Lietuvos istorija - Lietuvių kalbaAndrius Usackas- Išleidimo metai: 2013 -
- Lietuvos Istorija -
- Autoriai:
Alfonsas Eidintas,
Alfredas Bumblauskas,
Antanas Kulakauskas,
Mindaugas Tamošaitis.
Lithuania basketballetwinningproject1Lithuania has a long history of success in international basketball competitions. They won EuroBasket titles in 1937 and 1939 when they were independent, and many Lithuanian players were part of the dominant Soviet national team. Since regaining independence in 1990, Lithuania has won bronze medals at the 1992, 1996, and 2000 Olympics, as well as bronze at the 2010 World Championship. Notable Lithuanian players include Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, and Linas Kleiza. Lithuania will host EuroBasket 2011, the second time it has hosted the competition since regaining independence.
Lithuanian symbols and topics, flag, anthem,KristinaLithuanian national symbols include the Vytis coat of arms depicting an armored knight, which was approved in 1990. The national flag and anthem express pride in Lithuania and its people. A founding legend says that Duke Gediminas had a vision of an iron wolf howling on a hill, which a priest interpreted as meaning Lithuania would have a great city (Vilnius) as strong as iron that would spread its fame far.
Vilniaus getasElvina TijūnaitytėTarpukario Lietuvoje gyveno per 200 tūkst.žydų,jie buvo viena iš gausiausių tautinių mažumų. Daugiausia žydų gyveno Lietuvos Jeruzalėje(Vilniuje). Žydai aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę,savo noru dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Kitaip nei kitose to meto Europos šalyse, Lietuvos valdžia nepriėmė antisemitinių įstatymų ir bet kokį žmogų, naudojantį smurtą prieš žydus girežtai baudė. 100mečius žydų kultūra sudarė svarią Lietuvos kultūros dalį,be kurios neįmanoma įsivaizduoti šalies istorijos. Pasaulinę šlovę pelnė ir Lietuvą garsino smuiko genijus Jaša Heifecas, skulptorius Žakas Lipšicas bei Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas.
1941m. kilus SSRS-Vokietijos karui prasidėjo holokaustas. Pirmomis savaitėmis prasidėjo žydų persekiojimas: prie viršutinių rūbų prisiūta geltona žvaigždė, jiems uždrausta naudotis viešuoju transportu,net vaikščioti šaligatviais. Taip pat buvo sudarytos naikinimo grupės,kurios ėmė žudyti žydus,komunistus,čigonus. Deja,tačiau nacistams pavyko į persekiojimus įtraukti ir nedidelę dalį gyventojų,vieni susidomėjo žydų turtais,ktii pasidavė žydų propagandos įtakai.
1941 m. Vilniaus senamiestyje įkurtas žydų getas. Tais laikais Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.
Getas buvo sudarytas iš dviejų dalių, Didžiojo ir Mažojo geto.
. Dešimtys tūkstančių ankštuose getuose atsidūrusių žmonių neturėjo kaip apsirūpinti maistu,pastoge. Kambaryje,kuriame turėtų gyventi 2žmonės, jie gyvendavo 17 ir daugiau. Į miestą išeiti galėjo tik turint specialų leidimą,negalėjo parsinešti maisto,kuro. Pastojusios moterys buvo baudžiamos mirtimi. Žmonės buvo žudomi pavieniui arba per naikinimo akcijas.
Gete buvo ligoninė, kurioje buvo suteikiama medicininė pagalba. Didžiausia ligoninės problema buvo pastovus medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš nužudytų žmonių, kontrabandos keliu. Labai suspaustai gyvenant pastoviai grėsė epidemija, todėl gydytojai visaip stengėsi priversti laikytis higienos.
Net ir tokiomis sąlygomis,žmonės nepasidavė,ir stengėsi nepasiduoti mirties baimei: Slapta įkurta biblioteka,mokykla. Veikė orkestras,du chorai,muzikos mokykla,muziejus,teatras. Žmonės manė, kad tokiu laiku negalima linksmintis. Ypač didelę audrą gete sukėlė teatro sukūrimas. Tačiau po pirmo pasirodymo,kurio pavadinimas buvo ‚‘Ne-spektakliui kapinėse!’ Teatras tapo neatskiriama geto gyvenimo dalis. Jame buvo pastatyti apie 150 spektaklių. Salė visada buvo perpildyta.
