More Related Content
Similar to Genovaitės pristatymas (20)
Genovaitės pristatymas
- 1. VAIKŲ SOCIALIZACIJOS IR LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMAS NUO MAŽENS Panevėžio lopšelio – darželio “VOVERAITĖ” auklėtoja Genovaitė Sutkienė 2017 m. gruodžio 17 d.
- 2. SOCIALIZACIJOS SĄVOKA Socializacija - procesas, kurio metu visuomenės kultūra perduodama vaikams, siekiant formuoti iš kūdikio individualybę, paklūstančią tam tikroms kultūros tradicijoms ir socialinėms normoms. Bendrai socializacija apima individo kultūrinį bei socialinį tobulėjimą ir individo vystymą.
- 3. SOCIALIZACIJOS SĄVOKA Socializacija, kuri vyksta šeimoje ar kitose socialinėse grupėse, institucijose, kiekvieną individą integruoja į visuomenę atskirai, bet kartu sudaro galimybes kurti savo individualybės vertybes bei bruožus. (T. Parson)
- 4. PROBLEMA Vaiko socializacija ikimokyklinėje įstaigoje – vienas svarbiausių tikslų, kurio įgyvendinime kaip lygiavertis socializacijos ugdymo partneris yra ŠEIMA. Taip pat labai svarbu, kad socializacijos būdai ir formos nepažeistų vaiko teisių, kurios šiandien labai aktualios.
- 5. VAIKO TEISĖS IR SOCIALIZACIJA Mūsų laikmetis – nuostabus laikas vaikui. Šiuolaikinis vaikas – gudrus, protingas, žingeidus. Pasaulis, civilizacija jį apgaubia mokslo pasiekimais. Šeima, ugdymo institucija vaikui garantuoja (ar bent stengiasi) pažintinę, kalbinę, kultūrinę, dorovinę patirtį, diegia religines, tautines, o pastaraisiais metais – ir komercines vertybes. Visa tai – “geroji” socializacija
- 6. VAIKO TEISĖS IR SOCIALIZACIJA Kartu mūsų laikmetis – baisus laikas vaikui. Jis gyvena įtampoje. Techniniai žaislai, technikos stebuklų pilna televizija, kompiuteris daro vaiką nervingą, išsiblaškiusį. Tai – “blogoji” socializacija, kuria sunku sustabdyti, nes vaikas gyvena šiame laikmetyje, jo niekur nepaslėpsi nuo visų tų socialinių momentų, kurie suaugusiam atrodo negeri.
- 7. VAIKO TEISĖS IR SOCIALIZACIJA Vaiko auginimas ir ugdymas – ne nepatogūs suaugusiesiems laukimo metai, per kuriuos suaugusieji turi kęsti mažųjų nekompetenciją. Tai – ypatingas vaiko augimo ir pokyčių laikas. Laikas, kai kiekvienais amžiaus metais keičiasi vaiko pasaulis. Suaugusiesiems reikia priimti pokyčius, keisti savo elgesį. Kritiškai vertinamas požiūris, kad vaikai socialinio gyvenimo arenoje mažiau svarbūs nei suaugusieji. Nežiūrint bendro vaiko aukštinimo ir pripažinimo, kad jis, kaip ir kiekvienas visuomenės narys, turi teises, į vaiko teises net pastarosiomis dienomis rimtai nežiūrima.
- 8. VAIKO TEISĖS IR SOCIALIZACIJA Pradėjus kalbą apie vaiko teises, apie Europos nuostatas, reikia suprasti vaiko pasaulį, reikia pažiūrėti į jį vaiko akimis. Tūlas meta: „Teisės? Kokios gali būti vaiko teisės? Vaiko teisė – klausyti ir daryti, kaip jam sakoma. Ne apie teises reikia kalbėti, o apie pareigas...“. Kaip jums atrodo, gal tikrai nereikia vaikams jokių teisių? Tegul vaikai atlieka jiems primestas pareigas ir tiek... O gal jums įdomu, iš kur visgi atsirado vaiko teisės? Kaip į vaiką buvo žiūrima anksčiau?
