貼em sukasi apie savo a邸眺 i邸 vakar迭 眺 rytus. Jos pusiaujo ta邸kai juda 465m/s greiiu,todl apie savo a邸眺 貼em apsisuka per 24h. is jos sukimasis lemia dienos ir nakties kait. 町 saul atsisukusioje pusje yra diena,o prie邸ingoje pusje-naktis.
I邸imt眺 sudaro a邸igaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikr laik b笛na tik diena,ir tam tikr laik tik naktis.
Poliarinms sritimis b笛dingas rei邸kinys, kuomet 転iem Saul nepakyla vir邸 horizonto ir naktis trunka vis par,tai atsitinka dl to, nes sritys apie a邸igal眺 atsiduria prie邸ingoje pusje, nei krenta Sauls spinduliai. Prie邸ingame a邸igalyje tuo metu stebima poliarin diena.
Dl orbitos i邸tstumo atstumas tarp 貼ems ir Sauls per 8h pakinta 7000km.
Prie邸 1500 mln. 貼em per metus apsisukdavo 900kart迭.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prie邸 500 mln. Met迭 380kart迭
Taigi,貼ems para kas 50k. met迭 pailgja 1 s.
Met迭 laikai atsiranda dl to, nes a邸is,apie kuri sukasi 貼em, yra pasvirusi. Jei 転ems a邸is neb笛t迭 pakrypusi,kiekviena diena ir naktis trukt迭 12 valand迭 ir neb笛t迭 met迭 laik迭.
Met迭 laikai skiriasi savo trukme,kadangi 転ems forma yra ovali ir saul nra orbitos centre. 貼em juda greiiau,kai yra ariau sauls,negu kai yra toliau nuo jos. Todl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesns nei ruduo ar 転iema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai k笛nai i邸imties nesudaro. Nors 貼i笛rint nakt眺 眺 転vaig転dt dang迭,atrodo,kad 転vaig転ds nejuda,taiau u転fiksav kok眺 nors nejudant眺 objekt vakare ir ryte,pamatysime,kad 転vaig転d転i迭 padtis keiiasi. Stebint t笛ktsnai迭 転vaig転d転i迭 judjim,randame tam tikr jo dsningum.
Visos 転vaig転ds(kurios 眺eina 眺 pauk邸i迭 tako sudt眺) j迭 tarpe ir saul,juda viena kitos at転vilgiu 30km/s greiiu,taiau yra aptinkama ir 転vaig転d転i迭,kurios sauls at転vilgiu lekia mil転ini邸ku 250-300km/s greiiu,tokios 転vaig転ds yra vadinamos lekianiomis..
Taigi, Regimasis 転aig転d転i迭 sukimasis matomas dl 貼ems sukimosi apie savo a邸眺 nukreipt 眺 iaurin 転vaig転d.
Regimasis planet迭 judjimas dangumi yra kur kas sudtingesnis nei Sauls ar Mnulio. Planetos slenka tai 眺 vien tai 眺 kit pus, dangaus sferoje br転damos kilpas arba zigzagus. Toks judjimas periodi邸kai kartojasi.
Kamuoliniai spieiai juda pana邸iai kaip ir 貼ems dirbtiniai palydovai. Tarp disko 転vaig転d転i迭 mass ir kamuolini迭 spiei迭 mass veikia gravitacija ir kamuoliniai spieiai turi judti apie galaktikos branduol眺. Spieiui artjant prie branduolio, greitis didja. Tam tikrame nuotolyje centro spieius pasineria 眺 t branduol眺. ia jo greitis b笛na did転iausias. Po kurio laiko spieius i邸nyra ir ltdamas tolsta nuo branduolio. Liausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todl ten u転trunka ilgiausiai, u転tat mes daugum spiei迭 ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusse.
貼em sukasi apie savo a邸眺 i邸 vakar迭 眺 rytus. Jos pusiaujo ta邸kai juda 465m/s greiiu,todl apie savo a邸眺 貼em apsisuka per 24h. is jos sukimasis lemia dienos ir nakties kait. 町 saul atsisukusioje pusje yra diena,o prie邸ingoje pusje-naktis.
I邸imt眺 sudaro a邸igaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikr laik b笛na tik diena,ir tam tikr laik tik naktis.
Poliarinms sritimis b笛dingas rei邸kinys, kuomet 転iem Saul nepakyla vir邸 horizonto ir naktis trunka vis par,tai atsitinka dl to, nes sritys apie a邸igal眺 atsiduria prie邸ingoje pusje, nei krenta Sauls spinduliai. Prie邸ingame a邸igalyje tuo metu stebima poliarin diena.
