More Related Content
What's hot (20)
Similar to 463258095-DZDzᲹ-ąٱė-2020-04-03-. (9)
463258095-DZDzᲹ-ąٱė-2020-04-03-.
- 1. Ląstelė – gyvybės pagrindas Elona Petrošienė Biologijos mokytoja metodininkė
- 2. Turinys • ąٱė cheminiai junginiai; • Fermentai; • ąٱė sandara; • Plazminė membrana ir pernaša; • Fotosintezė ir kvėpavimas.
- 3. Organinės medžiagos Dauguma šių medžiagų – labai didelės molekulės (makromolekulės), sudarytos iš daugelio smulkių, pasikartojančių dalių. Makromolekulė vadinama polimeru (gr. k. polys – „daug“ + meros – „dalis“), o jos pasikartojančios dalys – monomerais. Polimerus sudarantys monomerai: Polimeras Monomeras Polisacharidas (angliavandenis) Monosacharidas (gliukozė) Lipidas (riebalai) Glicerolis ir riebalų rūgštys Baltymai Aminorūgštys Nukleininės rūgštys Nukleotidas
- 4. Angliavandeniai (sacharidai) yra C, H ir O junginiai Angliavandenių grupės Angliavandenio pavadinimas Sandara, fizinės savybės Reikšmė Monosacharidai Gliukozė - C6H12O6, (vynuogių cukrus) Saldaus skonio, gerai tirpsta H2O, skaidri kristalinė medžiaga. Gliukozė – pagrindinis daugelio ląstelių energijos šaltinis. Gliukozei oksiduojantis (kvėpavimas), ta energija išsiskiria ir suvartojama gyvybiniuose procesuose. Gliukozės yra gyvūnų kraujyje, augalų vaisiuose ir meduje. Saugoma polimerų pavidalu − augaluose kaip krakmolas, gyvūnų organizmuose glikogeno pavidalu. Disacharidai Sacharozė- C12H22O11, Sudaro α gliukozės ir β fruktozės likučiai. Vandenyje tirpsta gerai, saldaus skonio. Sacharozė atlieka energetinę funkciją. Ji yra pagrindinis gliukozės šaltinis žmogaus organizme (sudaro 99,4% nuo visų gaunamų angliavandenių). Jos yra beržų, klevų suloje, morkose, augalų vaisiuose, uogose, ypač daug cukriniuose runkeliuose ir cukranendrėse. Iš jos gaminamas cukrus.
- 5. Angliavandenių grupės Angliavandenio pavadinimas Sandara, fizinės savybės Reikšmė Polisacharidai Krakmolas (C6H10O5)n Polimeras sudarytas iš gliukozės molekulių. Balti grūdėti milteliai, netirpūs šaltame vandenyje, etanolyje. Karštame vandenyje krakmolas sudaro koloidinį tirpalą – krakmolo kleisterį. Atlieka rezervinę funkciją. Sudarytas iš gliukozės, pagamintos fotosintezės metu. Kaupiamas grūdelių pavidalų kaip atsarginė medžiaga šakniastiebiuose, bulvių stiebagumbiuose ir svogūnuose (apie 30%), kviečių ir kukurūzų grūduose (apie 70%), ryžiuose (80%). Dygimo metu sėklose krakmolas skaidomas į maltozę, kuri naudojama kaip energijos šaltinis. Glikogenas (C6H10O5)n Šakotas polisacharidas, sudarytas iš D-gliukozės liekanų. Balti amorfiniai milteliai, gerai tirpsta vandenyje. Kaip ir krakmolas atlieka rezervinę funkciją. Stuburinių organizme glikogenas kaupiasi kepenyse ir raumenyse. Kraujyje trūkstant gliukozės, organizmas jos pasigamina skaidydamas glikogeną. Aptinkamas ir kai kurių bakterijų, mielių, grybų organizmuose kaip atsarginė maisto medžiaga. Celiuliozė (C6H10O5)n Sudarytas iš β-gliukozės liekanų. Balta, bekvapė, beskonė pluoštinė medžiaga. Netirpsta vandenyje, eteryje, etanolyje, sugeria drėgmę, atspari tempimui. Statybinė ir atraminė augalinės ląstelės medžiaga. Aptinkama 20-40 % sienelėje. Celiuliozės molekulės sudaro ląstelėse mikrofibriles ir lemia jų sienelių patvarumą bei formą.
- 6. Baltymai Makromolekules sudaro monomerai – aminorūgštys, nuo kurių sekos grandinėje priklauso baltymo struktūra ir atliekamos funkcijos. Visos aminorūgštys sudarytos iš amino grupės (-NH2), prisijungusios prie anglies karboksilo grupės (-COOH) ir radikalo (R). Aminorūgštys tarpusavyje jungiasi peptidine jungtimi per karboksilo (-COOH) ir amino (-NH2) grupes. Taip susijungusios sudaro peptidą.
- 7. Baltymo struktūra Pirminė Aminorūgščių seka. Kovalentinės (peptidinės) jungtys. Pvz.: hormonas insulinas. Antrinė α spiralės struktūra; β klostės struktūra. Vandenilinės jungtys. Pvz.: • α spiralės struktūra – keratinas, todėl plaukai garbanoti; • β klostės struktūra - šilko baltymas fibroinas, todėl lankstus ir atsparus tempimui.
