ES slygomis. U転daviniai: Per転velgti bei susisteminti tarptautins prekybos teorijas. I邸analizuoti tarptautini迭 prekybini迭 santyki迭 reguliavimo priemones. Supa転indinti su ES ir treiosiomis 邸alimis prekybini迭 santyki迭 reglamentavimu. Aptarti Lietuvos u転sienio prekybos pokyius tapus ES nare. Metodai: mokslins literat笛ros, dokument迭, statistini迭 duomen迭 analiz.
- 3. Lietuvai besirengiant tapti ES nare, ekspertai nevienareik邸mi邸kai vertino narysts 眺tak Lietuvos 笛kiui, o taip pat ir u転sienio prekybai. ES u転sienio prekyba su treiosiomis 邸alimis reglamentuojama dvi邸almis ar daugia邸almis tarptautinmis sutartimis, 眺sipareigojimais PPO. Lietuvai tapus ES nare 邸ios sutartys 眺sigaliojo ir m笛s迭 邸alyje, tuo paiu nutraukiant visas iki tol galiojusias laisvosios prekybos sutartis ir 眺sijungiant 眺 bendrj ES rink su jai b笛dingais bruo転ais ir reglamentavimu.
- 4. Teorinis problemos pagrindimas Analizuojant Lietuvos su ES ir treiosiomis 邸alimis prekybinius santykius, vis迭 pirma reikt迭 aptarti tarptautini迭 prekybini迭 santyki迭 teorinius aspektus. Tarptautin prekyba - viena seniausi迭 ir svarbiausi迭 ekonomini迭 santyki迭 tarp valstybi迭 forma. Jos atsiradimo prielaidos buvo: gamybos slyg迭 skirtingumas (gamtins, klimatins slygos, apsir笛pinimas i邸tekliais), skirtingi gamybos na邸umo lygiai, bei skoni迭, polinki迭, prioritet迭 眺vairov.
- 5. Kiekviena teorija skirtingai ai邸kina valstybs vaidmen眺 prekiaujant prekmis ir paslaugomis tarptautiniu mastu. Tarptautini迭 prekybos teorij迭 reik邸m yra 邸i: 邸ios teorijos padeda i邸ai邸kinti rinkoje konkurencing produkcij; padeda suprasti valstybs vykdomos prekybos politikos formas ir prakti邸kai naudojamas priemones, turinias 眺takos konkurencingumui.
- 6. Klasikin teorija. Ka邸t迭 slygos Viena svarbiausi迭 tarptautini迭 main迭 prielaida yra gamybos slyg迭 skirtingumas: skirtingos slygos lemia gamybos ka邸t迭 ir tuo paiu, preki迭 kain迭 skirtumus. ios slygos gali b笛ti labai 眺vairios, pvz. socialins, kult笛rins, specializacijos, gamtins, klimatins, i邸tekli迭 apr笛pinimo ir pan. Vykstant tarptautiniams mainams 邸alys apr笛pina viena kit tomis prekmis, kuri迭 gamyba 邸alyje yra palyginti pigi. Kita tarptautins prekybos prielaida tai skirtingas visuomeninio darbo na邸umo lygis . alys importuoja tokias paslaugas ir prekes, kuri迭 gamyba 邸alyje b笛t迭 brangesn, nei j迭 眺sigijimas pasaulinje rinkoje.
- 7. Hek邸erio-Olino (Hechscher-Ohlin) teorinis modelis (1) Pagal Hek邸erioOlino teorij, 邸alys stengsis eksportuoti prekes, reikalaujanias gana dideli迭 savo gamybos faktoriaus snaud迭, kurios naudojamos esant santykiniams pertekliui, ir nedideli迭 deficitinio faktoriaus snaud迭, mainais 眺 tas prekes, naudojamas atvirk邸tinje veiksni迭 proporcijoje. Tokiu b笛du, u転daru pavidalu yra eksportuojami pertekliniai faktoriai ir importuojami deficitiniai veiksniai, t.y. preki迭 judjimas i邸 vienos 邸alies 眺 kit kompensuoja 転em gamybos veiksni迭 mobilum pasaulinio 笛kio mastu.
