More Related Content
What's hot (20)
Similar to Renesansas europoje (15)
More from Estela Vaznonyt (9)
Renesansas europoje
- 2. Kas yra renesansas? Svarbiausias renesanso bruo釘as Renesanso periodizacija Europos renesanso tvyn Humanizmas Renesanso humanizmas 鄭ymiausi renesanso humanistai Pa釘angos am釘ius. Atradimai bei i邸radimai Reformacija Renesanso literat笛ra 鄭ymiausi renesanso literat笛ros atstovai ir j迭 garsiausi k笛riniai
- 3. Renesansas Europos laikotarpis, (XIV XVI am釘ius), kult笛ros judjimas ir meno stilius, kuriam b笛dingas beatodairi邸kas mginimas atgaivinti kit kult笛r, daugelyje srii迭 ir 釘anr迭 imituoti Antik (Peter Burke). Renesanso idjos susiformavo Italijoje, vliau i邸plito po vis Europ. Renesansas yra epocha tarp Viduram釘i迭 ir Nauj迭 am釘i迭, tai kelis 邸imtmeius truks periodas, kuriam b笛dingas daugelio modernios visuomens pasaul釘i笛ros norm迭 formavimasis.
- 4. Mginimas atgaivinti antik: imituoti graik迭 ir romn迭 architekt笛r, skulpt笛r, orientuotis 眺 geriausius senosios Romos literat笛ros pavyzd釘ius. Renesansas kaip stilius pakeit iki tol egzistavusi gotik, po renesanso formavosi barokas.
- 5. Renesansiniai namai Kdaini迭 senamiestyje.
- 6. Renesansas tradici邸kai skaidomas 眺 tris laikotarpius: ankstyvasis (XIV a. vid. XV a. pr.), susiformavs Florencijoje; brandusis (XVI a. pr.) visoje Italijoje, svarbiausiais kult笛ros ir meno centrais tapo Roma ir Venecija; vlyvasis arba manieristinis (XVI a. vid. XVII a. pr.), i邸 Italijos paplits po vis Europ. Europos (ne Italijos) renesansas taip pat skaidomas 眺 tris periodus: ankstyvj眺 (XV a. pab. XVI a. 1 ketvirtis); klestjimo/brand迭j眺 (XVI a. 2-3 ketviriai); vlyvj眺 (XVI a. 4 ketvirtis XVII a. pr.).
- 7. Renesanso tvyn Italija - Venecija, Florencija. Antikos kaip sektino pavyzd転io, savoti邸ko aukso am転iaus idj suformavo XIV XV a. ital迭 humanistai, tokie kaip Franeskas Petrarka, Leonardas Bruni. Renesansinio humanizmo formavimsi skatino, lotyn迭 kalbos mokjim dieg viduram釘iais susifomavusi 邸vietimo sistema. Meno istoriko Henrio Todo po釘i笛riu, idjini迭 renesanso 邸akn迭 taip pat reikt迭 ie邸koti 邸ventojo Pranci邸kaus Asy釘ieio inspiruotame religinio atsinaujinimo sj笛dyje, es i邸laisvinusiame 釘mogaus individualizm i邸 viduram釘i邸k迭 dogm迭 nelaisvs.
- 9. Humanizmas yra plati etini迭 filosofij迭 kategorija, 釘mog迭 laikanti pagrindine vertybe, jo gerov socialini迭 institut迭 vertinimo kriterijumi, o lygyb, teisingum, 釘mogi邸kum trok邸tamais 釘moni迭 santyki迭 principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra 釘monijos suklestjimas, vis迭 釘moni迭 gerov ir geresnio pasaulio palikimas ateinanioms kartoms.
