Siuolaikine didaktika 20181108 marijampole
Download as PPTX, PDF0 likes455 views
Presentation of the book made by Salvinija imonlien to the educatioanal leadership community in Marijampole District, Lithuania.
More Related Content
What's hot (20)
Similar to Siuolaikine didaktika 20181108 marijampole (20)
More from Lyderi迭 laikas (20)
Siuolaikine didaktika 20181108 marijampole
- 2. Leidinio tikslas padti k笛rybingai ir metodi邸kai organizuoti mokymo(si) proces. iuolaikin didaktika mokymo ir mokymosi proceso organizavimo pagrind迭, ugdymo mokslo ir praktikos sintez, paremta ne tik pedagoginio darbo patirtimi, bet ir mokslo tyrimais bei analize.
- 3. Vadovlyje apra邸omi pagrindiniai mokymo(si), refleksijos ir vertinimo metodai, ap転velgiamos XXI a. mokyklai itin svarbios ugdymo technologijos: kritinio mstymo ir k笛rybingumo ugdymo, mokymosi bendradarbiaujant, problem迭 sprendimo, refleksyviojo ir interaktyviojo mokymosi b笛dai. Daug dmesio skiriama gebjimui 眺sivertinti ir gr眺転tamojo ry邸io organizavimui, pateikiama brandos darb迭 rengimo rekomendacij迭.
- 4. Vadovlis "iuolaikin didaktika" skirtas vis迭 auk邸t迭j迭 mokykl迭 studentams, ketinantiems dirbti pedagogin眺 darb ir 眺gyti mokytojo kvalifikacij, mokytojams ir kitiems 邸vietimo sistemos darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomj veikl, taip pat dstytojams, taikantiems vertinimo principus ir metodus studij迭 procese student迭 pa転angai reflektuoti ir vertinti.
- 5. Apie autores Valdon Indra邸ien- Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesor. Nuo 1999 m. veda mokymus mokykl迭 pedagogams ir pagalbos specialistams, yra tarptautins Kritinio mstymo ugdymas skaitant ir ra邸ant sertifikuota lektor, ekspert ir vertintoja, brandos darbo metodikos rengja, 眺gyvendinimo sklaidos lektor. Monografijos, studijos bendraautor, publikavo per 90 mokslini迭 straipsni迭 ugdymo tema, 10 metodini迭 priemoni迭 bendrojo ugdymo mokykl迭 bendruomenms, auk邸tosioms mokykloms.
- 6. Gintaut 貼ibnien - Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docent. Nuo 2001 m. veda mokymo ir studij迭 kokybs u転tikrinimo, turinio projektavimo, asmens pasiekim迭 vertinimo ir 邸iuolaikins didaktikos mokymus. Dviej迭 monografij迭, dviej迭 mokslo studij迭 bendraautor, publikavo per 50 mokslini迭 straipsni迭 studij迭 turinio ir ugdymo problematikos tema, pareng 8 metodines priemones bei kelet taikom迭j迭 mokslini迭 darb迭.
- 7. Knygoje rasite 町vadas iuolaikins didaktikos samprata, raida ir pagrindins kryptys Pagrindins ugdymo technologijos Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimas ir 眺sivertinimas Reflektavimo ir 眺sivertinimo metodai Brandos darbas - mokinio kompetencij迭 眺sivertinimui ir vertinimui Knygoje tam tikri simboliai pabr転ia esminius dstymo aspektus ir autori迭 parengtas praktines u転duotis. Knyg sudaro 319 puslapiai.
- 8. iuolaikins didaktikos samprata, raida ir pagrindins kryptys iuolaikins didaktikos objektas- mokymas ir mokymasis, kaip interaktyvus ir dinami邸kas procesas, kuriame svarbi mokytojo ir mokinio sveika, skatinanti mokym(si) (gebjim迭, vertybi迭 眺sisavinim ir 転ini迭 transformavim 眺 supratim).
- 9. Vaik迭 k笛rybi邸kumo ugdymo namuose mokykloje ir popamokins veiklos ataskaitoje atskleid転iami mokytojo veiklos mokant ir organizuojant mokymosi proces pokyiai.
