LL2 Demokratija ir ugdymas (Natalija Mažeikienė)
Download as PPTX, PDF1 like1,965 views
![Dr. Deanas Finkas - Kokio mokyklos vadovo mums reikia? [LT]](https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/kokiomokyklosvadovomumsreikia-101108090518-phpapp02-thumbnail.jpg?width=560&fit=bounds)
More Related Content
What's hot (8)
Similar to LL2 Demokratija ir ugdymas (Natalija Mažeikienė) (20)
More from Lyderių laikas (20)
LL2 Demokratija ir ugdymas (Natalija Mažeikienė)
- 1. John Dewey Demokratija ir ugdymas Prof.dr. Natalija Mažeikienė
- 2. • John Dewey – pragmatizmo pradininkas • Pragmatizmas – XX amžiaus amerikiečių ugdymo filosofija • Pragmatizmas – filosofija, skatinanti veikti tokiais būdais, kurie padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus • Indukcija, patyrimo svarba, problemų sprendimas
- 3. Pragmatizmas • Charles Sanders Peirce (1839-1914) • Williamas James (1842-1910) • Johnas Dewey (1859-1952)
- 4. Ugdymo tikslas • Naujos patirties perdavimas naujajai kartai • Perduoti įpročius, veiklos būdus, mintis, jausmus. • Ugdymo tikslas – perduoti patį gyvenimą • Visuomenė perduoda patirtį per bendravimą • Socialinis gyvenimas vyksta bendraujant • Patirtis; mokyti ir mokantis patirties
- 5. Visuomenė egzistuoja dėl to, kad nenutrūkstamo ugdymo procese vyresnioji karta perduoda jaunimui įpročius, veiklos būdus, mintis ir jausmus. Tai formuoja socialinį gyvenimą, o ugdymas laikytinas to gyvenimo dalimi. Individai turi būti ugdomi kaip socialinės būtybės, gebančios gyventi socialinį gyvenimą.
- 6. Patirtis Tiesioginė ir netiesioginė patirtis Realaus gyvenimo problemos Intelektas tobulėja spręsdamas problemines situacijas Kiekviena reali situacija yra unikali ir išspręsti ją galima eksperimentuojant, įvertinus padarinius Žmogiškųjų procesų prigimtis
- 7. Patirtis • Patirtis – tai ne žinios, bet veikla. Patirtis – tai žmogaus aktyvus santykis su aplinka. • Patirtis nėra asmeninė. Žmonės ir aplinka remiasi patirtimi ir vienas kitą veikia. • Patirtis nėra praeitis, nėra savaime duotas dalykas, nėra vien registravimas to ,kas įvyko. Jos prigimtis eksperimentinė, tai mėginimas pakeisti esamą situaciją ir pasiekti nežinomą – naują realybę. • Patirtis neegzistuoja pati savaime, atskirta nuo aplinkos, ji visuomet sujungta su kuo nors kaip visumos dalis. • Patirtis nėra mąstymo priešingybė. Išvados, daromos iš patirties, kyla iš mąstymo, o nauja patirtis, atsirandanti išsprendus problemas, skatina naują mąstymą ir patirties kaupimą.
- 8. Formalaus ugdymo kritika • Mokyklinis ugdymas (mokslo simbolių reikšmė, literatūra) • Formalus ugdymas - nutolęs nuo gyvenimo, negyvas, abstraktus ir knyginis • Mokymasis per simbolius – medžiaga yra formali ir dirbtinė, atskirta nuo gyvenimiškos patirties
- 9. Mokykla • Dabartinė funkcija – kurti supaprastintą aplinką, apsaugoti nuo nepriimtino socialinės aplinkos poveikio. Tai išgryninta aplinka, kai atrinkta ką perduoti, o ko neperduoti. Suteikia galimybę bendrauti skirtingų klasių, grupių atstovams • Mokykla yra ta vieta, kurioje turi būti prasmingai sujungtos kitos vaiko aplinkos – šeimos, pilietinė, darbo, t.t. • Ugdymas – nėra vien pasirengimas gyvenimui, tai pats gyvenimas
- 10. Mokykla • Tinkama pusiausvyra tarp formaliųjų ir neformaliųjų, tiesioginių ir netiesioginių ugdymo metodų • Mokyklos tikslas – padėti žmogui prisitaikyti prie realaus visuomenės gyvenimo • Atotrūkis tarp to, ką žmogus žino, nes žinių įgijo besimokydamas, ir to, ką jis suvokė nesąmoningai, bendraudamas su kitais žmonėmis.
