ºÝºÝߣ

ºÝºÝߣShare a Scribd company logo
Atmosfera


Atmosfera - (i? graik? ¦Á¦Ó¦Ì?? - atmos, 'garai' + ¦Ò¦Õ¦Á?¦Ñ¦Á
- sphaira, 'sfera') duj? sluoksnis, supantis
pakankamos mas?s kosmin? k¨±n?. Atmosfera
lengviau i?lieka, kai k¨±no gravitacinis laukas
stipresnis, o temperat¨±ra ?emesn?.

Kai kurios planetos yra sudarytos daugiausia i? duj?
(dujin?s mil?in?s), ta?iau tik i?orinis duj? sluoksnis
laikomas atmosfera. ?vaig?din? atmosfera - i?orin?
?vaig?d?s dalis, ? kuri? ?prastai ?eina dalis fotosferos.
Sl?gis



Atmosferos sl?gis - tai duj? pavir?iui
statmena j?ga, veikianti ploto vienet?.
Sl?g? lemia planetos gravitacin? j?ga bei
duj? stulpo mas? vir? tam tikro ploto.
Kylant sl?gis ma??ja, nes ma??ja
auk??iau esan?i? duj? mas?.

Vidutinis ?em?s atmosferos sl?gis j¨±ros
lygyje - 101,325 Pa.
Sud?tis
?em?s atmosferos dujos m?lynos spalvos spindulius i?sklaido
labiausiai, tod?l ?i¨±rint i? kosmoso ?em? juosia m?lynas ratilas

Pradin? atmosferos sud?tis susijusi su temperat¨±ra ir chemine
sud?timi planetos formavimosi zonoje Saul?s sistemos susidarymo
metu. Ta?iau pradin? sud?tis b?gant laikui kinta.

Marso ir Veneros atmosferose vyrauja anglies dioksidas, randama
azoto, argono, deguonies ir ?iek tiek kit? duj?. Pirmyk?t?je ?em?s
atmosferoje taip pat buvo daug anglies dioksido ir ma?ai
deguonies. Dabartin? ?em?s atmosferos sud?tis - biochemini?
proces? rezultatas. Vystantis gyvybei ir augant bendrai organizm?
biomasei, anglies dioksidas buvo sunaudotas fotosintetinant
organinius junginius, o ? atmosfer? i?mestas deguonis kaip ?alutinis
produktas. ?em?s atmosfer? sudaro (pagal t¨±r?) 78.08 % azoto,
20.95 % deguonies, ?vairus kiekis vandens gar? (vidutini?kai 0.247
%), 0.93 % argono, 0.038 % anglies dioksido, helio ir kit? inertini?
duj?, vandenilio, laki? ter?al? p?dsakai.

?altos ir didel?s gravitacijos planetos (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir
Nept¨±nas) gali i?laikyti atmosferas i? ma?os molekulin?s mas?s
duj? - helio, vandenilio.

Saturno palydovas Titanas ir Nept¨±no palydovas Tritonas turi
daugiausia i? azoto sudarytas atmosferas. Pana?i ir Plutono
atmosfera, tik ji su??la Plutonui nutolus nuo Saul?s.

Kiti Saul?s sistemos objektai d?l ma?os mas?s ar auk?tos
temperat¨±ros turi itin plonas, nepusiausvyras atmosferas. Tai
M?nulis (natrio garai), Merkurijus (natrio garai), Europa
(palydovas) (deguonis), Ijo (siera), Enceladas (vandens garai)

More Related Content

Viewers also liked (13)

