�ݺ�ߣshows by User: BEF

�ݺ�ߣshows by User: BEF_Lithuania / http://www.slideshare.net/images/logo.gif �ݺ�ߣshows by User: BEF_Lithuania / Thu, 12 Jan 2012 08:25:42 GMT �ݺ�ߣShare feed for �ݺ�ߣshows by User: BEF_Lithuania "Giliavandenis uostas: nauda ekonomikai, poveikis visuomenei ir aplinkai" - dr. E. Gentvilas /slideshow/giliavandenis-uostas-nauda-ekonomikai-poveikis-visuomenei-ir-aplinkai-e-gentvilas/10990516 20120109giliavandenisuostas-120112082544-phpapp02
2012 m.sausio 9 d., pirmadienį, 17.30 val. Klaipėdoje („Ryžių malūnas“, Žvejų g. 22) Baltijos aplinkos forumo jūrinės tematikos susitikimų ciklą „Café Scientifique“ pratęsė diskusija apie naująjį giliavandenį uostą – jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai. Nuo dirbtinės salos ties Melnrage iki naujo uosto Būtingėje – taip per dešimtmetį vystėsi išorinio giliavandenio uosto vizija. 2011-aisias ji įgavo ryškesnius kontūrus: atlikta uosto statybų galimybių studija ir pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Iš specialistų pasiūlytų alternatyvų rudenį prioritetine pasirinkta vieta prie Būtingės. Tačiau diskusijos apie projektą dar nebaigtos ir dar teks atsakyti į ne vieną klausimą. Ar tikrai Lietuvai reikia dar vieno uosto? Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkama jam vieta? Kodėl linkstama prie Būtingės, nepaisant to, kad alternatyva brangesnė? Kokios galimos tokio objekto atsiradimo pasekmės regionui? Kaip bus mažinamas poveikis aplinkai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos pajūryje? Apie tai klaipėdiečiai diskutavo susitikime su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Eugenijumi Gentvilu.]]>
2012 m.sausio 9 d., pirmadienį, 17.30 val. Klaipėdoje („Ryžių malūnas“, Žvejų g. 22) Baltijos aplinkos forumo jūrinės tematikos susitikimų ciklą „Café Scientifique“ pratęsė diskusija apie naująjį giliavandenį uostą – jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai. Nuo dirbtinės salos ties Melnrage iki naujo uosto Būtingėje – taip per dešimtmetį vystėsi išorinio giliavandenio uosto vizija. 2011-aisias ji įgavo ryškesnius kontūrus: atlikta uosto statybų galimybių studija ir pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Iš specialistų pasiūlytų alternatyvų rudenį prioritetine pasirinkta vieta prie Būtingės. Tačiau diskusijos apie projektą dar nebaigtos ir dar teks atsakyti į ne vieną klausimą. Ar tikrai Lietuvai reikia dar vieno uosto? Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkama jam vieta? Kodėl linkstama prie Būtingės, nepaisant to, kad alternatyva brangesnė? Kokios galimos tokio objekto atsiradimo pasekmės regionui? Kaip bus mažinamas poveikis aplinkai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos pajūryje? Apie tai klaipėdiečiai diskutavo susitikime su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Eugenijumi Gentvilu.]]