Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje lukesciai ir realybe. dr. s. neifachas
Download as PPTX, PDF1 like1,155 views
Dr. Sergejus Neifachas. Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje: l笛kesiai ir realyb. Prane邸imas skaitytas Lyderi迭 laiko alumn迭 susitikime Lyderysts svarba ansktyvajame ugdyme. Kai邸iadorys, 2019 m. spalio 10 d.
![[ ...j笛s迭 vaikas ypatingas augalas ]
[ ...gimstame siekiantys bendrauti, taiau bendravimo
眺g笛d転i迭 turime mokytis vis gyvenim ]
[ ...augti svarbiausia u転duotis tvams ir pedagogams,
norintiems i邸mintingai auginti vaikus ]](https://image.slidesharecdn.com/ikimokyklinisugdymasteorijojeirpraktikojelukesciaiirrealybe-191011101656/85/Ikimokyklinis-ugdymas-teorijoje-ir-praktikoje-lukesciai-ir-realybe-dr-s-neifachas-8-320.jpg)
More Related Content
What's hot (20)
Similar to Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje lukesciai ir realybe. dr. s. neifachas (20)
![Dr. Deanas Finkas - Kokio mokyklos vadovo mums reikia? [LT]](https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/kokiomokyklosvadovomumsreikia-101108090518-phpapp02-thumbnail.jpg?width=560&fit=bounds)
More from Lyderi迭 laikas (20)
Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje lukesciai ir realybe. dr. s. neifachas
- 1. LAIKO PLANAVIMO KOMPETENCIJA: ar 眺manoma i邸mokti kontroliuoti laik? Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje: l笛kesiai ir realyb dr. Sergejus Neifachas Vilniaus lop邸elio-dar転elio Jurginlis direktorius, VDU vietimo akademijos, VU Ugdymo moksl迭 instituto docentas, Nacionalins vaikysts tyrj迭 asociacijos narys Vaik迭 ugdymo inovacij迭 centras
- 2. Atviros diskusijos prad転ia... Gyvenimas dar転elyje tarsi supimasis svertinmis s笛puoklmis... Kad pajustume padties pokyius, ka転kas turi b笛ti kitoje s笛pyni迭 pusje. Tas ka転kas tai mus supantys 転mons: kolegos, tvai, vaikai. Visi jie nuolat keiiasi... Supdamiesi keiiams ir mes... ios dienos diskusija tai b笛das pasitikrinti, kaip balansuoja j笛s迭 dar転elio s笛puokls, ir su転inoti, k ir kaip daryti, kad vykstant 眺vairiems pokyiams supimosi malonumas neblst迭. Tai galimyb augti augti kartu su vaiku ir auginti save kaip vadov, pedagog, lyder眺 turtjant atrastomis ugdymo ir aukljimo tiesomis. Probleminio lauko apibr転tis Metaforinismstymas
- 3. 転engtus antraisiais vadovavimo ikimokyklinio ugdymo 眺staigai metais ir 眺転valgiai parinkdami ir pasirinkdami skms / neskms po転ymi迭 erdves drauge MINTIMIS atsigr転iame 眺 prajusius dvejus metus, 転ingsnius, projektuokime patiri迭 転emlap眺.
- 4. 365 ugdymo 転ingsniai dar転elyje integrali sveikos sistema Integralumo esm tarpusavio ry邸iai tarp vaik迭; tv迭 ir vaik迭; dar転elio, tv迭 ir vaik迭. Auk邸tesniame lygmenyje vis迭 ry邸ys su visais; tarp vis迭; ir netgi tarp vis迭 dar転elio aplinkos element迭. Kodl mums reikia metodo, gr眺sto ry邸iais? - Skurdus suaugusi迭j迭 ir vaik迭 tarpusavio supratimas; - Vis ma転iau vaikysts slpini迭; - Pasikeit 転aidim迭 forma ir ry邸io tarp vaik迭 kokyb. - Naujosios IT technologijos, pretenduojanios b笛ti tarpininkais ir jungtimis tarp 転moni迭, tampa priedanga nuo tvirtesni迭 ry邸i迭.
- 5. Todl mes ie邸kome visumins sveikos metodo gyventi suaugusi迭j迭 pasaulyje, kur pati paklausiausia prek 邸ilti, draugi邸ki ry邸iai. Ankstyvojo ugdymo sistemos u転duotis ne perduoti 転inias, o ugdyti socialinius emocinius 眺g笛d転ius, formuoti patyrimin mokymosi aplink, kurioje jis pa転眺sta pats save, atsiskleid転ia jo b笛sima akademin skm, ugdymosi pasiekimai.