- 9. KAIP ATSIRADO VAIKO TEISĖS Praeityje ne visada į vaiką žiūrėta taip, kaip šiandien. Senovės Graikijoje vaikai buvo laikomi neišmanėliais, kuriuos reikia lavinti. Viduramžiais žmonės nesuvokė, kad vaikas skiriasi nuo suaugusiojo, laikė jį mažu suaugusiuoju, jau vaikystėje atsakingu už savo poelgius. Požiūris į vaiką nelabai pasikeitė ir vėlesniais laikais. Netgi XIX a. vaikai neturėjo jokių teisių, vaikai daug kur dirbo anglių šachtose ir fabrikuose, jie buvo visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų ir jų valios. Tik XX a. pradžioje pradėta viešai kalbėti apie tai, kad vaikai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl jiems reikia daugiausia dėmesio, priežiūros ir paramos.
- 10. KADA PIRMĄ KARTĄ BUVO PASKELBTOS VAIKO TEISĖS Pirmosios apie vaikų teises pradėjo kalbėti moterys. Viena iš jų buvo mokytoja Eglantain Jebb (E. Džeb). Ši moteris XX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje įkūrė organizaciją „Gelbėkit vaikus“, kuri ėmė rūpintis vaiko teisėmis. Ji pirmą kartą iškėlė vaiko teisių idėją teigdama, kad „pasaulio vaikams labai reikia apsaugos, nes jie labiausiai kenčia nuo trumparegiškos politikos, mūsų politinių klaidų ir karų“. Kartu su kitais bendraminčiais E. Džeb 1924 m. suformulavo penkis svarbiausius teiginius, kurie tais pačiais metais buvo priimti tarptautinėje organizacijoje – Tautų Sąjungoje.
- 11. PIRMOSIOS VAIKO TEISĖS • turi būti sudarytos palankios materialinės ir dvasinės sąlygos normaliam vaiko vystymuisi; • alkaną vaiką reikia pamaitinti, sergančiam, išsigandusiam vaikui reikia padėti, teisės pažeidėją reikia perauklėti, našlaitį bei benamį reikia priglausti ir jam padėti; • nelaimės atveju pirmiausia reikia padėti vaikui; • reikia sudaryti sąlygas, kad vaikas užsidirbtų pragyvenimui, reikia ginti jį nuo bet kokių išnaudojimo formų; • auklėjant vaiką reikia turėti omenyje tai, kad jo gabumai turi būti nukreipti į darbą tėvynainių labui. Taigi pasauliui pirmą kartą buvo pristatytos vaiko teisės.
- 12. VAIKO TEISĖS UGDYMO INSTITUCIJOJE Egzistencijos teisės apima vaiko teisę gyventi ir turėti viską, kas reikalinga jo egzistavimui. Tai – tinkamos gyvenimo sąlygos, būstas, visavertė mityba ir teisė į medicininį aptarnavimą. Kaip šios teisės įgyvendinamos ikimokyklinėse vaikų ugdymo institucijose? Pedagogai – neverčia vaikų valgyti, nemigdo jų per prievartą; garantuoja pakankamą ir saugų vaikų buvimą lauke. Vaikai – vadina vienas kitą vardu; pažįsta vienas kito tėvus; vaišina kitus atsineštais skanėstais; elgiasi saugiai, nekelia pavojaus sau ir kitiems; padeda kitam vaikui apsirengti; praneša suaugusiajam apie kitą vaiką ištikusią bėdą. Tėvai – duoda patarimus vaikams apie miegą, valgį, lauką.
- 13. VAIKO TEISĖS UGDYMO INSTITUCIJOJE Vystymosi teisės apima tai, ko reikia vaikui visapusiškai tobulėti. Tai – teisė į mokslą, laisvalaikį ir žaidimus, kultūrinius renginius, teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę, galimybė naudotis informacija. Kaip šios teisės realizuojamos ikimokyklinėse įstaigose? Pedagogai – iš ryto sutinka vaikus džiaugsmingai; leidžia laisvai pasirinkti veiklą; veikia kartu su vaikais; skatina vaiko iniciatyvą; palaiko vaiko žaidimą, sudarydami jam sąlygas; giria vaiką. Vaikai – stengiasi kitiems pasiūlyti ką nors įdomaus, ko nors pamoko kitą, pasimoko iš kito; stengiasi būti autoritetas, mėgdžioja kitų gražius poelgius; inicijuoja pertvarkymą; į grupę atsineša šeimos žaidimus, knygas. Tėvai – padeda vaikui įsitraukti į veiklą grupėje, palieka priemonę vaiko veiklai; pagiria ir džiaugiasi vaiko veiklos rezultatais; pritaria vaiko idėjoms; palaiko vaiko norą žaisti ir leidžia pabaigti žaidimą grupėje.
