Jasinevičius, Raimundas „Apie tris Lietuvos universitetų gyvenimo realijas“ KTULietuvos kompiuterininkų sąjungaPlenarinis pranešimas, „Kompiuterininkų dienos - 2013“
Šiauliai, 2013.09.20 d.
Tadas Juknevičius (MOSTA) Doktorantūros horizontai Lietuvos mokslo politikojeAidis StukasTadas Juknevičius (MOSTA) Doktorantūros horizontai Lietuvos mokslo politikoje. LJMF 2016
Projekto „Lyderių laikas 2“ parengtų teisinių dokumentų pristatymas-viešoji k...Lyderių laikasŠvietimo teisinio reglamentavimo ir politinio konteksto 2014 m. analizės bei rengiamų su švietimo lyderystės plėtote ir mokyklų savarankiškumo stiprinimu susijusių teisės aktų projektų pristatymas-viešoji konsultacija
"Atmerk akis - laikas veikti: švietimas"Knowledge Economy ForumPristatymas Žinių ekonomikos forumo organizuotoje konferencijoje "Atmerk akis - laikas veikti: švietimas".
Macroscope kompleksinio požiūrio į aukštojo mokslo kokybę tyrimo rezultatų pr...MacroscopeRengiant Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą atlikti verslo lyderių, universitetų bei kolegijų požiūrio į aukštojo mokslo kokybę tyrimai.
Duomenų raštingumas (data literacy)Knowledge Economy ForumMedijų ir informacinio raštingumo programos penktosios sesijos skaidrės. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Vilniaus švietimo pažangos centru.
More Related Content
Similar to Lietuvos aukštojo mokslo sistema (LAMS). Įvadas (20)
Projekto „Lyderių laikas 2“ parengtų teisinių dokumentų pristatymas-viešoji k...Lyderių laikasŠvietimo teisinio reglamentavimo ir politinio konteksto 2014 m. analizės bei rengiamų su švietimo lyderystės plėtote ir mokyklų savarankiškumo stiprinimu susijusių teisės aktų projektų pristatymas-viešoji konsultacija
"Atmerk akis - laikas veikti: švietimas"Knowledge Economy ForumPristatymas Žinių ekonomikos forumo organizuotoje konferencijoje "Atmerk akis - laikas veikti: švietimas".
Macroscope kompleksinio požiūrio į aukštojo mokslo kokybę tyrimo rezultatų pr...MacroscopeRengiant Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą atlikti verslo lyderių, universitetų bei kolegijų požiūrio į aukštojo mokslo kokybę tyrimai.
Duomenų raštingumas (data literacy)Knowledge Economy ForumMedijų ir informacinio raštingumo programos penktosios sesijos skaidrės. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Vilniaus švietimo pažangos centru.
4K (aš kuriu, aš keičiu, aš su kitais, aš kitiems) kompetencijų aplankasKnowledge Economy ForumSkaidrės iš įvadinių, ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos "Asmeniniais besimokančiojo tikslais ir refleksija grįsto ugdymo (4K modelio (aš kuriu, aš keičiu, aš su kitais, aš kitiems) įgyvendinimas", mokymų. Programą rengė: Unė Kaunaitė, Lukas Stakėla ir Arminas Varanauskas. Mokymų lektoriai: Lukas Stakėla ir Arminas Varanauskas.
4K (aš kuriu, aš keičiu, aš su kitais, aš kitiems) įvadiniai mokymaiKnowledge Economy ForumSkaidrės iš įvadinių, ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos "Asmeniniais besimokančiojo tikslais ir refleksija grįsto ugdymo (4K modelio (aš kuriu, aš keičiu, aš su kitais, aš kitiems) įgyvendinimas", mokymų. Programą rengė: Unė Kaunaitė, Lukas Stakėla ir Arminas Varanauskas. Mokymų lektoriai: Lukas Stakėla ir Arminas Varanauskas.