- 10. Sekuliarieji humanistai vertina mokslin眺 skepticizm ir mokslin眺 metod, vengdami aklo tikjimo bei perdto skepticizmo. Stengiasi ie邸koti tiesos racionaliais metodais, atmesdami misticizm, tradicij ir kitus dalykus, kurie nra tiesioginis ir logi邸kas 眺rodym迭 nagrinjimas. Humanizmas yra suderinamas su ateizmu ir agnosticizmu, bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai. Kai kurios did釘iosios religijos taip pat buvo 眺takotos 邸ios filosofijos ir prim humani邸kesn pozicij. Kitas humanizmo bruo釘as yra optimistinis po釘i笛ris 眺 釘mogaus gebjimus.
- 11. Mikeland釘elas - ,,Adomo 一笛姻庄稼霞壊
- 12. Renesanso humanizmas buvo Europos intelektual迭 sj笛dis, prasidjs Florencijoje XIV am釘iaus prad釘ioje. iam sj笛d釘iui b笛dingas 釘mogaus ir jo galimybi迭 (ypa proto) i邸auk邸tinimas, tuo paiu atsiribojant nuo scholastikos bei tradicini迭 Viduram釘i迭 krik邸ionybs ideal迭: kuklumo ir pasyvumo. Judjimas gim europiei迭 mokslininkams pradjus i邸 naujo atrasti antikinius graiki邸kus ir lotyni邸kus tekstus. Renesanso humanistai gro釘眺 m suvokti kaip ties ir vertyb bei b笛d pa釘inti Diev. Buvo atsigr釘ta 眺 antikin meno samprat.
- 13. Franeskas Petrarka Vitorinas Feltre Fransua Rabl Tomas Moras
- 14. Ital迭 poetas, mstytojas, mokslininkas. Humanistins renesanso kult笛ros pradininkas. Mil釘ini邸k autoritet Petrarka i邸sikovojo vis迭 pirma savo mokslinehumanistine veikla. Jis suk笛r Europos humanistin kult笛r, padjo pagrindus mokslui, vliau pavadintam klasikine filologija.
- 16. 町釘ymus antikins filosofijos 釘inovas humanistas. Jis suorganizavo mokykl, kuri pavadino D釘iaugsmo namais. Mokykla buvo 眺kurta r笛muose, gamtos prieglobstyje. Visas pastatas buvo pertvarkytas mokyklos reikalams. Joje buvo daug 邸viesos ir oro. Daug dmesio skirta fiziniam mokini迭 lavinimui. Pagrindiniai mokymo dalykai buvo klasikins kalbos ir klasikin literat笛ra, matematika, astronomija.
- 17. Vitorinas Feltre
- 18. Pranc笛z迭 ra邸ytojas humanistas. Romano Gargantiua ir Pantagriuelis autorius. Rabl pasisak u釘 mokymo vaizdumo, gyvenimi邸kumo idj. Jis suprato, kad mokym reikia sieti su gyvenimu.
- 19. Fransua Rabl
- 20. Angl迭 mstytojas humanistas. Pirm kart parei邸k mint眺 apie jaunosios kartos aukljim darbu. Jis i邸kl mint眺, kad teorin眺 mokym reikia jungti su darbu. Moras, kaip politikas, kruop邸iai analizavo savo meto socialinius 眺vykius, ie邸kojo analogij迭 praeityje, gilinosi 眺 Antikos autori迭 ra邸tus. Idealioje valstybje Utopijoje visi 釘mons lyg笛s, nes ten nra privatins nuosavybs. Moras daug dmesio teik aukljimui. Jis nurod, kad Utopijoje vienodas aukljimas ir pradinis mokslas suteikiamas visiems vaikams. Mokoma gimtja kalba skaitymo, ra邸ymo, aritmetikos, geometrijos, astronomijos, m uzikos dialektikos, gamtos moksl迭. Didel reik邸m teik fiziniam aukljimui.
- 21. Tomas Moras
- 22. 1492 m. Kristupas Kolumbas atranda Amerik. 1498 m. Vaskas da Gama nuplauk 眺 Indij. 1522 m. Fernando Magelano ekspedicija u釘baigia kelion aplink pasaul眺. 1543 m. Mikalojus Kopernikas paskelb, kad 鄭em sukasi aplink savo a邸眺 ir Saul. 1440 m. J. Gutenbergas i邸rado mechanin眺 spausdinim.
