ݺߣ

ݺߣShare a Scribd company logo
DNR IR RNRDNR IR RNR
MOLEKULINĖMOLEKULINĖ
STRUKTŪRASTRUKTŪRA
ĮVADAS
 Genetikos kursą pradėsime nuo molekulinės
genetikos
 Molekulinė genetika tyrinėja DNR struktūrą ir funkcijas
molekulių lygmenyje
 Pastarųjų metų mokslo pasiekimai, tobulinant
tyrimo metodus ir kuriant naujas koncepcijas,
labai išplėtė molekulinės genetikos žinias
 Šis progresas palietė ne tik molekulinę, taču ir
požymių perdavimo bei populiacijų genetikas
 Didžiaja dalimi genetikos žinios yra sukauptos
tiriant DNR ir RNR
2-2
 Savo funkciją genetinė medžiaga atlieka tik tada,
kai ji pasižymi tam tikromis savybėmis
 1. Informacija: Ji privalo turėti informaciją, būtiną visam
organizmui sukurti
 2. Paveldėjimu: Ji privalo būti perduodama iš tėvų
vaikams
 3. Replikacija: Ji turi būti kopijuojama

Tada ji gali būti perduodama iš tėvų vaikams
 4. Kintamumu: Ji privalo gebėti keistis

Toks kintamumas užtikrina plači stebima fenotpinę variaciją
kiekvienos rūšies viduje
2-3
2.1 DNR KAIP GENETINĖ
MEDŽIAGA
 Daugelio genetikų, tarp jų ir Mendelio,
duomenys atitiko šias keturias savybes
 Taču genetinės medžiagos cheminė prigimtis
negalėjo būti nustatyta vien tik kryžminant
organizmus
 Iš tikrųjų, DNR kaip genetinės medžiagos
identifikavimas pareikalavo naujoviško
požiūrio į eksperimentinę biologiją
2-4
2.1 DNR KAIP GENETINĖ
MEDŽIAGA
 Griffithas tyrė bakteriją (Diplococcus pneumoniae), kuri
dabar vadinama Streptococcus pneumoniae
 Yra aptinkami du S. pneumoniae kamienai
 S  Smooth (lygus)

Sekretuoja polisacharidinę kapsulę
 Ši apsaugo bakteriją nuo gyvūnų imuninės sistemos

Auginamos ant kietos terpės suformuoja lygias kolonijas
 R  Rough (šiurkštus)

Nesugeba sekretuoti kapsulės

Kolonijų kraštai nelygūs
2-5
Fredericko Griffitho eksperimentai
su Streptococcus pneumoniae
 Be to, dviejų S kamienų kapsulės gali reikšmingai skirtis
pagal savo cheminę sudėtį
2-6
 Retos mutacijos gali paversti S kamienus R kamienais ir
atvirkšči
 Taču mutacjos nekeič kamienų tipų
2-7
 1928 m. Griffithas atliko eksperimentus naudodamas du S.
pneumoniae kamienus: IIIS tipo ir IIR tipo
 1. Pelėms suleistos gyvos IIIS tipo bakterijos

Pelės žuvo

IIIS tipo bakterijos buvo išskirtos iš pelių kraujo
 2. Pelėms suleistos gyvos IIR tipo bakterijos

Pelės išgyveno

Iš pelių kraujo nebuvo išskirta gyvų bakterijų
 3. Pelėms suleistos aukšta temperatūra užmuštos IIIS tipo
bakterijos

Pelės išgyveno

Iš pelių kraujo nebuvo išskirta gyvų bakterijų
 4. Pelėms suleistos gyvos IIR tipo aukšta temperatūra užmuštos
IIIS tipo bakterijos

Pelės žuvo

IIIS tipo bakterijos buvo išskirtos iš pelių kraujo
2-8
2-9
 Griffithas nusprendė, kad kažkokia medžiaga iš
žuvusių IIIS tipo bakterijų transformavo IIR tipo
bakterijas į IIIS tipą
 Jis pavadino šį procesą transformacija
 Medžiaga, kuri tai padarė, buvo pavadinta
transformuojančiąja priežastimi
 Griffithui nepavyko nustatyti, kokia tai medžiaga
 Transformuojančiosios priežasties prigimtis buvo
nustatyta gerokai vėliau, naudojant įvairius
biocheminius metodus
 Avery, MacLeod ir McCarty suprato, kad Griffitho
tyrimų rezultatai gali būti panaudoti genetinei
medžiagai nustatyti
 Jie atliko savo eksperimentus penktame XX a.
dešimtmetyje
 Tuo metu jau buvo žinoma, kad pagrindiniai ląstelių
makrokomponentai yra DNR, RNR, baltymai ir
angliavandeniai
 Iš IIIS tipo bakterijų jie paruošė ląstelių ekstraktus,
turinčius kiekvieną iš šių makromolekulių
 Tiktai ekstraktai, turintys išgrynintą DNR, galėjo
transformuoti IIR tipo bakterijas į IIIS tipo bakterijas
Avery, MacLeod ir McCarty
eksperimentai
2-10
2-11
 Avery et al taip pat atliko ir kitą eksperimentą
 Jo reikėjo norint įrodyti, kad būtent DNR, o ne koks nors kitas ekstrakto
komponentas (RNR ar baltymas) yra genetinė medžiaga
 1952 m. Alfred Hershey ir Marsha Chase pateikė
papildomų įrodymų, kad genetinė medžiaga yra
DNR
Hershey ir Chase eksperimentai
su bakteriofagu T2
2-12
 Jie tyrė bakteriofagą T2
 Jo sandara yra palyginti
paprasta, nes jį sudaro
tik dvi makromolekulės

DNR ir baltymai
Padaryti iš
baltymo
Kapsidės
viduje
2-13
Bakteriofago T2
gyvenimo ciklas
 Hershey and Chase eksperimentų santrauka:
 Naudojo radioizotopus, norėdami atskirti DNR nuo
baltymų
 32
P specifiškai pažymi DNR
 35
S specifiškai pažymi baltymus
 Radioaktyviai pažymėtais fagais buvo užkrečmos
neradioaktyvios Escherichia coli ląstelės
 Po tam tikro laiko, reikalingo infekcijai įvykti, likusios
fagų dalelės buvo pašalinamos
 => Fagų liekanos ir E. coli ląstelės buvo atskiriamos
 Radioaktyvumas buvo vertinamas scintiliaciniu skaitikliu
2-14
Hipotezė
 Tik fago genetinė medžiaga yra injekuojama į
bakterijas