- 8. Baltymo struktūra Polipeptido susilankstymas ir susisukimas. Vandeniliniai, joniniai, kovalentiniai ryšiai, hidroboninės R rupių sąveikos. Pvz.: mioglobinas. Keletas polipeptidų. Juos jungia vandenilinės ir joninės jungtys. Pvz.: Hemoglobinas. Ketvirtinės struktūros baltymai sudaro daugelio virusų apvalkalus. Tretinė Ketvirtinė
- 9. Katalizinė baltymų funkcija Šią funkciją atlieka fermentai – biologiniai katalizatoriai, kurie greitina organizme vykstančias reakcijas. Fermentinės reakcijos Sintezės Skaidymo
- 10. Fermentinė skaidymo reakcija 1 - fermentas; 2 - substratas; 3 - fermento aktyvusis centras, reakcijos metu sudaro fermento substrato kompleksą; 4 - produktai. Kiekvienas fermentas turi aktyvųjį centrą, kuris gali prisijungti substratą. Konkretus fermentas veikia konkrečią medžiagą, todėl fermento aktyvusis centras prisitaikęs sukibti su tam tikra medžiaga (kaip raktas spyną). Reakcijai pasibaigus gautas produktas atsikabina nuo fermento, o pastarojo aktyvusis centras grįžta į pradinę būseną ir pasiruošęs priimti naują substrato molekulę. Kadangi fermentai sudaro kompleksus tik su savo substratu, tai dažniausiai jų pavadinimai kyla iš substrato pavadinimo: lipidas – lipazė, maltozė – maltazė, laktozė – laktazė.
- 11. Fermentines reakcijas greitinantys veiksniai Veiksniai Paaiškinimas Temperatūra Kylant temperatūrai molekulių judėjimas greitėja ir yra didesnė galimybė joms susiburti, taigi didesnė galimybė įvykti reakcijoms. Peržengus optimalią temperatūrą, fermento aktyvumas pradeda mažėti, nes baltymai denatūruojasi. pH Kiekvienas fermentas turi savo optimalų ph. Pavyzdžiui: pepsino veiklai optimalus pH – 2,00, seilių amilazei – 6,8, lipazės – 9,0. Esant mažesniam ar aukštesniam pH negu reikalingas fermentui, reakcijos greitis mažėja. Sutrinka fermentų jungtys, pakinta aktyvusis centras, t. y. fermentai negali susijungti su substratu, gali įvykti denatūracija. Fermentų koncentracija Reakcijos greitis priklauso nuo aktyvių fermentų kiekio. Jei yra pakankamai substrato, veikiamo tam tikros temperatūra ir pH, reakcijos greitis bus proporcingas fermentų koncentracijai. Substrato koncentracija Esant pakankamam fermentų kiekiui, o substrato kiekiui taip pat didėjant, reakcijos greitis irgi didėja. Kai pasiekiama maksimali riba, tada fermentai negali aktyvuoti reakcijos, nes visi jų aktyvieji centrai užimti. Reakcijos greitis stabilizuojasi.
- 12. Denatūraciją sukeliantys veiksniai Veiksniai Paaiškinimas Organiniai tirpikliai Acetonas, benzinas, chloroformas, spiritas, toluenas ardo baltymų struktūras, palaikančias jungtis. Spiritas greitai denatūruoja bakterijų baltymus. Sunkieji metalai Gyvsidabris, arsenas, varis, kadmis, cinkas, švinas suardo jungtis ir denatūravę baltymai iškrenta nuosėdų pavidalu. pH Šarmų, rūgščių, druskų koncentratų trumpalaikio veikimo metu sutraukiamos joninės jungtys, ilgalaikio – peptidinės. Temperatūra ir spinduliavimas Dėl virimo aukštos temperatūros, infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių poveikio molekulėje atsiradusi stipri vibracija nutraukia jungtis. Denatūruotas baltymas: substratas nebeatitinka aktyviojo centro.
- 13. Žmogaus virškinamo trakto fermentai Virškinamo trakto dalis Kur susidaro pH Optimali veikimo temperatūra Gaminami fermentai Substratas Produktai Burnos ertmė Seilių liaukose 6,5-7,5 37,5-38 °C Amilazė Krakmolas Maltozė Skrandis Skrandžio liaukos 2,0 39,5 °C Pepsinas Baltymai Polipeptidai Plonoji žarna Kasoje, klubinės žarnos gleivinėje 7,0-8,5 40 °C Lipazė Riebalai Riebalų rūgštys + glicerolis
- 14. Užduotis Pavaizduotas bandymas kiaušinio baltymo skaidymui tirti. Į keturius mėgintuvėlius buvo įdėta po vieną vienodo dydžio kietai virto kiaušinio baltymo kubelį ir įpilta skirtingų tirpalų, kurių sudėtis nurodyta lentelėje. Mėgintuvėlis laikomas 37 °C temperatūroje vieną parą. Mėgintuvėlis Tirpalo sudėtis, jo pH A 10 ml vandens, ph 7 B 10 ml pepsino tirpalo, ph 7 C 10 ml druskos rūgšties tirpalas, ph 2 D 10 ml pepsino tirpalo, 10 lašų druskos rūgšties tirpalo, ph 2 1. Koks bandymo tikslas? (1 tšk.) ✓ Ištirti, kokioje terpėje (kokiomis sąlygomis) skaidomi baltymai. 2. Kaip galima nustatyti, ar kiaušinio baltymas buvo suskaidytas? (1 tšk.) ✓ Po paros palyginti mėgintuvėlius ir stebima, kuriame mėgintuvėlyje baltymas išnyko. 3. Kuriame mėgintuvėlyje kiaušinio baltymas buvo visiškai suskaidytas? Kodėl tik tame mėgintuvėlyje? (2 tšk.) ✓ Tik D mėgintuvėlyje. Baltymui skaidyti reikalinga rūgšti terpė ir pepsinas (fermentas) – tokia pat terpė, kaip skrandyje.
