際際滷

際際滷Share a Scribd company logo
Senovs Roma
Erika Bra転ien
Roma
Romos miestas buvo 眺kurtas
ma転daug prie2800m.vidurio
Italijoje. Pasak legendos,
753 m. prie邸 Krist迭 Rom
眺k笛r broliai dvyniai Romu-
las ir Remas.
Romos imperija
 Roma buvo miestas valstyb.
 Vliau tapo centru did転iuls
imperijos, apmusios dal眺
Europos, Azijos ir iaurs
Afrikos.
 Romos imperijos galyb rmsi
did転iule, gerai parengta ir puikiai
ginkluota kariuomene.
Romn迭 kariuomen buvo labai svarbi Romos valstybs dalis.
Julijus Cezaris
 Garsiausias romn迭 karys, surengs
daug skming迭 karo 転ygi迭 ir i邸plts
Romos valstybs ribas.
 Cezaris nukariavo Galij srit眺,
apimani dabartin Pranc笛zij,
Belgij, dal眺 Olandijos, veicarijos ir
Vokietijos, Anglijos.
 Laimjs kov dl vald転ios jis tapo
Romos valdovu.
Romos vald転ia Senatas
 Senatas- viena auk邸iausi迭
senovs Romos vald転i迭.
 Jis tvark valstybs
pinigus, r笛pinosi jos
saugumu, religiniais
reikalais.
 Romos pilieiai buvo
suskirstyti 眺 dvi grupes:
Senatas ir 貼mons.
Romn迭 kult笛ra
Romos imperija stipriai pavei-
k ne tik savo valdomas teri-
torijas, bet ir aplinkines 邸alis.
貼ymiausiais romn迭 poetais ir
ra邸ytojais laikomi Ciceronas
ir Vergilijus. Romnai pasiek
auk邸t迭 pasiekim迭 architrkt笛-
roje, stat didelius pastatus,
akvedukus, akmeninius tiltus
ir kelius. Dalis j迭 i邸lik iki 邸i迭
dien迭.
Romn迭 akvedukai
Senovs romnai buvo
laikomi sumaniausiais
akveduk迭 statytojais.
Akvedukas  tai dirbtinis
kanalas, skirtas tiekti van-
den眺.Tai tiltas, kuriuo teka
vanduo Romos gyvento-
jams.Vanduo akvedukais
atitekdavo i邸 kaln迭
邸altini迭.
Senovs romnai garsjo kruop邸iai apgalvota
keli迭 sistema.
Romnai pirmieji pradjo gr眺sti kelius, gatves,
邸aligatvius.
Keliai turjo 5 sluoksni迭 pagrind. Pavir邸ius
buvo gr眺stas akmenimis su smulkinta lava.
Romn迭 keliai
Romn迭 miestai
Romn迭 miestai buvo
r笛pestingai ir vienodai
suplanuotisu gr眺stomis
gatvmis,kanalizacija,
vandentiekiu,邸aligat
viais.
Kiekviename mieste
buvo aik邸t, vadinamu
forumu, su 邸ventyklo
mis, turgumi, biblioteka,
teismo r笛mais.
Romn迭 medicina
Romos imperijoje daugelis gydytoj迭 naudojo 転olinius vais-
tus , taiau vis dar tikjo diev迭 pagalba susirgus. Romnai,
be to, ypa r笛pinosi higiena: nuolat prausdavosi ir maudy-
davosi vie邸osiose pirtyse  termose, miestai da転niausiai
b笛davo 邸var笛s ir tvarkingi. Taip pat buvo i邸rasta sudtingos
邸varaus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos bei i邸vie-
ts.
Romn迭 laisvalaikis
Romnai labai mgo stebti gladiatori迭 kautynes. Gladiatoriai b笛davo
renkami i邸 nuteist迭j迭 nusikaltli迭, karo belaisvi迭 ir nusikaltusi迭
verg迭, pasmerkt迭 miriai cirke. Tam tikri pri転i笛rtojai mokydavo
juos kautis.
Gladiatoriai kaudavosi vienas prie邸 vien, su 転vrimis.
Mirties juokdariai kaudavosi u転sidj gele転inius 邸almus, kurie juos apakindavo.
Jie linksmindavo ir juokindavo publik, nes nematydami prie邸ininko jie tarsi
転aid slpyni迭 su mirtimi.
Spartakas油 油vergas-gladiatorius, vadovavs油Spartako sukilimui, did転iausiam
verg迭 sukilimui油Senovs Romos istorijoje. Po to gladiatoriai buvo i邸ve転ti i邸 miest迭,
nes bijota, kad sukilimas neatsinaujint迭.
Romnai greitai perm egzistuojanius graik迭 teatrus ir msi juos renovuoti ar
perstatyti savo spektakliams. Romn迭 teatras, forma i邸liko pana邸us 眺 graik迭 teatr,
taiau tapo daug didingesnis ir puo邸nesnis.
Romnai mgo stebti kovos ve転im迭 lenktynes, kurio vykdavo cirke. Taip vadinosi
lenktynms organizuoti skirti pastatai, kuriems pavadinim dav dl ovalo formos.
Did転iausias cirkas  cirkas Maksimus. Jo ilgis  620m ir taplino 150 000 転i笛rov迭.
Pagalvok ir atsakyk
1.Kas 眺k笛r Romos miest?
2.K i邸rado romnai?
3.Kaip romnai mgo praleisti laisvalaik眺?
4.貼ymiausias vis迭 laik迭 gladiatorius.
5.Garsiausias Romos imperijos karvedys.
Skms!