> Thu, 12 Jan 2012 08:25:42 GMT /slideshow/giliavandenis-uostas-nauda-ekonomikai-poveikis-visuomenei-ir-aplinkai-e-gentvilas/10990516 BEF_Lithuania@slideshare.net(BEF_Lithuania) "Giliavandenis uostas: nauda ekonomikai, poveikis visuomenei ir aplinkai" - dr. E. Gentvilas BEF_Lithuania 2012 m.sausio 9 d., pirmadienį, 17.30 val. Klaipėdoje („Ryžių malūnas“, Žvejų g. 22) Baltijos aplinkos forumo jūrinės tematikos susitikimų ciklą „Café Scientifique“ pratęsė diskusija apie naująjį giliavandenį uostą – jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai. Nuo dirbtinės salos ties Melnrage iki naujo uosto Būtingėje – taip per dešimtmetį vystėsi išorinio giliavandenio uosto vizija. 2011-aisias ji įgavo ryškesnius kontūrus: atlikta uosto statybų galimybių studija ir pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Iš specialistų pasiūlytų alternatyvų rudenį prioritetine pasirinkta vieta prie Būtingės. Tačiau diskusijos apie projektą dar nebaigtos ir dar teks atsakyti į ne vieną klausimą. Ar tikrai Lietuvai reikia dar vieno uosto? Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkama jam vieta? Kodėl linkstama prie Būtingės, nepaisant to, kad alternatyva brangesnė? Kokios galimos tokio objekto atsiradimo pasekmės regionui? Kaip bus mažinamas poveikis aplinkai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos pajūryje? Apie tai klaipėdiečiai diskutavo susitikime su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Eugenijumi Gentvilu. <img style="border:1px solid #C3E6D8;float:right;" alt="" src="https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/20120109giliavandenisuostas-120112082544-phpapp02-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds" /> 2012 m.sausio 9 d., pirmadienį, 17.30 val. Klaipėdoje („Ryžių malūnas“, Žvejų g. 22) Baltijos aplinkos forumo jūrinės tematikos susitikimų ciklą „Café Scientifique“ pratęsė diskusija apie naująjį giliavandenį uostą – jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai. Nuo dirbtinės salos ties Melnrage iki naujo uosto Būtingėje – taip per dešimtmetį vystėsi išorinio giliavandenio uosto vizija. 2011-aisias ji įgavo ryškesnius kontūrus: atlikta uosto statybų galimybių studija ir pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Iš specialistų pasiūlytų alternatyvų rudenį prioritetine pasirinkta vieta prie Būtingės. Tačiau diskusijos apie projektą dar nebaigtos ir dar teks atsakyti į ne vieną klausimą. Ar tikrai Lietuvai reikia dar vieno uosto? Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkama jam vieta? Kodėl linkstama prie Būtingės, nepaisant to, kad alternatyva brangesnė? Kokios galimos tokio objekto atsiradimo pasekmės regionui? Kaip bus mažinamas poveikis aplinkai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos pajūryje? Apie tai klaipėdiečiai diskutavo susitikime su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dr. Eugenijumi Gentvilu.

