�ݺ�ߣ

Shlomo Sharan ir Ivy Geok Chin Tan
knygos „Mokyklų darbo organizavimas, siekiant užtikrinti
veiksmingą mokymąsi“
pristatymas
Doc. dr. Jolanta Urbanovič
Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo docentė
Švietimo politiko ir vadybos magistrantūros programos vadovė
jolanta@mruni.eu

Seminaro eiga -
• autorių minčių pristatymas
• vaizdo medžiaga
• refleksija
• diskusijos

Autoriai
Shlomo Sharan - Tel Avivo universiteto (Izraelis)
Pedagoginės mokyklos švietimo psichologijos
garbės profesorius. Jis yra paskelbęs daug įvairių
straipsnių ir tyrimų moksliniuose žurnaluose, kartu
su bendraautoriais parašęs 16 knygų.
Ivy Geok Chin Tan – Nanyango (Singapūras)
technologijų universiteto Nacionalinio švietimo
instituto mokslininkė, įvairių tarptautinių ir
nacionalinių švietimo organizacijų (IASCE, SEAGA,
ERAS ir kt.) narė.

Pagrindinė problema -
VAIKAMS NUOBODU MOKYKLOJE !
Kodėl?
• Pamąstykite individualiai ir užsirašykite atsakymą
• Padiskutuokite grupėje
• Pasižymėkite sutampančias/ panašias idėjas

Knygos tikslas-
„Svarbiausias knygos tikslas –
organizacinius ir mokomuosius mokyklos darbo
struktūros elementus susieti su mokinių
mokymusi, kad visa tai būtų suvokiama kaip
darni vientisa sistema.“

Ugdymo proceso svarba
“ Nors kai kurie autoriai ir pabrėžia, kad daugiau
dėmesio derėtų skirti ugdymo rezultatams, o ne
procesams, nieko iš esmės nepasieksime, jeigu
tinkamai neįgyvendinsime kruopščiai apgalvotos
mokymo tvarkos, nes mokymo(si) procesas yra
dažniausiai tapatus rezultatams. Mes nenuvertiname
rezultato, tačiau mokyklos visų pirma privalo
sudominti mokinius, kad jie trokštų mokytis ir
įgyti žinių, o ne tiesiog teisingai atsakyti į
kontrolinio darbo klausimus”. (16 psl.)

Pagrindinės sritys, kurias knygos autoriai siūlo sutvarkyti, kad
mokyklos galėtų tinkamai veikti:
1. mokytojų priskyrimas tam tikroms klasėms;
2. mokinių skirstymas į klases;
3. laiko pamokoms skyrimas;
4. mokomųjų dalykų nustatymas;
5. mokymo(si) metodų pasirinkimas;
6. mokinių mokymosi vertinimas.

Autorių kritikuojamas modelis –
formulė “vienas kart vienas” - 1×1×1×1×1×1=1
• vienas mokytojas priskiriamas
• vienai klasei, kuriai dėsto
• vieną mokomąjį dalyką, per
• vieną pamoką (paprastai trunkančią 45-50 min.);
vyrauja
• vienas pagrindinis mokymo metodas (dažniausiai –
paskaita); išdėsčius medžiagą, mokiniai dažniausiai
vertinami remiantis
• vienu būdu (dažniausiai tai būna testas).

“Vienas kart vienas” formulės taikymo pasekmės:
mokiniai mokomi atskirai vienas nuo kito
klasės menkai bendrauja tarpusavyje
mokytojai nebendradarbiauja – “solistai praktikai”
mokyklos struktūra suskaidyta į metodines grupes pagal
mokomuosius dalykus
mokyklos nepalaiko ryšių su kitomis mokyklomis
REZULTATAS: “Sektoriuje, kuriame turėtų vyrauti rūpinimasis vienas kitu,
savitarpio mainai, abipusė pagalba ir supratimas, pirmenybė teikiama
individualizmui, anonimiškumui ir teritoriniam susiskaidymui” (21 psl.).

Autorių siūlomas modelis –
formulė - 2×2×3×3×3×3=rezultats didesnis už vienetą
• du arba trys mokytojai dirba kartu kaip komanda, mokydami
• dvi sujungtas klases (jei tai pagrįsta)
• tris arba daugiau pamokų (pvz. gali trukti 150 minučių arba dar
ilgiau), o ugdymo turinys aprėpia nagrinėjamas problemas ir
užduotis, priklausančias
• trims arba keliems tarpusavyje susijusiems mokomiesiems
dalykams, kurie išdėstomi pasitelkiant
• tris arba dar daugiau mokymo metodų; mokinių mokymosi
rezultatai vertinami taikant
• tris arba daugiau metodų.