Mąstymo šališkumaiKnowledge Economy ForumMedijų ir informacinio raštingumo programos ketvirtosios sesijos skaidrės. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Vilniaus švietimo pažangos centru.
MIR programa vizualinės medijos siuntimuiKnowledge Economy ForumMedijų ir informacinio raštingumo programos trečiosios sesijos skaidrės. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Vilniaus švietimo pažangos centru.
MIR programa propaganda siuntimuiKnowledge Economy ForumMedijų ir informacinio raštingumo programos antrosios sesijos skaidrės. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Vilniaus švietimo pažangos centru.
MIR programa įžanga siuntimuiKnowledge Economy ForumMedijų ir informacinio raštingumo programos įžanginės sesijos skaidrės. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Vilniaus švietimo pažangos centru.
Strategijos įgyvendinimas_nuomonės surinkimo sistemaKnowledge Economy ForumVU SA strategijos 2013-2018 m. pirmos krypties (atstovavimo), pirmo uždavinio, pirmos priemonės (sukurti nuomonės surinkimo sistemą) pristatymas (02-01).
Strategijos įgyvendinimas_1 kryptisKnowledge Economy ForumVU SA strategijos 2013-2018 m. pirmos krypties (atstovavimo) įgyvendinimo pristatymas (02-01).
Studentų įsitraukimas į kokybės užtikrinimą @ VU kokybės konferencijaKnowledge Economy ForumPranešimas tarptautinėje VU konferencijoje "Vidaus ir išorės dalininkų poveikis kokybės kultūrai".
1. Lietuvos aukštojo mokslo
sistema (LAMS)
VU SA prezidentas Arminas Varanauskas
VU SA vasaros mokymai, Paneriai
2012 m. liepos 19 d. 1
2. Mokslo ir studijų misija
Padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir
ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos
Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama
ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą.
3. Mokslo ir studijų principai
Akademinė etika, mokslinių tyrimų laisvė,
tarptautinis konkurencingumas, lituanistika,
sąžininga konkurencija, atvirumas ir atsakomybė
visuomenei, suderinimo su Europos aukštojo
mokslo erdvės nuostatomis, studentų asmeninio
suinteresuotumo ir pan.
4. Universitetas vs. kolegija
o Mokslo ir studijų institucijos skirstomos į dvi
grupes: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų
institutai.
o Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų:
universitetai ir kolegijos.
o Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir
nevalstybinės.
Kuo skiriasi?
5. Autonomija (I)
Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią
akademinę, administracinę, ūkio ir finansų
tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir
akademine laisve. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, MSĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka
aukštosios mokyklos autonomija derinama su
atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio
asmens dalyviams.
6. Autonomija (II)
Keturios autonomijos rūšys ir Lietuvos įvertinimas:
Organizacinė (ūkio): 75%, 11 vieta iš 28
Finansinė: 51%, 19 vieta
Žmogiškųjų išteklių (administracinė): 83%, 10 vieta
Akademinė: 42%, 26 vieta
7. LAMS politikos žaidėjai
Politiką formuoja Seimas.
Valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendina
Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos
ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis
studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras,
akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius,
Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos
įgaliotos institucijos, taip pat kitos institucijos.
8. Lietuvos mokslo taryba
o
(LMT) yra Seimo ir
Lietuvos mokslo taryba
Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų
rengimo klausimais.
o Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant
mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį
konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir
organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos
vertinimą.
10. Valstybinis studijų
fondas (VSF)
Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta
tvarka administruoja valstybės paskolas ir remia
valstybės remiamas paskolas studentams,
stipendijas trečiosios pakopos studentams, taip
pat kitą finansinę paramą studentams.
12. Studijų kokybės vertinimo
o
centras (SKVC) per išorinį
Skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę
vertinimą bei institucijų ir studijų programų
akreditavimą;
o Kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas
organizuojant ir vykdant užsienio institucijose įgytų, su
aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų vertinimą ir
(arba) pripažinimą Lietuvoje ir atliekant kitas
Vyriausybės nustatytas funkcijas.
o Studijų kokybės vertinimo centras kiekvienais
metais viešai skelbia studijų kokybės vertinimo
apibendrinimus.