- 15. 4. Nurodyti dvi bandymo sąlygas, kurios pagreitintų kiaušinio baltymo skaidymą. Paaiškinkite , kodėl skaidymas pagreitėtų. (2 tšk.) ✓ Pakelti tirpalo temperatūrą, nes kylant temperatūrai greitėja molekulių judėjimas. Susmulkinti kiaušinio baltymą, kad padidėtų substrato (baltymo) paviršius ir būtų lengviau prieinamas fermentui – pepsinui. / Maišyti mėgintuvėlio turinį, kad pagreitėtų substrato (baltymo) ir fermento (pepsino) sąveika. / Didinti fermento (pepsino) koncentraciją, nes didinant fermento koncentraciją, didėja tikimybė substratui susijungti su fermentu. 5. Kuriame mūsų virškinimo organe yra terpė artimiausia to mėgintuvėlio terpei, kuriame kiaušinio baltymas buvo visiškai suskaidytas? (1 tšk.) ✓ Skrandyje. 6. Nurodykite tris būdus, kaip mūsų organizmas pagreitina maisto virškinimą. (3 tšk.) ✓ Maistas sukramtomas. Vyksta žarnyno peristaltika (maistas maišomas virškinamajame trakte). Palaikoma optimali temperatūra. / Palaikomas optimalus pH. / Išskiriami virškinimo fermentai.
- 16. Baltymų medžiagų pernašos funkcija Hemoglobinas anglies dioksidas deguonis oksihemoglobinas = + = karbohemoglobinas + =
- 17. Apsauginė baltymų funkcija • Antikūnai prisitvirtina prie mikroorganizmo paviršiuje esančių svetimų medžiagų (antigenų). Susidarius antigeno ir antikūno kompleksui patogenas tampa nejudrus. Ši imuninė reakcija padaro įsibrovėlį nekenksmingą. • Iš baltymo fibrinogeno susidaro baltymas fibrinas, kuris dalyvauja kraujo krešėjimo procese.
- 18. Lipidai Sudėtingi polimerai, kurių monomerai sudaryti iš glicerolio ir trijų riebalų rūgščių. Būna sočiosios ir nesočiosios. Dauguma lipidų netirpsta vandenyje, bet gerai tirpsta eteryje, chloroforme, benzole.
- 19. Lipidų reikšmė Termoreguliacinė Endogeninio vandens šaltinis Energetinė Rezervinė Struktūrinė
- 20. Lipidų įvairovė Lipidai Svarba Steroidai Fosfolipidai Svarbūs tulžies, skrandžio sulčių veiklai, įeina į vitamino D sudėtį. Augalų steroidai – fotosintetinantys pigmentai (korotinoidai). Žinomiausias – cholesterolis. Aptinkamas plazminėse membranose, galvos ir nugaros smegenyse, įeina į steroidinių hormonų sudėtį (testosteronas, progesteronas). Perteklius sukelia aterosklerozę. Pagrindinė plazminių membranos sudedamoji dalis. Sudaro glicerolis, riebalų rūgštys ir fosfato grupė. Fosfolipidą sudaro galvutė ir uodegėlė. Galvutė sudaryta iš glicerolio ir fosfatų, ji yra hidrofilinė, o uodegėlė iš riebalų rūgščių – hidrofobinė. Išsidėsto dviem sluoksniais: galvutė nukreipta į išorę, uodegėlės į vidų. Toks išsidėstymas sudaro skiriamąjį sluoksnį tarp dviejų tirpalų.
- 21. Užduotis Paveiksle pavaizduota ląstelės membrana. 1.1. Kaip vadinami paveiksle raidėmis pažymėti membraną sudarantys cheminiai junginiai? (2 tšk.) ✓ A - fosfolipidai; ✓ B - baltymai. 1.2. Apibūdinkite, kaip A dalies molekulių savybės lemia šių molekulių išsidėstymą membranoje. (3 tšk.) ✓ Fosfolipidų molelekulės turi galvutę ir uodegėlę. Galvutės nukreiptos į membranos išorę, nes jos yra hidrofilinės. Uodegėlės atsisuka į vidinę membranos dalį, nes jos yra hidrofobinės. 2. Nurodykite du procesus, kuriuose dalyvauja raide B pažymėtos membranos dalys. (2 tšk.) ✓ Palengvintoje pernašoje (aktyviojoje pernašoje) ir atpažinimo kaip receptoriai.
- 22. Užduotis 1. Nurodyti tris saulėgrąžų sėklose esančių riebalų savybes, būdingas visiems riebalams. (2tšk.) ✓ Netirpsta vandenyje, tirpsta daugelyje organinių tirpiklių, lengvesni už vandenį. 2. Kodėl citoplazmoje riebalai sudaro lašelius? (1tšk.) ✓ Todėl, kad riebalai neištirpsta citoplazmoje, nes dėl hidrofobinių savybių, netirpsta vandenyje. 3. Paaiškinti, kokią reikšmę saulėgrąžai turi jos sėklose sukaupti riebalai. (2tšk.) ✓ Riebalai naudojami sėkloms dygstant kaip daug energijos turinti maisto medžiaga. 4. Kokių lipidų yra daugiausiai ląstelės membranose? (1tšk.) ✓ Fosfolipidų. 5. Paaiškinti, kaip šių lipidų savybės nulemia membranos laidumą medžiagoms? (3tšk.) ✓ Fosfolipido molekulė turi hidrofilinę galvutę ir dvi hidrofobines uodegėles. Per membranos lipidų hidrofobinių uodegėlių sluoksnį negali praeiti jonai ir vandenyje tirpios medžiagos. Paveiksle parodyta saulėgrąžos sėklaskiltės mikroskopinė nuotrauka. Ląstelių citoplazmoje matyti daug baltų riebalų ląšelių.
