Indijos gyventojaiIndreStaliorevicieneSkaidrėse pateikiama Indijos gyventojų skaičiaus kaita, religinės sudėties, kastų sistemos ypatumai, šalyje vykdomos demografinės politikos priemonės.
Regimasis dangaus kūnų judėjimasElvina Tijūnaitytė
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Regimasis dangaus kūnų judėjimasElvina Tijūnaitytė
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Artūras Zuokas - Visada ėjau prieš srovę - Sąrašo nr. 3 Lietuvos laisvės sąju...Artūras ZuokasSąrašo numeris 3 - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) - rinkiminis leidinys.
TURINYS
6 Lietuva pavargo
10 A. Zuokas: ,,Visą laiką ėjau prieš srovę"
12 A. Čaplikas: ,,Viena mūsų šalies problemų - į Seimą ateina žmonės, nepasiruošę darbui”
14 A. Zuokienė: ,,Vaikai iš mūsų gavo didžiulę pamoką – kaip prasminga tikėti tuo, ką darai, kaip svarbu žinoti, kodėl tai darai ir negailėti savęs”
16 Ž. Šilgalis: ,,Gyvenimas turi būti ne tik prasmingas, bet ir įdomus"
18 Alegorija ,,Politinė grybienė''
20 N. Jagelavičienė: ,,Gyvenu kaip ir Jūs"
21 R. Šukys: ,,Tegu už mane kalba darbai"
22 Lietuvos kariuomenės kūrėjas Č.Jezerskas: ,,Anksčiau patriotus augino šeimose"
25 A. Šventickienė: ,,Lietuvos mokyklose atsiliekantieji „pritempiami“, o gabūs apleidžiami"
26 M. Tarnauskas: ,,Norime pasikeitimų? Keiskimės ir patys”
27 V. Sadauskas: ,,Esu savo šalies patriotas”
28 A. Zuokas ,,Skurdo ekonomika"
30 D. Kelečienė: ,,Nuo vaikystės esu maksimalistė"
31 V. Grigienė: “Daugiausia problemų – Lietuvos regionų gydymo įstaigose”
33 K. Bilius: ,,Valdžia daugiausia yra iš sostinės - jie „likusios Lietuvos“ be Vilniaus nemato ir nesupranta”
33 S. Griciūnienė: ,,Mane pažįsta ir manimi tiki – tai labai svarbus įvertinimas”
34 Kaip priversti politikus dirbti žmonėms?
36 V. Račkauskas: “Nuo jaunystės svajojau būti stiprus ir ginti žmones”
38 Susitikimai su Kauno ir Šiaulių kandidatais
39 V. Puodžiūnas: ,,Net ir klysdami nemeluokime”
40 J. Paukštienė: ,,Mes, mažų miestelių gyventojai, skaudžiai jaučiame socialinę ir ekonominę atskirtį nuo miestų”
41 L. Jakas: ,,Valstybė turi gerbti karių teises”
42 Iš partijos gyvenimo. Nuotraukų kaleidoskopas
Politinė reklama.
Lietuvos istorija - Lietuvių kalbaAndrius Usackas- Išleidimo metai: 2013 -
- Lietuvos Istorija -
- Autoriai:
Alfonsas Eidintas,
Alfredas Bumblauskas,
Antanas Kulakauskas,
Mindaugas Tamošaitis.
2. Šalies aprašymas
•
•
•
•
•
•
Oficialus pavadinimas: Kinijos Liaudies Respublika
Plotas: 9 596 960 kv. km
Gyventojų skaičius: 1 338 612 968
Sostinė: Pekinas (apie 7,4 mln. gyv.)
Kalba: kinų
Pagrindinės religijos: Dėl kultūrinės revoliucijos 59 % Kinijos
gyventojų yra nereligingi arba ateistai. Apie 33 % gyventojų
išpažįsta maišytą tikėjimą, 2,5 % - kitas religijas , 4,5 %
krikščionys
• Piniginis vienetas: juanis (CYN)
3. Kinijos geografinė padėtis
• Kinija – didžiausia pasaulyje pagal gyventojų
skaičių ir ketvirta pagal dydį. Kinija - valstybė
rytų Azijoje, besiribojanti su Afganistanu,
Butanu, Mianmaru, Indija, Kazachstanu,
Kirgizstanu, Laosu, Mongolija, Šiaurės Korėja,
Pakistanu, Rusija, Tadžikistanu ir Vietnamu.
4. Kinijos gamta
• Kinijos kraštovaizdis pasižymi įvairove – aukšti kalnai ir kalvos, lygumos
aukštikalnės, stepės ir kt. Apie 65 % Kinijos teritorijos užima aukštikalnės
ir kalvos. Kinijos teritorijoje stūkso ir aukščiausia pasaulyje Everesto
viršukalnė ( 8848 m). Žemiausia vieta – Turpano žemuma yra 154 m
žemiau jūros lygio.
• Šalyje daug didžiulių ir mažesnių upių. Bendras visų upių ilgis – apie
220 000 km.
• Per ją teka didžiosios Kinijos upės – Chvanghė ir Jangdzė
5. Kinų kultūra
• Pavadinimas "Kinija" kilęs iš vienos mongolų genčių (kidanėjų)
pavadinimo. XI-X a.