- 14. VAIKO TEISĖS UGDYMO INSTITUCIJOJE Apsaugos teisės reikalauja, kad vaikai būtų apsaugoti nuo visų prievartos, išnaudojimo ir grubaus elgesio formų. Jomis ginami pabėgėliai vaikai, pasisakoma prieš kankinimą ir piktnaudžiavimą teisėtvarkos sistemoje, vaikų dalyvavimą karo veiksmuose, vaikų darbą, narkotikų vartojimą ir seksualinį išnaudojimą. Kaip šios teisės įgyvendinamos ikimokyklinėse įstaigose? Pedagogai – ramina vaiką žodžiu ir kontaktu; išsiaiškina nerimo, liūdesio, konflikto priežastis, ieško priimtinų vaikams konfliktų sprendimo būdų; leidžia protingai rizikuoti žaidžiant, veikiant; laikosi ritmo, tvarkos, taisyklių. Vaikai – pastebi draugo nuotaikas; tarpininkauja sprendžiant problemas; globoja mažesnius, silpnesnius vaikus; užstoja draugą; siūlo, primena elgesio taisykles. Tėvai – apkabina, priglaudžia, bučiuoja vaiką, pagiria, paskatina; šnekina, nuramina vaiką.
- 15. VAIKO TEISĖS UGDYMO INSTITUCIJOJE Dalyvavimo teisės leidžia vaikams dalyvauti bendruomenės ar valstybės veikloje. Tai – laisvė reikšti savo nuomonę, pasisakyti apie tai, kas svarbu jų gyvenime, dalyvauti taikiuose susirinkimuose. Vaikai turi galimybę dalyvauti visuomenės veikloje, ruoštis atsakingam suaugusio žmogaus gyvenimui. Kaip šios teisės įgyvendinamos ikimokyklinėje įstaigose? Pedagogai – dėmesingai išklauso vaiką; pasidžiaugia vaiko išmone; tariasi su vaiku; domisi vaiko gyvenimu už darželio ribų; leidžia vaikams prieštarauti; leidžia visiems grupės vaikams jaustis lygiateisiais. Vaikai – maloniai sutinka atėjusį draugą; siūlo kitam dalyvauti žaidime; renkasi grupinius darbus; diskutuoja, tariasi su kitais; džiaugiasi kito išmone, pasiekimais. Tėvai – reaguoja į vaiko prašymus; dėmesingai išklauso; tariasi su vaiku; leidžia vaikui ginčytis, prieštarauti; pakantūs vaiko rengimosi tempui; planuoja su vaiku būsimą dieną ar vakarą.
- 16. VAIKO TEISĖS UGDYMO INSTITUCIJOJE Svarbu, kad visos šios teisės būtų palaikomos ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose, jų nepažeistų nei pedagogai, nei tėvai, nei kiti vaikai. Tačiau reikia atsiminti, kad vaikų teisės bus gerbiamos ir saugojamos ugdymo institucijose tik tuo atveju, jei bus dirbama išvien su šeima.
- 17. VAIKŲ SOCIALIZACIJA Mažų vaikų socializacijos turinys ir metodai priklauso nuo socialinės, ekonominės šalies struktūros, taip pat nuo žmonių bendruomeninio gyvenimo. Maži vaikai tam tikrą savo gyvenimo laikotarpį praleidžia namuose, šeimos aplinkoje, po to patrenka į ugdymo įstaigą. “Šis perėjimas iš namų aplinkos į ugdymo įstaigos aplinką vaikams ypač reikšmingas, nes padeda jiems pasirengti nepriklausomam socialiniam gyvenimui ir pratina pamažu atsikratyti nuo gyvenimo namuose bei mokytis praktiškai dalyvauti visuomenės gyvenime” (Kon, 1998)
- 18. VAIKŲ SOCIALIZACIJOS PROCESAI (pagal Denzin, 1997) Pirmiausia vaikai mokosi ir pratinami suprasti save, kaip žmonių bendruomenės narius. Vėliau vyresnioji karta (tėvai, pedagogai) jiems suteikia dar daugiau galimybių dalyvauti socialinėje kultūroje ir perimti jos tradicijas. Galiausiai įvyksta mažo vaiko “savęs atradimas”.