- 23. Testas 1. Paveiksle pavaizduota aminorūgštis. Tarp kurių cheminių elementų, jungiantis aminorūgštims susidaro peptidinis ryšys? A. Anglies ir anglies B. Anglies ir azoto C. Anglies ir deguonies D. Azoto ir azoto 2. Kuri iš šių ypatybių būdinga tik fermentui ? A. Sudarytas iš aminorūgščių B. Katalizuoja tik vieną biocheminę reakciją C. Aktyvumas priklauso nuo temperatūros D. Tirpsta vandenyje 4. Kurių organinių medžiagų molekulę sudaro visi šie cheminiai elementai : C, H, O, N ir P ? A. Angliavandenių B. Riebalų C. Baltymų D. Nukleorūgščių 3. Kuri medžiaga įsiurbiama į kraują nesuskaidyta ? A. Baltymai B. Riebalai C. Gliukozė D. Krakmolas
- 24. Užduotis 1. Kurios funkcijos neatlieka angliavandeniai? A. Yra energijos šaltinis B. Perduoda genetinę informaciją į baltymo sintezės vietą; C. Suteikia sienelėms tvirtumo D. Vartojama ląstelė kaip atsarginė maisto medžiaga 4.1. Kuriais skaičiais pažymėti šių reakcijų substratai? A. 1 ir 5 B. 2 ir 6 C. 3 ir 7 D. 4 ir 8 4.2. Kuriais skaičiais pažymėti šių reakcijų produktai? A. 1 ir 5 B. 2 ir 6 C. 3 ir 7 D. 4 ir 8 2. Kurio angliavandenio sukaupta klaustuko vietoje? A. Celiuliozės B. Glikogeno C. Krakmolo D. Chitino 3. Kurio angliavandenio sukaupta klaustuko vietoje? A. Celiuliozės B. Glikogeno C. Krakmolo D. Chitino
- 25. DNR ir RNR palyginimas Lyginamieji elementai DNR RNR Vieta ląstelėje Branduolyje, plastidėse, mitochondrijose. Branduolyje, mitochondrijose, ribosomose, plastidėse Citoplazmoje. Molekulės sandara Dvi polinukleotidinės grandinės, susijungusios į vieną dvigubą grandinę, susisukusia spirale. Viena polinukleotidinė grandinė. Nukleotido sandara Azotinė bazė; Angliavandenis; Fosforo rūgšties liekana (fosfatas). Azotinė bazė; Angliavandenis; Fosforo rūgšties liekana (fosfatas). Azotinės bazės Adeninas (A); Timinas (T); Citozinas (C); Guaninas (G). Adeninas (A); Urocilas (U); Citozinas (C); Guaninas (G). Angliavan- denis Deoksiribozė Ribozė Savybės Stabili, dvigubėja (replikuojasi), išlieka visą organizmo gyvenimo laiką. Nestabili (labili), nesugeba dvigubėti. Išlieka, kol reikalinga baltymo sintezei. Funkcijos Saugo genetinę informaciją ir perduoda naujoms kartoms. Realizuoja genetinę informaciją per baltymų sintezę.
- 26. Užduotis 1. Kaip vadinamos raidėmis E, K, M ir P pažymėtos DNR molekulės dalys? E K M P A Fosfatinė grupė Ribozė Adeninas Citozinas B Fosfatinė grupė Deoksiribozė Citozinas Adeninas C Deoksiribozė Fosfatinė grupė Citozinas Adeninas D Fosfatinė grupė Deoksiribozė Timinas Guaninas 2. Kurie ryšiai pažymėti skaičiais 1 ir 2? 1 2 A Vandeniliniai ryšiai tarp azotinių bazių Kovalentiniai ryšiai tarp fosfatinės grupės ir deoksiribozės liekanos B Kovalentiniai ryšiai tarp fosfatinės grupės ir deoksiribozės liekanos Vandeniliniai ryšiai tarp azotinių bazių C Vandeniliniai ryšiai tarp fosfatinės grupės ir deoksiribozės liekanos Kovalentiniai ryšiai tarp azotinių bazių D Kovalentiniai ryšiai tarp azotinių bazių Vandeniliniai ryšiai tarp fosfatinės grupės ir deoksiribozės liekanos
- 27. Užduotis 1. Jei viena DNR grandinę sudaro nukleotidai –A-A-G-C-T-T-G-C-, tai antrąją grandinę sudarys atitinkamai: A. -G-G-A-T-C-C-A-T-; B. -T-T-C-G-A-A-C-G- ; C. -G-C-T-A-G-C-T-A-; D. -C-C-T-A-G-G-A-. 2. Kuri iRNR molekulės bazių seka paveiksle pažymėta klaustuku?
- 28. Prokariotai
- 30. Užduotis 1. Užrašykite organelę, kurioje sintetinami virškinimo fermentai. (1 tšk.) ✓ ŠET. 2. Remdamiesi paveikslu aprašykite, kaip kasos fermentai patenka į kasos lataką. (3 tšk.) ✓ Iš endoplazminio tinklo atsiskiria virškinimo fermentais užpildytos pūslelės. Jos patenka į Goldžio aparatą. Iš Goldžio aparato juda link plazminės membranos. Susiliejus pūslelėms su plazmine membrana fermentai egzocitozės būdu išskiriami iš kasos ląstelės į kasos lataką. 3. Kas dar, be temperatūros, gali turėti įtakos virškinimo fermentinių reakcijų greičiui? (1 tšk.) ✓ Substrato kiekis (ph). 4. Apibūdinti fermentų specifiškumą. (2 tšk.) ✓ Vienas virškinimo fermentas katalizuoja tik vieno substrato skaidymą, nes fermento aktyviajame centre atpažįstamas ir gali prisijungti tik vienas fermentas. Paveiksle pavaizduotas kasos ląstelės, gaminančios virškinimo fermentus, fragmentas.