Darnaus mokymosi politika
Mokytojų komandos
Sujungtos klasės
Pailgintos pamokos
Integruotas ugdymo
turinys
Įvairūs mokymo
metodai
Alternatyvūs
vertinimo būdai

Bendruomeninės mokyklos darbo principai (32 psl.):
Mokyklų mokytojai dirba kaip 6-8 mokytojų komandos nariai.
Kiekviena komanda moko po tris grupes, kurias sudaro 27 – 30
mokinių.
Kiekviena mokytojų komanda yra atsakinga už bendrąjį mokinių ugdymą,
o ne vien už savo dėstomų dalykų žinių perteikimą.
Mokytojų komandos ir jų mokiniai dirba kartu kelerius metus.
Mokytojų komandos priima visus sprendimus, susijusius su jų mokinių
mokymu.
Mokiniai skatinami ne konkuruoti tarpusavyje, o bendradarbiauti ir dirbti
grupėje.

Bendruomeninės mokyklos darbo principai :
• Mokykla privalo pažinti savo mokytojus ir mokinius:
– Kas jie tokie? Ar mokyklos mokytojai pažįsta savo
bendradarbius, o mokiniai bendraamžius,
bendraklasius ar paralelinių klasių mokinius?
“Nei mokytojai, nei mokiniai net ir negali turėti
stiprios motyvacijos dirbti tokioje aplinkoje,
kurioje jaučiasi svetimi, nes niekas su jais
nebendrauja ir niekas jais nesirūpina”. (42 psl.)

Mokytojo ir mokinių santykis
• Mokytojais turėtų pažinotų savo mokinius ir skirtų jiems dėmesio kaip
asmenybėms.
• „[...] jei mokiniai mano, kad mokytojai yra jiems abejingi, vargu ar jiems
atrodys patrauklūs šių pedagogų dėstomi dalykai“ (55 psl.)
• Formuojant temų sąrašą svarbu pasiteirauti mokinių nuomonės.
• “Sudaryti sąlygas pasirinkti užduotis – ugdomas savarankiškumas ir
sąmoningumas [....]” (58 psl.)
• „Produktyvus mokymasis yra glaudžiai susijęs su produktyviuoju mokymu
plačiąja šios sąvokos prasme, kai mokytojai sugeba puoselėti palaikančius
santykius ir malonią socialinę aplinką tiek sau, tiek mokiniams ir padeda
jiems mokytis. Tačiau mokytojai gali padėti mokiniams ir juos vertinti tik
tada, kai patys jaučiasi prisirišę prie mokyklos, o bendradarbiai ir
administracija jais nuoširdžiai rūpinasi“ (58 psl.)

Mokyklos, kaip bendruomenės tikslai:
• „Pramoninis ir ekonominis požiūris į ugdymo esmę paverčia
ugdymą paprasčiausiu įrankiu, kuriuo naudodamasis
kiekvienas mokinys, tapęs suaugusiu, galės varžytis su kitais,
kad gautų kuo geresnių vartojimo reikmenų. Pasiekimų testų
rezultatai leidžia kovoti būtent dėl šio tikslo, tačiau šis požiūris
trukdo puoselėti bendrus tikslus su bendraklasiais,
bendradarbiais, visa tauta ar net visuomene. Vartotojiškai
ugdomi mokiniai nesidomi diskusijomis su bendraamžiais,
nesistengia tyrinėti savo kultūros, nesiveržia pažinti pasaulio ir
įvairių jo aspektų.“ (43-44 psl.)
• “Šiuolaikinė mokykla dažniausiai yra kur kas panašesnė į
įmonę, negu į bendruomenę.” (44 psl.)

Bendruomenės ir demokratija
• Reikalingos taisyklės ir normos bei priemonės,
užtikrinančios taisyklių laikymąsi – tik tada mokyklos
bendruomenė bus gyvybinga ir saugi;
• Pedagogai turėtų patvirtinti tam tikras
nediskutuotinas taisykles;
• Demokratinių mokinių ir mokytojų santykių
puoselėjimas bei pagarba mokytojui

Mokykla bendruomenėje
Bendruomenė – palanki terpė mokytis
• Užduočių atlikimas/ tyrimai/ eksperimentai
bendruomenės organizacijose (už mokyklos ribų)
• Būtina tėvų pagalba
• “Mokymasis konkrečioje bendruomenės
organizacijoje suteikia puikią progą įgyvendinti
žymųjį J. Dewey`io posakį, kad “mokykla – tai ne
pasirengimas gyventi, tai pats gyvenimas””. (53 psl.)