- 23. Reformacija - religinis sj笛dis XV-XVII a. Europoje, sieks reformuoti Romos katalikybs doktrin, kult, ba釘nyi. Reformacijos pradininku laikomas anglas D釘onas Viklifas. Jo veikla padjo pamatus Martyno Liuterio mokymui po 邸imto met迭. Reformacijos prad釘ia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelb savo garsisias 95 tezs, prikals jas prie ba釘nyios dur迭.
- 24. Reformacija dav prad釘i protestantizmui ir krik邸ionybs at邸akoms: Liuteronyb susik笛r 1517 m., jos pradininkas buvo Martynas Liuteris, kuris pripa釘ino tik du sakramentus (komunija ir krik邸tas), propagavo Biblijos skaitym balsu, psalmi迭 giedojim, liturgij liaudies kalba, komunij su vynu ir duona. Liuteris neig popie釘iaus neklystamum, indulgencijas, atsisak celibato. Anglikonyb susik笛r 1534 m., jos pradininkas buvo karalius Henrikas VIII, atskyrs Anglijos ba釘nyi nuo katalikybs, taip protestuodamas prie邸 popie釘iaus sprendim neanuliuoti jo santuokos. Henrikas VIII konfiskavo ba釘nyios turt, panaikino celibat. Kalvinizmas susik笛r 1536 m., jo pradininkas buvo 鄭anas Kalvinas, kuris propagavo predestinacijos doktrin.
- 26. Renesanso literat笛ra pasi釘ymi antropocentrizmu. Pagrindinis jos k笛rini迭 veikjas yra 釘mogus su visa savo jausm迭 ir i邸gyvenim迭 gama. Renesanso literat笛rai b笛dingas ne tik lotyn迭, bet ir moderni迭, tautini迭 kalb迭 naudojimas. Daugelis autori迭 ra邸 keliomis kalbomis. Renesanso literat笛ra pasi釘ymi nauj迭 arba atgaivint迭, iki tol krik邸ioni邸koje Vakar迭 civilizacijoje ne釘inot迭 arba nepopuliari迭 釘anr迭 眺vairove, kuri迭 dauguma suformuoti remiantis antikine ra邸tija. Tai novel, sonetas, epigrama, 眺vairios romano atmainos, es. Vlyvajame renesanse ypa populiaria tapo dramaturgija.
- 27. Franeskas Petrarka - ,,Afrika, ,,Kanconjer. Erazmas Roterdamietis - ,,Pagiriamasis 釘odis kvailybei. D釘ovanis Bokaas - ,,Dekameronas. Fransua Rabl - ,,Gargantiua ir Pantagriuelis. Migelis de Servantesas Saavedra - ,,Don Kichotas. Viljamas 艶一壊沿霞姻温壊 - ,,Hamletas, ,,Romeo ir D釘iuljeta.
- 28. Viljamas 艶一壊沿霞姻温壊
- 29. I. Kani邸auskait, M. Mikalaj笛nas, E. Patiej笛nien, N. ivernikaitm S. 鄭ukas - ,,Literat笛ros vadovlis, 1 dalis; http://lt.wikipedia.org/wiki/Renesansas; http://en.wikipedia.org/wiki/Humanism#Renaissance; http://en.wikipedia.org/wiki/Renaissance; http://en.wikipedia.org/wiki/Humanism; http://lt.wikipedia.org/wiki/Renesanso_humanizmas; http://lt.wikipedia.org/wiki/Humanizmas; http://lt.wikipedia.org/wiki/Reformacija; http://lt.wikipedia.org/wiki/Martynas_Liuteris; http://lt.wikipedia.org/wiki/Tomas_Moras; http://en.wikipedia.org/wiki/Vittorino_da_Feltre; http://lt.wikipedia.org/wiki/Fran%C4%8Deskas_Petrarka; http://egzaminas.blogspot.com/2010/12/renesanso-pedagogai- humanistai.html; http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ekspyras.