- 31. Užduotis Paveiksle pavaizduota žinduolio pieno liaukos pieną gaminanti ląstelė. 1. Kokios struktūros pažymėtos raidėmis A, D, E ir F? (3 tšk.) ✓ A – ŠET; D – gaurelis; E – branduolys; F – LET. 2. Kuo pieną gaminančioms ląstelėms svarbios D pažymėtos struktūros? (1tšk.) ✓ Padidina paviršių, per kurį išskiriamas pienas. 3. Nurodykite raides, kuriomis pažymėtos organelės sintetina pieno baltymus, pieno riebalus: ( 2tšk.) ✓ pieno baltymus - A (ŠET); ✓ pieno riebalus - F (LET); 4. Iš kokių junginių susidaro riebalai? (2tšk.) ✓ Iš glicerolio ir riebalų rūgščių. 5. Kokio tipo audinį sudaro pieną gaminančios ląstelės? (1tšk.) ✓ Epitelinį audinį. 6. Nurodykite, kokiais dviem būdais maisto medžiagos ir vanduo iš pieną gaminančios ląstelės išskiriamos į pieno lataką. (2tšk.) ✓ Difuzijos ir egzocitozės (aktyviosios pernašos) būdu.
- 32. Eukariotinių ir prokariotinių ląstelių palyginimas ąٱė sandara, gyvybiniai procesai Prokariotinės ląstelės Eukariotinės ląstelės Augalų Gyvūnų Plazminė membrana + + + ąٱė sienelė Yra (polisacharidas – mureinas) Yra (celiuliozės) - Branduolys Nėra Yra Yra DNR Yra (viena žiedinė molekulė) Yra (chromosomos) Yra (chromosomos) Mitichondrija Nėra Yra Yra Chloroplastai Nėra Yra Nėra Endoplazminis tinklas Nėra Yra Yra Ribosomos Yra (mažesnės) Yra Yra Vakuolės Nėra Yra (centrinė vakuolė) Yra (mažos)
- 33. ąٱė sandara, gyvybiniai procesai Prokariotinės ląstelės Eukariotinės ląstelės Augalų Gyvūnų Goldžio aparatas Nėra Yra Yra Lizosomos Nėra Yra Yra visada Citoskeletas Nėra Yra Yra Centriolės Nėra Nėra Yra Mikrokūneliai Nėra Paprastai yra Paprastai yra Blakstienėlės ar žiuželiai Yra Nėra (žiedinių augalų) Yra (paparčių, samanų) Dažnai yra Mityba Autotrofai (fototropai ir chemotropai); Heterotrofai (saprotrofai ir paratrofai) Autotrofai Heterotrofai Kvėpavimas Mezosomoje, anaerobai - citoplazmoje Mitochondrijų kristose Mitochondrijų kristose Ląstelių specializacija Nebūdinga (vienaląsčiai) ąٱė diferencijuotos (audiniai, organai) ąٱė diferencijuotos (audiniai, organai, organų sistemos)
- 34. Užduotis Paveiksle pavaizduotos ląstelės. 1. Kuri ląstelė augalo? (1 tšk.) ✓ B ląstelė. 2. Kuri ląstelė prokariotinė? (1 tšk.) ✓ A ląstelė. 3. Kodėl taip manote? (1 tšk.) ✓ Nes neturi branduolio ir membraninių organelių. 4. Kokią funkciją atlieka Q pažymėta ląstelės A struktūra? (1 tšk.) ✓ Judėjimo. 5. Nurodykite tris struktūras, kurias gali turėti ir augalų, ir bakterijų ląstelės? (2 tšk.) ✓ Augalų ir bakterijų ląstelės turi sienelės; ribosomas ir plazminę membraną (arba citoplazmą ir DNR).
- 35. Eukariotinių ląstelių palyginimas Panašumai 1. ąٱė sudarytos iš apvalkalėlio, citoplazmos su organėlėmis, branduolio; 2. Panaši medžiagų apykaita ir apsirūpinimas energija; 3. Vienodas paveldimumo kodas; 4. Labai panaši cheminė sudėtis; 5. Panašus ląstelių dalijimasis. Skirtumai Organelės, medžiagos, funkcijos Augalinė ląstelė Gyvūninė ląstelė Grybinė ląstelė ąٱė sienelė Celiuliozinė sienelė Nėra Daugumos sienelė sudaryta iš polisacharido chitino Plastidės • Chloroplastai • Chromoplastai • Leukoplastai Nėra Nėra
- 36. Skirtumai Organelės, medžiagos, funkcijos Augalinė ląstelė Gyvūninė ląstelė Grybinė ląstelė Vakuolės Stambi centrinė vakuolė. Dėl osmosinės vandens absorbcijos susidaro turgorinis slėgis. Būna smulkių, trumpai gyvuojančių. Turi. Kaupiamos organinės medžiagos (glikogenas, volutinas, lipidai) ąٱė centras (centriolės) Augalai neturi. Turi dumbliai (priklauso protistams). Turi visos ląstelės (dalyvauja susidarant dalijimosi verpstei) Būna retai Atsarginės maisto medžiagos Krakmolas Glikogenas Glikogenas ATP sintezė Chloroplastuose, mitochondrijose Mitochondrijose Mitochondrijose Mityba Autotrofai Heterotrofai Heterotrofai
- 37. Užduotis Paveiksle pavaizduota augalo ląstelė ir pirmuonis euglena. 1.1. Kiap vadinama augalo ląstelės struktūra, kuri turi celiuliozės? Užrašykite pavadinimą ir šią struktūrą žyminčią raidę. (1 tšk.) ✓ Sienelė – A. 1.2. Kokias funkcijas atlieka ši struktūra? (2 tšk.) ✓ Suteikia ląstelei tvirtumo ir palaiko formą. 2. Naudodamiesi paveikslu lentelėje įrašykite tris struktūras, būdingas tiek augalo, tiek euglenos ląstelėms, ir nurodykite šių struktūrų funkcijas. (3 tšk.) 3. Paaiškinti, kodėl eugleną galime pavadinti organizmu, o atskiros augalo ląstelės – ne. (2 tšk.) ✓ Euglenos ląstelė atlieka visas organizmo funkcijas, o augalo ląstelė yra diferencijuota ir atlieka tik savo funkcijas.