- 10. Tarptautin ataskaita New Vision for Education Fostering Social and Emotional Learning Though Technology (2016) Gebjimai, suteikiantys asmeniui daugiau galimybi迭 眺sidarbinti 2020 metai 2015 metai 1. Gebjimas sprsti sudtingas problemas 1. Gebjimas sprsti sudtingas problemas 2. Kritinis mstymas 2. Veiksm迭 derinimas su kitais asmenimis 3. K笛rybingumas 3. 貼mogi邸k迭j迭 i邸tekli迭 valdymas 4. 貼mogi邸k迭j迭 i邸tekli迭 valdymas 4. K笛rybingumas 5. Veiksm迭 derinimas su kitais asmenimis 5. Deryb迭 menas 6. Emocinis intelektas 6. Kokybs vadyba 7. Nuovokumas ir gebjimas sprsti problemas 7. Kryptingas paslaugumas 8. Kryptingas paslaugumas 8. Nuovokumas ir gebjimas sprsti problemas 9. Deryb迭 menas 9. Aktyvus klausymasis 10. Kognityvinis lankstumas 10. K笛rybingumas
- 11. Tas, kuris senuosiuose dalykuose geba 眺転velgti nauja, nusipelno b笛ti mokytoju. Konfucijus
- 12. Pagrindins 邸iuolaikins didaktikos kryptys Biheviorizmu grind転iama didaktika
- 16. Pagrindins ugdymo technologijos Veiksm迭 sistema, kuriai b笛dingos inovatyvi迭 mokymo form迭 ir metod迭 komponavimas, mokymo turinio reguliavimas, mokymo proceso projektavimas, organizavimas ir vykdymas naudojant ir derinant techninius bei 転mogi邸kuosius i邸teklius. Ugdymo technologijos, grind転iamos ugdytojo 転od転iu ir jo rodomu pavyzd転iu; apibendrinta visuomens patirtimi, i邸dstyta vadovlyje; ugdytinio vidini迭 gali迭, jo individualios patirties pltros principu; 邸iuolaikinmis informacinmis technikos priemonmis. (B. Bitinas)
- 17. Kalbant apie 邸iuolaikines ugdymo technologijas, reikt迭 minti metodus, kuriems taikyti b笛tinos informacins komunikacins technologijos. Nors dl j迭 taikymo naudingumu neabejojama, taiau pabr転iama, kad informacins technologijos savaime neu転tikrina mokymo(si) kokybs, o netinkamai taikomos gali net padaryti 転alos.
- 18. Kritinio mstymo ugdymas Kritinio mstymo gebjim迭 svarba pabr転iama strateginiuose Lietuvos 邸vietimo dokumentuose. Geros mokyklos koncepcijoje (2015) nurodoma, kad dl mokini迭 asmenybs brandos i邸邸笛kius svarbu priimti kaip tobuljim ir i邸mokti kriti邸kai vertinti realyb. Pats mokymasis turi b笛ti paremtas tyrinjimu, b笛ti aktualus ir susietas su gyvenimo patirtimi, kad mokiniai gebt迭 sprsti realias problemas ir i邸mokt迭 naudotis 眺vairias 邸altiniais.
- 19. Kritinis mstymas neturt迭 b笛ti suprantamas kaip negatyvus vertinimas ar kritika. Tai protingas 眺vairi迭 po転i笛ri迭 ir filosofij迭 svarstymas tam, kad b笛t迭 galima priimti visi邸kai pagr眺stus vertinimus ir sprendimus. Tokiu mstymu pabr転iama, kad niekas nelaikoma beslygi邸kai teisinga ir nereikia aklai pasikliauti autoritetais. (V, Gud転inskien 2006)
- 21. Svarbiausios slygos, b笛tinos kritiniam mstymui pamokose pltoti, yra 邸ios: duoti mokiniams laiko ir suteikti galimybi迭 眺gyti kritinio mstymo patirties; leisti mokiniams samprotauti; priimti 眺vairias nuomones ir idjas; skatinti mokinius aktyviai 眺sitraukti 眺 mokymosi proces; u転tikrinti, kad i邸 mokini迭 nebus pasijuokta; 眺sitikinti, kad kiekvienas mokinys gebs priimti kriti邸kus sprendimus; vertinti kritin眺 mstym.