- 8. Hek邸erio-Olino (Hechscher-Ohlin) teorinis modelis ( 2) B笛tina pabr転ti, kad ia kalba eina ne apie 邸ali迭 turim gamybos i邸tekli迭 kiek眺, o apie santykin眺 apsir笛pinim jais. Jeigu duotoje 邸alyje kokio nors santykinio gamybos i邸teklio daugiau, nei kitose 邸alyse, tai jo kaina bus 転emesn. Vadinasi, ir santykin to produkto kaina, kurio gamyboje 邸is pigus i邸teklius labiau naudojamas, bus ma転esn nei kitose 邸alyse. Taip ir atsiranda lyginamieji prana邸umai, kurie nustato tarptautins prekybos kryptis.
- 9. Leontjevo paradoksas 町転ymus amerikiei迭 ekonomistas Vasilijus Leontjevas XX a. viduryje atliko pagrindin Hek邸erioOlino teorijos i邸vados empirin眺 patikrinim ir padar paradoksali i邸vad. Panaudojs tarp邸akin眺 balanso model眺 snaudos gamyba, paremt 1947 JAV ekonomikos duomenimis, V.Leontjevas parod, kad amerikiei迭 eksportui buvo reikalingos daug daugiau darbo reikalaujanios preks, o importuojant kapitalo. Taiau V. Leontjevas nustat, kad tam tikrais laikotarpiais buvo prie邸ingai. is rei邸kinys da転nai vadinamas Leontjevo paradoksu . i paradoks galima paai邸kinti tuo, kad Hechlerio- Ohlino teorija daro klaiding prielaid apie gamybos veiksni迭 vienodum. Atlikus 邸ios teorijos pakeitimus ir nagrinjant darbo jg ne kaip vienod prek, o suskirstyt 眺 kategorijas, galima matyti, kad i邸sivysiusios 邸alys turi didel眺 auk邸tos kvalifikacijos darbo i邸tekli迭 pertekli迭, palyginus su kit迭 r笛邸i迭 darbo i邸tekliais. Be to produkcija gali b笛ti gaminama skirtingais metodais.
- 10. alies dyd転io teorija i teorija, skirtingai nei ankstesns, paai邸kina 邸ali迭 skirtumus susijusius su gamybine specializacija. Didelms valstybms yra b笛dingi 邸ie bruo転ai: i邸tekli迭 眺vairov . i teorija teigia, kad didelio ploto 邸alims b笛dinga klimatini迭 slyg迭 ir gamtini迭 i邸tekli迭 眺vairov, o tai padeda 邸alims geriau apsir笛pinti ekonominiu po転i笛riu. transportavimo i邸laidos . Kuo didesnis atstumas, tuo didesns transportavimo i邸laidos. B笛tent transportavimo i邸laidos skatina ma転as valstybes dalyvauti tarptautinje prekyboje. (Pvz. Olandijoje gamybiniai pajgumai i邸dstyti 100 myli迭 nuo sienos atstumu, tuo tarpu JAV didel dalis gamybini迭 pajgum迭 nuo sien迭 nutol daugiau kaip 100 myli迭. gamybos masto efektas . I邸vystytos ekonomikos 邸alys vis迭 pirma gamins prekes, kuri迭 gamyboje naudojamos pa転angios technologijos. ios technologijos reikalauja auk邸tos kvalifikacijos darbo jgos, o produkcija yra konkurencinga u転sienio rinkose.
- 11. Tarptautins prekybos reguliavimas Labiausiai paplitusi prekybos suvar転ymo priemon yra muitai (tarifai) tai nustatytas mokestis, kuriuo apmokestinamos importuojamos ar eksportuojamos grybs. Muito taikymo tikslas gana paprastas. Apmokestintos importuojamos preks kaina pakils, todl ji nebus labai patraukli vietiniams vartotojams, palyginti su vietiniu pakaitalu. Saugiai vietinei pramonei nereikia taip smarkiai, ar apskritai nereikia suma転inti gamybos. Antidempingo muitai yra viena i邸 keleto prekybins apsaugos priemoni迭, kurias, esant apibr転toms slygoms, leid転ia taikyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatos.