"Giliavandenis uostas: nauda ekonomikai, poveikis visuomenei ir aplinkai" - dr. E. Gentvilas from Baltijos aplinkos forumas

]]> 816 2 https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/20120109giliavandenisuostas-120112082544-phpapp02-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds presentation White http://activitystrea.ms/schema/1.0/post

http://activitystrea.ms/schema/1.0/posted

0 "Ką mes žinome apie įspūdinguosius Baltijos jūros rifus?" /slideshow/k-mes-inome-apie-spdinguosius-baltijos-jros-rifus/9081188 cs3daunysnida-rifai-2011-110831041645-phpapp01
2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienį, 17.00 val. Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusiją apie Baltijos jūros rifus ir jų apsaugą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida). Susitikime su rifus tyrinėjančiu mokslininku dr. Dariumi Dauniu iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su rifų formavimosi istorija ir įspūdingu jūros dugno gyvenimu bei pamatyti unikalių povandeninėmis vaizdo kameromis Lietuvos mokslininkų užfiksuotų vaizdų. Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove. Šie biologinės arba geologinės kilmės dugno paaukštėjimai yra svarbios nerštavietės verslinėms žuvims, maitinimosi vietos nardantiems paukščiams ir prieglobstis daugeliui jūrinių rūšių. Rytinės Baltijos rifai apima teritoriją, prilygstančią visai Suvalkijai – daugiau kaip 8 tūkst. kv. km, tačiau vertingiausi ir gražiausi rifai užima tik nedidelę jos dalį. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys, todėl jie yra svarbi saugomų jūrinių teritorijų sudėtinė dalis.]]>
2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienį, 17.00 val. Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusiją apie Baltijos jūros rifus ir jų apsaugą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida). Susitikime su rifus tyrinėjančiu mokslininku dr. Dariumi Dauniu iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su rifų formavimosi istorija ir įspūdingu jūros dugno gyvenimu bei pamatyti unikalių povandeninėmis vaizdo kameromis Lietuvos mokslininkų užfiksuotų vaizdų. Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove. Šie biologinės arba geologinės kilmės dugno paaukštėjimai yra svarbios nerštavietės verslinėms žuvims, maitinimosi vietos nardantiems paukščiams ir prieglobstis daugeliui jūrinių rūšių. Rytinės Baltijos rifai apima teritoriją, prilygstančią visai Suvalkijai – daugiau kaip 8 tūkst. kv. km, tačiau vertingiausi ir gražiausi rifai užima tik nedidelę jos dalį. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys, todėl jie yra svarbi saugomų jūrinių teritorijų sudėtinė dalis.]]> Wed, 31 Aug 2011 04:16:41 GMT /slideshow/k-mes-inome-apie-spdinguosius-baltijos-jros-rifus/9081188 BEF_Lithuania@slideshare.net(BEF_Lithuania) "Ką mes žinome apie įspūdinguosius Baltijos jūros rifus?" BEF_Lithuania 2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienį, 17.00 val. Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusiją apie Baltijos jūros rifus ir jų apsaugą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida). Susitikime su rifus tyrinėjančiu mokslininku dr. Dariumi Dauniu iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su rifų formavimosi istorija ir įspūdingu jūros dugno gyvenimu bei pamatyti unikalių povandeninėmis vaizdo kameromis Lietuvos mokslininkų užfiksuotų vaizdų. Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove. Šie biologinės arba geologinės kilmės dugno paaukštėjimai yra svarbios nerštavietės verslinėms žuvims, maitinimosi vietos nardantiems paukščiams ir prieglobstis daugeliui jūrinių rūšių. Rytinės Baltijos rifai apima teritoriją, prilygstančią visai Suvalkijai – daugiau kaip 8 tūkst. kv. km, tačiau vertingiausi ir gražiausi rifai užima tik nedidelę jos dalį. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys, todėl jie yra svarbi saugomų jūrinių teritorijų sudėtinė dalis. <img style="border:1px solid #C3E6D8;float:right;" alt="" src="https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/cs3daunysnida-rifai-2011-110831041645-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds" /> 2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienį, 17.00 val. Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusiją apie Baltijos jūros rifus ir jų apsaugą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida). Susitikime su rifus tyrinėjančiu mokslininku dr. Dariumi Dauniu iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su rifų formavimosi istorija ir įspūdingu jūros dugno gyvenimu bei pamatyti unikalių povandeninėmis vaizdo kameromis Lietuvos mokslininkų užfiksuotų vaizdų. Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove. Šie biologinės arba geologinės kilmės dugno paaukštėjimai yra svarbios nerštavietės verslinėms žuvims, maitinimosi vietos nardantiems paukščiams ir prieglobstis daugeliui jūrinių rūšių. Rytinės Baltijos rifai apima teritoriją, prilygstančią visai Suvalkijai – daugiau kaip 8 tūkst. kv. km, tačiau vertingiausi ir gražiausi rifai užima tik nedidelę jos dalį. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys, todėl jie yra svarbi saugomų jūrinių teritorijų sudėtinė dalis.

"Ką mes žinome apie įspūdinguosius Baltijos jūros rifus?" from Baltijos aplinkos forumas

]]> 2165 4 https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/cs3daunysnida-rifai-2011-110831041645-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds presentation White http://activitystrea.ms/schema/1.0/post

http://activitystrea.ms/schema/1.0/posted

0 „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“ - dr. M. Dagys /slideshow/jrini-vjo-jgaini-park-poveikis-gamtai-ir-jo-vertinimo-ikiai-dr-m-dagys/7387022 dagys-110325090205-phpapp02
Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.]]>
Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.]]> Fri, 25 Mar 2011 09:01:58 GMT /slideshow/jrini-vjo-jgaini-park-poveikis-gamtai-ir-jo-vertinimo-ikiai-dr-m-dagys/7387022 BEF_Lithuania@slideshare.net(BEF_Lithuania) „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“ - dr. M. Dagys BEF_Lithuania Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“. <img style="border:1px solid #C3E6D8;float:right;" alt="" src="https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/dagys-110325090205-phpapp02-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds" /> Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.

„Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“ - dr. M. Dagys from Baltijos aplinkos forumas

]]> 404 1 https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/dagys-110325090205-phpapp02-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds presentation White http://activitystrea.ms/schema/1.0/post

http://activitystrea.ms/schema/1.0/posted

0 „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško?“ - T. Navickas /slideshow/jrin-energetika-lietuvoje-kaip-pajudti-i-mirties-tako-t-navickas/7386968 navickas-110325085723-phpapp01
Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.]]>
Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.]]> Fri, 25 Mar 2011 08:57:21 GMT /slideshow/jrin-energetika-lietuvoje-kaip-pajudti-i-mirties-tako-t-navickas/7386968 BEF_Lithuania@slideshare.net(BEF_Lithuania) „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško?“ - T. Navickas BEF_Lithuania Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“. <img style="border:1px solid #C3E6D8;float:right;" alt="" src="https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/navickas-110325085723-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds" /> Kovo 22 d., antradienį, 17.30 val. kavinėje „Ryžių malūnas“ (Žvejų g. 20, Klaipėda prie Senosios perkėlos, už pasukamo tiltelio) Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusija apie jūrinę energetiką Lietuvoje. Vėjo jėgainių parkai – viena iš tų Baltijos jūros veiklų, kurioms ateityje numatomas didžiausias augimas. Skaičiuojama, jog vėjo jėgainių potencialas Lietuvai tenkančiuose vandenyse – per 1000 MW ir jos galėtų patenkinti kone pusę šalies metinio elektros energijos poreikio. Ar tiesa, kad vėjo jėgainių parkų planavimas jūroje kelia mažiau konfliktų nei sausumoje? Kodėl tuomet projektai Lietuvoje stringa? Su kokiais sunkumais susiduria jūrinio poveikio aplinkai vertintojai? Kaip suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus Baltijos jūroje? Diskusiją trumpu pranešimu „Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško“ pradėjo Tadas Navickas, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių asociacijos valdybos narys, UAB „4Energia“ direktorius. Gamtinius tokių projektų poveikius apžvelgė dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas, kurio pranešimo tema „Jūrinių vėjo jėgainių parkų poveikis gamtai ir jo vertinimo iššūkiai“.

„Jūrinė energetika Lietuvoje: kaip pajudėti iš mirties taško?“ - T. Navickas from Baltijos aplinkos forumas

]]> 387 1 https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/navickas-110325085723-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds presentation White http://activitystrea.ms/schema/1.0/post

http://activitystrea.ms/schema/1.0/posted

0 „Lietuvos jūriniai interesai kaip jūrinės savimonės atspindys“ - prof. R. Žaromskis /slideshow/lietuvos-jriniai-interesai-kaip-jrins-savimons-atspindys-rimas-aromskis/7056180 lietuvosjuriniaiinteresai-110225063329-phpapp01
Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja. ]]>
Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja. ]]> Fri, 25 Feb 2011 06:33:26 GMT /slideshow/lietuvos-jriniai-interesai-kaip-jrins-savimons-atspindys-rimas-aromskis/7056180 BEF_Lithuania@slideshare.net(BEF_Lithuania) „Lietuvos jūriniai interesai kaip jūrinės savimonės atspindys“ - prof. R. Žaromskis BEF_Lithuania Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja. <img style="border:1px solid #C3E6D8;float:right;" alt="" src="https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/lietuvosjuriniaiinteresai-110225063329-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds" /> Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja.

„Lietuvos jūriniai interesai kaip jūrinės savimonės atspindys“ - prof. R. Žaromskis from Baltijos aplinkos forumas

]]> 301 1 https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/lietuvosjuriniaiinteresai-110225063329-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds presentation White http://activitystrea.ms/schema/1.0/post