Autorių pasvarstymai:
• Gal “2×2×3” formulės taikymas trukdys visuomenei pasiekti
pagrindinį tikslą – ugdyti piliečius, pasirengusius imtis konkretaus
vaidmens standartinėje griežtai organizuotoje socialinėje
hierarchijoje?..
• Jeigu nereikalausime, kad mokiniai vykdytų valdžios institucijų
nustatytus pasiekimų normatyvus, galbūt išugdysime savo
silpnybėms nuolaidžiaujančius nevykėlius arba netgi visiškai
infantilią kartą, besirūpinančią vien savo interesais ir
nekreipiančią dėmesio į visos visuomenės gerovę?..
“Mūsų nuomone, tiek tradicinis, tiek alternatyvus požiūriai į
mokyklinį ugdymą priklauso skirtingiems lygmenims ir tarp jų
nėra tikros priešpriešos, nes jie taikomi skirtingiems švietimo
sistemos procesų, metodų ir tikslų aspektams.” (28 psl.)

Mano pašnekovai:
• 2000 – 2004 m., 2008 m. - Lietuvos švietimo ir
mokslo ministras
• nuo 2010 m. - MRU Politikos ir vadybos fakulteto
dekanas
Doc. dr. Algirdas
Monkevičius
• Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinės mokyklos
kolektyvas
• mokyklos direktorė – Inga Fedčuk
Mokyklos direktorė
ir mokytojai
• Vilniaus Pilaitės gimnazijos, Molėtų rajono Alantos
gimnazijos, Marijampolės Sūduvos gimnazijos,
Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos, Panevėžio Juozo
Balčikonio gimnazijos, Plungės Senamiesčio vidurinės
mokyklos, Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientai
Studentai –
Greta, Lukas, Erminija,
Skirmantė, Darius,
Deimantė, Skirmantas,
Viktorija

Laikas refleksijai/ diskusijai
• Kurios paminėtos idėjos labiausiai vertingos?
• Kurias idėjas norėtumėte/ galėtumėte adaptuoti savo
aplinkoje?
• Pamąstykite individualiai ir užsirašykite

Mokinių susidomėjimas mokomaisiais dalykais:
• su elgesiu susijęs susidomėjimas pagrįstas
dalyvavimo idėja;
• emocinis susidomėjimas apima mokinių
pažiūras, interesus ir vertybes;
• pažintinis susidomėjimas sietinas su
motyvuojančiais tikslais ir mokymosi
savikontrole

Mokinių požiūris į mokymąsi
• mokiniams,
besimokantiems kokybiškai
arba konstruktyviai, rūpės
suprasti mokomojo dalyko
esmę, todėl naują medžiagą
jie mėgins susieti su
anksčiau įgytomis žiniomis
• mokiniai, besimokantys
kiekybiškai ir reproduktyviai,
mokymąsi sieja tik su
informacijos kaupimu: kuo
daugiau turi žinių ir kuo
daugiau testo klausimų
sugebi įveikti, tuo geresnis esi
mokinys
Mokytojų taikomi mokymo metodai ir vertinimo būdai veikia
mokinių požiūrį į mokymąsi ir nulemia tai, ar mokinys mokysis
kokybiškai ir kiekybiškai.

Mokomųjų temų aktualumo problema
• pirmiausiai pedagogai turėtų atsakyti į klausimą, kuo
dėstoma tema yra aktuali konkrečiai klasėje
susirinkusių mokinių grupei ir kaip būtų galima
išnagrinėti tą aktualumą, kad jis taptų akivaizdus ir
mokiniams.
• “Rengiant ugdymo turinį, privalu remtis vertybėmis,
o ne vien pasirinkti patraukliausias temas. Pedagogų
pareiga – ugdyti socialinį ir istorinį mokinių
sąmoningumą [...]”. Taigi būtina atsižvelgti ir į temų
patrauklumą, ir į jų svarbą ir abu šiuos aspektus
rūpestingai integruoti į ugdymo turinį.

Ugdymo turinio integravimas
Autoriai siūlo išskirti keturias mokykloje dėstomų žinių sritis:
1. Gamtos mokslai ir biologija,
2. Humanitariniai mokslai (istorija, literatūra, geografija,
filosofija, psichologija, sociologija)
3. Menas (muzika, šokis, tapyba, skulptūra, architektūra)
4. Kalbos
! planuojant ir mokant rekomenduojama pasitelkti mokytojų
komandas
! reikalinga profesionalių konsultantų pagalba

Produktyvaus mokymos dėsnis -
Tai “ko” mokoma yra glaudžiai susiję su tuo,
“kaip” dėstoma mokomoji medžiaga.