14. Akademinės etikos ir
procedūrų kontrolierius
o Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra
valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir
inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir
procedūrų pažeidimo.
o Kontrolierius gali: atmesti skundą, perleisti
sprendimą AM ar pačiam asmeniui, kreiptis į
teisėsaugos institucijas ar į teismą, jei nėra
vykdomas kontrolieriaus sprendimas.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus nėra!
15. Mokslo ir studijų stebėsenos
ir analizės centras (MOSTA)
o Organizuojama ir vykdoma mokslo ir studijų
sistemos stebėsena.
o Tobulinami stebėsenos rodikliai ir vykdoma
statistinių rodiklių lyginamoji analizė.
o Analizuojama mokslo ir studijų sistemos būklė
Lietuvoje, tarptautinio mokslo ir studijų sistemos
tendencijos bei mokslinė literatūra ir kita
informacija mokslo ir studijų politikos ir
stebėsenos klausimais.
16. Mokslo ir studijų stebėsenos
ir analizės centras (MOSTA)
Direktorė Jurgita Petrauskienė.
17. Kiti svarbūs dariniai
Mokslo ir technologijų parkai
Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF)
Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė
Lietuvos mokslų akademija (LMA), prezidentas prof.
Valdemaras Razumas (ChF)
18. AM valdymas
Taryba – strateginio valdymo organas,
sprendžiantis vadybinio pobūdžio klausimus.
Senatas – plačiausiai bendruomenę atstovaujantis
organas, kuris priima sprendimus susijusius su
studijomis ir mokslu.
Rektorius – vienasmenis valdymo organas.
19. AM atskaitomybė ir
kokybės užtikrinimas (I)
o Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė
užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų
vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį
studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį
mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir
studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.
o Mokslo ir studijų institucijų veikla turi būti
nuolat tobulinama, atsižvelgiant į savianalizės ir
išorinio vertinimo išvadas.
20. AM atskaitomybė ir
kokybės užtikrinimas (II)
o Išorinio įvertinimo paskirtis – remiantis išorinio
vertinimo išvadomis nustatyti mokslo ir studijų
institucijų veiklos kokybę, teikti rekomendacijas
gerinti jų kokybę, ugdyti mokslo ir studijų kokybės
užtikrinimo kultūrą.
o Akreditavimo paskirtis – remiantis išorinio
vertinimo išvadomis nustatyti, ar studijų programa
ir (arba) naujai įsteigta aukštoji mokykla atitinka
teisės aktų reikalavimus.
21. AM atskaitomybė ir
kokybės užtikrinimas (III)
Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę
studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą
Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės
užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios
mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo
strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones,
padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo
išsilavinimo kokybę.
24. AM finansavimas (I). Mokslo
ir studijų institucijų lėšos
o valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;
o valstybės biudžeto lėšos studijoms;
o projektų lėšos;
o pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip
pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir
teikiamų paslaugų;
o lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir
paramos įstatymą;
25. AM finansavimas (II).
Valstybės biudžeto lėšos
studijoms
o valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;
o studijų kainai valstybės finansuojamose
studijų vietose apmokėti (krepšelis ir studijų
stipendija);
o studijų kainai kompensuoti;
o tiksliniam studijų finansavimui;
o valstybės paskoloms arba valstybės
remiamoms paskoloms;
o socialinėms stipendijoms ir kitai paramai.
26. Kur link judame (ar bent
jau turėtume)?
o konsolidacija/diversifikacija/studentų skaičiaus
mažėjimas/privačių AM stiprėjimas
o autonomijos augimas/vadybos pokyčiai AM
o studijų lankstumas (modulinės)/orientacija į
rezultatus, o ne į procesą/mokymasis visą
gyvenimą/bendrosios (perkeliamos) kompetencijos.