Radioaktyvi žymė turi parodyti, ar tai yra baltymas, ar
DNR
2-15
Rezultatai
2-16
Duomenų interpretacija
2-17
 Šie rezultatai rodo, kad infekcijos metu fago DNR buvo injekuota į bakterijų
citoplazmą
 Tai yra tas rezultatas, kurio buvo galima tikėtis, jei būtent DNR yra
genetinė medžiaga
Dauguma
radioaktyvios sieros
rasta supernatante
Taču tik maža dalis
radioaktyvaus fosforo
2-18
 1956 m. A. Gierer ir G. Schramm išskyrė RNR iš
augalų viruso – tabako mozaikos viruso (TMV)
 Išvalyta RNR sukeldavo tas pačs pažaidas, kaip ir
intaktinis TMV

Taigi, šių virusų genomą sudaro RNR
 Dabar aptikta nemažai RNR virusų
Kai kuriuose virusuose genetinės
medžiagos funkciją atlieka RNR
DNR ir RNR virusų pavyzdžiai
Virusas Šeimininkas Nukleino rūgštis
Tabako mozaikos virusas Tabakas RNR
Gripo virusas Žmogus RNR
HIV (ŽIV) Žmogus RNR
f2 E.coli RNR
Kalafiorų mozaikos
virusas
Kalafiorai DNR
Herpes virusas Žmogus DNR
SV40 Primatai DNR
Epstein-Barr virusas Žmogus DNR
T2 E.coli DNR
2-19
 DNR ir RNR yra stambios makromolekulės,
susidarančios iš keleto lygmenų struktūrų
 1. Nukleotidai sudaro pasikartojančius vienetus
 2. Nukleotidai susijungia sudarydami grandinę
 3. Dvi grandinės sąveikauja sudarydamos dvigubą
spiralę
 4. Dviguba spiralė susisuka, susilanksto ir sąveikauja
su baltymais, sudarydama 3-D struktūras,
formuojančs chromosomas
2.2 NUKLEINO RŪGŠČIŲ
STRUKTŪRA
2-20
2-21
2-22
 Nukleotidai yra pasikartojantys DNR ir RNR
struktūriniai vienetai
 Juos sudaro trys komponentai
 Fosfatinė grupė
 Pentozė (cukrus)
 Azotinė bazė
Nukleotidai
2-23
2-24
Nukleotidų, randamų (a) DNR ir (b) RNR, struktūra
A, G, C ar T
 Šie atomai randami laisvuose nukleotiduose
 Taču jie yra pašalinami, kai nukleotidai jungiasi tarpusavyje,
sudarydami DNR ir RNR grandines
A, G, C ar U
Pasikartojantis dezoksiribonukleino
rūgšties (DNR) elementas
Pasikartojantis ribonukleino rūgšties
(RNR) elementas
2-25
 Bazė + cukrus  nukleozidas
 Pavyzdžiai

Adeninas + ribozė = adenozinas

Adeninas + dezoksiribozė = dezoksiadenozinas
 Bazė + cukrus + fosfatas(i)  nukleotidas
 Pavyzdžiai

Adenozino monofosfatas (AMP)

Adenozino difosfatas (ADP)