- 11. • Kaip pertvarkyti ugdymą? • Problemų spendimas remiantis jau įgyta patirtimi • Svarbu orientuotis į besimokančiojo patirtį • Mokymosi erdvė pranoksta klases ir mokymosi ribas • Mokymosi aplinka turi skatinti kuo įvairesnę patirtį
- 12. Instrumentalizmas • Žmogaus problemos kintančiame ir netikrumo pilname pasaulyje Problemų patyrimas: • Pajaučiamas sunkumas • Jis lokalizuojamas ir apibrėžiamas, nustatant problemos apimtį ir ypatumus; • Siūlomi galimi sprendimai, formuluojamos įvairiausios hipotezės; • Apmąstomos siūlymų reikšmės bei galimi rezultatai • Tolesni tyrinėjimas ir eksperimentavimas, leidžiantis priimti arba atmesti siūlymą
- 13. • Pagrindinis dėmesys skiriamas individo savarankiškam mokymuisi įsisavinant ne vadovėlio medžiagą, bet gyvenimiškų ar pažinimo problemų sprendimui, įvairių projektų rengimui • Dalykinės žinios reikalingos tik tiek, kiek jos padeda išspręsti praktines problemas. Besimokantieji skatinami ne įsiminti mokomąją medžiagą ir ją panaudoti praktinėms užduotims atlikti, bet pritaikyti visas turimas žinias ir mokėjimus nepriklausomai nuo to kada jie buvo įgyti – mokantis ar kitose gyvenimo situacijose.
- 14. • Eksperimentas – tai nuolatinių problemų, kurias pateikia mokslas ir gyvenimo realybę, sprendimas. • Iškeltos problemos gali būti sprendžiamos įvairiausiais būdais, priklausomai nuo intereso ir poreikio. Vieni gali veikti savarankiškai, kiti grupėse, dar kiti ir vienaip, ir kitaip. • Vieni informaciją randa vadovėliuose, leidiniuose, kiti kelionėse, išvykose. Rasta informacija analizuojama, įvertinama ir padaromos išvados ir apibendrinimai.
- 15. Problemų sprendimo stadijos • Spėlionių stadija . Kai žmogaus veiklą nutraukia staiga iškilusi problema, veikla perkeliama į apmąstymų lygį ir spėliojama, kaip išspręsti problemą. Jei randamas tik vienas sprendimas, fizinė veikla tęsiama toliau. Tačiau jei esama daugelio kartais vienas kitam prieštaraujančių sprendimų abejonės ima skatinti mąstymą. • Analizavimo stadija . Šioje stadijoje imama mąstyti sistemingai, remiantis padarytais pastebėjimais ir situacijos sąlygų analize. Problema kol kas neapibrėžiama, ji išryškėja tik radus sprendimą. • Hipotezės stadija. Kruopščiai išstudijavus situaciją, galima mėginti kelti pagrįstą hipotezę. • Svarstymo stadija . Hipotezė dar apsvarstoma ir tobulinama. Ji turi vesti prie greitesnio efektyvesnio sprendimo. • Tikrinimo stadija . Vėl imamasi veiksmo ir mėginama patikrinti apsvarstytąją hipotezę. Nesvarbu ar ji pasiteisins ar ne , bet šis procesas jau davė teigiamų mokymosi rezultatų.