More Related Content

What's hot (20)

Tolerancijos pamoka
Tolerancijos pamokaTolerancijos pamoka
Tolerancijos pamoka
miride
Lietuvos nepriklausomybs kovos
Lietuvos nepriklausomybs kovosLietuvos nepriklausomybs kovos
Lietuvos nepriklausomybs kovos
Darius Jukneviius
珂稼顎鉛庄壊
珂稼顎鉛庄壊珂稼顎鉛庄壊
珂稼顎鉛庄壊
cornelliaa
Renesansas
RenesansasRenesansas
Renesansas
Emilija Dry転ait
Knyga skaidres
Knyga skaidresKnyga skaidres
Knyga skaidres
nijolam
Slavai
SlavaiSlavai
Slavai
Audra Steponavii笛t
Egipto pagrindiniai dievai ir deivs
Egipto pagrindiniai dievai ir deivsEgipto pagrindiniai dievai ir deivs
Egipto pagrindiniai dievai ir deivs
Greta Limontait
Ugdymas senoves rytuose
Ugdymas senoves rytuoseUgdymas senoves rytuose
Ugdymas senoves rytuose
Akvil Rekiavii笛t
Sauls sistema
Sauls sistemaSauls sistema
Sauls sistema
jovitajokubaitiene
Vaiko teises ir pareigos
Vaiko teises ir pareigosVaiko teises ir pareigos
Vaiko teises ir pareigos
Dansu Dansu
Anglija tampa j笛r迭 valstybe
Anglija tampa j笛r迭 valstybeAnglija tampa j笛r迭 valstybe
Anglija tampa j笛r迭 valstybe
Audra Steponavii笛t
2b - Ar sunku 笛kininkauti ?
2b - Ar sunku 笛kininkauti ?2b - Ar sunku 笛kininkauti ?
2b - Ar sunku 笛kininkauti ?
Ligita utkien

More from Erika Bra転ien (16)

Daugyba i邸 2 ir 3
Daugyba i邸 2 ir 3Daugyba i邸 2 ir 3
Daugyba i邸 2 ir 3
Erika Bra転ien
Bandymas su pupelmis
Bandymas su pupelmisBandymas su pupelmis
Bandymas su pupelmis
Erika Bra転ien
邸Iuolaikins komunikavimo priemons
邸Iuolaikins komunikavimo priemons邸Iuolaikins komunikavimo priemons
邸Iuolaikins komunikavimo priemons
Erika Bra転ien
Profesijos
ProfesijosProfesijos
Profesijos
Erika Bra転ien
Psi迭j迭 pareigos
Psi迭j迭 pareigosPsi迭j迭 pareigos
Psi迭j迭 pareigos
Erika Bra転ien
Sukim sukim galveles
Sukim sukim galvelesSukim sukim galveles
Sukim sukim galveles
Erika Bra転ien
貼enklai aplink mus
貼enklai aplink mus貼enklai aplink mus
貼enklai aplink mus
Erika Bra転ien
Boru転iuk迭 metra邸tis
Boru転iuk迭 metra邸tisBoru転iuk迭 metra邸tis
Boru転iuk迭 metra邸tis
Erika Bra転ien
Saule
SauleSaule
Saule
Erika Bra転ien