Adenozino trifosfatas (ATP)
2-26
Bazė visada
prisijungia č
Fosfatai
prisijungia č
2-27
 Nukleotidai kovalentiškai susijungia per
fosfodiesterinę jungtį
 Fosfatas jungia vieno nukleotido 5’ anglies atomą su kito
nukleotido 3’ anglies atomu
 Tuo būdu grandinė turi kryptį
 Iš 5’ į 3’
 Fosforo rūgšties liekanos ir cukrūs sudaro nukleino
rūgšties grandinės karkasą
 Bazės kyšo iš karkaso
2-28
2-29
 1953 m. James Watson ir Francis Crick nustatė, kad
DNR sudaro dviguba spiralė, kurioje nukleotidai
sąveikauja tarpusavyje pagal tam tikras taisykles
 Taču šio atradimo mokslinius pagrindus sukūrė kiti
mokslininkai
 Linus Pauling
 Rosalind Franklin ir Maurice Wilkins
 Erwin Chargaff
DNR struktūra buvo išaiškinta
remiantis keliais esminiais rezultatais
2-30
 Penktajame XX a. dešimtmetyje
jis nustatė, kad tam tikri baltymų
regionai gali susilankstyti į antrinę
struktūrą
 α-spiralė
Linusas Paulingas
 Šiai struktūrai išaiškinti, jis
pagamino modeli, sudarytą
iš rutuliukų ir lazdelių
2-31
 Dirbo vienoje
laboratorijoe su
Mauricu Wilkinsu
 Naudojo Rentgeno
spindulių difrakciją
drėgnų DNR siūlų
struktūrai tirti
Rosalind Franklin
Difrakcinį vaizdą galima
interpretuoti, naudojant matematinio
modeliavimo metodus. Tai gali
suteikti informacijos apie tiriamos
molekulės struktūrą
2-32
 Rentgeno difrakcijos metodais ji
pasiekė gana didelės pažangos,
tyrinėjant DNR struktūrą
 Difrakciniai vaizdai atspindėjo
kai kurias pagrindines DNR
savybes
 Spiralinė struktūra
 Daugiau nei viena grandinė
 10 bazių porų tenka vienai pilnai
spiralės vijai
Rosalind Franklin
2-33
 Chargaffas pirmasis panaudojo daugelį nukleino
rūgščių išskyrimo iš gyvų ląstelių, išgryninimo ir
matavimo biocheminių metodų
 Tuo metu jau buvo žinoma, kad DNR sudaro
keturios bazės: A, G, C ir T
 Bazių sudėties analizė gali atskleisti svarbias
DNR struktūros ypatybes
Erwino Chargaffo
eksperimentai
2-34
2-35
Chargaffo tyrimų duomenys: bazių
procentinis santykis skirtingų organizmų
DNR
Organizmas
Bazių %
Adeninas Timinas Guaninas Citozinas
Escherichia coli 26.0 23.9 24.9 25.2
Streptococcus pneumoniae 29.8 31.6 20.5 18.0
Mielės 31.7 32.6 18.3 17.4
Vėžlių eritrocitai 28.7 27.9 22.0 21.3
Lašišų spermatozoidai 29.7 29.1 20.8 20.4
Viščiukų eritrocitai 28.0 28.4 22.0 21.6
Žmogaus kepenų ląstelės 30.3 30.3 19.5 19.9
2-36
Rezultatų interpretavimas
2-37
 Duomenys, pateikti lentelėje, sudaro tik nedidelę
dalį visų rezultatų, gautų Chargaffo
 Iš rezultatų akivaizdžiai matyti, kad
 Adenino procentas = timino procentui
 Citozino procentas = guanino procentui
 Šis dėsningumas vadinamas Chargaffo taisykle
 Tai buvo vienas pagrindinių atspirties taškų, kuriuos
panaudojo Watsonas ir Crickas DNR struktūrai išaiškinti
2-38
 Būdami susipažinę su visais šiais tyrimų rezultatais,
Watsonas ir Crickas pasiryžo išsiaiškinti DNR
struktūrą
 Jie bandė pagaminti DNR modelį iš rutuliukų ir lazdelių,
kuriam būtų būdingi visi žinomi eksperimentiniai DNR
bruožai
 Esminis klausimas buvo kaip dvi (ar daugiau)
grandinių sąveikauja tarpusavyje
 Pirminė idėja buvo, kad grandinės sąveikauja per fosfato-
Mg++
sąsiuvas
Watsonas ir Crickas
2-39
 Ši hipotezė, žinoma, buvo neteisinga!
2-40
 Tada jie sukūrė modelį, kuriame
 Fosfodezoksiribozinis karkasas buvo išorėje
 Bazės buvo projektuojamos viena priešais kitą
 Pradžioje jie manė, kad vandenilinės jungtys jungia
identiškas bazes, esančs priešingose grandinėse
 t.y., A su A, T su T, C su C, and G su G
 Taču modeliavimas parodė, kad ir šis modelis nėra
teisingas
Watsonas ir Crickas
2-41
 Tik tada jie suprato, kad vandenilinės jungtys
susidaro tarp A ir T bei tarp C ir G
 Taigi, jie pagamino modelį, kuriame A sąveikavo su T, o G
– su C

Šis modelis jau atitiko visus tuo metu žinomus duomenis apie DNR
struktūrą
Watsonas ir Crickas
Watsonas, Crickas ir Wilkinsas 1962 m. už DNR
struktūros išaiškinimą gavo Nobelio premiją
Deja, Rosalind Franklin mirė 1958, o Nobelio premijos
nėra skiriamos po mirties.
Watsonas ir Crickas
2-42
2-43
 Pagrindinės struktūros ypatybės
Dviguba DNR spiralė
 Dvi grandinės yra susivijusios apie centrinę ašį
 Vieną pilną apviją sudaro 10 bazių
 Abidvi grandinės yra antiparalelios

Vienos kryptis yra nuo 5’ į 3’, o kitos - nuo 3’ į 5’
 Spiralė yra dešninė

Kai ji vijasi nuo jūsų, spiralė sukasi pagal laikrodžio
rodyklę
2-44
 Pagrindinės struktūros ypatybės
Dviguba DNR spiralė
 DNR struktūra yra stabilizuojama

1. Tarp komplementarių bazių susidaro vandenilinės jungtys
 A jungiasi su T per dvi vandenilines jungtis
 C jungiasi su G per tris vandenilines jungtis

2. Bazių stekingas
 DNR struktūroje bazės yra orientuotos taip, kad jų plokščiosios dalys “žiūri”
viena į kitą. Esant tokiai orientacijai, tarp bazių susidaro stekingo jėgos,
kurios papildomai stabilizuoja DNR struktūrą
2-45
Pagrindinės savybės
•Dvi DNR grandinės formuoja
dešninę dvigubą spiralę
•Bazės priešingose grandinėse
jungiasi vandenilinėmis
jungtimis pagal A/T ir G/C
taisyklę
•DNR grandinės yra anti-
paralelios pagal savo
5’→3’ kryptį
•Kiekvienos grandinės
pilną 360° apviją
sudaro 10 nukleotidų
2-46
 Pagrindinės struktūros ypatybės
Dviguba DNR spiralė
 Spiralės paviršiuje susiformuoja du asimetriški
grioveliai

1. Didysis griovelis

2. Mažasis griovelis

Kai kurie baltymai gali jungtis prie šių griovelių
 Tuo būdu jie gali sąveikauti su tam tikromis nukleotidų sekomis
2-47
2-48
 DNR dviguba spiralė gali sudaryti skirtingos
konformacijos antrines struktūras
 Dominuojanti forma, randama gyvose ląstelėse
yra B-DNR
 Esant tan tikroms in vitro sąlygoms, gali
formuotis A-DNR ir Z-DNR dvigubos spiralės
DNR gali susiformuoti į kelių tipų
dvigubas spirales
2-49
 A-DNR
 Dešninė spiralė
 Vienoje vijoje 11 bp
 Susiformuoja esant žemai drėgmei
 Nėra aiškių įrodymų apie jos biologinę svarbą
 Z-DNR
 Kairinė spiralė
 Vienoje vijoje 12 bp
 Formavimą skatina