• Visada buvo manoma, kad kiti yra barbarai, nes nemokėjo rašyti kaip
kinai – tai yra vienas svarbiausių unikalią Kinijos materialiąją kultūrą
įtakojusių faktų. Rašto ženklai buvo hieroglifai, kurių kiekvienas ženklas
reiškė daiktą ar sąvoką.
• Šitaip kinai galėjo sukaupti daug mokslo žinių, pradėjo sudaryti
žemėlapius. Išrado
Šilką, popierių, kompasą, paraką, seismografą, porcelianą, rašalą,
konfucijaus mokymą.
• Kultūros perdavimo būdas yra vaikai. Tėvai turėjo vadovautis pareiga ir
teisingumu, motina turėjo skleisti gailestingumą, vyresni turėjo būti geri
jaunesniems, jaunesni gerbti vyresnius. Vyrai ir moterys labai skiriasi, tai
buvo įtvirtinta ir konfucianizmo taisyklėmis – jie net turėjo vaikščioti
skirtingomis gatvės pusėmis. Vyro ir moters bendravimo tikslas – pratęsti
giminę, perduoti palikimą, tradicijas, rūpintis ir teisingai auklėti vaikus.
6. Senovės Kinija
• Kinijoje miestų būta jau prieš 4000 metų.
• Raštą ir daugelį dalykų išrado visiškai nepriklausomai nuo kitų tautų.
• Žemę dirbti Kinijoje žmonės pradėjo daugiau kaip prieš 7000 metų
Hvanghės, arba Geltonosios upės, pakrantėje.
• Augant Miestams Kiniją pradėjo valdyti viešpataujančios šeimos, arba
dinastijos.
• Sia dinastiją pradėjusi 2205 m. pr.kr., bet pirmieji Šangai iškilo maždaug
1600 m. pr. Kr. 1000 m. pr. Kr. Šangus išstūmė Džou dinastiją, o
770m.pr.Kr Ši Chvang-di pradėjo imperatorių dinastiją, kuri gyvavo 2130
metų.
• Ši Chvang-di sukuria naują teisės sistemą; milijonai žmonių stato jam
Didžiąją Kinų sieną kuri siekia net 6350 km, tiesia milžinišką kelių tinklą.
Tačiau jis buvo žiaurus valdovas ir žmonių atmintyje išliko tuo, kad
uždraudė Konfucijaus knygas ir kad jam buvo pastatytas milžiniškas
kapas su 7000 žmogaus dydžio molinių kareivių armiją.
7. Garsiausios Kinijos lankytinos vietos
•
•
•
•
Didžioji kinų siena – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Jos ilgis net
6350 km. Siena pastatyta iš akmenų, žemės ir molio, tik rytinės pusės dalys
apmūrytos plytomis. Didžioji kinų siena įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros
paveldo sąrašą.
Šanchajus – didžiausias Kinijos miestas ir vienas svarbiausių šalies pramonės
centrų. Šanchajus yra ir didžiulis uostamiestis, Kinų kvartalas – kolonizacijos
laikus menantis miesto kvartalas.
Pekinas (Beijing) – Kinijos sostinė bei politinis, ekonominis, kultūros ir
švietimo centras. Keliautojai Pekine atras ne tik istorinį senovės miestą su
tipiška kinų architektūra, senovinėmis gatvėmis, sodais ir šventyklomis, bet
ir didžiulius šiuolaikinius kvartalus su aukštyn kylančiais vienas už kitą
modernesniais dangoraižiais.
Sianas – Shaanxi provincijos ir senoji Kinijos sostinė, įkurta 221-259 m.pr.Kr.
Siane, galima sakyti, glūdi Kinijos ištakos. Per ilgus šimtmečius miestą valdė
trylika skirtingų dinastijų ir laikomas vienu iš svarbiausių pasaulio senovės
civilizacijų centrų, kaip Atėnai, Kairas ir Roma. Siame buvo atrasta 7000
legendinio Kinijos imperatoriaus Cin Ši Chuango terakotinių statulų kariauna.
8. Įdomi informacija
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Gyventojų skičius Kinijoje per metus padidėja 17 mln. Norint sumažinti gyventojų
prieaugį, šeimoms, turinčioms vieną vaiką, teikiama būsto ir medicinos pagalbos
pirmenybė.
Banknotai pirmą kartą buvo panaudoti Kinijoje XI amžiuje.
Daugiau kaip 1 mlrd. žmonių kalba kiniškai.
Aukščiausias pasaulyje kalnas (8849 m) Kinija (Tibetas)
lgiausios Kinijos upės yra Jangdzė (6300 km) ir Geltonoji, arba Chvangchė (4700
km)
Didysis Kinijos kanalas yra seniausias ir ilgiausias pasaulyje kanalas. Jo ilgis - 1795
km, jį kerta 24 užtvankos ir 60 tiltų .
Kinų matematika vystėsi nepriklausomai nuo graikų matematikos
Kinija yra viena seniausių civilizacijų.
Visoje Kinijoje populiarūs kovos menai. Jie išsivystė iš senovinių žemdirbystės ir
medžioklės metodų.