- 6. POKYIAI DIDAKTIKOJE Aktyv笛s mokymosi b笛dai Ugdymosi tikslai <kitoks dar転elio pasirinkimo b笛das...> <...眺vairovs skatinimas...> <...ugdymasis kaip vietoj ko...> <...mokymosi kult笛ros stiliai...> <...motyvuojanti ugdymosi aplinka> <...naujas kompetencij迭 turinys...> Virtuali迭 technologij迭 aplinka <...dar転elis kaip sociokult笛rin aplinkai> <...dar転elis be sien迭> Mokymosi erdvs <...globalus mokymasis> <...iPadai kiekvienam besimokaniajam><...mobilios technologijos> <...IKT visur, ne tik dar転elyje> Mokymosi ssajos <...interaktyvus mokymasis> <...眺traukusis ugdymasis> <...vaikai kuria savo 転inias> <...patirtinis mokymasis> Pasikeit vaidmenys <...aukltojai mentoriai> <...眺 vaik orientuotas ugdymasis, 眺vairovs skatinimas> <...konstruktyvus mokymasis> Ikimokyklinio ugdymo praktikoje aktyviai diskutuojama ikimokyklins didaktikos kaitos klausimu. Svok迭 転emlapiai, atspindi pagrindinius ikimokyklins didaktikos pokyius bei ugdymosi sistemos atsak 眺 keliamus i邸邸笛kius. Vaiko lygmeniu atsiveria pasaulyje vykstantys pokyiai, 邸iuolaikins visuomens ir asmens ugdymosi poreikiai. Todl pedagogai: 1) integruoja aktyvesnius ugdymosi b笛dus; 2) per転i笛ri ugdymosi tikslus; 3) kuria naujas ugdymosi aplinkas ir kontekstus.
- 7. Vaikas <...> lygiavertis ugdymosi subjektas Vaiko pa転inimas ir pripa転inimas <...po転i笛ris i邸 vaiko perspektyvos> Patirtinis vaiko ugdymasis <...> kompetencij迭 pltra taikant pedagogines technologijas Vaiko motyvavimas ir parama <...> laiduoti k笛rybos d転iaugsm, teikti pagalb, 眺galinani skirting迭 kult笛r迭 vaik迭 ugdymsi Savaiminis ir tikslingas vaik迭 ugdymasis <...inovacijomis pagr眺stas ugdymasis> Vaiko ugdymosi kult笛ra <...turininga, daugialyp edukacija, aplinka> Vaik迭 pasiekimai ir pa転anga <...> 眺rodymais gr眺sta praktika
- 8. [ ...j笛s迭 vaikas ypatingas augalas ] [ ...gimstame siekiantys bendrauti, taiau bendravimo 眺g笛d転i迭 turime mokytis vis gyvenim ] [ ...augti svarbiausia u転duotis tvams ir pedagogams, norintiems i邸mintingai auginti vaikus ]
- 9. 9 Bendravimas su tvais pastiprina vaik迭 ir pedagogo sveikos grand眺. Tvai tampa pilnaveriais ikimokyklinio ugdymo pedagogo veiklos ir darbo ekspertais / stebtojais. Padeda kurti toki ugdymosi aplink, kuri skatint迭 vaik aktyviai tyrinti, pa転inti, veikti. Santykiai su tvais turi b笛ti pagr眺sti susitarimu, susiklausymu, teigiamu emociniu kontaktu. Dar転eliuose dominuoja aktyvus ar pasyvus tv迭 pozicijos rai邸kos pob笛dis ugdymo, dar転elio ir vaik迭 grups at転vilgiu. Geras 邸eimos pa転inimas, abipusis nuomoni迭 sutapimas, ugdymosi tiksl迭 suvokimas stiprina santykius. PEDAGOGAS IR TVAI: bendravimas suaugusio/subrendusio 転mogaus aki迭 lygyje PEDAGOG轍 IR TV轍 BENDRUOMEN TURT轍 ATSIVERTI IR KALBTI APIE SAVO POREIKIUS. Kokios paramos jie norjo savo vaikams? Ko baiminosi dl savo vaik迭? Kokio ugdymo savo vaikams tro邸ko? Ar tikite, kad visus vaikus lydi skm? Ar gerai suprantate aukltoj迭 nuostatas? Ar mokate klausytis ir nekalbti? Ar esame atviri pasi笛lymams ir pasiruo邸 priimti kritik?MOKYMASIS TARNAUJANT DAR貼ELIO BENDRUOMENEI SIEKIANT SKMINGAI 町GYVENDINTI BENDRAS IDJAS IR VEIKSMUS
- 10. Socialinio emocinio ugdymo ir kit迭 kompetencij迭 ssajos
- 11. Skms istorij迭 邸vietime girdime labai daug, o neskmi迭 ma転ai. 貼mons mano, kad skms lydimi 転mons neklysta, tad patys bijo rizikuoti. I邸 tikr迭j迭 kiekviena neskm yra skms istorija. Klaidos moko ir duoda patirties. Ar visomis pastangomis vengti klaid迭 ir neskmi迭 geriausiai kelias 眺 skm? Koks ry邸ys tarp sunkum迭 眺veikimo ir saviverts padidjimo? Kas esate J笛s perfekcionistai ar optimaliai 眺 problemas 転velgiantys 転mons? vietimo 眺staigos vadovui tenka gesinti nesutarimus bei kylanias aistras.