Esant didelei druskų koncentracijai - GC-turtingos sekos

Esant mažai druskų koncentracija – citozino metilinimas
 Tokia konformacija gali būti svarbi transkripcijai ir
rekombinacijai, bent jau mielių ląstelėse
9-50
Bazės
pakrypusios
centrinės
ašies
atžvilgiu
Bazės
pakrypusios
centrinės
ašies
atžvilgiu
Fosfofdezoksiribozinis
karkasas išsidėstęs
zigzagiškai
Bazės santykinai
statmenos centrinei
ašiai
2-51
 XX a. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Alexander
Rich et al atrado trigubą DNR
 Ji susiformavo in vitro naudojnant sintetinės DNR
fragmentus
 Devintajame dešimtmetyje buvo nustatyta, kad
natūrali dvigrandininė DNR gali jungtis su sintetine
DNR grandine ir suformuoti trigubą DNR spiralę
(tripleksą)
 Sintetinė DNR grandinė jungiasi prie natūralios DNR
didžiojo griovelio
DNR gali sudaryti trigubą spiralę
2-52
 Tripleksinės DNR formavimasis
priklauso nuo specifinių sekų
 Bazių poravimosi taisyklės yra
 Tripleksinė DNR gali
dalyvauti keliuose
svarbiuose procesuose
 Replikacijoje,
transkripcijoje,
rekombinacijoje
 Neseniai aptikti ląstelių
baltymai, specifiškai
atpažįstantys
tripleksinę DNR
T jungiasi prie
AT poros
natūralioje DNR
C jungiasi prie
GC poros
natūralioje DNR
Kaspino modelis Bazių sekos pavyzdys
2-53
 Tam, kad DNR tilptų ląstelėjė, ji turi būti efektyviai
kompaktizuota per erdvines struktūras
 Tokios struktūros sukuriamos dalyvaujant baltymams,
galintiems jungtis prie DNR
 Plaču apie tai bus kalbama sekančioje paskaitoje
Erdvinė DNR struktūra
2-54
DNR apsiveja
apie histoninius
baltymus
2-55
 Pirminė RNR grandinės struktūra yra labai panaši į
DNR grandinės struktūrą
 RNR grandinės paprastai būna nuo kelių šimtų iki
kelių tūkstančių nukleotidų ilgio
 RNR sintetinama naudojant DNR kaip matricą.
Šios sintezės metu naudojama tik viena iš dviejų
DNR grandinių
RNR struktūra
2-56
2-57
 Nors RNR dažniausiai yra viengrandininė, RNE
molekulėse gali formuotis dvigrandininiai regionai
 Šios antrinės struktūros susidaro dėl komplementarių bazių
poravimosi

A su U ir C su G
 Dėl to trumpuose RNR segmentuose susiformuoja dviguba
spiralė
 Tipiška RNR dviguba spiralė
 Yra dešninė
 Sudaro A formą, kurioje vienai vijai tenka 11-12 bp
 Gali susidaryti skirtingų tipų RNR antrinės
struktūros
2-58
Taip pat vadinama
smeigtuko
galvute
Komplementarūs
regionai
Nenkomplementarūs regionai
Palaikomi vandenilinių
jungčių
Turi bazes, išsikišančs iš
dvigrandininių regionų
Išsikišusi kilpa Vidinė kilpa Išsišakojusi kilpa arba mazgas Kamieninė kilpa
2-59
 Daugelis veiksnių
gali įtakoti RNR
tretinę struktūrą
 Pavyzdžiui

Bazių poravimasis ir
stekingas RNR
molekulėje

Sąveikos su jonais,
mažomis
molekulėmis ir
stambiais baltymais
 Tretinė tRNRphe
struktūra
 Tai transportinė RNR kuri perneša fenilalaniną
Molekulė turi
viengrandininius ir
dvigrandininius regionus
Jie sąveikauja
sudarydami šias 3-D
struktūras
Kaspino modelis

More Related Content

What's hot (20)

PPT
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnis
raleksandraviciene
PPT
Ryšiai tarp rūšių
biomokykla
PDF
Baltymų biologija nauja
martyynyyte
PPT
Chromosomų ir genų mutacijos
martyynyyte
PPT
Grybai 2
biomokykla
PPT
Lasteliu membranu laidumo tyrimas
makonf2013
PPT
Ekologinės piramidės
biomokykla
PPT
Dumbliai
biomokykla
PPTX
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Monika Janušaitytė
PDF
Lipidų biochemija 1
martyynyyte
PPTX
fosilijos.pptx
DaliaJasiuleviciene
PPT
Biotechnologijos ir GMO
martyynyyte
PPT
ąٱė
Domis2012
PPT
CHROMOSOMŲ SANDARA IR MOLEKULINĖ STRUKTŪRA
martyynyyte
PPT
Biologija - Paveldimumas (genetika)
GaspWhat
PPT
ѲԴDZūԲ
martyynyyte
PPT
Inkstai
ilonaven
PPT
6paskaita.2012
simonazzz123
PPTX
Bakterijos
Monika Janušaitytė
PDF
463258043-DZDzᲹ-dzDzٲė-2020-04-17-.
ssuser26ea86
Monohibridinis kryžminimas. pirmas mendelio dėsnis
raleksandraviciene
Ryšiai tarp rūšių
biomokykla
Baltymų biologija nauja
martyynyyte
Chromosomų ir genų mutacijos
martyynyyte
Grybai 2
biomokykla
Lasteliu membranu laidumo tyrimas
makonf2013
Ekologinės piramidės
biomokykla
Dumbliai
biomokykla
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Monika Janušaitytė
Lipidų biochemija 1
martyynyyte
fosilijos.pptx
DaliaJasiuleviciene
Biotechnologijos ir GMO
martyynyyte
ąٱė
Domis2012
CHROMOSOMŲ SANDARA IR MOLEKULINĖ STRUKTŪRA
martyynyyte
Biologija - Paveldimumas (genetika)
GaspWhat
ѲԴDZūԲ
martyynyyte
Inkstai
ilonaven
6paskaita.2012
simonazzz123
463258043-DZDzᲹ-dzDzٲė-2020-04-17-.
ssuser26ea86

Viewers also liked (18)