1943m. Nacistų vadovybė Ostlando teritorijoje įsakė sunaikinti getus.Rugsėjo 23d. Vilniaus getą sunaikino įsiveržę gestapininkai ir atsiųsti policininkai.Darbingi vyrai ir moterys siųsti į koncentracijos stovyklas.Kiti
Aušvico naikinimo stovyklą.Vokiečių okupacijos metais sunaikinta 195tūkst., 95% Lietuvos žydų. 100mečius klestėjusi litvakų bendruomenė su įspūdingais kultūros laimėjimais ir tradicijomis buvo sunaikinta.
Indijos gyventojaiIndreStaliorevicieneSkaidrėse pateikiama Indijos gyventojų skaičiaus kaita, religinės sudėties, kastų sistemos ypatumai, šalyje vykdomos demografinės politikos priemonės.
Open invitation to trainingslygus.lt ButkeviciuteThis document announces a 3-day capacity building workshop for women NGO leaders to be held from January 15-17, 2014 in Kaunas, Lithuania. The workshop will cover marketing, public relations, and fundraising from private funds over 24 academic hours. It will be conducted in Lithuanian by three trainers with experience in business management, marketing, and fundraising. On the third day, representatives from the US Embassy are invited to present on how women's NGOs operate successfully in the US. The workshop aims to empower women leaders of NGOs and is funded through Lithuanian-Swiss and US government cooperation programs.
Artūras Zuokas - Visada ėjau prieš srovę - Sąrašo nr. 3 Lietuvos laisvės sąju...Artūras ZuokasSąrašo numeris 3 - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) - rinkiminis leidinys.
TURINYS
6 Lietuva pavargo
10 A. Zuokas: ,,Visą laiką ėjau prieš srovę"
12 A. Čaplikas: ,,Viena mūsų šalies problemų - į Seimą ateina žmonės, nepasiruošę darbui”
14 A. Zuokienė: ,,Vaikai iš mūsų gavo didžiulę pamoką – kaip prasminga tikėti tuo, ką darai, kaip svarbu žinoti, kodėl tai darai ir negailėti savęs”
16 Ž. Šilgalis: ,,Gyvenimas turi būti ne tik prasmingas, bet ir įdomus"
18 Alegorija ,,Politinė grybienė''
20 N. Jagelavičienė: ,,Gyvenu kaip ir Jūs"
21 R. Šukys: ,,Tegu už mane kalba darbai"
22 Lietuvos kariuomenės kūrėjas Č.Jezerskas: ,,Anksčiau patriotus augino šeimose"
25 A. Šventickienė: ,,Lietuvos mokyklose atsiliekantieji „pritempiami“, o gabūs apleidžiami"
26 M. Tarnauskas: ,,Norime pasikeitimų? Keiskimės ir patys”
27 V. Sadauskas: ,,Esu savo šalies patriotas”
28 A. Zuokas ,,Skurdo ekonomika"
30 D. Kelečienė: ,,Nuo vaikystės esu maksimalistė"
31 V. Grigienė: “Daugiausia problemų – Lietuvos regionų gydymo įstaigose”
33 K. Bilius: ,,Valdžia daugiausia yra iš sostinės - jie „likusios Lietuvos“ be Vilniaus nemato ir nesupranta”
33 S. Griciūnienė: ,,Mane pažįsta ir manimi tiki – tai labai svarbus įvertinimas”
34 Kaip priversti politikus dirbti žmonėms?
36 V. Račkauskas: “Nuo jaunystės svajojau būti stiprus ir ginti žmones”
38 Susitikimai su Kauno ir Šiaulių kandidatais
39 V. Puodžiūnas: ,,Net ir klysdami nemeluokime”
40 J. Paukštienė: ,,Mes, mažų miestelių gyventojai, skaudžiai jaučiame socialinę ir ekonominę atskirtį nuo miestų”
41 L. Jakas: ,,Valstybė turi gerbti karių teises”
42 Iš partijos gyvenimo. Nuotraukų kaleidoskopas
Politinė reklama.
History of Lithuania in Pins - in LithuanianBirute RailienePaper about a pin - it's history in Lithuania, a first catalogue. Short introduction to the producing and design.
