Lithuania has a long history of success in international basketball competitions. They won EuroBasket titles in 1937 and 1939 when they were independent, and many Lithuanian players were part of the dominant Soviet national team. Since regaining independence in 1990, Lithuania has won bronze medals at the 1992, 1996, and 2000 Olympics, as well as bronze at the 2010 World Championship. Notable Lithuanian players include Arvydas Sabonis, ar笛nas Mariulionis, and Linas Kleiza. Lithuania will host EuroBasket 2011, the second time it has hosted the competition since regaining independence.
Lithuanian symbols and topics, flag, anthem,Kristina
油
Lithuanian national symbols include the Vytis coat of arms depicting an armored knight, which was approved in 1990. The national flag and anthem express pride in Lithuania and its people. A founding legend says that Duke Gediminas had a vision of an iron wolf howling on a hill, which a priest interpreted as meaning Lithuania would have a great city (Vilnius) as strong as iron that would spread its fame far.
This document announces a 3-day capacity building workshop for women NGO leaders to be held from January 15-17, 2014 in Kaunas, Lithuania. The workshop will cover marketing, public relations, and fundraising from private funds over 24 academic hours. It will be conducted in Lithuanian by three trainers with experience in business management, marketing, and fundraising. On the third day, representatives from the US Embassy are invited to present on how women's NGOs operate successfully in the US. The workshop aims to empower women leaders of NGOs and is funded through Lithuanian-Swiss and US government cooperation programs.
Christmas in Lithuania is celebrated on December 25th and reflects the rural traditions of the time. Most Lithuanians lived on small family farms and celebrated Christmas amid the cold winter weather. Traditional Easter celebrations in Lithuania signify the rejuvenation of nature and include blessed traditional foods like eggs, roast piglet and baked lamb. Remembrance Day, also known as Armistice Day or Veterans Day, is observed on November 11th in Lithuania to commemorate those who died in wars, specifically since World War 1. All Saints' Day is celebrated on November 1st in honor of all saints.
This document announces a 3-day capacity building workshop for women NGO leaders to be held from January 15-17, 2014 in Kaunas, Lithuania. The workshop will cover marketing, public relations, and fundraising from private funds over 24 academic hours. It will be conducted in Lithuanian by three trainers with experience in business management, marketing, and fundraising. On the third day, representatives from the US Embassy are invited to present on how women's NGOs operate successfully in the US. The workshop aims to empower women leaders of NGOs and is funded through Lithuanian-Swiss and US government cooperation programs.
Christmas in Lithuania is celebrated on December 25th and reflects the rural traditions of the time. Most Lithuanians lived on small family farms and celebrated Christmas amid the cold winter weather. Traditional Easter celebrations in Lithuania signify the rejuvenation of nature and include blessed traditional foods like eggs, roast piglet and baked lamb. Remembrance Day, also known as Armistice Day or Veterans Day, is observed on November 11th in Lithuania to commemorate those who died in wars, specifically since World War 1. All Saints' Day is celebrated on November 1st in honor of all saints.
Lito devyniasde邸imtmeio proga nacionalinis M.K.iurlionio dails muziejus kartu su 転ymiausi迭 pasaulio monet迭 kalykl迭 atstove ir oficialia kolekcini迭 monet迭 ir medali迭 platintoja Lietuvoje UAB Monet迭 namai pristat skulptoriaus Juozo Zikaro dar 1926 metais sukurtos ir iki 邸iol neemituotos auksins 50-ies lit迭 monetos replik. Jai nukaldinti buvo panaudotos Nacionaliniame M.K.iurlionio dails muziejuje saugomi monetos modeliai.
UAB Monet迭 namai pristato unikal迭 paauksuot迭 medali迭 rinkin眺, 眺am転inant眺 3 m笛s迭 tautos istorijai reik邸mingus, bet ma転ai 転inomus m笛邸ius. Tai did転iausia karine pergale prie邸 Rusij tituluojamas Or邸os m笛邸is, istorik迭 転ymiausiomis XVII a. kautynmis vadinamas Salaspilio m笛邸is, kuriame nedidel lietuvi迭-lenk迭 kariuomen sugebjo pasiekti pergal prie邸 pavyzdin keliolikat笛kstantin 邸ved迭 armij, ir 邸iemet 650-sias metines 邸veniantis m笛邸is prie Mlyn迭j迭 Vanden迭, kuriame, susivienijus lietuvi迭, ukrainiei迭 bei baltarusi迭 pajgoms iki tol atrod転iusi ne眺veikiama Aukso Orda patyr triu邸kinant眺 pralaimjim.