- 38. Asimiliacinis audinys Audinio ląstelės plonomis sienelėmis. Šio audinio ląstelės išsidėsčiusios dviem sluoksniais ir sudaro statinį mezofilį ir purųjį mezofilį. • Statinis mezofilis, sudarytas iš pailgų ląstelių, intensyviau vykdo fotosintezę. • Purusis mezofilis yra sudarytas iš netaisyklingos formos ląstelių su dideliais oro pripildytais tarpuląsčiais. Vyksta dujų mainai, greitėja fotosintezė.
- 39. Apytakiniai audiniai Sudaro: • Rėtiniai indai – gyvos ląstelės, aptinkamos karnienoje. Jais teka augalo pagamintos organinės medžiagos. • Vandens indai – negyvos ląstelės, aptinkamos medienoje. Jais teka vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis.
- 40. Indų kūleliai Indų kūleliai – grupėmis susitelkę augalų apytakos elementai. Dažniausiai yra šaknies centriniame velene, lapų gyslose, stiebuose.
- 41. Užduotis Paveiksle pavaizduotas augalo lapo skersinis pjūvis. 1.1. Nurodykite raides, žyminčias audinį, kuriame vyksta fotosintezė. (1 tšk.) ✓ B ir C. 1.2. Kodėl šiame audinyje gali vykti fotosintezė? (1 tšk.) ✓ Šiame audinyje yra chloroplastų. 1.3. Kaip vadinamas šis audinys? (1 tšk.) ✓ Asimiliacinis audinys. 2. Fotosintezės metu susidaro gliukozė. Nurodykite du angliavandenius, kurie vėliau augale sintetinami iš gliukozės.(2tšk.) ✓ Krakmolas. ✓ Celiuliozė (sacharozė, fruktozė). 3. Lapuose susidarę angliavandeniai pernešami į šaknis. Nurodykite, kam šaknų ląstelėms reikalingi šie angliavandeniai? (1 tšk.) ✓ Šaknų ląstelėse viduląstelinio kvėpavimo metu skaidant gliukozę gaunama energija, kuri reikalinga visiems vykstantiems gyvybiniams procesams. 4. Pavasarį iš beržų kamienų tekinama saldi sula. Kuria kryptimi ir kokiais audiniais ji teka kamienu? (1 tšk.) ✓ Kryptis: iš šaknų į šakas. ✓ Audinys: medienos vandens indai.
- 42. Užduotis 1. Kokią funkciją ląstelėse atlieka lizosomos? A. Virškinimo. B. Lipidų sintezės. C. Baltymų sintezės. D. Kvėpavimo. 2. Paveiksle pavaizduoti dviskilčio augalo stiebo ir šaknies pjūviai. Kokiais skaičiais pažymėta mediena? A. 1 ir 2. B. 1 ir 4. C. 2 ir 3. D. 2 ir 4.
- 43. Epiteliniai (dengiamieji) audiniai ąٱė labai glaudžiai prigludusios viena prie kitos, mažai tarpląstelinės medžiagos. Nėra kraujagyslių, todėl minta difuziškai - maisto medžiagomis iš giliau esančio jungiamojo audinio kapiliarų.
- 44. Nervinis audinys Nervinis audinys formuoja nervų sistemą, o ši reguliuoja audinių ir organų veiklą bei palaiko organizmo ryšį su aplinka. Jis susideda iš neuronų ir neuroglijos ląstelių.
- 45. Jungiamasis audinys - kraujas Sudarytas iš kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) ir skystos tarpląstelinės medžiagos - kraujo plazmos.
- 46. Testas 1. Kuriame audinyje yra mažiausiai tarpląstelinės medžiagos? A. Jungiamajame B. Epiteliniame C. Raumeniniame D. Nerviniame 2. Kokiu būdu anglies dioksidas patenka į lapą? A. Difuzijos B. Osmoso C. Transpiracijos D. Aktyviosios pernašos 3. Kuriam iš šių procesų nenaudojama energija? A. Aktyviajai pernašai B. Osmosui C. Egzocitozei D. Fagocitozei 6. Augalo žiotelės tiesiogiai dalyvauja: A. Fotosintezės reakcijose B. Dujų apykaitoje C. Kvėpavimo reakcijose D. Organinių medžiagų pernašoje 4. Kokią funkciją atlieka lapų gyslos? A. Aprūpina lapą vandeniu. B. Garina vandenį. C. Gamina maistą lapo minkštimo ląstelėms. D. Vykdo fotosintezę. 5. Kuri augalo lapo struktūra atlieka tokią pačią fukciją kaip žmogaus plaučių alveolės? A. Purusis asimiliacinis audinys. B. Dengiamasis audinys. C. Vandens indai. D. Rėtiniai indai.