Werven Utrecht
Werven UtrechtWerven Utrecht
Werven Utrecht
Gemeente
?
Getting To Know Me
Getting To Know MeGetting To Know Me
Getting To Know Me
sarajgallo
?
Brochure Vinci (coaching)
Brochure Vinci (coaching)Brochure Vinci (coaching)
Brochure Vinci (coaching)
Roberto Rigati
?
Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...
Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...
Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...
Duwy Hermawan
?
Character description
 Character description Character description
Character description
In¨¦s Balmayor
?
ÐÂÉúÈü
ÐÂÉúÈüÐÂÉúÈü
ÐÂÉúÈü
Shi Nan
?
Mad men
Mad menMad men
Mad men
In¨¦s Balmayor
?
Wireless Power Transmission Soubel
Wireless Power Transmission   SoubelWireless Power Transmission   Soubel
Wireless Power Transmission Soubel
Lalit Garg
?
Simple plan
Simple planSimple plan
Simple plan
In¨¦s Balmayor
?
Presentation
PresentationPresentation
Presentation
Lalit Garg
?
Plagiarism and technology in the classroom
Plagiarism and technology in the classroomPlagiarism and technology in the classroom
Plagiarism and technology in the classroom
Katie Feldman
?
ºÝºÝߣs presentazione tipersei webinar oct 12
ºÝºÝߣs presentazione tipersei  webinar oct 12ºÝºÝߣs presentazione tipersei  webinar oct 12
ºÝºÝߣs presentazione tipersei webinar oct 12
Roberto Rigati
?
Werven Utrecht
Werven UtrechtWerven Utrecht
Werven Utrecht
Gemeente
?
Getting To Know Me
Getting To Know MeGetting To Know Me
Getting To Know Me
sarajgallo
?
Brochure Vinci (coaching)
Brochure Vinci (coaching)Brochure Vinci (coaching)
Brochure Vinci (coaching)
Roberto Rigati
?
Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...
Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...
Rangkaian monitor lcd sync master terbaru termasuk seri layar lebar dilengkap...
Duwy Hermawan
?
ÐÂÉúÈü
ÐÂÉúÈüÐÂÉúÈü
ÐÂÉúÈü
Shi Nan
?
Wireless Power Transmission Soubel
Wireless Power Transmission   SoubelWireless Power Transmission   Soubel
Wireless Power Transmission Soubel
Lalit Garg
?
Plagiarism and technology in the classroom
Plagiarism and technology in the classroomPlagiarism and technology in the classroom
Plagiarism and technology in the classroom
Katie Feldman
?
ºÝºÝߣs presentazione tipersei webinar oct 12
ºÝºÝߣs presentazione tipersei  webinar oct 12ºÝºÝߣs presentazione tipersei  webinar oct 12
ºÝºÝߣs presentazione tipersei webinar oct 12
Roberto Rigati
?

Atmosfera

  • 1. Atmosfera Atmosfera - (i? graik? ¦Á¦Ó¦Ì?? - atmos, 'garai' + ¦Ò¦Õ¦Á?¦Ñ¦Á - sphaira, 'sfera') duj? sluoksnis, supantis pakankamos mas?s kosmin? k¨±n?. Atmosfera lengviau i?lieka, kai k¨±no gravitacinis laukas stipresnis, o temperat¨±ra ?emesn?. Kai kurios planetos yra sudarytos daugiausia i? duj? (dujin?s mil?in?s), ta?iau tik i?orinis duj? sluoksnis laikomas atmosfera. ?vaig?din? atmosfera - i?orin? ?vaig?d?s dalis, ? kuri? ?prastai ?eina dalis fotosferos.
  • 2. Sl?gis Atmosferos sl?gis - tai duj? pavir?iui statmena j?ga, veikianti ploto vienet?. Sl?g? lemia planetos gravitacin? j?ga bei duj? stulpo mas? vir? tam tikro ploto. Kylant sl?gis ma??ja, nes ma??ja auk??iau esan?i? duj? mas?. Vidutinis ?em?s atmosferos sl?gis j¨±ros lygyje - 101,325 Pa.
  • 3. Sud?tis ?em?s atmosferos dujos m?lynos spalvos spindulius i?sklaido labiausiai, tod?l ?i¨±rint i? kosmoso ?em? juosia m?lynas ratilas Pradin? atmosferos sud?tis susijusi su temperat¨±ra ir chemine sud?timi planetos formavimosi zonoje Saul?s sistemos susidarymo metu. Ta?iau pradin? sud?tis b?gant laikui kinta. Marso ir Veneros atmosferose vyrauja anglies dioksidas, randama azoto, argono, deguonies ir ?iek tiek kit? duj?. Pirmyk?t?je ?em?s atmosferoje taip pat buvo daug anglies dioksido ir ma?ai deguonies. Dabartin? ?em?s atmosferos sud?tis - biochemini? proces? rezultatas. Vystantis gyvybei ir augant bendrai organizm? biomasei, anglies dioksidas buvo sunaudotas fotosintetinant organinius junginius, o ? atmosfer? i?mestas deguonis kaip ?alutinis produktas. ?em?s atmosfer? sudaro (pagal t¨±r?) 78.08 % azoto, 20.95 % deguonies, ?vairus kiekis vandens gar? (vidutini?kai 0.247 %), 0.93 % argono, 0.038 % anglies dioksido, helio ir kit? inertini? duj?, vandenilio, laki? ter?al? p?dsakai. ?altos ir didel?s gravitacijos planetos (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Nept¨±nas) gali i?laikyti atmosferas i? ma?os molekulin?s mas?s duj? - helio, vandenilio. Saturno palydovas Titanas ir Nept¨±no palydovas Tritonas turi daugiausia i? azoto sudarytas atmosferas. Pana?i ir Plutono atmosfera, tik ji su??la Plutonui nutolus nuo Saul?s. Kiti Saul?s sistemos objektai d?l ma?os mas?s ar auk?tos temperat¨±ros turi itin plonas, nepusiausvyras atmosferas. Tai M?nulis (natrio garai), Merkurijus (natrio garai), Europa (palydovas) (deguonis), Ijo (siera), Enceladas (vandens garai)