1. zikinio teatro jis apsiliejo benzinu ir tuvs jau 眺vyko, suorganizavo eisen.
padeg save, su邸uks: Laisv Lie- Nuo R.油Kalantos nam迭 patriotinius
tuvai!. Tai buvo padaryta prie邸ais 邸笛kius (Laisv!, Laisv Lietuvai!),
miesto vykdomojo komiteto pasta- skanduojanti minia pajudjo 眺 mies-
t. Medikai jaunuol眺 rado dar gyv, to centr. Muzikinio teatro sode bu-
taiau gegu転s 15油d. ryt jis mir li- vo sakomos kalbos. Yra duomen迭, jog
goninje. I邸lik R.油Kalantos u転ra邸ai buvo pradtos statyti barikados.
rodo, jog savi転udyb buvo planuota. Gegu転s 19油d. jaunimas vl susi-
A邸 転inojau, kad vliau ar anksiau rinko 眺 demonstracij. KGB duome-
tursiu tai padaryti. A邸 neapken- nimis, per dvi dienas 眺 gatves i邸jo
Romas iu socialistins santvarkos, ra- daugiau nei 3000 転moni迭. Kadangi
Kalanta 邸 R.油Kalanta savo u転ra邸迭 knygutje.
Susideginimo data tikriausiai
milicijos pajg迭 neu転teko, buvo pa-
sitelkta vidaus kariuomen ir drau-
(19531972 m.)
buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes govininkai. Demonstracijos i邸sklai-
po savaits 眺 Maskv atvyko JAV dytos jga, 402 asmenys buvo sulai-
Laisv Lietuvai! prezidentas Riardas Niksonas. Vis- kyti. Politiniai motyvai oficialiai vl
Paskutiniai R. Kalantos 転od転iai gi sovietins vald転ios propaganda buvo nutylti. Suimti asmenys ap-
ir KGB i邸 karto pasisteng paslp- kaltinti chuliganizmu.
ti politinius aukos motyvus, grie転tai Kauno 眺vyki迭 atgarsiai sklido
pasmerkdami 眺vyk眺 ir griebdamiesi po vis Lietuv. Suaktyvjo pogrin-
patikrinto metodo. Ir iki susidegi- dini迭 organizacij迭 veikla, daugely-
J aunuolis, per savo trump gyvenim
nebuvs nei garsiu, nei 眺takingu, po
mirties tapo pasiprie邸inimo sovietinei
(dabar Kauno technikos kolegija),
o motina prekybos srityje. Pavadin-
ti disidenti邸ka Kalant迭 邸eimos tikrai
nimo propaganda sistemai nepalan-
kius asmenis ap邸aukdavo psichi邸kai
nesveikais. Tas pats padaryta R.油Ka-
je miest迭 platinti antisovietiniai at-
si邸aukimai ir R.油 Kalantai skirti ei-
lra邸iai. Gegu転s 27油 d. iauliuose
priespaudai simboliu. Tai buvo pasiek- negalima. 1963油m. Kalantos persikl lantos atveju. Penki迭 psichiatr迭 ko- prie V.油Lenino paminklo trys jauni
ta did転iausios aukos gyvybs kaina. 眺 Kaun. 1971油m. Romas turjo baigti misija paskelb, jog jaunuolis sirgo darbininkai susprogdino sprogsta-
Visuomens dmes眺 Romas Kalanta vidurin mokykl, bet nei邸laik keli迭 邸izofrenija. Tik 1989油m. kita gydy- mj眺 paket. Savo poelg眺 jie paai邸ki-
atkreip drasti邸ku b笛du, susideginda- egzamin迭. Perjs 眺 vakarin (suau- toj迭 komisija dar kart i邸analizavo no noru sukelti tokias demonstraci-
mas Kaune. Ne ma転iau svarbi u転 jo gusi迭j迭) mokykl, jis kur眺 laik dirbo med転iag ir konstatavo, kad R.油Ka- jas kaip Kaune. Bir転el眺 邸alia Kauno
auk buvo tautos reakcija, parod転iusi, Aido gamykloje. Nors gauti atesta- lanta atliko smoning veiksm. Klaipdos plento, netoli Ariogalos,
jog laisvs idealai nei邸nyko net tada, to nepavyko, R.油 Kalanta apib笛dina- 町vykiai po R.油 Kalantos mir- slapta pastatytas kry転ius su u転ra邸u:
kai Lietuvos nepriklausomyb atrod mas kaip apsiskaits, eilra邸ius ra邸s ties da転nai vadinami Kauno pava- Romui Kalantai, pasiaukojusiam
nepasiekiamas tikslas. jaunuolis. Jis ne邸iojo ilgus plaukus, sariu. Baiminantis neramum迭, lai- u転 Lietuv. Jis netrukus buvo nu-
R.油Kalanta gim 1953油m. vasario mgo grups The Beatles muzik, dotuvs Romaini迭 kapinse gegu転s verstas. Panev転yje moksleiviai su-
22油d. Alytuje. Jo tvas tarnavo sovie- grojo gitara, domjosi hipi迭 judjimu. 18油 d. vald転ios iniciatyva surengtos degino pionieri迭 kaklarai邸ius.