http://activitystrea.ms/schema/1.0/posted

0 „Baltijos jūra - ar ji mums rūpi?“ - D. Semėnienė /BEF_Lithuania/jurine-kultura-socialiniais-ir-ekonominiai-aspektai jurinekulturasocialiniaisirekonominiaiaspektai-110224073039-phpapp02
Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja. ]]>
Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja. ]]> Thu, 24 Feb 2011 07:28:52 GMT /BEF_Lithuania/jurine-kultura-socialiniais-ir-ekonominiai-aspektai BEF_Lithuania@slideshare.net(BEF_Lithuania) „Baltijos jūra - ar ji mums rūpi?“ - D. Semėnienė BEF_Lithuania Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja. <img style="border:1px solid #C3E6D8;float:right;" alt="" src="https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/jurinekulturasocialiniaisirekonominiaiaspektai-110224073039-phpapp02-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds" /> Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi mažiausią jūrinę akvatoriją. Tai nereiškia, kad mūsų šalies jūriniai interesai bei atsakomybė išsaugoti gamtos vertybes yra mažiausi. Atvirkščiai, visi mūsų šalies su jūra susiję interesai turi tilpti šiame mažame plote. Siekiant tinkamai suderinti šiuos interesus, būtinas erdvinio planavimo procesas, kuriame visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus. Tačiau kaip lietuviai suvokia mūsų jūrą ir kaip vertina esančius interesus. Ar jūra mums yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys? Kiek mums yra svarbu išsaugoti gamtines vertybes ar plėtoti ekonominius interesus, kurių tiesiog nematome savo kasdienybėje? Geografiniu požiūriu Lietuva yra jūrinė valstybė. Tačiau ar tai atsispindi mūsų visuomenės suvokime - ar mes turime jūrinę kultūrą? Kokia ji? Šiais klausimais Baltijos aplinkos forumas kvietė diskutuoti viešoje diskusijoje Café Scientifique* apie jūrinę kultūrą. Diskusijoje dalyvavo Rimas Žaromskis –okeanologas, knygų „Vandenynas ir mes”, „Baltijos jūros uostai” bei kt. autorius,Daiva Semėnienė – aplinkos apsaugos ekonomistė, Aplinkos apsaugos politikos centro direktorė, Aušrinė Armaitienė - Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja.

„Baltijos jūra - ar ji mums rūpi?“ - D. Semėnienė from Baltijos aplinkos forumas

]]> 603 1 https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/jurinekulturasocialiniaisirekonominiaiaspektai-110224073039-phpapp02-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds presentation White http://activitystrea.ms/schema/1.0/post

http://activitystrea.ms/schema/1.0/posted

0 „Jūrinis turizmas?“ - dr. A. Armaitienė /slideshow/jura-ir-turizmas/7043584 jurairturizmas-110224072856-phpapp01
]]>
]]> Thu, 24 Feb 2011 07:27:55 GMT /slideshow/jura-ir-turizmas/7043584 BEF_Lithuania@slideshare.net(BEF_Lithuania) „Jūrinis turizmas?“ - dr. A. Armaitienė BEF_Lithuania <img style="border:1px solid #C3E6D8;float:right;" alt="" src="https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/jurairturizmas-110224072856-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds" />

„Jūrinis turizmas?“ - dr. A. Armaitienė from Baltijos aplinkos forumas

]]> 1183 1 https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/jurairturizmas-110224072856-phpapp01-thumbnail.jpg?width=120&height=120&fit=bounds presentation White http://activitystrea.ms/schema/1.0/post

http://activitystrea.ms/schema/1.0/posted

0 https://cdn.slidesharecdn.com/profile-photo-BEF_Lithuania-48x48.jpg?cb=1523038899 Nevyriausybinė organizacija dirbanti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi srityse. www.bef.lt https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/20120109giliavandenisuostas-120112082544-phpapp02-thumbnail.jpg?width=320&height=320&fit=bounds slideshow/giliavandenis-uostas-nauda-ekonomikai-poveikis-visuomenei-ir-aplinkai-e-gentvilas/10990516 "Giliavandenis uostas:... https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/cs3daunysnida-rifai-2011-110831041645-phpapp01-thumbnail.jpg?width=320&height=320&fit=bounds slideshow/k-mes-inome-apie-spdinguosius-baltijos-jros-rifus/9081188 "Ką mes žinome apie įs... https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/dagys-110325090205-phpapp02-thumbnail.jpg?width=320&height=320&fit=bounds slideshow/jrini-vjo-jgaini-park-poveikis-gamtai-ir-jo-vertinimo-ikiai-dr-m-dagys/7387022 „Jūrinių vėjo jėgainių...