- 19. VAIKŲ SOCIALIZACIJOS PROCESAI Labai sudėtingi dėl jų socialinės patirties įvairovės, nes vaikai gyvena trijose aplinkose (šeima – vaikų darželis – visuomenė), tarp kurių egzistuoja sudėtingi ryšiai. Kuo sudėtingesnė socialinė veikla, kurioje vaikai dalyvauja už ugdymo institucijos ribų, tuo labiau ši institucija vaikams tampa socialiai nereikšminga, nes ji netenka socialinių – kultūrinių galių ir nesudaro sąlygų vaikų socialinių poreikių sklaidai.
- 20. VAIKŲ SOCIALIZACIJA • Vaikų darželiuose, kuriuose įprasminama socializacija per tam tikrą turinį, reikšmingą valstybės ir individo socialiniam egzistavimui. • Šeimoje, kur socializacija yra kitokia nei darželyje. • Ikimokyklinio ugdymo pedagogai pakankamai daug dėmesio skiria vaikų socializacijai, suteikdami galimybes jiems laisvai veikti aplinkoje, organizuodami įvairias išvykas, ekskursijas, pažintines veiklas.
- 21. VAIKŲ SOCIALIZACIJA Nekeičia visuomenės socialinio gyvenimo ir joje vykstančių procesų, tačiau vaikų pasiekimai socializacijoje yra reikšmingi jiems, kaip socialinei grupei, be to, jie yra svarbūs ir suaugusiems (tėvams, pedagogams, kurie nuolat bendrauja su vaikais ir daro įtaką jų socializacijos procesams.
- 22. VAIKŲ SOCIALIZACIJA IR ŠEIMA Vaikystėje vykstančiame intensyviausiame socializacijos procese tėvų, kaip pagrindinių socializacijos agentų, vaidmuo yra itin svarbus. Todėl jų dalyvavimas atskiruose ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos etapuose – pagalba vaikui lengviau prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo normų.
- 23. VAIKŲ SOCIALIZACIJA IR ŠEIMA Vaikų darželių auklėtojos teigia, kad anksti ryte vaikus atvežę, o po darbų pasiėmę pavargę tėvai ne visada pasidomi, kaip jų mažiesiems sekėsi, ką jie per dieną išmoko. Todėl palaipsniui vaikai nuo tėvų atitolsta, pradeda maištauti nepaklusdami, o iš to kyla daug problemų – tėvų ir vaikų konfliktai, asmenybės socializacijos sutrikimai ir panašiai.
- 24. VAIKŲ SOCIALIZACIJA IR ŠEIMA Siekiant užkirsti kelią šioms problemoms, mūsų įstaigoje dirbantys pedagogai stengiasi į ugdymo procesą įtraukti tėvus, tačiau atkreipia dėmesį, kad tėvų dalyvavimas įvairiuose socioedukaciniuose projektuose tiesiogiai priklauso nuo jų pačių iniciatyvos. Vienkartinis tėvų apsilankymas Kalėdų šventės proga nėra sprendimo būdas, veikiau tai yra ženklas, kaip svarbu vaikams matyti savo tėvus ten, kur jie mokosi pažinti pasaulį, socializuojasi.
- 25. ŠEIMOS SVARBA VAIKO SOCIALIZACIJAI Nesunku pastebėti, jog kiekvienam vaikui malonu, kai jo tėtis ar mama stebi, kaip jis šoka, dainuoja, deklamuoja ar paprasčiausiai piešia. Jam smagu, kad patys svarbiausi žmonės jo gyvenime mato, kaip jis sugeba išreikšti save taip, kaip tik gali jo maža širdelė.
- 26. TĖVAI IR AUKLĖTOJAI – LYGIAVERČIAI UGDYMO PARTNERIAI Vaikai, mūsų gražiosios gėlytės, visi kartu auga viename gėlyne, o tėvai ir auklėtojos – vadinamojo „gėlyno“ prižiūrėtojai. Vaikas jau gimsta su tam tikromis savybėmis, charakteriu, tačiau milžinišką įtaką jo vystymuisi visgi turi socialinė aplinka. Tad tiek tėvai, tiek auklėtojai turi būti pačiais geriausiais gėlininkais pasaulyje, kad jų užauginti augalėliai spindėtų įvairiausiomis spalvomis ir nepaisant baisiausių darganų nenuvystų.
- 27. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!