tinje kariuomenje, Antrojo pasauli- Didvyriu ir kovos u転 laisv simbo- dviem valandomis anksiau nei pla- Kai kurie sovietine santvarka
nio karo metu buvo su転eistas. Po ka- liu 19-metis R.油Kalanta tapo 1972油m. nuota. Prie R.油 Kalantos nam迭 susi- nepatenkinti 転mons pasek R.油Ka-
ro jis dirbo Kauno politechnikume gegu転s 14油d. Sode prie Kauno Mu- rinks jaunimas su転inojs, kad laido- lantos pavyzd転iu. 1972油 m. gegu転s
FF LT Kalanta.indd 1 23/02/2012 12:17
2. 29油d. Varnoje, i邸kls lietuvi邸k tris- minklus. Vakaruose 邸is 眺vykis leido
I邸kiliausi palv, susidegino Stonys, bir転elio 3油d. dar kart priminti, jog Baltijos 邸alys
Lietuvos Kaune Andrius Andriu邸keviius. Ir 眺 SSRS sudt眺 buvo 眺trauktos netei-
転mons 邸iais atvejais aukoms buvo priklijuo- stai. Nepaisant okupacins vald転ios
tos psichini迭 ligoni迭 etikets. Ne vi- pastang迭, R.油 Kalanta nebuvo u転-
AUTENTIKUMO SERTIFIKATAS si disidentai pritar tokiai drasti邸kai mir邸tas ir Lietuvoje, taiau galimy-
protesto formai, taiau susideginim迭 bs 眺am転inti jo atminim atsirado tik
b笛ta ir vlesniais metais. 1990油 m., atgavus Nepriklausomyb. 1990油 m.
protestuodamas prie邸 SSRS vykdo- R.油 Kalantos vardu Kaune pavadin-
m Lietuvos blokad, Maskvoje susi- ta gatv, ant namo, kuriame jis gy-
degino Stanislovas 貼emaitis. veno, pakabinta memorialin lenta.
Netrukus po R.油Kalantos mirties 2000油m. R.油Kalanta po mirties apdo-
informacija apie jo poelg眺 per Mas- vanotas Vyio kry転iaus I laipsnio or-
kvos disidentus pasiek Vakar迭 邸a- dinu. Apie j眺 sukurtas dokumentinis
lis. Apie susideginim ir po jo seku- filmas Fontano vaikai. 2002油m. ge-
sius 眺vykius daug ra邸yta spaudoje, 転i- gu転s 14油 d. 転笛ties vietoje atidengtas
Leidimo metai: 2012 nia prane邸ta per radijo stotis. U転sie- paminklas Aukos laukas. 2005油 m.
Svoris: 24 g nio lietuviai leido R.油 Kalantai skir- R.油 Kalantai suteiktas Laisvs kov迭
Skersmuo: 38,6 mm tus pa邸to 転enklus, knygas, stat pa- dalyvio statusas.
Metalas: varis, dengtas 999/1000 prabos auksu
Kokyb: blizgus pavir邸ius, matinis reljefas
(proof-like)
Autorius: Elles Kloosterman (Olandija)
Nukaldinta: St Pauls monet迭 kalykloje
(Did転ioji Britanija)
Aversas: Romo Kalantos portretas
Reversas: stilizuotas 眺vairi迭 epoch迭 Vytis
Tira転as: 7 500 vnt.
GARANTIJA
iuo dokumentu medaliui suteikiama neribota
autenti邸kumo garantija. Roberto Antinio sukurtas
paminklas Kaune.
Rinkodaros skyriaus vadov
Amerikos lietuvi迭 l邸omis
1SFace007
ikagoje pastatytas paminklas
RomuiKalantai
FF LT Kalanta.indd 2 23/02/2012 12:17