Senoves roma

  • 2. Roma Romos miestas buvo 眺kurtas ma転daug prie2800m.vidurio Italijoje. Pasak legendos, 753 m. prie邸 Krist迭 Rom 眺k笛r broliai dvyniai Romu- las ir Remas.
  • 3. Romos imperija Roma buvo miestas valstyb. Vliau tapo centru did転iuls imperijos, apmusios dal眺 Europos, Azijos ir iaurs Afrikos. Romos imperijos galyb rmsi did転iule, gerai parengta ir puikiai ginkluota kariuomene.
  • 4. Romn迭 kariuomen buvo labai svarbi Romos valstybs dalis.
  • 5. Julijus Cezaris Garsiausias romn迭 karys, surengs daug skming迭 karo 転ygi迭 ir i邸plts Romos valstybs ribas. Cezaris nukariavo Galij srit眺, apimani dabartin Pranc笛zij, Belgij, dal眺 Olandijos, veicarijos ir Vokietijos, Anglijos. Laimjs kov dl vald転ios jis tapo Romos valdovu.
  • 6. Romos vald転ia Senatas Senatas- viena auk邸iausi迭 senovs Romos vald転i迭. Jis tvark valstybs pinigus, r笛pinosi jos saugumu, religiniais reikalais. Romos pilieiai buvo suskirstyti 眺 dvi grupes: Senatas ir 貼mons.
  • 7. Romn迭 kult笛ra Romos imperija stipriai pavei- k ne tik savo valdomas teri- torijas, bet ir aplinkines 邸alis. 貼ymiausiais romn迭 poetais ir ra邸ytojais laikomi Ciceronas ir Vergilijus. Romnai pasiek auk邸t迭 pasiekim迭 architrkt笛- roje, stat didelius pastatus, akvedukus, akmeninius tiltus ir kelius. Dalis j迭 i邸lik iki 邸i迭 dien迭.
  • 8. Romn迭 akvedukai Senovs romnai buvo laikomi sumaniausiais akveduk迭 statytojais. Akvedukas tai dirbtinis kanalas, skirtas tiekti van- den眺.Tai tiltas, kuriuo teka vanduo Romos gyvento- jams.Vanduo akvedukais atitekdavo i邸 kaln迭 邸altini迭.
  • 9. Senovs romnai garsjo kruop邸iai apgalvota keli迭 sistema. Romnai pirmieji pradjo gr眺sti kelius, gatves, 邸aligatvius. Keliai turjo 5 sluoksni迭 pagrind. Pavir邸ius buvo gr眺stas akmenimis su smulkinta lava. Romn迭 keliai
  • 10. Romn迭 miestai Romn迭 miestai buvo r笛pestingai ir vienodai suplanuotisu gr眺stomis gatvmis,kanalizacija, vandentiekiu,邸aligat viais. Kiekviename mieste buvo aik邸t, vadinamu forumu, su 邸ventyklo mis, turgumi, biblioteka, teismo r笛mais.
  • 11. Romn迭 medicina Romos imperijoje daugelis gydytoj迭 naudojo 転olinius vais- tus , taiau vis dar tikjo diev迭 pagalba susirgus. Romnai, be to, ypa r笛pinosi higiena: nuolat prausdavosi ir maudy- davosi vie邸osiose pirtyse termose, miestai da転niausiai b笛davo 邸var笛s ir tvarkingi. Taip pat buvo i邸rasta sudtingos 邸varaus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos bei i邸vie- ts.
  • 12. Romn迭 laisvalaikis Romnai labai mgo stebti gladiatori迭 kautynes. Gladiatoriai b笛davo renkami i邸 nuteist迭j迭 nusikaltli迭, karo belaisvi迭 ir nusikaltusi迭 verg迭, pasmerkt迭 miriai cirke. Tam tikri pri転i笛rtojai mokydavo juos kautis.
  • 13. Gladiatoriai kaudavosi vienas prie邸 vien, su 転vrimis. Mirties juokdariai kaudavosi u転sidj gele転inius 邸almus, kurie juos apakindavo. Jie linksmindavo ir juokindavo publik, nes nematydami prie邸ininko jie tarsi 転aid slpyni迭 su mirtimi.
  • 14. Spartakas油 油vergas-gladiatorius, vadovavs油Spartako sukilimui, did転iausiam verg迭 sukilimui油Senovs Romos istorijoje. Po to gladiatoriai buvo i邸ve転ti i邸 miest迭, nes bijota, kad sukilimas neatsinaujint迭.
  • 15. Romnai greitai perm egzistuojanius graik迭 teatrus ir msi juos renovuoti ar perstatyti savo spektakliams. Romn迭 teatras, forma i邸liko pana邸us 眺 graik迭 teatr, taiau tapo daug didingesnis ir puo邸nesnis.
  • 16. Romnai mgo stebti kovos ve転im迭 lenktynes, kurio vykdavo cirke. Taip vadinosi lenktynms organizuoti skirti pastatai, kuriems pavadinim dav dl ovalo formos. Did転iausias cirkas cirkas Maksimus. Jo ilgis 620m ir taplino 150 000 転i笛rov迭.
  • 17. Pagalvok ir atsakyk 1.Kas 眺k笛r Romos miest? 2.K i邸rado romnai? 3.Kaip romnai mgo praleisti laisvalaik眺? 4.貼ymiausias vis迭 laik迭 gladiatorius. 5.Garsiausias Romos imperijos karvedys. Skms!