Dl orbitos i邸tstumo atstumas tarp 貼ems ir Sauls per 8h pakinta 7000km.
Prie邸 1500 mln. 貼em per metus apsisukdavo 900kart迭.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prie邸 500 mln. Met迭 380kart迭
Taigi,貼ems para kas 50k. met迭 pailgja 1 s.
Met迭 laikai atsiranda dl to, nes a邸is,apie kuri sukasi 貼em, yra pasvirusi. Jei 転ems a邸is neb笛t迭 pakrypusi,kiekviena diena ir naktis trukt迭 12 valand迭 ir neb笛t迭 met迭 laik迭.
Met迭 laikai skiriasi savo trukme,kadangi 転ems forma yra ovali ir saul nra orbitos centre. 貼em juda greiiau,kai yra ariau sauls,negu kai yra toliau nuo jos. Todl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesns nei ruduo ar 転iema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai k笛nai i邸imties nesudaro. Nors 貼i笛rint nakt眺 眺 転vaig転dt dang迭,atrodo,kad 転vaig転ds nejuda,taiau u転fiksav kok眺 nors nejudant眺 objekt vakare ir ryte,pamatysime,kad 転vaig転d転i迭 padtis keiiasi. Stebint t笛ktsnai迭 転vaig転d転i迭 judjim,randame tam tikr jo dsningum.
Visos 転vaig転ds(kurios 眺eina 眺 pauk邸i迭 tako sudt眺) j迭 tarpe ir saul,juda viena kitos at転vilgiu 30km/s greiiu,taiau yra aptinkama ir 転vaig転d転i迭,kurios sauls at転vilgiu lekia mil転ini邸ku 250-300km/s greiiu,tokios 転vaig転ds yra vadinamos lekianiomis..
Taigi, Regimasis 転aig転d転i迭 sukimasis matomas dl 貼ems sukimosi apie savo a邸眺 nukreipt 眺 iaurin 転vaig転d.
Regimasis planet迭 judjimas dangumi yra kur kas sudtingesnis nei Sauls ar Mnulio. Planetos slenka tai 眺 vien tai 眺 kit pus, dangaus sferoje br転damos kilpas arba zigzagus. Toks judjimas periodi邸kai kartojasi.
Kamuoliniai spieiai juda pana邸iai kaip ir 貼ems dirbtiniai palydovai. Tarp disko 転vaig転d転i迭 mass ir kamuolini迭 spiei迭 mass veikia gravitacija ir kamuoliniai spieiai turi judti apie galaktikos branduol眺. Spieiui artjant prie branduolio, greitis didja. Tam tikrame nuotolyje centro spieius pasineria 眺 t branduol眺. ia jo greitis b笛na did転iausias. Po kurio laiko spieius i邸nyra ir ltdamas tolsta nuo branduolio. Liausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todl ten u転trunka ilgiausiai, u転tat mes daugum spiei迭 ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusse.
6. Kasrytinis Sauls patekjimas mums toks
眺prastas rei邸kinys, kad retai tesusimstome,
kaip i邸 tikro atrodo m笛s迭 dienos 邸viesulys.
町kaitusi迭 duj迭 kamuolys bent tiek sugebs
pasakyti kiekvienas. Taiau pasistengus 眺sigilinti 眺 Sauls paslaptis, galima su転inoti daug
paslapting迭, 眺domi迭 ir svarbi迭 dalyk迭.
Todl kvieiu pa転velgti 眺 Saul i邸 ariau.
7. Senovje 転mons 眺sivaizdavo, kad 転vaig転ds
pritvirtintos prie did転iulio vir邸 j迭 galv迭 esanio
tamsaus kupolo. 貼em yra plok邸ia, o j laiko
keturi v転liai. Saul kiekvien ryt 眺 dang迭
pakyla auksine karieta, traukiama poros 転irg迭.
Pavargusi ir dulkina vakare leid転iasi 眺 j笛r,
valtele persikelia po転eminmis mariomis 眺 rytus.
Saul - lietuvi迭 dienos 邸viesos deiv.
8. Kas yra saul?
Saul yra 転vaig転d, sudaryta i邸 nepapprastai kar邸t迭 duj迭.
Saul vienintelis Sauls sistemos k笛nas, kuris spinduliuoja 邸vies. Visi kiti
tos sistemos k笛nai itk atspindi jos 邸vies.