- 16. • Ugdymas per patirtį ir eksperimentuojant, kai taikomi tokie mokymosi metodai kaip projektų metodas, probleminis mokymas ir kiti ne paskaitų metodai. • Tiriama kaip žmonės savo patirtį paverčia mokymusi socialinėje aplinkoje, kurioje mokymasis iš kitų patirties: tėvų, mentorių, verslo atstovų, konsultantų, darbuotojų ir pedagogų, turi ypatingai didelę reikšmę ugdymui.
- 17. Didėjant formaliojo ugdymo mastui, kyla pavojus, kad plėsis praraja tarp tiesiogiai bendraujant įgytos patirties ir to, ko mokoma mokykloje.
- 18. Mokymosi aplinka
- 19. Mokymosi aplinka
- 20. Mokymosi aplinka
- 21. Mokymosi aplinka
- 22. Mokymosi aplinka (British Museum)
- 23. Eksperimentavimas • Aktyvumas pasireiškia eksperimentuojant. Eksperimentuodamas žmogus mokosi mokytis. • Išnyksta priešpastatymas tarp patirties ir racionalaus žinojimo • Teorija ir praktika negali būti priešpriešinamos. • Ugdymo institucijos dažnai atima iš besimokančiųjų galimybę eksperimentuoti ir verčia mokytis to, kokią informaciją apie pasaulį yra sukaupę kiti žmonės. • Pragmatizmas ragina mokyti ne pačių faktų, bet pažinimo metodų. • Besimokantysis turi pats atrasti
- 24. • Plataus masto ugdymas, o ne specializacija. • Neprotinga individusmokyti tik vienos veiklos, nes, pirmiausia, kiekvienas individas turi poreikį skirtingiems pašaukimams, kuriuose jis galėtų būti efektyvus ir antra, bet kuris užsiėmimas praranda prasmę ir pereina į rutiną, jeigu jis yra izoliuotas nuo kitų interesų. Todėl individas siekdamas išsiaiškinti savo interesų ratą turi eksperimentuoti.
- 25. Pavyzdžiai: • Matematika • Lietuvių kalba • Užsienio kalba • Istorija • Biologija
- 26. Istorijos dalykas • Daugybė duomenų apie tai, kas tolima ir svetima kasdienei patirčiai • Nesuvirškintos informacijos balastas • Informacija perkrautas dalykas • Virsta „sendaikščių maišu“, pavienių fragmentų kratiniu
- 27. Kas gali būti patrauklu mokiniams mokantis istorijos? • Praeitis turi padėti suprasti dabartį • Žmonijos išradimų istorija • Ekonomikos istorija • Intelekto istorijos raida • Gimtojo krašto istorija; šeimos narių, giminaičių, kaimynų praeitis. • Informacijos rinkimas iš artimų žmonių, įvykių dalyvių • Biografinis metodas • Teatralizuoti vaidinimai (istorijos mokymasis vaidinant) http://www.youtube.com/watch?v=c5g-m55fbrE
- 28. Istorijos mokymasis • Mokymosi aplinka (bendruomenė, šeima, muziejai, kitos viešosios erdvės – gatvės, aikštės, paminklai)
- 34. Probleminis mokymasis (PM) • Metodologija, pagal kurią mokymasis yra inicijuojamas iškeliant realaus pasaulio problemas. • Supratimo, žinojimo, gebejimų ir nuostatų įgijimo procesas susidūriant su nežinoma situacija ir pritaikant mokymąsi šiai situacijai.
- 35. Probleminio mokymosi (PM) bruožai • dėstytojas pateikia problemą (tekstas, video įrašas), o iš studentų tikimasi, kad jie išsakys savo mintis apie šią situaciją, • atspindi sudėtingą realaus pasaulio situaciją, • problema neturi vieno teisingo atsakymo, iki galo nesustruktūruota (ill-structured problem), skiriasi nuo auditorijoje sprendžiamų problemų, sunkiai apibrėžiama ir užčiuopiama,
- 36. Problemų bruožai • Autentiškumas ir tikrumas • Struktūra (ill-structured problem) • Aktualumas kursui • Aktualumas studentams • Atitinka studentų mąstymo lygį (ne per sudėtinga, ne pernelyg lengva) • Informacijos kiekis (nei per daug, nei per mažai) • Tarpdiscipliškumas
- 37. • informacija, kuria remiantis būtų galima išspręsti problemą, nėra visa duota iš anksto, • studentai patys randa reikalingus mokymosi šaltinius, • studentai dirba mažose grupėse (po 6-8).