- 48. Užduotis Dvi skirtingų organizmų karalysčių ląstelės (A ir B) buvo įdėtos į stiklinę su distiliuotu vandeniu. 1. Koks tirplas supa ląsteles? (1 tšk.) ✓ Hipotoninis tirpalas. 2. Per kokius ląstelės apvalkalo darinius praeis vandens molekulės? (2 tšk.) ✓ A ląstelės – pro ląstelės sienelę ir pro plazminę membraną. ✓ B ląstelės - pro plazminę membraną. 3. Kaip pasikeis abi ląstelės, palaikytos valandą distiliuotame vandenyje? (2 tšk.) ✓ A ląstelė – išsipūs, sienelė išsitemps, centrinė vakuolė – padidės. ✓ B ląstelė – susprogs, nes suplyš plazminė membrana. 4. Kaip pasikeis A ląstelė palaikyta cukraus tirpale? (3 tšk.) ✓ A ląstelė neteko skysčių ir centrinė vakuolė susitraukė, ląstelės membrana atšoko nuo ląstelės sienelės (įvyko plazmolizė). 5. Nupieškite, kaip atrodytų ląstelė, palaikyta cukraus tirpale. (1 tšk.)
- 49. Užduotis 1. Paaškinti kaip maistas patenka į amebą. (2tšk.) ✓ Mitybos būdas fagocitozė. Pseudopodijos apgaubia maisto dalelę ir susiglaudžia, plazminė membrana susilieja, ir maisto dalelė patenka į ląstelės vidų. Arba ✓ Ameba pseudopodijomis apgaubia bakteriją. Susidaro pūslelė, kuri atsiskiria nuo plazminės membranos į amebos vidų. 2. Apibūdinti lizosomų sandarą ir funkcijas amebos ląstelėje. (3 tšk.) ✓ Lizosomos yra vienmembraninės pūslelės, kuriose yra virškinimo fermentų. Susidaro Goldžio aparate. Jos susilieja su vakuolę (suformuoja virškinimo vakuolę) ir virškina patekusį maistą. 3. Nurodykite, kokios medžiagos susidaro amebai suvirškinus bakterijas . (3 tšk.) ✓ Amebos ląstelėje susidaro aminorūgščių, gliukozės, glicerolio ir riebiųjų rūgščių. 4. Kam ameba panaudoja virškinimo metu susidariusias medžiagas? (2 tšk.) ✓ Susidariusias medžiagas panaudoja energijai gauti, savo ląstelės baltymams bei kitiems junginiams sintetinti. 5. Kaip ameba pašalina nesuvirškintas medžiagas. (1 tšk.) ✓ Šalinamosios vakuolės vykstant egzocitozei susilieja su plazmine membrana ir nesuvirškintos medžiagos pašalinamos iš ląstelės.
- 51. Fotosintezė Fotosintezė – organininių junginių sintezė, kurios metu panaudojama Saulės šviesos energija, H2O, mineralinės medžiagos, dalyvauja fermentai ir pigmentas chlorofilas. Jos metu iš labai mažai energijos turinčių medžiagų, CO2 ir H2O pagaminama daug energijos turinti gliukozė ir išskiriamas molekulinis deguonis. Fotosintezės procesui svarbūs beveik visi lapo audiniai.
- 52. Fotosintezė vyksta dviem etapais Nuo šviesos priklausomos reakcijos (šviesos fazė vyksta ant tilakoidus sudarančios membranos). Kad vyktų reakcijos, turi būti 2 šviesą sugeriančios fosistemos: FS1 ir FS2. Pasigamina ATP, vandenilis, deguonis ir NADPH + H. Nuo šviesos nepriklausomos reakcijos (tamsos fazė vyksta stromoje) Nuoseklios reakcijos , kurioms vykti nereikalinga šviesa, vadinamos Kalvino ciklu. Pasigamina gliukozė. Fotosintezė Nuo šviesos priklausomos reakcijos (vyksta chloroplastų tilakoiduose) Kad vyktų reakcijos, turi būti 2 šviesą sugeriančios fosistemos: FS1 ir FS2. Pasigamina ATP, deguonis ir NADPH. Nuo šviesos nepriklausomos reakcijos (vyksta chloroplastų stromoje) Nuoseklios reakcijos, kurioms vykti nereikalinga šviesa, vadinamos Kalvino ciklu. Pasigamina gliukozė. Fotosintezė
- 53. Fotosintezės etapų palyginimas Lyginamas procesas, objektas Nuo šviesos priklausančios reakcijos (šviesos fazė) Nuo šviesos nepriklausančios reakcijos (tamsos fazė – Kalvino ciklas) Matoma šviesa Šviesa būtina chlorofilo elektronams sužadinti. Nereikalinga šviesa. Vieta Vyksta chloroplastų tilakoiduose. Vyksta chloroplastų stromoje. Pradinės medžiagos H2O, chlorofilas, fermentai, ADP, fosforas. Prasideda, kai iš aplinkos patenka CO2 ir šviesos fazėje susidariusi ATP ir NADPH. Galutinės medžiagos ATP, NADPH, O2 (fotolizė), kuris pašalinamas pro lapų žioteles. Pagaminama gliukozė. Energija Energija naudojama ir gaminama. Energija naudojama.