- 22. Gebjimas kriti邸kai mstyti neatsiranda per nakt眺. Tai ltas ir nuoseklus procesas. I邸mokite eiti ma転ais 転ingsneliais ir d転iaugtis nedideliais laimjimais, u転uot nusivyl nepavykusiais dideliais u転mojais. Kita vertus, tai kaip va転iavimas dviraiu - kart i邸moks niekada nepamir邸i.
- 23. Ugdant kritin眺 mstym , svarbu laikytis trij迭 svarbiausi迭 taisykli迭: svarbiau yra tai, ko mokiniai mokosi, o ne koks metodas taikomas; svarbu ne taikomas metodas, o mokinio mstymas; taikomus metodus reikia derinti prie mokinio reikmi迭 ir mokytojo poreiki迭.
- 24. Kritin眺 mstym skatinantys metodai Mini迭 転emlapis Kritinis skaitymas Skaitymas bendradarbiaujant Numanomasis skaitymas Kritinis vertinimas Trij迭 asmen迭 interviu Grupinis tyrimas Es Kubo sudarymas Edvardo de Bono mstymo kepuraits Edvardo de Bono 邸e邸i veiklos batai
- 25. K笛rybingumo ugdymas Rekomendacijos k笛rybi邸kai mokyklai kurti, k笛rybingumui ugdyti: 1) pastebti asmenyb; 2) legalizuoti jausmus; 3) skatinti klausti; 4) i邸laisvinti smalsum; 5) kurti pa転inimo erdves; 6) mokytis visu k笛nu; 7) nebijoti mginti, klysti ir apmastyti; 8) keistis kartu.
- 26. Organizuojant k笛rybingumo ugdym svarbu: edukacin aplinka, k笛rybingumo ugdymo projektavimas, mokini迭 k笛rybingum skatinanti veikla, k笛rybingumo ugdymo metodai. K笛rybingumo ugdymo metodai gali b笛ti labai 眺vair笛s, svarbiausia, kad jie b笛t迭 suderinami su pamokos tikslais, mokini迭 gebjimais, planuojama mokytojo veikla. Tinkami visi mokymo(si) metodai, kurie skatina ir moko tikti, norti, veikti, smalsauti, stebti, siekti, klausinti, analizuoti, kurti, sisteminti ar saugoti.
- 27. 町 k笛rybingumo ugdym orientuotas 邸vietimas neretai prie邸inamas 眺 転inias orientuotam 邸vietimui. 貼inojimo ugdymas ir k笛rybingumo ugdymas nra opoziciniai tikslai: galima ugdyti 転inojim, neugdant k笛rybingumo, taiau atvirk邸iai - ugdyti be 転ini迭 - ne眺manoma. Peiuliauskien, Valentinait, Malonaitien, 2013
- 28. Problemomis gr眺stas mokymas(is) 町vardijamas kaip pa転angi didaktikos kryptis, inovatyvi mokymo(si) technologija. Taikant 眺 problemos sprendim orientuot mokym, galima ugdyti mokini迭 gebjim sprsti problemas, taip pat vertinti j迭 転ini迭 pritaikomum, analizuojant, svarstant ir priimant sprendimus. 町 problem迭 sprendimu gr眺st mokym(si) gali b笛ti integruojama 眺vairi迭 problem迭 padedani迭 sprsti, analizuoti ir lyginti metod迭: alternatyv迭 metodas, 5kodl, 転uvies kaul迭, diagrama ir kiti.
- 29. Mokymo ir mokymosi metodai Kaip tinkamai pasirinkti mokymo metodus ? pirmiausia rimtai pamstyti ir atkreipti dmes眺 眺 眺vairias detales; 眺vertinti situacij ir aplinkybes; atsi転velgti 眺 mokini迭 pa転ang; sudaryti slygas mokiniams rinktis ir priimti sprendimus.
- 30. Esminis mokymo(si)metod迭 taikymo reikalavimas - padti pasiekti ugdymo tikslus tinkamai pagal ugdymo turin眺 parinktais mokymo(si) metodais ir 眺domiai organizuojant ugdymo proces. H. F. Silveris (2012), remdamasis tyrim迭 ap転valga, teigia, kad i邸mokti taikyti nauj metod nra taip paprasta, kaip nueiti 眺 seminar ar perskaityti knygos skyri迭. Tam, kad mokytojas 眺gust迭 puikiai taikyti, nauj mokymo(si) metod, prireikia ne ma転iau kaip 10-12 profesins raidos ir kvalifikacijos klimo valand迭.