- 12. Ar i邸naudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes skmingesnei vaik迭 ateiiai u転tikrinti? Valstybinio audito ataskaita, 2018 skiriasi ikimokyklinio ugdymo prieinamumas rajonuose ir miestuose; neu転tikrinamas vis迭 nepalankioje aplinkoje augani迭 vaik迭 ugdymas. neapibr転ta ankstyvojo ugdymo pedagogo rengimo vizija; SAVIVALDYBSE NEU貼TIKRINAMAS IKIMOKYKLINIS UGDYMAS VISIEMS NE VIS轍 VAIK轍 UGDYMOSI POREIKIAI ATPA貼町STAMI IR TENKINAMI neatpa転眺stami ir / ar netenkinami specialieji ugdymosi poreikiai; vaik迭 pa転anga stebima, taiau stebjimo rezultatai nepanaudojami tsiant j迭 ugdym kitoje pakopoje. IKIMOKYKLINIO UGDYMO AUKLTOJO PROFESIJA NEPATRAUKLI aukltojai turi daugiausia kontaktini迭 valand迭, o u転dirba ma転iausiai i邸 vis迭 pedagog迭; tr笛ksta aukltoj迭.
- 13. Pirmoji (ne)skms (naujai patirtos skms) istorija Mitai i邸 dar転elio ir ikimokyklinio / prie邸mokyklinio ugdymo pedagog迭 gyvenimo. Ikimokyklinio ugdymo sistema siejasi su daugybe stereotip迭 ir mit迭, kartais net nuvertinani迭 dar転elio aukltoj迭 profesij. Mitams dar転elio gyvenime nra lengva atsispirti, jie smoningai kuriami tam, kad b笛tume lengvai manipuliuojami ir savo reakcijomis prisidtume prie ka転kieno tiksl迭. Norint jiems atsispirti vadovas 眺deda labai daug pastang迭 ir stengiasi juos i邸sklaidyti.
- 14. 1 mitas. Dar転elis tik 転aidim迭 kambarys 町prasta manyti, kad 転aidimai, tra b笛das u転imti vaikus, pri転i笛rti juos, smagiai praleisti laik. Todl ir susiformavo visuomenje toks mitas, kad 眺 dar転el眺 vaikai ateina tiesiog 転aisti, 邸okti, miegoti ir valgyti. Pastebimas am転inas nesutarimas tvams atrodo, kad vaikai per daug laiko leid転ia 転aisdami dar転elyje. Kaip t laik reikt迭 paskirstyti, idant 転aisti b笛t迭 naudinga? 貼aidimas, kaip gyvasis vaiko patyrimo, suvokimo, atradimo b笛das, neatstos realaus pasaulio teikiam迭 d転iaugsm迭 ir poj笛i迭. Taiau jis gali pasitarnauti kaip papildomas 眺rankis, veiklos pa眺vairinimo priemon, palengvinanti kai kuriuos vaik迭 mokymosi ir bendravimo procesus. Daugelis vaik迭 dar転eli迭 suteikia vaiko prie転i笛ros paslaug. ios institucijos dirba atsi転velgdamos 眺 tv迭 darbo laik, 眺 tv迭 poreikius, o paskui 転i笛ri 眺 vaik. Vaik迭 dar転elis reikalingas suaugusiems, o ko reikia vaikui? Dar転elis jau seniai nebra tik ta vieta, kurioje vaikas praleid転ia vis dien ir tik bendrauja su kitais vaikais. Vaikai palaiko vienas kit, nra pastovaus u転sitsusio i邸siskyrimo jausmo, nenutraukiamas ryto ratas, nes ka転kas atjo ir negali savo li笛desio 眺veikti. Rytas tampa d転iugiu draug迭 susitikimu. N vienas vaikas nelaukia, kada jo ateis, nebijo likti paskutinis, nepatiria jausmo o vis dl to mane pamir邸o.