PDF
Dnr replikacija
martyynyyte
PDF
Angliavandeniai
martyynyyte
PPT
Genų veiklos reguliavimas
martyynyyte
PPT
Compartments & cells
martyynyyte
PPT
Phylogenetic trees
martyynyyte
DOC
Genetika
ivenckauskaite
PDF
Augalų hormonai
martyynyyte
PDF
Prezentacija VIKO studentams apie CV "Alisa stebuklų šalyje" motyvais
Robertas Saltis
PDF
Augalų fiziologija
martyynyyte
PPTX
Statistika 2
martyynyyte
PPTX
Statistika 1
martyynyyte
PPT
Genomika, proteomika, bioinformatika
martyynyyte
PPTX
Using lograrithmic graph paper
martyynyyte
PPT
DNA replication and types of DNA
Mukul Dev Yadav
PPT
Phylogeny
martyynyyte
PPT
Cells and tissues
martyynyyte
PPT
Bacterial growth
martyynyyte
PPTX
DNA Types
Pankaj Kukreti
Dnr replikacija
martyynyyte
Angliavandeniai
martyynyyte
Genų veiklos reguliavimas
martyynyyte
Compartments & cells
martyynyyte
Phylogenetic trees
martyynyyte
Augalų hormonai
martyynyyte
Prezentacija VIKO studentams apie CV "Alisa stebuklų šalyje" motyvais
Robertas Saltis
Augalų fiziologija
martyynyyte
Statistika 2
martyynyyte
Statistika 1
martyynyyte
Genomika, proteomika, bioinformatika
martyynyyte
Using lograrithmic graph paper
martyynyyte
DNA replication and types of DNA
Mukul Dev Yadav
Phylogeny
martyynyyte
Cells and tissues
martyynyyte
Bacterial growth
martyynyyte
Ad

More from martyynyyte (18)

PPT
Plant responses
martyynyyte
PPTX
Protein structure
martyynyyte
PPTX
Biochemistry 304 2014 student edition amino acids
martyynyyte
PPT
Population ecology 2014
martyynyyte
PPT
Behavior lecture 2013
martyynyyte
PPTX
Statistical tests
martyynyyte
PPTX
Biochemistry 304 2014 student edition enzymes and enzyme kinetics
martyynyyte
PPTX
Enzyme kinetics
martyynyyte
PPTX
Biochemistry 304 2014 student edition acids, bases and p h
martyynyyte
PPTX
P h (titration) curves
martyynyyte
PPTX
Flowers
martyynyyte
PPT
Epistasis
martyynyyte
PPTX
How to solve linkage map problems
martyynyyte
PPTX
Growth of microbes in batch culture
martyynyyte
PPTX
Bacteria enumeration
martyynyyte
PPT
Bacteria enumeration
martyynyyte
PPT
DNR reparacija, rekombinacija, transpozicija
martyynyyte
PPT
Populiacijų genetika
martyynyyte
Plant responses
martyynyyte
Protein structure
martyynyyte
Biochemistry 304 2014 student edition amino acids
martyynyyte
Population ecology 2014
martyynyyte
Behavior lecture 2013
martyynyyte
Statistical tests
martyynyyte
Biochemistry 304 2014 student edition enzymes and enzyme kinetics
martyynyyte
Enzyme kinetics
martyynyyte
Biochemistry 304 2014 student edition acids, bases and p h
martyynyyte
P h (titration) curves
martyynyyte
Epistasis
martyynyyte
How to solve linkage map problems
martyynyyte
Growth of microbes in batch culture
martyynyyte
Bacteria enumeration
martyynyyte
Bacteria enumeration
martyynyyte
DNR reparacija, rekombinacija, transpozicija
martyynyyte
Populiacijų genetika
martyynyyte
Ad

