Lietuvos istorija - Lietuvių kalbaAndrius Usackas- Išleidimo metai: 2013 -
- Lietuvos Istorija -
- Autoriai:
Alfonsas Eidintas,
Alfredas Bumblauskas,
Antanas Kulakauskas,
Mindaugas Tamošaitis.
Projekta "Baltu valstu literatūras nedēļa (diena)" nolikums (LT)Bibliotēku portālsNo 2019. gada 25. marta līdz 2. aprīlim Latvijas skolu bibliotēkas aicinātas piedalīties projektā "Baltu valstu literatūras nedēļa (diena)".
Mykolas Balinskis - mokslo istorijos metraštininkasBirute RailieneMykolas Balinskis(Michal Balinski, 1794 – 1864)- Lietuvos istorikas, publicistas, istorijos šaltinių leidėjas
Lithuanian historian, publisher of historical sources, writer. is famous for publishing historical sources on history of Poland, Lithuania, monographs on Barbora Radvilaitė, etc.
1. Lietuvių kalbos mokslinio tyrimo pradžia Parengė: Algirdas Staponkus, Mantas Jokūbaitis, Titas Naginskas @ 2010
2. Mėginimai aiškinti iš kur atsiranda lietuvių kalba Jau XVI a. randama tam tikrų mėginimų aiškinti, iš kur atsiranda lietuvių kalba. Ypač populiari tampa romėniškos lietuvių kalbos kilmės istorija, kuri jau grindžiama ir tam tikrais lingvistiniais duomenimis (atskirų lietuvių ir lotynų kalbų žodžių panašumu).
3. Svarbus lietuvių kalbos mokslo įvykis! Svarbus lietuvių kalbos mokslo įvykis – 1653 m. Karaliaučiuje D. Kleino gramatikos „Grammatica Litvanica“ išleidimas. XVII a. pradžioje Vilniuje išleidžiamas K. Sirvydo pirmasis lietuvių kalbos žodynas.
4. Pirmieji šios kalbotyros kūrėjai Lietuvių kalba dėl jos ypatingo archaijiškumo domėjosi jau pirmieji šios kalbotyros kūrėjai vokietis F. Bopp ir danas R. K. Rask. Vokiečių kalbininkas A. Schleicher 1856 m. išleidžia pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką „Litauische Grammatik“. Svarbių lietuvių kalbos tyrinėjimų paskelbia vokiečiai A. Leskien, K. Brugmann, A. Bezzenberger ir kt.
5. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje žymių lietuvių kalbos tyrinėtojų atsiranda... XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje žymių lietuvių kalbos tyrinėtojų atsiranda ir kitose Europos šalyse. Ypač minėtini šveicaro F. de Saussure, prancūzų A. Meillet, R. Gauthiot, dano V. Thomsen, suomio J. J. Mikkola, rusų F. Fortunatov, G. Uljanov, lenko J. Rozwadowski, čeko J. Zubatô darbai. Tuo metu svarbių lietuvių kalbos tyrinėjimų paskelbia ir lietuvių kalbininkai F. Kurschat, A. Baranauskas, K. Jaunius, broliai A. ir J. Juškos.
6. Kaune įsteigiamas pirmasis lietuviškas universitetas Naujas lietuvių kalbos tyrinėjimo etapas prasideda, kai 1918 m. Lietuva atgauna nepriklausomybę ir 1922 m. Kaune įsteigiamas pirmasis lietuviškas universitetas. Jame darbuojasi ir du žymiausi lietuvių kalbininkai J. Jablonskis (1860–1930) ir K. Būga (1879–1924). Pirmasis parašo normines lietuvių kalbos gramatikas, kuriomis iš esmės padedami pagrindai dabartinei bendrinei lietuvių kalbai. Antrasis, dar dirbdamas Rusijos aukštosiose mokyklose, paskelbia labai vertingų leksikos, baltų etnogenezės tyrinėjimų, pradeda rengti didžiulį lietuvių kalbos žodyną. Šiame universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), o vėliau ir Vilniaus universitete darbuojasi žymūs lietuvių kalbininkai Pr. Skardžius, A. Salys, P. Jonikas, kurie 1944 m. dėl sovietinės okupacijos pasitraukė iš Lietuvos. J. Balčikonis toliau tęsė K. Būgos pradėtą žodyno darbą.
7. Po Antrojo pasaulinio karo Po Antrojo pasaulinio karo svarbiausiais lietuvių kalbos tyrinėjimo centrais tampa Lietuvių kalbos institutas (1952–1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) ir Vilniaus universitetas, kiek vėliau ir kitos aukštosios mokyklos.
8. Baigiamas... Lietuvių kalbos institute 2002 m. baigiamas leisti visų laikų svarbiausias lietuvių filologijos veikalas 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“. Šio darbo pradžia laikoma 1902 m., kai K. Būga pradėjo tvarkyti savo žodžių rinkinius. Institute 1991 m. baigtas leisti 3 tomų „Lietuvių kalbos atlasas“ (duomenys pradėti rinkti 1950 m., parengimui vadovavo K. Morkūnas). 1965–1976 m. Institute išleista 3 tomų „Lietuvių kalbos gramatika“ (parengimui vadovavo K. Ulvydas).
9. Ir toliau leid žiama... Vilniaus universiteto darbuotojai J. Kazlauskas, J. Pikčilingis, E. Jakaitienė, V. Mažiulis, J. Palionis, A. Paulauskienė, A. Rosinas, B. Stundžia, V. Urbutis, Z. Zinkevičius lietuvių kalbotyrą praturtino svarbiais istorinės gramatikos, dialektologijos, fonologijos, leksikos, kalbos istorijos tyrinėjimais. Ypač čia minėtina Z. Zinkevičiaus 6 tomų „Lietuvių kalbos istorija“ (1984–1985). Pastaraisiais dešimtmečiais vertingų lietuvių kalbotyros veikalų paskelbė ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojai: V. Drotvinas, A. Pakerys, A. Kaukienė, R. Marcinkevičienė, V. Sirtautas, K. Župerka.
10. Taip ir toliau ! Lietuvių kalba ir toliau sėkmingai tyrinėjama užsienio šalyse. Bei leid žiami ir kuriami nauji veikalai.