- 12. Netarifiniai apribojimai tai administracinis prekybos reguliavimas, kai ekonominiai metodai nepakankamai efektyv笛s. Da転nai pirmenyb teikiama netarifini迭 apribojim迭 metodams, kadangi jie laikomi politi邸kai priimtinesniais ir nra mokesi迭 na邸ta vartotojams. Kiekybiniai netarifiniai apribojimai yra administracin netarifinio valstybs reguliavimo forma, nustatanti preki迭 kiek眺 ir nomenklat笛r, leid転iam importuoti ir eksportuoti. Kiekybiniai apribojimai, koordinuojantys tam tikr迭 preki迭 prekyb, gali b笛ti 眺vesti vyriausybs nutarimu viena邸ali邸kai arba tarptautiniais susitarimais. Kiekybiniai netarifiniai apribojimai b笛t迭 kvotos, savanori邸ki eksporto suvar転ymai, licencijos. Eksporto kvotos 邸alyje 眺vedamos, suderinus su tarptautiniais stabilizaciniais susitarimais, nustataniais kiekvienos 邸alies eksporto dal眺 konkreiam produktui, arba siekiant sulaikyti deficitini迭 vidaus rinkos preki迭 i邸ve転im. Importo kvotos 眺vedamos, siekiant apsaugoti vietinius gamintojus, subalansuoti prekybos balans, reguliuoti paklaus ir pasi笛l vidaus rinkoje, taip pat kaip atsakas 眺 kit迭 vyriausybi迭 diskriminacin prekybos politik.
- 13. Savanori邸ki eksporto suvar転ymai tai kiekybiniai eksporto apribojimai, paremti vieno i邸 partneri迭 眺sipareigojimu apriboti prekyb arba neplsti eksporto apimties. ie vyriausybs apribojimai 眺vedami paprastai dl politinio spaudimo daug didesns importuojanios 邸alies, kuri grasina viena邸ali邸k迭 apribojimo priemoni迭 importui 眺vedimu atsisakymo savanori邸kai apriboti eksport, kai 邸is nuostolingas jos vietiniams gyventojams. Savanori邸ki eksporto suvar転ymai yra santykinai nauja administracin netarifin priemon, nukreipta 邸alies padiai rinkoje gerinti, taiau jos pana邸笛s rezultatai kaip ir kvotos: ma転ja importas, didja importo kainos. Licencijos vienas i邸 importo kvot迭 mechanizmo 眺gyvendinimo instrument迭, taiau jos gali b笛ti savaranki邸kas tarptautins prekybos ribojimo barjeras. Eksportuotojas licencij preki迭 importui gauna, pateiks specialioms valstybinms tarnyboms parai邸k, atsiunts preki迭 pavyzd転ius, atitinkamus dokumentus ir sertifikatus. Taigi licencij迭 kaip importo ribojimo priemons vaidmuo pasirei邸kia ne tik tuo, jog jos gali b笛ti nei邸duotos; jos turi ir kit, netiesiogin眺 poveik眺: atbaido nema転ai importuotoj迭 dl papildom迭 ka邸t迭, gai邸tamo laiko ir netikrumo elemento, kuris taip pat svarbus u転sienio prekyboje.
- 14. Paslptieji netarifiniai apribojimai tai tarptautins prekybos netarifini迭 reguliavimo priemoni迭 metodai, pagr眺sti 眺vairiais ne muito tipo apribojimais, inicijuojamais 邸alies vyriausybs ir netgi vietins vald転ios organ迭. Daugelis paslpt迭 netarifini迭 apribojim迭 pa転eid転ia tarptautins prekybos principus. 町vairiais duomenimis, yra keli 邸imtai paslpt迭j迭 netarifini迭 apribojim迭 r笛邸i迭. I邸skiriamos 邸ios pagrindins apribojim迭 r笛邸ys: techniniai standartai ir kiti reglamentai, valstybiniai pirkimai, vietins gamybos slygos. Siekiant apsaugoti vidaus rink nuo importo i邸 u転sienio, drauge su kiekybiniais ir u転slptais netarifiniais prekybos politikos metodais naudojami finansiniai netarifiniai apribojimai. Jie paremti eksporto finansavimu, siekiant suma転inti eksportuojam迭 preki迭 kainas ir padidinti vietins gamybos preki迭 konkurencingum tarptautinje rinkoje. Labiausiai paplit finansiniai netarifiniai apribojimai yra eksporto subsidijos ir eksporto kreditavimas.