DNR ir RNR molekulinė struktūra

  • 1. DNR IR RNRDNR IR RNR MOLEKULINĖMOLEKULINĖ STRUKTŪRASTRUKTŪRA
  • 2. ĮVADAS  Genetikos kursą pradėsime nuo molekulinės genetikos  Molekulinė genetika tyrinėja DNR struktūrą ir funkcijas molekulių lygmenyje  Pastarųjų metų mokslo pasiekimai, tobulinant tyrimo metodus ir kuriant naujas koncepcijas, labai išplėtė molekulinės genetikos žinias  Šis progresas palietė ne tik molekulinę, taču ir požymių perdavimo bei populiacijų genetikas  Didžiaja dalimi genetikos žinios yra sukauptos tiriant DNR ir RNR 2-2
  • 3.  Savo funkciją genetinė medžiaga atlieka tik tada, kai ji pasižymi tam tikromis savybėmis  1. Informacija: Ji privalo turėti informaciją, būtiną visam organizmui sukurti  2. Paveldėjimu: Ji privalo būti perduodama iš tėvų vaikams  3. Replikacija: Ji turi būti kopijuojama  Tada ji gali būti perduodama iš tėvų vaikams  4. Kintamumu: Ji privalo gebėti keistis  Toks kintamumas užtikrina plači stebima fenotpinę variaciją kiekvienos rūšies viduje 2-3 2.1 DNR KAIP GENETINĖ MEDŽIAGA
  • 4.  Daugelio genetikų, tarp jų ir Mendelio, duomenys atitiko šias keturias savybes  Taču genetinės medžiagos cheminė prigimtis negalėjo būti nustatyta vien tik kryžminant organizmus  Iš tikrųjų, DNR kaip genetinės medžiagos identifikavimas pareikalavo naujoviško požiūrio į eksperimentinę biologiją 2-4 2.1 DNR KAIP GENETINĖ MEDŽIAGA
  • 5.  Griffithas tyrė bakteriją (Diplococcus pneumoniae), kuri dabar vadinama Streptococcus pneumoniae  Yra aptinkami du S. pneumoniae kamienai  S  Smooth (lygus)  Sekretuoja polisacharidinę kapsulę  Ši apsaugo bakteriją nuo gyvūnų imuninės sistemos  Auginamos ant kietos terpės suformuoja lygias kolonijas  R  Rough (šiurkštus)  Nesugeba sekretuoti kapsulės  Kolonijų kraštai nelygūs 2-5 Fredericko Griffitho eksperimentai su Streptococcus pneumoniae
  • 6.  Be to, dviejų S kamienų kapsulės gali reikšmingai skirtis pagal savo cheminę sudėtį 2-6  Retos mutacijos gali paversti S kamienus R kamienais ir atvirkšči  Taču mutacjos nekeič kamienų tipų
  • 7. 2-7  1928 m. Griffithas atliko eksperimentus naudodamas du S. pneumoniae kamienus: IIIS tipo ir IIR tipo  1. Pelėms suleistos gyvos IIIS tipo bakterijos  Pelės žuvo  IIIS tipo bakterijos buvo išskirtos iš pelių kraujo  2. Pelėms suleistos gyvos IIR tipo bakterijos  Pelės išgyveno  Iš pelių kraujo nebuvo išskirta gyvų bakterijų  3. Pelėms suleistos aukšta temperatūra užmuštos IIIS tipo bakterijos  Pelės išgyveno  Iš pelių kraujo nebuvo išskirta gyvų bakterijų  4. Pelėms suleistos gyvos IIR tipo aukšta temperatūra užmuštos IIIS tipo bakterijos  Pelės žuvo  IIIS tipo bakterijos buvo išskirtos iš pelių kraujo
  • 8. 2-8
  • 9. 2-9  Griffithas nusprendė, kad kažkokia medžiaga iš žuvusių IIIS tipo bakterijų transformavo IIR tipo bakterijas į IIIS tipą  Jis pavadino šį procesą transformacija  Medžiaga, kuri tai padarė, buvo pavadinta transformuojančiąja priežastimi  Griffithui nepavyko nustatyti, kokia tai medžiaga  Transformuojančiosios priežasties prigimtis buvo nustatyta gerokai vėliau, naudojant įvairius biocheminius metodus
  • 10.  Avery, MacLeod ir McCarty suprato, kad Griffitho tyrimų rezultatai gali būti panaudoti genetinei medžiagai nustatyti  Jie atliko savo eksperimentus penktame XX a. dešimtmetyje  Tuo metu jau buvo žinoma, kad pagrindiniai ląstelių makrokomponentai yra DNR, RNR, baltymai ir angliavandeniai  Iš IIIS tipo bakterijų jie paruošė ląstelių ekstraktus, turinčius kiekvieną iš šių makromolekulių  Tiktai ekstraktai, turintys išgrynintą DNR, galėjo transformuoti IIR tipo bakterijas į IIIS tipo bakterijas Avery, MacLeod ir McCarty eksperimentai 2-10
  • 11. 2-11  Avery et al taip pat atliko ir kitą eksperimentą  Jo reikėjo norint įrodyti, kad būtent DNR, o ne koks nors kitas ekstrakto komponentas (RNR ar baltymas) yra genetinė medžiaga
  • 12.  1952 m. Alfred Hershey ir Marsha Chase pateikė papildomų įrodymų, kad genetinė medžiaga yra DNR Hershey ir Chase eksperimentai su bakteriofagu T2 2-12  Jie tyrė bakteriofagą T2  Jo sandara yra palyginti paprasta, nes jį sudaro tik dvi makromolekulės  DNR ir baltymai Padaryti iš baltymo Kapsidės viduje
  • 14.  Hershey and Chase eksperimentų santrauka:  Naudojo radioizotopus, norėdami atskirti DNR nuo baltymų  32 P specifiškai pažymi DNR  35 S specifiškai pažymi baltymus  Radioaktyviai pažymėtais fagais buvo užkrečmos neradioaktyvios Escherichia coli ląstelės  Po tam tikro laiko, reikalingo infekcijai įvykti, likusios fagų dalelės buvo pašalinamos  => Fagų liekanos ir E. coli ląstelės buvo atskiriamos  Radioaktyvumas buvo vertinamas scintiliaciniu skaitikliu 2-14
  • 15. Hipotezė  Tik fago genetinė medžiaga yra injekuojama į bakterijas  Radioaktyvi žymė turi parodyti, ar tai yra baltymas, ar DNR 2-15
  • 17. Duomenų interpretacija 2-17  Šie rezultatai rodo, kad infekcijos metu fago DNR buvo injekuota į bakterijų citoplazmą  Tai yra tas rezultatas, kurio buvo galima tikėtis, jei būtent DNR yra genetinė medžiaga Dauguma radioaktyvios sieros rasta supernatante Taču tik maža dalis radioaktyvaus fosforo