Dokumentinis lietuvių diasporos paveldas XXI amžiujeLietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekaJolanta Budriūnienė: Dokumentinis lietuvių diasporos paveldas XXI amžiuje: Naujos pažinimo galimybės ir iššūkiai
2. Turinys
• Sąvokos
• Datos
• Lietuvos kultūra totalitarinės sistemos
gniaužtuose
• Kultūros kontrolė
• ,,Tautų draugystė” užmaskuotas rusinimas
• Kultūra – lietuviškumo išraiška
• Patriotizmo proveržiai sporte
• Išvados
3. Sąvokos
• Ezopo kalba – užuominų, nutylėjimų
kupina kalba, kad neprikibtų cenzūra ir
nepersekiotų valdžia.
• Glavlitas – sovietinė cenzūra.
• Dogma - autoritetingas, tiksliai
suformuluotas religinės doktrinos teiginys.
4. Datos
• 1957 m. – išleistas Juozo Jurginio
Lietuvos istorijos vadovėlis.
• 1985- 1987 m. – Kauno ,,Žalgirio”
krepšininkai tapo SSRS čempionais.
5. Lietuvos kultūra totalitarinės
sistemos gniaužtuose
• Sovietmečiu vykdytas dvasinis genocidas ypač
suniokojo Lietuvos kultūrą.
• Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, į Vakarus
pasitraukė didžioji dalis įžymiausių ir talentingiausių
mokslininkų, menininkų.
• Skausmingiausiai Lietuvos kultūrai buvo stalinizmo
laikotarpis, kuomet komunistai atėmė kone visą
šalies kultūros palikimą, bei reikalavo menininkų,
kad šie aukštintų J. Staliną, bei komunizmo
ideologiją.
• Atšilimo laikotarpiu valdžios požiūris į lietuvių kultūrą
kiek sušvelnėjo.
6. Kultūros kontrolė
• Be komunistų partijos, institucijų pritarimo ir sovietinės
cenzūros – glavlito – leidimo negalėjo būti išleista
knyga, išeiti laikraštis, pasirodyti televizijos laida, įvykti
teatro vaidinimas ar pastatytas kino filmas.
• Rašytojai, dailininkai, bei kiti kultūros atstovai tūrėjo
priklausyti tam tikroms sąjungoms. Tik taip jie buvo
oficialiai pripažįstami.
• Rašytojai, dailininkai, bei kiti kūrybiniai darbuotojai
turėjo savo kūriniais skiepyti visuomenei komunizmo
ideologiją.
• Mokyklose beveik nedėstyta Lietuvos istorija, o patekę
faktai, ypač apie nepriklausomą Lietuvą, buvo
masiškai klastojami.
7. ,,Tautų draugystė” užmaskuotas
rusinimas
• Sovietų Sąjungoje vyko nuolatinis tautų
rusinimas.
• Rusų kalba tapo kaip antroji bendrinė
kalba: rusų programoms skirta daug
eterio, vaikų darželiuose ir mokyklose
pradėta mokyti rusų kalbos, parduotuvių ir
gatvių pavadinimai buvo rašomi rusų
kalba.
8. Kultūra – lietuviškumo išraiška
• Atšilimo laikotarpiu atsirado vienas kitas kūrinys,
kuris teigė bendražmogiškųjų ir tautinių pradų
panašumą prieš sovietines dogmas.
• Minias žmonių patraukdavo teatruose skaitomos
istorinės ar lietuvių rašytojų pjesės.
• Kraštotyros judėjimo dalyviai siekė atgaivinti
senąsias lietuvių liaudies tradicijas.
• Labai populiarios buvo Dainų ir šokių šventės.
9. Patriotizmo proveržiai sporte
• Svarbiausia patriotizmo išraiška Lietuvoje tapo
sportas.
• Didžiulio tautos palaikymo sulaukė sportininkų
pergalės:
Boksininko Algirdo Šociko pergalės prieš SSRS
galiūną Nikolajų Koroliovą,
Po Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkų pergalių,
tūkstančiai aistruolių žygiavo gatvėmis ir skandavo
„Lie-tu-va!“,
Milžiniško tautinio pasididžiavimo jausmų proveržį
sukėlė Kauno „Žalgirio“ Krepšinio klubo kovos su
neoficialia SSRS rinktine – Maskvos CASK
komanda. Žalgiris trejus metus iš eilės tapo SSRS
čempionais (1985- 1987 m.).
10. Išvados
• Sovietmečiu vykdytas dvasinis genocidas
ypač suniokojo Lietuvos kultūrą.
• Sovietų Sąjungoje vyko nuolatinis tautų
rusinimas.
• Svarbiausia patriotizmo išraiška Lietuvoje
tapo sportas.