- 15. Eksporto subsidijos tai finansinis netarifins prekybos politikos metodas, numatantis biud転etines i邸mokas nacionaliniams eksportuotojams, kai leid転iama pardavinti prek kit迭 邸ali迭 pirkjams daug 転emesne kaina nei vidaus rinkoje ir kartu gerinti eksport. Eksporto subsidijos yra dvejopos: tiesiogins ir netiesiogins. Eksporto kreditavimas finansinis netarifinis tarptautins prekybos politikos metodas, numatantis vyriausybs finansin眺 stimuliavim, norint vystyti eksport, pasitelkus nacionalines firmas.
- 16. Privalomieji reikalavimai 眺 ES 邸alis importuojamoms prekms Privalomuosius techninius reikalavimus produktams nustato ES direktyvos. ie reikalavimai yra privalomi ir i邸 trei迭j迭 邸ali迭 importuojamoms prekms. Techniniai reikalavimai yra pagrindin netarifinio apribojimo priemon, taikoma prekybai tarp ES valstybi迭 nari迭. Lietuvoje gaminamiems produktams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitose ES 邸alyse gaminamai produkcijai.
- 17. Lietuvos prekybos su ES pokyiai S varbiausi Lietuvos prekybos partneriai 2006 m. (i 邸skirtinai ES 邸alys): eksporto partneriai - Latvija (11,1 proc.), Vokietija (8,7 proc.) ir Estija (6,5 proc.), importo partneriai - Vokietija (14,8 proc.), Lenkija (9,6 proc.) ir Latvija (4,8 proc.). Todl tolimesns analizs objektu buvo pasirinktos 邸ios keturios 邸alys ir prekyba su jomis.
- 18. Vokietija 油 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Eksportas 1560,0 1656,0 1862,8 1862,6 2127,8 2242,7 2013,9 2169,4 2649,8 3075,5 3344,9 Padidejimo tempas 油 6,2 12,5 0,0 14,2 5,4 -10,2 7,7 22,1 16,1 8,8 Importas 2641,3 3879,9 4397,9 3352,7 3536,7 4588,0 5220,3 5291,7 5770,3 6538,4 7916,2 Padidejimo tempas 油 46,9 13,4 -23,8 5,5 29,7 13,8 1,4 9,0 13,3 21,1 Balansas -1081,3 -2223,9 -2535,1 -1490,1 -1408,9 -2345,3 -3206,4 -3122,3 -3120,5 -3463,0 -4571,2
- 19. Latvija 油 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Eksportas 1082,9 1101,0 1409,5 1372,1 2130,4 2151,5 1843,2 2041,2 2629,9 3362,7 4303,9 Padidejimo tempas 油 1,7 28,0 -2,7 55,3 1,0 -14,3 10,7 28,8 27,9 28,0 Importas 473,0 654,7 856,7 862,0 827,0 1036,1 1043,4 1110,7 1319,0 1707,9 2541,8 Padidejimo tempas 油 38,4 30,9 0,6 -4,1 25,3 0,7 6,5 18,8 29,5 48,8 Balansas 609,9 446,3 552,8 510,1 1303,4 1115,4 799,8 930,5 1310,9 1654,9 1762,1
- 20. Estija 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Eksportas 227,4 256,0 295,4 254,9 318,8 550,6 740,8 927,3 1291,3 1937,0 2515,4 Padidejimo tempas 油 12,6 15,4 -13,7 25,1 72,7 34,5 25,2 39,3 50,0 29,9 Importas 359,8 503,6 615,6 496,6 489,7 603,4 849,3 1015,4 1109,1 1222,8 1639,3 Padidejimo tempas 油 40,0 22,2 -19,3 -1,4 23,2 40,8 19,6 9,2 10,3 34,1 Balansas -132,4 -247,6 -320,2 -241,7 -170,9 -52,8 -108,5 -88,1 182,2 714,1 876,1