  • 18. 2-18  1956 m. A. Gierer ir G. Schramm išskyrė RNR iš augalų viruso – tabako mozaikos viruso (TMV)  Išvalyta RNR sukeldavo tas pačs pažaidas, kaip ir intaktinis TMV  Taigi, šių virusų genomą sudaro RNR  Dabar aptikta nemažai RNR virusų Kai kuriuose virusuose genetinės medžiagos funkciją atlieka RNR
  • 19. DNR ir RNR virusų pavyzdžiai Virusas Šeimininkas Nukleino rūgštis Tabako mozaikos virusas Tabakas RNR Gripo virusas Žmogus RNR HIV (ŽIV) Žmogus RNR f2 E.coli RNR Kalafiorų mozaikos virusas Kalafiorai DNR Herpes virusas Žmogus DNR SV40 Primatai DNR Epstein-Barr virusas Žmogus DNR T2 E.coli DNR 2-19
  • 20.  DNR ir RNR yra stambios makromolekulės, susidarančios iš keleto lygmenų struktūrų  1. Nukleotidai sudaro pasikartojančius vienetus  2. Nukleotidai susijungia sudarydami grandinę  3. Dvi grandinės sąveikauja sudarydamos dvigubą spiralę  4. Dviguba spiralė susisuka, susilanksto ir sąveikauja su baltymais, sudarydama 3-D struktūras, formuojančs chromosomas 2.2 NUKLEINO RŪGŠČIŲ STRUKTŪRA 2-20
  • 21. 2-21
  • 22. 2-22  Nukleotidai yra pasikartojantys DNR ir RNR struktūriniai vienetai  Juos sudaro trys komponentai  Fosfatinė grupė  Pentozė (cukrus)  Azotinė bazė Nukleotidai
  • 23. 2-23
  • 24. 2-24 Nukleotidų, randamų (a) DNR ir (b) RNR, struktūra A, G, C ar T  Šie atomai randami laisvuose nukleotiduose  Taču jie yra pašalinami, kai nukleotidai jungiasi tarpusavyje, sudarydami DNR ir RNR grandines A, G, C ar U Pasikartojantis dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) elementas Pasikartojantis ribonukleino rūgšties (RNR) elementas
  • 25. 2-25  Bazė + cukrus  nukleozidas  Pavyzdžiai  Adeninas + ribozė = adenozinas  Adeninas + dezoksiribozė = dezoksiadenozinas  Bazė + cukrus + fosfatas(i)  nukleotidas  Pavyzdžiai  Adenozino monofosfatas (AMP)  Adenozino difosfatas (ADP)  Adenozino trifosfatas (ATP)
  • 27. 2-27  Nukleotidai kovalentiškai susijungia per fosfodiesterinę jungtį  Fosfatas jungia vieno nukleotido 5’ anglies atomą su kito nukleotido 3’ anglies atomu  Tuo būdu grandinė turi kryptį  Iš 5’ į 3’  Fosforo rūgšties liekanos ir cukrūs sudaro nukleino rūgšties grandinės karkasą  Bazės kyšo iš karkaso
  • 28. 2-28
  • 29. 2-29  1953 m. James Watson ir Francis Crick nustatė, kad DNR sudaro dviguba spiralė, kurioje nukleotidai sąveikauja tarpusavyje pagal tam tikras taisykles  Taču šio atradimo mokslinius pagrindus sukūrė kiti mokslininkai  Linus Pauling  Rosalind Franklin ir Maurice Wilkins  Erwin Chargaff DNR struktūra buvo išaiškinta remiantis keliais esminiais rezultatais
  • 30. 2-30  Penktajame XX a. dešimtmetyje jis nustatė, kad tam tikri baltymų regionai gali susilankstyti į antrinę struktūrą  α-spiralė Linusas Paulingas  Šiai struktūrai išaiškinti, jis pagamino modeli, sudarytą iš rutuliukų ir lazdelių
  • 31. 2-31  Dirbo vienoje laboratorijoe su Mauricu Wilkinsu  Naudojo Rentgeno spindulių difrakciją drėgnų DNR siūlų struktūrai tirti Rosalind Franklin Difrakcinį vaizdą galima interpretuoti, naudojant matematinio modeliavimo metodus. Tai gali suteikti informacijos apie tiriamos molekulės struktūrą
  • 32. 2-32  Rentgeno difrakcijos metodais ji pasiekė gana didelės pažangos, tyrinėjant DNR struktūrą  Difrakciniai vaizdai atspindėjo kai kurias pagrindines DNR savybes  Spiralinė struktūra  Daugiau nei viena grandinė  10 bazių porų tenka vienai pilnai spiralės vijai Rosalind Franklin
  • 33. 2-33  Chargaffas pirmasis panaudojo daugelį nukleino rūgščių išskyrimo iš gyvų ląstelių, išgryninimo ir matavimo biocheminių metodų  Tuo metu jau buvo žinoma, kad DNR sudaro keturios bazės: A, G, C ir T  Bazių sudėties analizė gali atskleisti svarbias DNR struktūros ypatybes Erwino Chargaffo eksperimentai
  • 34. 2-34
  • 35. 2-35
  • 36. Chargaffo tyrimų duomenys: bazių procentinis santykis skirtingų organizmų DNR Organizmas Bazių % Adeninas Timinas Guaninas Citozinas Escherichia coli 26.0 23.9 24.9 25.2 Streptococcus pneumoniae 29.8 31.6 20.5 18.0 Mielės 31.7 32.6 18.3 17.4 Vėžlių eritrocitai 28.7 27.9 22.0 21.3 Lašišų spermatozoidai 29.7 29.1 20.8 20.4 Viščiukų eritrocitai 28.0 28.4 22.0 21.6 Žmogaus kepenų ląstelės 30.3 30.3 19.5 19.9 2-36
  • 37. Rezultatų interpretavimas 2-37  Duomenys, pateikti lentelėje, sudaro tik nedidelę dalį visų rezultatų, gautų Chargaffo  Iš rezultatų akivaizdžiai matyti, kad  Adenino procentas = timino procentui  Citozino procentas = guanino procentui  Šis dėsningumas vadinamas Chargaffo taisykle  Tai buvo vienas pagrindinių atspirties taškų, kuriuos panaudojo Watsonas ir Crickas DNR struktūrai išaiškinti
  • 38. 2-38  Būdami susipažinę su visais šiais tyrimų rezultatais, Watsonas ir Crickas pasiryžo išsiaiškinti DNR struktūrą  Jie bandė pagaminti DNR modelį iš rutuliukų ir lazdelių, kuriam būtų būdingi visi žinomi eksperimentiniai DNR bruožai  Esminis klausimas buvo kaip dvi (ar daugiau) grandinių sąveikauja tarpusavyje  Pirminė idėja buvo, kad grandinės sąveikauja per fosfato- Mg++ sąsiuvas Watsonas ir Crickas
  • 39. 2-39  Ši hipotezė, žinoma, buvo neteisinga!
  • 40. 2-40  Tada jie sukūrė modelį, kuriame  Fosfodezoksiribozinis karkasas buvo išorėje  Bazės buvo projektuojamos viena priešais kitą  Pradžioje jie manė, kad vandenilinės jungtys jungia identiškas bazes, esančs priešingose grandinėse  t.y., A su A, T su T, C su C, and G su G  Taču modeliavimas parodė, kad ir šis modelis nėra teisingas Watsonas ir Crickas