Nuolatinis ginčas:
• ar mokyti intensyviai ir
paviršutiniškai?
• ar nuodugniai gilintis į
mokomąsias temas?
“Šiuolaikinėms mokykloms rekomenduojame vaikus
mokyti intensyviai [taikant tiriamąjį mokymąsi],
rūpestingai atrenkant tik pagrindinius faktus ir idėjas,
kurie padėtų geriau perprasti tyrinėjamos temos esmę”.
(84 psl.)

Kas yra didelė klasė?
• Vakarų šalyse – 25-30 mokinių;
• Kinijoje – dabar – 50, anksčiau – 150;
• Izraelyje – 42;
• JAV paprastai mokosi ne daugiau kaip 35 mokiniai.
– apibrėžiant klasės dydį svarbu net tik mokinių skaičius, bet ir
klasės dydis (plotas) bei mokytojų skaičius.
- kai kuriose JAV mokyklose, Atvirojoje britų mokykloje –
vienoje didelėje erdvėje su pertvaromis susirenka įvairios
klasės, gali būti daugiau kaip 45-50 mokinių, dirba keli
mokytojai. Mokiniai turi daug vietos, gali laisvai vaikščioti,
dirba grupelėse vieni kitiems netrukdydami.

Klasės “tankis”
• Singapūre – klasėje 40-45 mokiniai – klasė 90 kvadratinių
metrų dydžio;
• Suomijoje – klasėje iki 20-25 mokinių - 64-70 kvadratiniai
metrai;
• Izraelyje – klasėje paprastai apie 42 mokinius – 52 kvadratiniai
metrai.

Didelių ir mažų klasių privalumai
Mažos klasės (ne daugiau kaip 20
mokinių):
• teigiamas poveikis
mokymuisi ir pasiekimams
• su mažesnėmis klasėmis
dirbantys mokytojai yra
geresnės nuotaikos ir labiau
mėgsta savo darbą
Didelės klasės:
• tyrimai rodo, kad agresyvūs
bendraklasių tarpusavio
santykiai labiau būdingi
mažoms nei didelėms klasėms
• didelės klasės, kuriose dirba
keli mokytojai, skatina
mokinius bendradarbiauti,
dirbti kartu kaip viena
komanda
TAČIAU - „[...] didelių klasių mokiniai, mokomi taikant mokymosi
bendradarbiaujant metodus, pasieks kur kas geresnius rezultatus negu didelių
arba mažų klasių mokiniai, kuriems dėstoma, remiantis tiesioginiu [tradiciniu]
mokymo metodu“. (63 psl.)

Optimalus mokyklos dydis
• JAV yra mokyklų, turinčių apie 10 000 mokinių.
• Tyrimų duomenys nepatvirtina, kad didelės mokyklos gali pasiūlyti įvairesnį
ugdymo turinį bei suteikti mokiniams daugiau galimybių mokiniams mokytis
jų poreikius atitinkančių dalykų.
• Tyrimų duomenys nepatvirtina, kad didelės mokyklos dirba ekonomiškai
naudingiau negu mažos.
• “Elgesio problemos didelėse mokyklose yra gerokai didesnės”
• Autorių teigimu, idealaus dydžio pradinėje mokykloje gali mokytis apie 350
mokinių, o vidurinėse mokyklose neturėtų mokytis daugiau kaip 600 mokinių.
Jeigu galimybių sumažinti mokyklos nėra, siūloma kurti „mokyklą mokykloje“.

Mokyklos dydis
• „Šiuolaikinės mokyklinio ugdymo įstaigos pamažu turi
pratintis prie minties, kad galima pasidalinti į mažesnius
vienetus [apie 250 mokinių], turinčius atskirus vadovus ir
ugdymo politikos procesus“, (68 psl.) nes tai leis labiau
prisitaikyti prie mokinių poreikių.
• pastebėtina, kad šalyse, iš kurių yra kilę knygos autoriai,
vidurinės mokyklos vis dar auga.

Laikas refleksijai/ diskusijai
• Kurios paminėtos idėjos labiausiai vertingos?
• Kurias idėjas norėtumėte/ galėtumėte adaptuoti savo
aplinkoje?
• Kokios sąlygos tam reikalingos?
• Pamąstykite individualiai ir užsirašykite
• Pristatykite auditorijai

�ݺ�ߣ

LL2 Mokyklų darbo organizavimas (Jolanta Urbanovič).ppt

Recommended

More Related Content

Similar to LL2 Mokyklų darbo organizavimas (Jolanta Urbanovič).ppt (20)

More from Lyderių laikas (20)

LL2 Mokyklų darbo organizavimas (Jolanta Urbanovič).ppt