- 21. Lenkija 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Eksportas 298,8 267,3 375,0 477,1 791,2 1106,6 694,9 729,7 1243,6 1812,3 2361,4 Padidejimo tempas 油 -10,5 40,3 27,2 65,8 39,9 -37,2 5,0 70,4 45,7 30,3 Importas 750,6 1109,2 1320,5 1238,2 1281,9 1540,8 1738,9 1918,7 2630,5 3585,0 5070,1 Padidejimo tempas 油 47,8 19,0 -6,2 3,5 20,2 12,9 10,3 37,1 36,3 41,4 Balansas -451,8 -841,9 -945,5 -761,1 -490,7 -434,2 -1044,0 -1189,0 -1386,9 -1772,7 -2708,7
- 22. Trumpos i邸vados apie kiekvien 邸al眺: Vokietija: i邸 pateikt迭 duomen迭 matome, kad u転sienio prekybai su Vokietija Lietuvos naryst ES turjo dvigub efekt: i邸augo eksportas, taiau dar labiau i邸augo importas, kas slygojo vis didesn眺 neigiam prekybos su 邸ia 邸alimi balans. Taiau dl toki迭 pasekmi迭 negalima kaltinti vien narysts ES ir to slygot迭 veiksni迭 (kaip bendra rinka, laisvesns prekybos slygos), nes tokia prekybos su Vokietija balanso tendencija buvo akivaizdi jau nuo 2000 met 迭, t.y. dar ne眺sigaliojus bendrajai rinkai.
- 23. Latvija yra viena i邸 keleto ES 邸ali迭, su kuria Lietuva turi teigiam prekybos balans. Pana邸ios tendencijos i邸liks ir ateityje. Estija: Iki 眺stojimo 眺 ES Lietuvos ir Estijos prekybos balansas buvo neigiamas, taiau po 眺stojimo situacija pasikeit: eksportas 眺 邸i 邸al眺 aplenk import, ir toliau turi tendencij augti. Lenkija: prekybos balansas su 邸ia 邸alimi nagrinjamu laikotarpiu buvo neigiamas; pana邸u, kad artimiausiu metu ir toliau toks i邸liks. Skirtumas tas, kad kaip minta anksiau, Lenkija ES nare tapo 2004 metais, taigi galima daryti prielaid, kad kai kurie apribojimai, taikyti Lenkijai prekiaujant su Lietuva iki 眺stojimo 眺 ES, tapus ES nare ir vadovaujantis ES galiojaniais aktais, nebegaliojo; tai sudar Lenkijai palankias slygas 転enkliai didinti import 眺 Lietuv.
- 24. I邸vados ( 1) Tarptautins prekybos atsiradimo prielaidas apib笛dina skirtingos tarptautins prekybos teorijos. Kiekviena teorija skirtingai ai邸kina valstybs vaidmen眺 prekiaujant prekmis ir paslaugomis tarptautiniu mastu. I邸skiriamos 邸ios tarptautins prekybos politikos priemons: mokestins ir nemokestins. Lietuvos ir ES u転sienio prekyba su treiosiomis 邸alimis reglamentuojama dvi邸almis ar daugia邸almis tarptautinmis sutartimis, 眺sipareigojimais PPO. Pagrindinis dokumentas, kuriame apibr転iama ES bendroji u転sienio prekybos politika yra Europos Bendrijos steigimo sutartis.
- 25. I 邸vados ( 2) Lietuva, tapdama ES nare, 眺sipareigoja laikytis visoms ES narms taikom迭 tarif迭 ir reikalavim迭 bei paskelbti negaliojaniomis iki tol sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Tai slygoja pokyius Lietuvos u転sienio prekyboje bei jos balanso strukt笛ros pokyius. 町stojimas 眺 ES tarptautins prekybos at転vilgiu nevienareik邸mi邸kas atsivrus bendrajai rinkai didja produkcijos realizavimo galimybs, taiau didja ir konkurencija bei reikalavimai produkcijai. Taip pat didja importas i邸 kit迭 邸ali迭. Lietuvos u転sienio balansas lieka neigiamas
- 26. A I的 U貼 DMES町 !