  • 41. 2-41  Tik tada jie suprato, kad vandenilinės jungtys susidaro tarp A ir T bei tarp C ir G  Taigi, jie pagamino modelį, kuriame A sąveikavo su T, o G – su C  Šis modelis jau atitiko visus tuo metu žinomus duomenis apie DNR struktūrą Watsonas ir Crickas
  • 42. Watsonas, Crickas ir Wilkinsas 1962 m. už DNR struktūros išaiškinimą gavo Nobelio premiją Deja, Rosalind Franklin mirė 1958, o Nobelio premijos nėra skiriamos po mirties. Watsonas ir Crickas 2-42
  • 43. 2-43  Pagrindinės struktūros ypatybės Dviguba DNR spiralė  Dvi grandinės yra susivijusios apie centrinę ašį  Vieną pilną apviją sudaro 10 bazių  Abidvi grandinės yra antiparalelios  Vienos kryptis yra nuo 5’ į 3’, o kitos - nuo 3’ į 5’  Spiralė yra dešninė  Kai ji vijasi nuo jūsų, spiralė sukasi pagal laikrodžio rodyklę
  • 44. 2-44  Pagrindinės struktūros ypatybės Dviguba DNR spiralė  DNR struktūra yra stabilizuojama  1. Tarp komplementarių bazių susidaro vandenilinės jungtys  A jungiasi su T per dvi vandenilines jungtis  C jungiasi su G per tris vandenilines jungtis  2. Bazių stekingas  DNR struktūroje bazės yra orientuotos taip, kad jų plokščiosios dalys “žiūri” viena į kitą. Esant tokiai orientacijai, tarp bazių susidaro stekingo jėgos, kurios papildomai stabilizuoja DNR struktūrą
  • 45. 2-45 Pagrindinės savybės •Dvi DNR grandinės formuoja dešninę dvigubą spiralę •Bazės priešingose grandinėse jungiasi vandenilinėmis jungtimis pagal A/T ir G/C taisyklę •DNR grandinės yra anti- paralelios pagal savo 5’→3’ kryptį •Kiekvienos grandinės pilną 360° apviją sudaro 10 nukleotidų
  • 46. 2-46  Pagrindinės struktūros ypatybės Dviguba DNR spiralė  Spiralės paviršiuje susiformuoja du asimetriški grioveliai  1. Didysis griovelis  2. Mažasis griovelis  Kai kurie baltymai gali jungtis prie šių griovelių  Tuo būdu jie gali sąveikauti su tam tikromis nukleotidų sekomis
  • 47. 2-47
  • 48. 2-48  DNR dviguba spiralė gali sudaryti skirtingos konformacijos antrines struktūras  Dominuojanti forma, randama gyvose ląstelėse yra B-DNR  Esant tan tikroms in vitro sąlygoms, gali formuotis A-DNR ir Z-DNR dvigubos spiralės DNR gali susiformuoti į kelių tipų dvigubas spirales
  • 49. 2-49  A-DNR  Dešninė spiralė  Vienoje vijoje 11 bp  Susiformuoja esant žemai drėgmei  Nėra aiškių įrodymų apie jos biologinę svarbą  Z-DNR  Kairinė spiralė  Vienoje vijoje 12 bp  Formavimą skatina  Esant didelei druskų koncentracijai - GC-turtingos sekos  Esant mažai druskų koncentracija – citozino metilinimas  Tokia konformacija gali būti svarbi transkripcijai ir rekombinacijai, bent jau mielių ląstelėse
  • 51. 2-51  XX a. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Alexander Rich et al atrado trigubą DNR  Ji susiformavo in vitro naudojnant sintetinės DNR fragmentus  Devintajame dešimtmetyje buvo nustatyta, kad natūrali dvigrandininė DNR gali jungtis su sintetine DNR grandine ir suformuoti trigubą DNR spiralę (tripleksą)  Sintetinė DNR grandinė jungiasi prie natūralios DNR didžiojo griovelio DNR gali sudaryti trigubą spiralę
  • 52. 2-52  Tripleksinės DNR formavimasis priklauso nuo specifinių sekų  Bazių poravimosi taisyklės yra  Tripleksinė DNR gali dalyvauti keliuose svarbiuose procesuose  Replikacijoje, transkripcijoje, rekombinacijoje  Neseniai aptikti ląstelių baltymai, specifiškai atpažįstantys tripleksinę DNR T jungiasi prie AT poros natūralioje DNR C jungiasi prie GC poros natūralioje DNR Kaspino modelis Bazių sekos pavyzdys
  • 53. 2-53  Tam, kad DNR tilptų ląstelėjė, ji turi būti efektyviai kompaktizuota per erdvines struktūras  Tokios struktūros sukuriamos dalyvaujant baltymams, galintiems jungtis prie DNR  Plaču apie tai bus kalbama sekančioje paskaitoje Erdvinė DNR struktūra
  • 55. 2-55  Pirminė RNR grandinės struktūra yra labai panaši į DNR grandinės struktūrą  RNR grandinės paprastai būna nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių nukleotidų ilgio  RNR sintetinama naudojant DNR kaip matricą. Šios sintezės metu naudojama tik viena iš dviejų DNR grandinių RNR struktūra
  • 56. 2-56
  • 57. 2-57  Nors RNR dažniausiai yra viengrandininė, RNE molekulėse gali formuotis dvigrandininiai regionai  Šios antrinės struktūros susidaro dėl komplementarių bazių poravimosi  A su U ir C su G  Dėl to trumpuose RNR segmentuose susiformuoja dviguba spiralė  Tipiška RNR dviguba spiralė  Yra dešninė  Sudaro A formą, kurioje vienai vijai tenka 11-12 bp  Gali susidaryti skirtingų tipų RNR antrinės struktūros
  • 58. 2-58 Taip pat vadinama smeigtuko galvute Komplementarūs regionai Nenkomplementarūs regionai Palaikomi vandenilinių jungčių Turi bazes, išsikišančs iš dvigrandininių regionų Išsikišusi kilpa Vidinė kilpa Išsišakojusi kilpa arba mazgas Kamieninė kilpa
  • 59. 2-59  Daugelis veiksnių gali įtakoti RNR tretinę struktūrą  Pavyzdžiui  Bazių poravimasis ir stekingas RNR molekulėje  Sąveikos su jonais, mažomis molekulėmis ir stambiais baltymais  Tretinė tRNRphe struktūra  Tai transportinė RNR kuri perneša fenilalaniną Molekulė turi viengrandininius ir dvigrandininius regionus Jie sąveikauja sudarydami šias 3-D struktūras Kaspino modelis