- 31. Knygoje rasite Susipa転inimo metodus Pasirengimo mokyti metodus Ugdymo turinio suvokimo ir analizs metodus Mokini迭 socialini迭 ir emocini迭 mokymosi gebjim迭 ugdymo metodus.
- 32. Vertinimas ir 眺sivertinimas iuolaikinis vertinimas suprantamas ne vien kaip besimokaniojo 転inios suteikiamas balas, bet plaija prasme - kaip orientuotas 眺 besimokani迭j迭 asmenybs gali迭 pltojim, adekvat迭 galimybi迭 ir gebjim迭 suvokim. Vertinant turt迭 b笛ti ai邸ku, ko dar turt迭 b笛ti mokomasi, o kas jau i邸mokta. Svarbiausia vertinimo paskirtis padti mokiniams mokytis.
- 34. Pamokos u転davinys Pamokos (mokymosi) u転davinio formuluot turt迭 sudaryti ai邸k笛s komponentai: - atlikimas - k mokiniai gebs padaryti, svarbiausias ketinimas; - kokiomis slygomis- tinkamas kontekstas; - kokias kriterijais bus remiamasi vertinant, t.y. su kokiu standartu lyginti skm.
- 35. Kriterijai Prie邸 kiekvien u転simim ar pamok b笛tina mokiniams priminti koki迭 mokymosi rezultat迭 i邸 j迭 tikimasi ir koks yra vertinimo tikslas. Pastarasis turt迭 b笛ti susijs su pamokos(mokymosi)rezultatais. Kartu su vertinimo tikslu(ais) ir pamokos u転daviniai turt迭 b笛ti nustatomi ir vertinimo kriterijai. Vertinimo kriterijai - ai邸kus 眺vardijimas, ko i邸 mokini迭 tikimasi, siekiant gero darbo, pateikiama gerai atliktos u転duoties pavyzd転i迭. Mokiniai labiau pasitiki savimi, kai 転ino, k turi daryti ir kaip bus 眺vertintas rezultatas.
- 36. Savs vertinimas (眺sivertinimas) ugdymo procese Savs vertinimas yra svarbiausias mokymosi proceso etapas. Daugelis lavinusi迭j迭 savs vertinimo gebjimus patvirtino, kad svarbiausias ir sunkiausias u転davinys - i邸mokyti mokinius galvoti apie savo darb taikant tikslo siekimo svokos. Sadler, 1998, I邸: Vertinimas ugdymo procese, 2006 Savs vertinimas skatina mokinius 眺sivertinti ir suvokti savo mokymosi tikslus, daugiau dmesio skirti mokymosi analizei, informuoja mokytojus, koki迭 転ini迭 ir gebjim迭 jiems tr笛ksta, didina mokini迭 mokymosi motyvacij. (Nezvalova, 2009)
- 37. Gr眺転tamasis ry邸ys Itin svarbus gr眺転tamojo ry邸io pob笛dis. Tyrimais 眺rodyta, kad komentarai pagerina mokymsi. Taiau jeigu kartu ra邸omas pa転ymys ar ta邸kai, mokiniai nebekreipia dmesio 眺 komentarus. Tokie tyrim迭 rezultatai stebina mokytojus, bet tie, kurie atsisako pa転ymi迭, pamato, kad tyrim迭 i邸vados i邸ties pasitvirtina: mokiniai ima produktyviau tobulina savo darb. Daugelis mokytoj迭 nerimauja dl to, kad mokiniams gra転inami darbai tik su komentarais, be pa転ymi迭. Mat tai gali prie邸tarauti bendrai mokyklos politikai. Vertinimas ugdymo procese, 2006
- 38. Egzamin迭 sistemos tobulinimas Brandos darbas yra savaranki邸kas mokinio darbas, kuriame jis parodo pasirinkto dalyko ar ugdymo srities gebjimu, 眺gytus mokantis pagal vidurinio ugdymo program.
- 39. Su did転iausiais ir paiais svarbiausiais sunkumais 転mogaus protas susiduria tada, kai ima nagrinti vaik迭 aukljimo ir mokymo problemas. Mi邸elis de Montenis