- 54. Piruvatas C3H4O3 Etilo alkoholis C2H5OH Pieno rūgštis C3H6O3 CO2, H2O, ATP Gliukozė C6H12O6 -O2 +O2 -O2 ATP (raumenys) (mielės) Aerobinis skaidymas Anaerobinis skaidymas Gliukozės molekulės skaidymas
- 55. Aerobinis kvėpavimas Glikolizė Vieta – citozolyje Gliukozė skyla į dvi piruvato molekules. Susidaro 2 ATP. Pereinamoji reakcija Vieta – mitochondrijų matrikse. Iš piruvato susidaro acetil-CoA, atskyla 2 CO2 . Krebso ciklas Vieta - mitochondrijų matrikse. Baigiama skaidyti gliukozė, susidaro 4 CO2 ir 2 ATP. Elektronų pernašos grandinė Vieta - mitochondrijų kristose. Elektronams judant savo pernašos sistema, atpalaiduojama energija, kuri naudojama ATP sintezei. Susidaro 34 ATP ir vanduo. Reikalingas O2.
- 56. Užduotis Pavaizduotos dvi eukrationinės ląstelės organelės. 1. Kurioje iš šių organėlių vyksta kvėpavimas ir kurioje – fotosintezė? (1 tšk.) ✓ 1 – kvėpavimas; 2- fotosintezė. 2. Lentelėje įrašykite membraninių struktūrų, kuriose susidaro ATP, pavadinimus ir jas žyminčius skaičius (2 tšk.) 3. Kodėl ląstelei reikalinga ATP? (1 tšk.) ✓ ATP reikalinga kaip energijos šaltinis ląstelėje vykstantiems procesams. 4. Lentelėje įrašykite pavadinimus struktūrų, kuriose vyksta Krebso ciklas ir fotosintezės tamsos fazės reakcijos. Nurodykite šias struktūras žyminčias raides. (2 tšk.) 5. Koks produktas susidaręs Krebso ciklo reakcijose, gali būti panaudotas fotosintezėje? (1 tšk.) ✓ Anglies dioksidas. 6. Koks produktas, susidaręs fotosintezės tamsos fazėje, gali būti panaudotas kvėpavimo reakcijose? (1 tšk.) ✓ Angliavandeniai. 7. Paaiškinkite chloroplastų ir mitochondrijų vaidmenį perduodant saulės energiją visiems organizmams. (3 tšk.) ✓ Saulės energija chloroplastuose verčiama cheminių junginių energija, organiniai junginiai mitochondrijose panaudojami ATP gaminti, o ATP darbui naudoja visi organizmai.
- 57. Testas 1. Kas susidaro rūgstant angliavandeniams ? A. Etilo alkoholis ir anglies dioksidas B. Etilo alkoholis ir deguonis C. Pieno rūgštis ir deguonis D. Pieno rūgštis ir vanduo 2. Kuri ląstelinio kvėpavimo etapų seka nurodyta teisingai ? A. Elektronų pernašos grandinė, Krebso ciklas, glikolizė B. Elektronų pernašos grandinė, glikolizė, Krebso ciklas C. Glikolizė, Krebso ciklas, elektronų pernašos grandinė D. Glikolizė, elektronų pernašos grandinė, Krebso ciklas 3. Kuriose ląstelėse vyksta alkoholinis rūgimas? A. Bakterijų ir mielių B. Gyvūninėse C. Tik augalų D. Augalų ir mielių 4. Glikolizė vyksta ...? A. mitochondrijų matrikse B. mitochondrijų kristose C. citozolyje D. chloroplastų stromoje
- 58. Užduotis 1. Kokia organelė pavaizduota ? (1 tšk) ✓ Mitochondirija. 2. Parašyti kvėpavimo reakcijos lygtį. (1 tšk) ✓ C6H12O6 + 6O2 ---> 6CO2 + 6H2O + energija ( 34-38 ATP). 3. Kurio kvėpavimo etapo metu į aplinką išskiriamas anglies dioksidas ? (1 tšk) ✓ Krebso ciklas. Pereinamosios reakcijos metu. 4. Kokiu skaičiumi pažymėta ir kaip vadinasi vieta, kurioje vyksta šis procesas ? (1 tšk) ✓ Procesas vyksta 4 skaičiumi pažymėtame mitochondrijos matrikse. 5. Aprašyti, kaip vyksta kvėpavimo etapas, kuriame susidaro daugiausiai energijos. (2 tšk) ✓ Daugiausiai energijos susidaro elektronų pernašos sistemoje. Elektronams judant pernašos sistema, atpalaiduojama energija, kuri naudojama ATP sintezėje. 6. Kokiu skaičiumi pažymėta ir kaip vadinasi vieta, kurioje vyksta šis procesas ? (1 tšk) ✓ Skaičiumi 3, mitochondrijų kristos /mitochondrijų vidinė membrana. 7. Paaiškinkite, kodėl po intensyvios treniruotės mokiniui skauda raumenis. (2 tšk) ✓ Fizinio krūvio metu susidarė deguonies stygius / ląstelės kvėpavo anaerobiškai/ vyko rūgimas. ✓ Raumenyse susidarė pieno rūgštis / laktatas. 8. Paaiškinti, kaip bakterijos, gyvenančios aplinkoje be deguonies, gauna energijos. (3 tšk) ✓ Bakterijos vykdo rūgimą / fermentaciją / anaerobinį kvėpavimą. Rūgimo metu skaidoma gliukozė / angliavandeniai / organiniai junginiai. Pradinis rūgimo etapas glikolizė. Gliukozė skyla į dvi piruvato molekules. Atsipalaiduoja dvi ATP molekulės / energijos atsipalaiduoja nedaug, nes angliavandeniai suskaidomi nevisiškai.