Saul yra didesn u転 visus kitus dangaus k笛nus.Ji daugiau kaip 100 kart迭 didesn u転 転em.
9. Ar toli Saul?
Jeigu kosmose galt迭 sklisti garsas,aidas
nuo Sauls gr眺転t迭 tik po 28,5 met迭.
Automobiliu iki Sauls nesustojant
va転iuotume 115 met迭. O 邸tai 邸viesos
spindulys 邸眺 nuotol眺 眺veikia per 8 min. ir 19
sekund転i迭.
11. Sauls skersmenyje b笛t迭 galima eilute
i邸rikiuoti 109 貼ems arba 400 Mnulio dyd転io
rutuli迭. Apjuosti jai per pusiauj reikt迭 4 372
544 km ilgio juostos.
Sauls mas yra750 kart迭 didesn u転 visos likusios Sauls sistemos mas ( planet迭,asteroid迭,komet迭).
12. Sauls u転temimas
Sauls u転temimai vyksta kas 2 5 m. iais m. Kovo 29d. 13 15 val. 町vyks pilnas Sauls u転temimas. Taiau Lietuvoje mes matysime tik dalin眺 u転temim.
14. Sauls sistema
Sauls sistem sudaro viena 転vaig転d Saul, devynios planetos ir 眺vair笛s kiti ma転esni k笛nai.Pirmj planet迭 grup sudaro ma転os planetos Merkurijus, Venera,
貼em, Marsas. Antroje Jupiteris, Saturnas, Uranas, Nept笛nas, Plutonas.
15. Koks yra Merkurijus?
Jis skrieja ariausiai Sauls.Yra ma転as. Vos
didesnis u転 mnul眺.Pavir邸ius labai nelygus.
Jame pilna krateri迭 ir kaln迭.
16. Kokia yra Venera?
Antroji pagal atstum nuo Sauls planeta
yra Venera. Lietuviai j laik Sauls dukromis Vakarine ir Au邸rine.
Veneros pavir邸ius nelygus, nustas uolien迭 luitais.
Venera sausa ir kar邸ta dykuma.
17. 貼em
貼em yra did転iausia ir spalvingiausia tarp vidini迭 planet迭. Tai vienintel Sauls sistemos
planeta, kurioje egzistuoja gyvyb.
18. Marsas
Marsas yra ketvirtoji Sauls sistemos planeta.
Auk邸taiiai j vadino Sauls dukra 貼iezdre .
Marso pavir邸ius primena Mnul眺, tik yra daug
眺vairesnis: kalnuotas su ry邸kiais ugnikalni迭
pdsakais, jame gausu plutos l笛転i迭, krateri迭 .
Pavir邸iuje nra vandens, bet yra ledynai. Turi du
palydovus.
19. Jupiteris
Jupiteris pati did転iausia Sauls sistemos planeta.
Turi 16 palydov迭. Kelion i邸 転ems 眺 Jupiter眺 trukt迭 2
metus. Jupiteris atrodo gelsvai ir rudai dry転uotas.
Jupiterio pavir邸ius skystas ir ant jo negalima nusileisti.
20. Saturnas
Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kieto
pavir邸iaus. Planeta plika akimi dangaus
skliaute matoma kaip gelsva 転vaig転d.
Turi 転ied迭 sistem, kurie sudaryti i邸
ledo gaballi迭.Saturnas turi 17 palydov迭.
21. Uranas
Uranas septintoji Sauls sistemos planeta mil転in. Uranas turi 11 plon迭 転ied迭.J眺 matome kaip
転alsv skritul眺. Planetoje labai 転ema temperat笛ra.
Aplink j眺 skrieja 15 palydov迭.
22. Nept笛nas
Nept笛nas a邸tuntoji,Sauls sistemos planeta. Aplink Nept笛n skrieja 8 palydovai.
Planeta turi penkis i邸 貼ems nematomus 転iedus .
23. Plutonas
Ma転utis Plutonas yra i邸 vis迭 planet迭 keisiausias.
Jis yra labai su邸als.Planet sudaro uolienos ir ledas. Turi vien palydov.
26. Apsisuka apie savo a邸眺
Merkurijus
59 dienas
Jupiteris
10 val.
Venera
243 dienas
Saturnas
11 val.
貼em
24 val.
Uranas
17 val.
Marsas
24 val.
Nept笛nas
16 val.
Plutonas
6,4 dienas