- 15. 2 mitas. Tvai dar転elio gyvenime nedalyvauja Pagrindinis tv迭, leid転iani迭 vaikus 眺 dar転el眺, noras yra tai, kad dar転elis tenkint迭 j迭 vaiko poreikius: vaiko gerov yra dmesio centre. Tvai teikia didel reik邸m pokalbiams su aukltojomis apie j迭 vaik, be to, tvai gali turti asmenini迭 nor迭 ir poreiki迭, 眺 kuriuos dar転elio personalas turt迭 reaguoti ir atsi転velgti. Pastaraisiais metais situacija i邸 ties迭 sunkiai kontroliuojama ir vis a邸trja. Daugelis tv迭 per転engia visas ribas ir reikalauja i邸 dar転eli迭 darbuotoj迭 ne眺manom迭 dalyk迭. Negalima ignoruoti fakto, kad visada egzistuoja nema転a grup tv迭, kurie ma転ai domisi vaik迭 veikla dar転elyje. ie tvai retai dalyvauja renginiuose ir ne眺sitraukia 眺 tvams skirtas veiklas. Jie apskritai nra pasireng bendradarbiauti. Dalis toki迭 tv迭 galb笛t galt迭 b笛ti 眺traukti taikant naujas darbo su tvais formas ar suaktyvinant tiesiogin眺 bendravim su jais. Dirbti aukltojos darb kasmet tampa vis sudtingiau, nes kuo toliau, tuo labiau skiriasi tv迭 nuomons, kaip vaikai turi b笛ti aukljami ir ugdomi. Kitas b笛das dalyvauti ugdymo 眺staigos veikloje. Kodl jis svarbus? Nes, atvykdami 眺 ugdymo 眺staig ir bendradarbiaudami, rodome vaikui, kad mums r笛pi. Kai vaikas mato, jog mums r笛pi, jis nori stengtis, nori parodyti, kaip visk puikiai jis daro. Matydamas nam迭 ir ugdymo 眺staigos ssajas, vaikas supranta, kad ugdymas(is) integrali jo gyvenimo dalis, kad namai ir ugdymo 眺staiga papildo vienas kit, o ne yra atskiri segmentai.
- 16. 3 mitas. Ikimokyklinio ugdymo mokytojas tik aukl Manau, tai vl gi susij su pasenusiu po転i笛riu 眺 pai vaikyst ir jos svarb. Ka転kodl ma転ai kas 眺vertina, kokie svarb笛s pirmieji vaiko gyvenimo metai jo raidai, vystymuisi. Juk tai pagrindas visam tolimesniam jo gyvenimui. Ir jei 邸alia esantis ikimokyklinio ugdymo pedagogas nebus savo srities profesionalas jo padarytos klaidos smarkiai atsilieps vaiko gyvenimui. Visuomens po転i笛ris 眺 dar転elio aukltoj: menka savivert, kuri, galb笛t, lemia ir menki atlyginimai. Tr笛ksta motyvacijos tobulintis, gilinti 転inias, nuolat keistis savo profesinje veikloje, domtis naujovmis ir apie profesinius dalykus, vaik迭 ugdymo 転inias dalintis visuomenje, kad ir su tais paiais ugdytini迭 tvais. Aukltojo diena dar転elyje tikrai nesibaigia tik vaiko prie転i笛ra. Ruo邸imasis veikloms, priemoni迭 gaminimas, bendravimas su ugdytini迭 tvais, 邸veni迭 organizavimas, dar転elio aplinkos k笛rimas, vaik迭 pasiekim迭 stebsena ir vertinimas, tobulinimasis, seminar迭, mokym迭 lankymas, dalyvavimas konkursuose, parodose, koncertuose ir t.t. Aukltojas turi pasi転ymti pedagoginiu pastabumu, dmesio paskirstymu, atminties operatyvumu, kryptingu mstymu, vaizduots, kalbos turtingumu ir ai邸kumu, jautriu atsargumu, kuris pasirei邸kia per pedagogin眺 takt.