- 38. Problemomis grįsto mokymosi scenarijų pavyzdžiai Illinois Mathematics and Science Academy http://pbln.imsa.edu/model/scenarios/ Algebra. Vietinis gyventojas loterijoje laimėjo didelę sumą pinigų ir prašo patarimo, kaip ją išmintingai investuoti. (Studentai aiškinasi investavimo sąvoką ir studijuoja investicinius terminus. Studentai susisiekia su vietiniais mokesčių konsultantais, investavimo patarėjais ir finansų įstaigomis, kad suprastų, kaip veikia finansų industrija.)
- 39. Biologija. Pramogų kompanija nori įsigyti didelį žemės plotą miško draustinyje, kad čia įkurtų naują futbolo stadioną ir pramogų parką. Kokie aplinkos, ekonomikos ir eismo klausimai šiuo atveju turi būti svarstomi? Geometrija. Dabartinis aukštosios mokyklos pastatas bus plečiamas ir renovuojamas. Studentai turi parengti pasiūlymą administracijai su rekomendacijomis ir pasirinkimų pagrindimu svarstydami įvairius stalų/kėdžių projektus, diskutuodami dėl jų dydžio, kainos, efektyvumo darbo vietoje, dizaino patogumo ir spalvų.
- 40. Matematika/Fizika. Ikimokyklinio ugdymo institucija siekia ištirti muzikos poveikį vaiko elgesiui. Institucija domisi tuo, kaip muzikos terapija gali pagerinti vaikų motorikos ir komunikacijos įgūdžius. Studentai, kaip tyrėjai, konsultuojasi su: fiziku, kad suprastų, kaip muzika (garsai) atsiranda; su matematiku, kad suprastų garso bangų savybes; ir su elgesio specialistais, kad nustatytų, kaip darna, disonansas ir aukščio bei garso kitimas veikia vaiko elgesį.
- 41. Mokslas. Studentai yra aplinkosaugos agentūros tyrėjai, kurie nagrinėja sąlygas, galinčias veikti aukštą vėžio paplitimą. (Studentai tirs kancerogeninių medžiagų šaltinius, geologinius ir aplinkos aspektus, vėžio prigimtį.) Menas. Meninius projektus vykdanti organizacija paprašė, kad vaizduojamojo meno specialybės studentai sukurtų emblemą ir prekės ženklą būsimam bendruomenės meno renginiui. (Studentai panaudoja gero projekto pagrindus iš marketingo strategijų srities, kadangi jie svarsto reklaminio gaminio poveikį ir kainą.)
- 42. Fizika. Policijos departamentas pavargo nuolat drausminti riedlentininkus, drumsčiančius miesto tvarką, todėl kreipiasi į studentus, kad jie patartų, kaip įkurti saugią aikštelę riedlentininkams ir riedutininkams. Kokie klausimai turėtų būti įtraukti į šį svarstymą? Mokslas. Susirūpinę tėvai stengiasi įtikinti mokyklos vadovybę, kad dienos šviesos lempos būtų pakeistos kaitinamosiomis, nes tėvai yra įsitikinę, kad apšvietimas dienos šviesos lempomis kenkia mokinių regėjimui. Mokyklos direktorius prašo studentų išanalizuoti pateiktą reikalavimą. (Studentai analizuoja šviesos tipus, elektromagnetinį spektrą, apšvietimo matavimą, spektroskopiją.)
- 43. Pragmatinio ugdymo trūkumai • Trūksta žinių sistemingumo, visuminio žinių vaizdo, mokiniai nesugeba mąstyti plačiai, žinojimo ir žinių fragmentiškumas