- 17. Antroji (ne)skms (naujai patirtos skms) istorija: Ikimokyklinio ugdymo pedagogo socialinio statuso problema. NEPAISOMO profesionalumo fenomenas patiriamas, kai pedagogams yra keliami nepagr眺sti, neadekvat笛s, j迭 profesins veiklos esms neatitinkantys reikalavimai. Taip yra smukdomas socialinis statusas ir presti転as. Bendraujant su pedagogais tenka i邸girsti, jog 眺vairios neskms deleguojamos kitiems: dar転elis blogai parengia (brandina) vaikus mokyklai; menka vaik迭 saviugdos motyvacija; i邸blsusi dar転elio ir 邸eimos sveika. iuolaikin visuomen tikisi, jog ikimokyklinio ugdymo pedagogai turi kompensuoti prarastus tvysts 眺g笛d転ius.
- 18. Treioji (ne)skms (naujai patirtos skms) istorija: vietimo pagalbos specialist迭 paie邸kos ir atrankos kompetencijos (ugdymo 眺staigoje nra atskiro darbuotojo, vykdanio personalo atrank). Darbas labai sunkus, atlyginimas nra didelis. Nedidelis 邸vietimo pagalbos specialisto darbo presti転as vienas veiksni迭, dl kuri迭 邸i迭 specialist迭 veikloje nuolat pasirei邸kia neigiama dinamika, kadangi keiiasi darbuotoj迭 motyvacija, nusiviliama profesija. Analizuojant vadovo pastebjimus i邸ry邸kjo, kad j迭 darbui svarbus gebjimas atrinkti kvalifikuotus darbuotojus, gebanius dirbti su specialiuosius ugdymosi poreikius turiniais vaikais.
- 19. Ketvirtoji (ne)skms (naujai patirtos skms) istorija: Materialini迭 ir finansini迭 i邸tekli迭 valdymo (ne)savaranki邸kumas. Ikimokyklinio ugdymo 眺staigos turi dalin autonomij, i邸skyrus pastat迭 renovavimo sprendimus, kuri迭 savaranki邸kai priimti dar転eliai teiss neturi. Dar転eli迭 savaranki邸kumas priimant sprendimus dl dar転elio biud転eto planavimo ir naudojimo kontrols, l邸迭 taupymo ir naudojimo, 笛kio i邸laid迭 ir mokinio krep邸elio l邸迭 paskirstymo yra nepakankamas.
- 20. Penktoji (ne)skms (naujai patirtos skms) istorija: Dar転eli迭 partnerysts tinklo tvarumas ir veiksmingumas. Ankstyvojo ugdymo klasteriai inovacijoms. Dar転eli迭 bendradarbiavimas populiarja ir tampa 眺vairesnis, taiau pa転angai 邸vietime pasiekti svarbus ne bendradarbiavimo mastas, o tai, kaip veikia partnerysts. Naujos partnerysts (bendrysts) modeliui kurti reikalingi pakankami i邸tekliai: laikas, patalpos, l邸os partnerysts tvarumui palaikyti. Prie tvaraus tinklo k笛rimo gali prisidti verslo aplinkos klasteriai (paramos programos), u転tikrinantys 邸vietimo 眺staigoms galimybes tapti inovatyviomis ir k笛rybi邸komis. Taiau partnerysi迭 tinklo k笛rim lemia 邸alies ir vietos 邸vietimo politika. Ji teikia ne tik paskatas, bet ir nesveikos konkurencijos aprai邸kas. 町tampa gali kilti tarp dar転eli迭, siekiani迭 i邸saugoti ar sustiprinti savo 眺tak.
- 21. Akivaizdu, kad daugelis (ne)skmi迭 u転programuotos praeityje ir tai galima laikyti tendencija. Daug k tobuliname dabar. Kas tai atsitiktinumas ar tendencija? Tikriausiai ir viena, ir kita. Pralaimjimai, neskms nra am転ini. Tai visuotiniai sisteminiai dsningumai. Pats laikas i邸mokti 邸vietimo neskmes valdyti, jas prognozuoti, i邸 j迭 mokytis. Glaustai aptarta (ne)skmi迭 problematika turt迭 paskatinti 邸眺 fenomen ikimokykliniame ugdyme paanalizuoti kur kas giliau.
- 22. Sprsti u転 vaik nra labai sudtinga. Kur kas sunkiau mokyti paiam priimti sprendimus tam reikia nema転ai kantrybs ir i邸minties. Bet tik tai padeda augti ir siekti akademini迭 pasiekim迭...
- 23. LAIKO PLANAVIMO KOMPETENCIJA: ar 眺manoma i邸mokti kontroliuoti laik? Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje: l笛kesiai ir realyb dr. Sergejus Neifachas Vilniaus lop邸elio-dar転elio Jurginlis direktorius, VDU vietimo akademijos, VU Ugdymo moksl迭 instituto docentas, Nacionalins vaikysts tyrj迭 asociacijos narys Vaik迭 ugdymo inovacij迭 centras